Atsakingų ir sveikų piliečių ugdymo principai

1. Atsakingų ir sveikų piliečių ugdymo principai D.Pūras 20130517

2. Ekologinis modelis • Visuomenės • lygis • Bendruomenės lygis • Šeimos lygis • Individualus lygis

3. Investicijos į vaikystę – būtinieji sėkmės komponentai • Gera veiksmų koordinacija formuluojant ir vykdant vaikystės politiką, užtikrinant vaikų teisių apsaugą • Nepriklausoma stebėsena • Pagrindinių žmogaus teisių ir vaikų teisių principų įgyvendinimas visuose lygiuose • Partneryste ir pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas tarp svarbiausių proceso dalyvių (valdžios institucijos, NVO, vaikai, kt.) • Prioritetų nustatymas ir proaktyvus veikimas • Žmogiškųjų ir finansinių išteklių planavimas ir naudojimas siekiant pamatuojamų rezultatų. Investicijų kiekybė, kokybė, kryptis

4. Lietuvos pastangos investuoti į vaikystę – gerų praktikų/politikų pavyzdžiai • Gera infekcinių ligų kontrolė • Maži naujagimių ir kūdikių mirštamumo rodikliai • Gera vaikų fizinės sveikatos priežiūra • Plati koalicija nukreipta prieš patyčių epidemiją mokyklose. Mokslo žiniomis pagrįstų patyčios prevencijos metodų sisteminis taikymas mokyklose • Seimo priimta psichikos sveikatos strategija (priimta 2007m., deja , neįgyvendinama) • Sėkmė stabdant „karą keliuose“

5. Patyčių prevencija Lietuvoje – sėkmės istorija? • Vaikų linijos iniciatyva kelti viešumon patyčių reiškinio paplitimą ir žalą • Valstybės institucijų reagavimas 2006-2010 metais • Vyriausybės sprendimas investuoti į patyčių prevenciją (Olweus programa ir kt) sisteminiame lygyje • Savaitė be patyčių (2010, 2011) • Valstybės vadovų pozicija • Moksleivių parlamento pozicija • Bendros pastangos įveikti patyčių epidemiją mokyklose įveiks ydingą prievartos ratą visuomenėje?

6. Besikeičiantis požiūris į vaiko teises ir jo apsaugą nuo prievartos • 19 a. pabaigoje žmonija susirūpino gyvūnų teisėmis, ir tik po to – vaikų teisėmis • S.Freud (apie 1900) atkreipė dėmesį į seksualinės prievartos prieš vaikus dažną paplitimą, bet interpretavo tai kaip fantazijas • 1962 m.: Kempe Ch. The battered child syndrome (JAMA) – prievartos prieš vaikus prevencijos pradžia • 1989 m.: Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijaįtvirtina naują požiūrį į vaiko teises • JT Vaiko teisių komiteto bendrasis komentaras Nr. 13 (2011) „The right of the child to freedom from all forms ofviolence“ http://www2.ohchr.org/english/bodies/crc/docs/CRC.C.GC.13_en.pdf • Pasaulio valstybėms labai nevienodai sekasi įgyvendinti Vaiko teisių konvenciją

7. LIETUVOS VAIKŲ SVEIKATOS IR RAIDOS PROBLEMOS • Paplitusi prievarta prieš vaikus • Paplitęs savižudiškas ir kitoks save naikinantis elgesys ne tik suaugusiųjų be ir vaikų bei paauglių tarpe • Daug vaikų gyvena nuolatinės globos įstaigose (įskaitant kūdikių namus) • Didelė dalis tėvų ir kitų suaugusiųjų (tarp jų – ir politikų) neturi žinių ir įgūdžių apie sveiką ir veiksmingą bendravimą su vaikais bei vaikų auklėjimą • Lietuvoje šiuolaikinių vaikų teisių apsaugos principų esmė nėra iki galo suvokta – iš čia pasipriešinimas ir neveiksmingi sprendimai

8. Subjective well-being

9. JT VAIKO TEISIŲ KONVENCIJOS PAGRINDINIAI PRINCIPAI • Vaikai neturi patirti diskriminacijos • Vaikai turi teisę visapusiškai ( ne tik fiziškai) vystytis • Imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai • Vaikai turi teisę būti aktyviais dalyviais, sprendžiant visus su jų gyvenimu susijusius klausimus LIETUVOJE ŠIŲ PRINCIPŲ ĮTVIRTINIMAS KASDIENĖJE PRAKTIKOJE VYKSTA ESANT NEMAŽAM PASIPRIEŠINIMUI

