1 / 31

S E M I N A R A S Jaunimo nusikalstamumas: kaltininkai ir aukos

S E M I N A R A S Jaunimo nusikalstamumas: kaltininkai ir aukos. 200 9 m. balandžio 9 d. Vilnius. ISRD – International Self-Report Delinquency Study.

freira
Download Presentation

S E M I N A R A S Jaunimo nusikalstamumas: kaltininkai ir aukos

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. S E M I N A R A S Jaunimo nusikalstamumas: kaltininkai ir aukos 2009 m. balandžio 9 d.Vilnius

  2. ISRD – International Self-Report Delinquency Study • Pirmasis etapas – 1990 m. Dalyvavo 13 šalių (Olandija, Portugalija, Ispanija, Anglija ir Velsas, Šveicarija, Belgija, Suomija, Vokietija, Šiaurės Airija, Graikija, Italija, JAV (Nebraskos valstija) ir Naujoji Zelandija). • Antrasis etapas – 2005 m. Dalyvavo 33 valstybės, įskaitant naująsias ES valstybes nares, taip pat ir Lietuvą.

  3. Pranešimo apie save (self-report) metodas • Privalumai: • leidžia gauti informaciją apie delinkventinį jaunimo elgesį, nes nėra nei būdų, nei galimybių vykdyti nuolatinę jaunų žmonių elgesio stebėseną; • suteikia galimybę palyginti surinktus duomenis su oficialios nusikalstamumo statistikos duomenimis bei juos papildyti. • Trūkumai: • respondentai gali neprisiminti visų incidentų, apie kuriuos klausiama, jų aplinkybių, ar tiesiog nuslėpti juos, pasirinkdami, jų nuomone, labiau socialiai pageidautinus atsakymus; • gali pasitaikyti ir priešingų atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių respondentai praneša apie delinkventinio elgesio atvejus, kurių iš tiesų nebuvo. • Tikslai: • išsiaiškinti kaip plačiai ir dažnai paplitęs delinkventinis elgesys ir taip papildyti oficialiosios statistikos pateikiamus duomenis; • siekiama atrasti ar nustatyti galimas delinkventinio elgesio sąsajas su kitais kintamaisiais, tikintis pagrįsti ar papildyti jau egzistuojančias arba kurti naujas mokslines teorijas; • remiantis gautais tirti bei aprašyti skirtingas delinkventinės karjeros galimybes.

  4. ISRD tyrimo principinė schema

  5. Tyrime buvo naudojama daugiapakopė stratifikuota atsitiktinė atranka, pagrįsta vienoda kiekvieno atrankos vieneto tikimybe patekti į tiriamą imtį. • Pagrindinis atrankos vienetas – mokyklų klasės. Atrinktose klasėse buvo apklausiami visi tuo metu buvę moksleiviai, iš viso 2188. • Pirmenybė buvo teikiama ne nacionalinei, o miestų tipo atrankai, kiekvienoje šalyje parenkant po vieną didelį, vieną vidutinio dydžio bei tris mažus miestus. • Apklausa atlikta 2006 m. lapkričio – gruodžio mėn. Tyrimo atranka ir tiriamieji

  6. Tiriamųjų imties struktūra Lietuvoje

  7. Tirtos nusikalstamos veikos • Grupinės muštynės • Ginklo nešiojimas • Kūno sužalojimas • Piniginės, krepšio ar rankinės vagystė iš žmogaus • Plėšimas • Vandalizmas • Vagystė iš parduotuvių • Dviračių/mopedų vagystė • Vagystė iš automobilio • Vagystė įsibraunant į patalpas • Automobilio vagystė • Įsibrovimas į kompiuterines duomenų bazes („computer hacking“) • Narkotikų pardavinėjimas • Ecstacy/amfetaminų vartojimas • LSD/heroino/kokaino vartojimas

  8. Bendras delinkventinio elgesio paplitimo lygis (proc.) Per visą gyvenimą Per paskutinius 12 mėn.

  9. Labiausiai paplitęs delinkventinis elgesys (proc.)

  10. Mažiau paplitęs delinkventinis elgesys * Ecstazy/amfetaminų ir LSD/heroino/kokaino vartojimas – paplitimas per paskutinį mėnesį.

