1 / 11

EB sutartis – rėminė sutartis.

Europos Ekonominės Bendrijos (EB) steigimo sutarties charakteristika: tikslai, rėminis pobūdis, viršnacionalinis pobūdis.

ford
Download Presentation

EB sutartis – rėminė sutartis.

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Europos Ekonominės Bendrijos (EB) steigimo sutarties charakteristika:tikslai, rėminis pobūdis, viršnacionalinis pobūdis

  2. 1955 m. Sicilijoje įvyko Mesinos konferenciją, kurioje dalyvavo Vokietija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Belgija ir Olandija. Jungtinė Karalystė joje dalyvauti atsisakė. Konferencija svarstė du projektus: Visuotinės bendros rinkos, už kurią kovojo Beneliukso valstybės, ir atominės energetikos bendrijos, kurį siūlė Prancūzija. • Buvo sutarta, kad bus sudarytas tarpvyriausybinis komitetas, kuris paruoš detalius siūlymus ir vėl juos pateiks svarstyti. Komitetui pirmininkavo Belgijos užsienio reikalų ministras Spaak, todėl jis dabar vadinamas Spaako komitetas. 1956 m. komitetas pateikė ataskaitą ir prasidėjo derybos.

  3. Spaako ataskaitoje tvirtinama, kad didelė rinka paskatins masinę gamybą be monopolijų. Tačiau bendros rinkos sukūrimui turi būti numatyti pereinamieji laikotarpiai. Taip pat buvo pasakyta, kad bendros rinkos negalima įsivaizduoti be institucijų sistemos, kurios ją kontroliuotų. Ataskaitoje taip pat kalbama, kad reikėtų įtraukti ir žemės ūkį ir kalbama apie poreikį nustatytais atvejais arba pasibaigus tam tikram laikotarpiui priimant sprendimus nesilaikyti vieningumo taisyklės. • 1957 m. kovo 25 d.  6 EAPB valstybės narės pasirašė Romos sutartis, steigiančias Europos Ekonominę Bendriją (EEB) ir Europos Atominės Energijos (Euratomo) Bendriją. Sutarys įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.

  4. EB sutartis – rėminė sutartis. • Sutarties nuostatų įgyvendinimas – Bendrijos institucijų kompetencija. • EB išeities taškas – bendros rinkos sukūrimas (viena iš ekonominės integracijos formų), paremtas kliūčių laisvam prekių, asmenų, paslaugų, kapitalo judėjimui panaikinimu.

  5. Tikslai • EEB sutartis numatė bendrijos struktūrą panašią į EAPB. Ji turėjo nepriklausomą vykdomąją instituciją – komisiją, teisės aktų leidimo instituciją, ministrų tarybą, teisminę valdžią – teisingumo teismą, Europos Parlamentinę Asamblėja, kuri atliko patariamąjį vaidmenį. Tokia sistema ėmė uoliai rengti EEB politiką. • Sutartis numatė sukurti bendrąją rinką, kurioje laisvai juda prekės, žmonės, paslaugos ir kapitalas (sutarties reikšmė), ir nustatė jos įgyvendinimo etapus, taip pat bendrą politiką prekybos, žemės ūkio, transporto ir konkurencijos srityse, teisės aktų suderinimą ir ekonominės politikos derinimą. Reikšmė. Numatė sukurti bendrą rinką, kurioje laisvai juda prekės, kapitalas, paslaugos ir asmenys; įsteigė pagrindines EB in-cijas.

  6. EEB uždaviniai numatyti Sutarties 2 str.: •  „Bendrijoje skatinti sklandžią, suderintą ir tolydžią ekonominės veiklos plėtotę, siekti aukšto lygio užimtumo ir socialinės apsaugos, vyrų ir moterų lygybės, tvaraus ir neinfliacinio augimo, didelio konkurencingumo ir ekonominės veiklos rezultatų konvergencijos, aukšto lygio aplinkos apsaugos ir jos kokybės gerinimo, gyvenimo lygio ir gyvenimo kokybės gerėjimo bei valstybių narių ekonominės ir socialinės sanglaudos bei solidarumo“.

  7. EB sutarties 3 str. numatytos sritys, kuriose veikia Bendrija: • „Siekiant 2 straipsnyje iškeltų tikslų, kaip numatyta šioje Sutartyje ir laikantis joje nustatytų terminų, Bendrijos veiklos sritys yra šios: • a)   tarp valstybių narių esančių muitų ir prekių importo bei eksporto kiekybinių apribojimų bei visų kitų lygiaverčio poveikio priemonių uždraudimas;b)   bendra prekybos politika;c)   vidaus rinka, kurioje tarp valstybių narių panaikinamos kliūtys laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui;d)   priemonės, susijusios su asmenų atvykimu ir judėjimu, kaip numatyta IV antraštinėje dalyje;e)   bendra politika žemės ūkio ir žuvininkystės srityje;f)    bendra politika transporto srityje;g)   sistema, užtikrinanti, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma;h)  toks valstybių narių įstatymų derinimas, koks reikalingas bendrajai rinkai veikti;i)    skatinimas derinti valstybių narių užimtumo politiką, kad sukuriant suderintą užimtumo strategiją ji taptų veiksmingesnė;j)    Europos socialinį fondą apimanti politika socialinėje srityje

  8. k)   ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimas;l)    politika aplinkos srityje;m)  Bendrijos pramonės konkurencingumo didinimas;n)   mokslo tiriamojo darbo ir technologijų plėtros skatinimas;o)   transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtros skatinimas;p)   įnašas siekiant aukšto lygio sveikatos apsaugos;q)   įnašas siekiant kokybiško švietimo bei profesinio rengimo ir valstybių narių kultūrų klestėjimo;r)    politika vystimąsi remiančio bendradarbiavimo srityje;s)   užjūrio šalių ir teritorijų asociacija, kad būtų plečiama prekyba ir kartu skatinama ekonominė bei socialinė plėtra;t)    įnašas stiprinant vartotojų apsaugą;u)    priemonės energetikos, civilinės apsaugos ir turizmo srityse. • 2. Visose šiame straipsnyje nurodytose veiklos srityse Bendrija siekia pašalinti vyrų ir moterų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę.

  9. EB sutartis – rėminė sutartis • Pagal savo reglamentavimo pobūdį EAPB sutartį galima priskirti „statiminės sutarties“ kategorijai, t.y. sutarčiai, kuri detaliai išdėsto Bendrijos politikos nuostatus. Tuo tarpu EEB ir Euratom sutartys – tai „rėminės sutartys“, kurios nurodo tik bendras politines gaires, kurioms institucijos turi suteikti konkrečią teisinę išraišką.

  10. Viršnacionališkumas • 1963 m. ETT pasisakė, jog EB – savarankiška teisinė sistema, nesutampanti nei su tarptautine, nei su nacionaline teisinėmis sistemomis, ją sukūrė valstybės narės tarptautinių sutarčių pagrindu, tuo pačiu apribodamos savo suverenias teises tam tikrose srityse

  11. Viršnacionalinis pobūdis reiškia, kad valstybės narės, apribojo Bendrijų labui savo suverenias teises tam tikrose srityse, ir jas perdavė Europos Bendrijoms (tiksliau EB institucijoms), kurios priima valstybėms narėms privalomus sprendimus.

More Related