Argument ų tipologija

1. Argumentų tipologija Zita Nauckūnaitė

2. – Kam skirtas baltasis šokoladas? – Tam, kad ir juodaodžiai galėtų išsiterlioti. *** – Niekada nesijaudinkite dėl savo sveikatos. – Kodėl? – Todėl, kad jos tikrai užteks iki pat mirties.

3. Argumentavimas procesas veikla praktika Argumentacija rezultatas produktas kalbant apibendrintai Terminaiargumentavimas irargumentacija

4. „Argumentacija“ir „argumentas“Dabartinės lietuvių kalbos žodyne • „Argumentacija“– įrodymų pateikimas • „Argumentas“– pagrindžiantis ką teiginys

5. Argumento etimologija [lot. argumentum argu||o, ere ]– iškelti aikštėn, atskleisti, parodyti; įrodinėti, teigti; peikti, nepritarti; kaltinti, skųsti, įduoti; trenkti K. Kuzavinis. Lotynų – lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

6. Argumentavimo aspektai • Loginiai • Komunikaciniai • Psichologiniai • Pragmatiniai

7. Neoretorikos požiūris • atmeta formaliąją logiką (įrodymo demonstravimą argumentai  tezė) • orientuojasi į auditorijos įtikinimą, t. y. į natūralią kalbą

8. Argumentacija –teiginio teisingumo pagrindimas kitais teiginiais Argumentacijasubjektyvi, nes jai svarbu įtikinti teiginio teisingumu būtinas auditorijos pritarimas argumentuojamo teiginio prielaidoms Įrodymas – idealizuotas argumentacijos tipas R. Bubelis, V. Jakimenko. Logika. I dalis. Dvireikšmė teiginių logika, argumentacijos teorija. Vilnius: LTU leidykla, 2004, p. 96–98. Loginisįrodymas ir argumentacija

9. Loginisįrodymas ir argumentacija Argumentacija gali būti skirtinga: • arba argumentuojamasis teiginys logiškai susijęs su nurodytais teiginiais (pvz., nusikaltimo įrodymas) • arba išvardinti teiginiai tik patvirtina jį • arba „nei viena, nei kita“ – pagal analogiją pvz.: Stendalis rašė, kad meilė panaši į drugio ligą – ji atsiranda ir dingsta nepriklausomai nuo žmogaus valios

10. Amsterdamo mokyklos apibrėžimas Argumentavimas– verbalinė, socialinė ir racionali veikla, kurios tikslas įtikinti protaujantį žmogų požiūrio (ne)priimtinumu pateikiant tam tikrą teiginių konsteliaciją, skirtą požiūriui pagrįsti (arba atmesti) F. H. van Eemeren, R. Grootendorst ir kt. Reconstructing Argumentative Discourse. Tuscaloosa, 1993.

11. Maskvos mokyklos apibrėžimas Galutinis argumentacijos tikslas– ne žinojimas kaip toks, o įtikinimas kurių nors teiginių priimtinumu А. А. Ивин. Логика. Москва, 1999, c. 255.

12. Argumentavimo tikslas įtikinti adresatą argumentais – kalbos priemonėmis, apeliuojančiomis į priimančio subjekto sugebėjimą mąstyti

13. Argumentavimo objektas žmogus, jo požiūris ir elgesys

14. Argumentų tipai (klasikinis Aristotelio skirstymas) • logos – loginiai (dedukcija ir indukcija) • ethos– etiniai (įvaizdžio kūrimo priemonės) • pathos – patetiniai(emocinės apeliacijos)

15. Argumentų tipai (sekant Aristoteliu) • loginiai (faktai, pavyzdžiai, skaičiai, rėmimasis autoritetų mintimis, mokslo tiesos, dokumentai, iliustracijos, citatos) • emociniai • psichologiniai R. Koženiauskienė. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999, p. 128–133.

16. Argumentų pagrindimo šaltiniai „Yra trys teiginių ir problemų rūšys: vieni teiginiai susiję su dorove, kiti – su gamta, treti sudaryti samprotaujant“ Aristotelis, „Topika“

17. Argumentų rūšys pagal pagrindimo šaltinį • Visuomenės pripažinti argumentai • Realybės argumentai • Racionalūs argumentai • Asmeninio patyrimo argumentai Герасимова И. А. Введение в теорию и практику аргументации. Москва: ЛОГОС, 2007.

18. Argumentų rūšys pagal pagrindimo šaltinį (1) Visuomenės pripažinti argumentai • kultūrinė tradicija • religinėsnormos • valstybės įstatymai

19. Argumentų rūšys pagal pagrindimo šaltinį (2) Realybės argumentai • faktai • gamtos dėsningumai • visuomenėsgyvenimo dėsningumai

20. Argumentų rūšys pagal pagrindimo šaltinį (3) Racionalūs argumentai • sveiko proto argumentai • logikosdėsningumai • kalbosdėsningumai

21. Argumentų rūšys pagal pagrindimo šaltinį (4) Asmeninio patyrimo argumentai • tiesioginis liudijimas • intuicija • estetinis skonis • sąžinė, širdies išmintis

22. Argumentai pagal tikėtinumą • Faktologiniai • Vertinamieji Z. Nauckūnaitė. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius: Gimtasis žodis, 2002, p. 122–124.

23. Argumentai pagal tikėtinumą • Faktologiniai • moksliniai faktai • dokumentiniai faktai • statistiniai duomenys • ekspertų išvados

24. Argumentai pagal tikėtinumą • Vertinamieji • pavyzdžiai • autoritetų mintys • lyginimas • analogija • citavimas • aliuzija

25. rėmimasis autoritetu metodu apibendrinimu klasifikavimu priežastimi ženklu motyvacija intuicija analogija-metafora paraleliniu atveju etika Dunn W. N. Viešosios politikos analizė. Įvadas. Vilnius: Homo liber, 2006, p. 390–414. Argumentavimo tipai ir samprotavimo modeliai