  11. Delinkventinio elgesio paplitimas pagal gyvenamąją vietą per visą gyvenimą (proc.)

  12. Delinkventinio elgesio paplitimas pagal gyvenamąją vietą per 12 mėn. (proc.)

  13. Delinkventinio elgesio paplitimas šešiose Europos Sąjungos šalių sostinėse (proc.)

  14. Moksleivių viktimizacijos patirtis (proc.)

  15. Viktimizacija pagal gyvenamąją vietą (proc.)

  16. Viktimizacijos patirtis šešiomis Europos Sąjungos šalių sostinėse (proc.)

  17. Delinkventinio elgesio paplitimas pagal amžių per visą gyvenimą (proc.)

  18. Delinkventinio elgesio paplitimas pagal amžių per 12 mėn. (proc.)

  19. Vidutinis delinkventinio elgesio pradžios amžius (9 klasių moksleiviai)

  20. Delinkventinio elgesio paplitimas pagal lytį per visą gyvenimą (proc.)

  21. Delinkventinio elgesio paplitimas pagal lytį per 12 mėn. (proc.)

  22. Viktimizacija pagal lytį (proc.)

  23. Viktimizacija pagal amžių (proc.)

  24. Delinkventinis elgesys ir nuostatos smurto atžvilgiu

  25. Santykiai su tėvais ir delinkventinis elgesys

  26. Tėvų kontrolė ir delinkventinis elgesys

  27. Požiūris į mokyklą ir delinkventinis elgesys

  28. Pasiekimai mokykloje ir delinkventinis elgesys

  29. Laisvalaikis, bendraamžiai ir delinkventinis elgesys

  30. Grupės veikla ir delinkventinis elgesys

  31. Apibendrinimas Tarp 13-15 metų moksleivių delinkventinis (nusikalstamas) elgesys nėra labai plačiai paplitęs.  Labiausiai paplitusios nesunkios, bet smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Didesnė dalis moksleivių nukenčia nuo nusikalstamų veikų, negu jų padaro patys. Nenustatyta ryškių skirtumų tarp didelių, vidutinių ir mažų miestų pagal bendrą delinkventinio elgesio paplitimo lygį. Tačiau viktimizacijos rodikliai didesniuose miestuose yra didesni nei mažuose. Tyrime dalyvavusios šešios naujosios ES narės panašios tiek pagal delinkventinio elgesio paplitimą , tiek pagal labiausiai paplitusias nusikalstamas veikas. Tipinis pirmasis tirtų moksleivių nusikaltimas jų „delinkventinėje karjeroje“ – vagystė iš parduotuvės ar prekybos centro bei krepšio, rankinės ar piniginės vagystė. Vėliausiai pradedami daryti nusikaltimai, susiję su narkotikais. Lietuvoje išlieka ženklus atotrūkis tarp merginų ir vaikinų delinkventinio elgesio paplitimo, tačiau jis kur kas mažesnis negu skelbiamas oficialios registruoto nusikalstamumo statistikos. Nusikalstamas veikas padarantys moksleiviai tolerantiškesni smurto naudojimui, jie labiau linkę į egocentriškumą, spontaniškumą, rizikingumą, lengviau prarandantys savitvardą. Santykiai su tėvais, tėvų kontrolė, požiūris į mokyklą, pasiekimai mokykloje, laisvalaikio praleidimo būdas, draugų grupės, nuostatos smurto atžvilgiu, savikontrolė - visi šie veiksniai turi įtakos paauglių delinkventiniam elgesiui ir veikia kompleksiškai, tačiau nėra vienintelio veiksnio, nulemiančio, jog paauglys nusikals.

More Related