Ginkluotas pasipriešinimas 1944 – 1953 m. Integruota istorijos ir geografijos pamoka

1. Ginkluotas pasipriešinimas 1944 – 1953 m.Integruota istorijos ir geografijos pamoka Pamokos tema: Antrosios sovietinės okupacijos pradžia ir pirmųjų partizanų būrių kūrimas Pamokos tikslas: Aptarti Lietuvos padėtį baigiantis Antrąjam pasauliniam karui, išsiaiškinti kuriose vietovėse ir kodėl kūrėsi pirmieji partizanų būriai. Darbo metodai: Surašo mokytojas tuos, kuriuos naudoja pamokoje Internetinė svetainė www.partizanai.com

2. Motyvacinis tikslas sužadinti susidomėjimą būsima tema Išankstinis orientyras: “Mes ir patys labai gerai supratome, jos esame per silpni, kad galėtume vieni bolševizmui atsispirti. Vis dėlto ne visi sutikome su tuo, kad mus kaip gyvulius vestų skerdyklą.” Adolfas Ramanauskas – Vanagas Klausimai diskusijai: Kodėl prieš sovietinę okupacija lietuviai ėmėsi ginklo? Ar 1944 m. buvo vilčių, kad sovietinė okupacija ilgai netruks? Kodė? Kodėl autorius kalba apie tai, kad “vieni esame per silpni”? Kokios pagalbos tikimasi?

3. Užduotys:Įvardykite pagrindinius teritorinius skirtumus matomus žemėlapiuose?Prisiminkite kokia sutartimi buvo nustatyta Lietuvos valstybės rytinė siena pavaizduota 1938 m. žemėlapyje?Į kurią Lietuvos valstybės teritorijos dalį anksčiausiai įžengė Raudonoji armija? Kodėl?Kuri Lietuvos dalis buvo pasiekta vėliausiai?Prie kokios valstybės sienos priartėjo Raudonoji armija 1944 m.? Pelikso Šinkūno žemėlapis išleistas Lietuvos poligrafijos įmonėje. Kaunas, Spaudos fondas 1938 m.

4. Naudodamiesi geografijos atlasais nustatykite kur galėjo būti po nuotrauka užrašyta “Pilėnų tėvūnija”? Partizaninio karo, kaip ir kiekvieno istorinio laikmečio pradžią turėjo žymėti priežastys, nulėmusios būtent šios kovos formos pasirinkimą, o pabaigą - siekiamo tikslo įgyvendinimas ar jo atsisakymas. Tačiau šiuo atveju įvyko kitaip: tikslas nebuvo pasiektas, bet jo atsisakyta irgi nebuvo. Visi, pakilę už šį tikslą, arba žuvo kovoje, arba buvo eliminuoti iš visuomenės gyvenimo. Rezultatas buvo atidėtas pusei šimtmečio - kitoms kartoms ir kitokiai istorinei situacijai Klausimas: Pagalvokite kodėl “rezultatas buvo atidėtas pusei šimtmečio - kitoms kartoms ir kitokiai istorinei situacijai”?

5. Rezistencinės kovos priežastys • ankstesnė sovietinės okupacijos patirtis parodė, kad su sovietine valdžia neįmanoma sugyventi tiems, kurie siekė savo tautai nepriklausomybės, gerovės, bent šiek tiek sąžinės laisvės; • vokiečių okupacijos metais visame krašte išplitęs pasipriešinimo sąjūdis skatino panašią veiklą tęsti prieš komunistus; • Lietuvoje vyravo įsitikinimas, išryškėjęs dar vokiečių okupacijos metais ir pogrindžio spaudos palaikomas, kad antroji bolševikų okupacija ilgai netruks, nes Vakarai ilgainiui įvykdys Atlanto chartijos pažadus sugrąžinti nepriklausomybę dėl karo jos netekusioms šalims; • dėl Raudonosios armijos ir sovietinio saugumo siautėjimo atsirado reikalas apginti gyventojus nuo plėšikavimo ir prievartavimo; • daugelis vyrų pasitraukė į mišką, norėdami išvengti suėmimo ar mobilizacijos į sovietinę kariuomenę. Išskirkite kaip jums atrodo pačią svarbiausią priežastį ir argumentuokite, kodėl pasirinkote būtent ją?

6. Kokių tikslų siekė partizanai? Jie turėjo vieną pagrindinį tikslą — nepriklausomos valstybės atkūrimą. Šis tikslas nepasikeitė nuo pat okupacijų pradžios 1940 m., jis deklaruojamas Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) programoje, o vėliau — visuose partizanų dokumentuose, pradedant pirmaisiais statutais ir baigiant vieningos partizaninės vadovybės — Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracija.

7. Partizaninių kovų etapai • Partizaninio karo laikotarpį suskirstyti periodais galima pagal įvairius kriterijus. Svarbiausi iš jų, nulemiantys šio istorinio proceso periodizaciją, būtų šie • — vyriausios vadovybės kūrimas; • — kovos strategija ir taktika; • — organizacinių struktūrų kaita; • — okupacinių-represinių organų taikyti slopinimo metodai Pagal šių kriterijų visumą partizaninį karą sąlyginai būtų galima skirstyti į tris periodus: 1944m-1946m. vasara; 1946m.-1948m. ruduo; 1948m. pabaiga-1953m. gegužis.

8. Vietovės, kuriose kūrėsi pirmieji partizanų būriai Jau 1944 m. rugpjūtį Zarasų, Trakų, Ukmergės, Panevėžio, Alytaus apskrityse susikūrė stambesni ginkluotų partizanų junginiai. Pirmieji partizanų būriai susikūrė Antazavės miškuose. Partizanų būriai kūrėsi Švenčionių miškuose, Labanoro, Žaliojoje giriose. Jau lapkričio mėnesį partizanai su NKVD daliniais susikovė prie Ginučių piliakalnio, netrukus puolė Alantos mėstelį. Didesni partizanų būriai nuo 1944 m. telkėsi Biržų apskrityje. Naudodamiesi atlasais raskite šias įvardintas vietoves. Literatūra“: Pasipriešinimo istorija 1944-1953 metai, Nijolė Gaškaitė psl. 33

9. Kokias dabartines Lietuvos apskritis apima tuo metu sukurtos partizanų apygardos ?

10. Biržų apskritis Zarasai. Antazavė Kodėl partizanai savo ginkluotų būrių kūrimui pasirinko tokias vietoves? Argumentuokite savo atsakymą. Trakai

11. Namų darbai Pamokoje buvo aptarta kaip ir kokiose vietovėse kūrėsi pirmieji partizanų būriai. Mokiniai galėtų parengti pasakojimą kaip ir kokiu tikslu Lietuvoje buvo kuriamos Sovietų Sąjungos represinės struktūros. Planas: kokie buvo sukurti sovietų represinai organai Lietuvoje, kokia svarbiausia jų žduotis Lietuvoje, kokie žmonės sudarė šias represines struktūras, kokios nuolaidos buvo taikomos stojantiesiems į represines struktūras, kodėl į savo represines struktūtas sovietiniai okupantai stengdavosi įtraukti vietinius gyventojus, kodėl kai kurie gyventojai sutikdavo dirbti šiose represinėse struktūrose.