Download
etikos teorijos verslo kontekste n.
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Etikos teorijos verslo kontekste PowerPoint Presentation
Download Presentation
Etikos teorijos verslo kontekste

Etikos teorijos verslo kontekste

436 Views Download Presentation
Download Presentation

Etikos teorijos verslo kontekste

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

  1. Etikos teorijos verslo kontekste 2 tema

  2. Pagrindiniai požiūriai į moralines problemas versle: • religinis • teleologinis • deontologinis • reliatyvizmo • teisingumo • socialinių kontraktų

  3. Religinė etika • Orientacija į absoliučias moralines vertybes („Nevok“; „Nemeluok“, „Neliudyk neteisingai prieš artimą savo“ ir kt.) • Antikos laikų ir viduramžių požiūris į prekybą ir verslą(prekyba ir verslas buvo laikyti „žemais“, „bjauriais“, „nuodėmingais“ dalykais) • Katalikiška ekonomikos etika (pripažino verslininką). • Protestantizmo religinė etika.

  4. Kodėl dabartiniu metusunkutiesiogiai panaudoti religinės etikos postulatus versle? • Pirma, šiuolaikinio verslo globalizacijos sąlygomis verslo santykių dalyviais tampa žmonės, kurie priklauso įvairioms religinėms konfesijoms ir tradicijoms.. • Antra, absoliučios moralinės vertybės nedaug gali duoti konkretaus moralinio pasirinkimo situacijose.

  5. Teleologinė etika Tai moralės filosofija, traktuojanti veiksmą kaip moraliai teisinga ir priimtina, jeigu jis duoda norimą rezultatą. Šios teorijos (egoizmas, utilitarizmas) nustato moralinę elgesio vertę, atsižvelgiant į jo pasekmes.

  6. Egoizmas Apibūdina priimtiną elgesį, atsižvelgiant į pasekmes individui. Veiksmas yra moralus, kai jis užtikrina geriausių ilgalaikių individo interesų patenkinimą.

  7. Egoizmas verslo kontekste • Egoizmas leidžia formuluoti ir koreguoti verslo politikos kryptis. • Egoizmas suteikia tam tikrą laisvę priimant moralius sprendimus versle.

  8. Egoizmo trūkumai • Egoizmas ignoruoja akivaizdžius verslo veiklos trūkumus • Egoizmas negali išspręsti konfliktų tarp atskirų egoistinių interesų.

  9. Utilitarizmas Moralės paskirtis yra užtikrinti žmonijos gerovę, mažinant bet kokią žalą ir didinant naudą. Utilitarizmas yra siejamas su pasekmėmis, tačiau siekiama didesnės naudos didesniam žmonių skaičiui.

  10. Pagrindiniai utilitarizmo principai • Pasekmių principas. Poelgiai vertinami pagal jų sukeltus padarinius. Naudingumo principas. Padarinių įvertinimo kriterijus yra jų naudingumas savaiminei gėrybei. • Hedonizmo principas. Žmonių laimė suprantama kaip galutinis moralės tikslas. Laimės kriterijus yra džiaugsmas (malonumas). • Socialinis principas. Svarbi ne tik paties veikiančiojo, bet ir visų tų, kuriems poelgis svarbus, laimė („moralės pagrindas yra kuo didesnio žmonių skaičiaus kuo didesnė laimė“).

  11. Utilitarizmas remiasi išlaidų-naudos analize • ekonominės (išreiškiamos pinigų kiekiu) • socialinės (poveikis visuomenei) • žmogiškosios (psichologinis ar emocinis poveikis).

  12. Utilitarizmas verslo kontekste • Utilitarizmas leidžia formuoti ir koreguoti verslo politiką. • Suteikia galimybę savanaudiškiems konfliktams spręsti. • Suteikia tam tikrą laisvę priimant moralius sprendimus versle.

  13. Utilitarizmo trūkumai • Ignoruoja veiksmus, kurie gali būti traktuojami kaip neteisingi. • Sudėtinga tiksliai įvertinti išlaidas ir naudą. • Utilitarizmas gali konfliktuoti su teisingumo idėja.

  14. Deontologinė etika • Tai etikos šaka, sprendžianti pareigos problemą. Pareiga yra moralės pagrindas ir neturi priklausyti nuo pasekmių. • Šiuolaikinei deontologijai didelę įtaką turėjo vokiečių filosofas Imanuelis Kantas. Jo teorija iškelia pareigą ir teisingumą prieš gėrį. Svarbus yra protas, valia ir pareiga.

  15. Pareiga yra vienintelis moralinioveiksmo kriterijus Moraliu laikomas tik toks veiksmas, kai žmogus save priverčia, kai jis atitinkamai elgiasi tik dėl to, kad taip elgtis privalo. Tik, kai elgiamės iš pareigos, mūsų veiksmas turi moralinę vertę.

  16. Maksima – tai subjektyvus praktinis moralės principas, kuris tik patikrintas pagal proto kriterijų tampa moralės dėsniu (maksimų pavyzdžiai: būk malonus, būk garbingas, nemeluok, jeisakydamas tiesą gali sau pakenkti, gyvenk sveikai ir kt.).

  17. Žmogaus veiklos maksimos turi būti tokios, kad jas galima būtų apibendrinti, universalizuoti. Kai maksimos tampa bendromis elgesio taisyklėmis, jos įgyja dėsnių, įsakymų formą ir yra vadinamos kategoriniais imperatyvais.

  18. Kanto kategorinis imperatyvas Elkis taip, kad tavo elgesio taisyklė galėtų tapti visuotiniu elgesio dėsniu.

  19. Kanto kategorinio imperatyvo trūkumai • Kanto propaguotam imperatyvo principui trūksta praktiškumo. • Sunku išspręsti konfliktus, vadovaujantis kriterijumi, kad visi individai vertinami vienodai. • Ar galima tvirtinti, kad tam tikri veiksmai negali turėti išimčių.

  20. Etinio reliatyvizmo požiūris Pagrindinis atstovas yra F.Nyčė. Jis teigė, kad žmogus rūpinasi tik savo praktiniais reikalais, siekia praktinės naudos. Pagal keliamus tikslus, individas vertina ir kitus žmones: jeigu jie padeda pasiekti tikslą – tai naudingi, jei ne – nereikalingi.

  21. Pagrindinis elgesio etiškumo kriterijus - savanoriškas susitarimas dėl vienokio ar kitokio elgesio priimtinumo. Jei žmonės elgiasi taip, kaip sutaria ir toks jų elgesys nedaro žalos aplinkiniams, tai jis laikytinas etišku ir teisingu. Tačiau pasikeitus aplinkybėms, tas pat dalykas ar veiksmas jau gali tapti neetišku.

  22. Elgesio etiškumas nustatomas subjektyviai, vadovaujantis individo ar grupės patyrimu. Reliatyvistai stebi tam tikros grupės narių veiklą ir stengiasi nustatyti grupės sutikimą dėl tokio elgesio. Pozityvus sutikimas reiškia, kad veikla apibūdinama kaip teisinga ir etiška.

  23. Teisingumo teorija • Žmonės yra visuomeniškos būtybės, kurios turi gyventi visuomenėje ir kurti socialines struktūras, kad egzistuotų visuomenė. • Svarbiausios vertybės visuomenės nariams: žmonių lygybė ir teisingumas. • Individo moralinė pareiga yra paklusti įstatymui, kuris turi būti vienodas visiems, eliminuoti diskriminaciją ir privilegijas.

  24. Pagrindinės teisingumo teorijos • Egalitarizmas - ,,kiekvienas žmogus turi gauti lygią dalį vargų ir gėrybių. Gėrybės turi būti skirstomos po lygiai ir visi žmonės lygūs”. • ,,Kapitalistinė teisybė” – gėrybių paskirstymas turi būti vykdomas atsižvelgiant į individualų indėlį į bendrą grupės reikalą. • ,,Komunistinė” – darbo įsipareigojimai turi būti padalinami pagal sugebėjimus, o gėrybės – pagal kiekvieno poreikius. • J.Rawlso teisingumo teorija

  25. J.Rawlso teisingumo teorija 1 principas.Kiekvienas žmogus turi teisę į plačias laisves, suderintas su analogiškom kitų žmonių laisvėm. 2 principas.Socialinė ir ekonominė nelygybė turi būti tokia, kad: būtų parūpinta maksimum pelno mažiausiai privilegijuotiems žmonėms įstaigos ir valdžios atstovai turi būti vienodai prieinami kiekvienam

  26. Teisingumo tipai 1.Skirstomasis teisingumas • Po lygiai • Pagal poreikius • Pagal pastangas • Pagal nuopelnus • Pagal socialinį įnašą 2.Baudžiamasis teisingumas Akcentuojama atsakomybė arba bausmė už neteisingus poelgius. 3.Kompensacinis teisingumas Turi užtikrinti, kad šaliai, kuri patyrė žalą, būtų kompensuojama.

  27. Integralinė socialinių kontraktų koncepcija Socialinis kontaktas – neformalus susitarimas, liečiantis elgesio normas, kurios kilo iš bendrų žmonių grupių ar bendruomeninių tikslų, įsitikinimų ir pozicijų. Socialiniai kontraktai egzistuoja makro- ir mikrolygiu. Makrosocialiniai kontraktai užtikrina hipernormų laikymąsi, o mikrosocialiniai – normų, veikiančių tam tikrose bendrijose.

  28. Hipernormos Hipernormos – universalios, tinkančios visiems žmonėms visame pasaulyje. Tai visų kitų normų vertinimo bazė. Jos apima: • svarbiausias žmogaus teises • pareigas gerbti žmogaus orumą

  29. Makrosocialiniam kontraktui būdingos globalinės normos: • laiva moralinė teisė • teisė egzistuoti • suderinamumas su hipernormomis • taisyklės prioritetui nustatyti

  30. Makrosocialinių kontraktų sąlygos 1.Lokalinėms bendrijoms turi būti suteikta laisva moralinė erdvė, kurioje būtų galima kurti būtinas jos nariams etikos normas. 2.Mikrosocialiniai kontraktaituri veikti susitarimo pagrindu su teise išeiti iš bendrijos. 3.Kad mikrosocialinio kontrakto normos taptų būtinos bendrijos nariams, jos turi derintis prie hipernormų. 4.Atsiradus konfliktui tarp mikrosocialinio kontrakto normų reikia laikytis anksčiau paminėtų sąlygų.

  31. Mikrosocialiniai kontraktai Kai atsiranda normų konfliktas, būtina laikytis šių prioritetų: 1.Jei sandėriai vyksta konkrečioje bendrijoje ir neigiamai nepaveikia kitų žmonių ir bendrijų, turi vadovautis tos bendrijos etikos normomis. 2.Laikyti prioritetinėmis vietinės etikos normas tol, kol jos negatyviai nepradės veikti kitų žmonių. 3.Kuo didesnė bendrija, kurioje veikia konkrečios etikos normos, tuo didesnį prioritetą reikia suteikti šiai normai. 4.Normoms, kurios labai svarbios vietos šalies ekonomikai – prioritetinės prieš normas, kurios turi griaunamąjį pobūdį šalies ūkio specifikai.