10. JT Vaiko teisių Konvencijos reikšmė • Konvencija (1989) - nuosaikus pasaulio iššūkis tradicijai kad vaikas yra vien pasyvus apsaugos subjektas • Valstybės ir tėvų vaidmens subalansavimas – jis negali būti per mažas, bet neturi būti ir per didelis (hipergloba, išlaikytinių statuso skatinimas) • Vaiko socialinės ir emocinės raidos esmė – nuolatinis jo savarankiškumo ugdymas, kartu mokantis prisiimti atsakomybę. Tikslas – brandi, savarankiška ir atsakanti už save asmenybė • Konvencijos 12 straipsnis – vaiko teisė būti išgirstam (“dalyvavimo principas”)

11. JT Vaiko teisių konvencijos principai • Vaiką ir vaikystę reikia saugoti, kartu atsižvelgiant į vaiko kasdien stiprėjančias kompetencijas savarankiškai spręsti • Vaikas nebėra pasyvus apsaugos objektas. Jis yra savo teisių aktyvus savininkas. 5 straipsnis ir 12-16 straipsniai reiškia kad tėvai ir valstybė turi skatinti vaiką vystytis link virsmo savarankiška ir atsakinga asmenybe. Tam būtina iš esmės peržiūrėti valstybės investicijų į vaikystę kokybę ir kiekybę • Lietuvos ir regiono specifika – būtinybė peržiūrėti bazinius principus santykiuose VAIKAS – TĖVAI – VALSTYBĖ

12. ES veikla vaikų psichikos sveikatosir gerovės srityje (Švedijos pirmininkavimo2009 m. ESprioritetas) • Tėvai, šeima ir ankstyvojivaikystė • Sveikatos priežiūros paslaugų vaidmuo stiprinant vaikų psichikos sveikatą ir užtikrinant sutrikimų prevenciją • Bendruomenės aplinka • Naujų informacijos technologijų ir interneto vaidmuostiprinant vaikų psichikos sveikatą • Ugdymo įstaigos ir mokymosi procesas

13. Šiuolaikiniai principai – bendri šeimai, bendruomenei, mokyklai ir visuomenei • Pagarba vaikų teisėms. JT Vaiko teisių konvencija. Vaikai – teisių subjektai (o ne objektai). • Vaikų ir tėvų konsultavimas ir informavimas. Informuotas sutikimas. Vaikų teisė žinoti • Emocinio kontakto ir pasitikėjimo palaikymas bendraujant su tėvais ir vaikais. Partnerystės ir dalyvavimo principas • Draugiškos vaikams/paaugliams paslaugos

14. Apsauginiaiveiksniai • Psichologinisatsparumas – tai svarbiausiasapsauginisveiksnys, galintisneutralizuotidaugrizikosveiksnių • Investuotiįvaikystęreikiataipkadvaikai užaugtųdvasiškaiatsparūs iratsakingiindividai, gerbiantyssavoir kitųteises • Kompleksas šiuolaikinių priemonių, per sveikatos apsaugą, švietimą ir socialinę apsaugą stiprinančių vaikų psichologinį atsparumą, yra tai pat svarbu, kai imunoprofilaktikos programos infekcinių ligų prevencijoje

15. Efektyviosprevencijospavyzdžiai • Rizikos grupių šeimų lankymas (pozityvi psichologinė pagalba, socialinis darbas), gimus vaikui • Antrinio lygio prevencija, teikiant psichosocialines intervencijas ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams su elgesio ir emocinėmis problemomis • Bendruomenių stiprinimas, didinant individų ir grupių tarpusavio bendradarbiavimą, integruojant pažeidžiamas grupes • Savižudybių prevencijos ir postvencijos programos mokyklose; vaikų patycių (bullying) prevencijos programos • Jaunųjų piliečių įgalinimas per sudarymą galimybių jiems visapusiškai vystytis

16. Prievartos prevencija šeimoje • Turi būti aiškūs teisiniai mechanizmai • Įstatymo, draudžiančio fizines vaikų bausmes ir kitokį smurtą prieš vaikus, poreikis. Ypač svarbi šio žingsnio edukacinis vaidmuo • Tėvų (ypatingai - esančių rizikos grupėse) mokymo programos, didinant jų kompetenciją auklėti vaikus ir veiksmingais neprievartiniais būdais spręsti problemines situacijas tėvų-vaikų santykiuose • Vaikai turi būti supažindinti su vaikų teisių apsaugos principais ir praktika • Vaikų teisių apsaugos principai nereiškia kad tėvai ir kiti suaugusieji negali/neturi auklėti vaikų.

17. Vaikų fizinių bausmių problema • JT Vaiko teisių komiteto pozicija – be išlygų prieš fizinių bausmių vaikams taikymą • Vis daugiau valstybių priima vaikų fizines bausmes ir bet kokią prievartą prieš vaiką draudžiančius įstatymus • Lietuvoje siekiama diegti gerąją tarptautinę patirtį ir priimti atitinkamas įstatymų pataisas; tačiau tam yra nemažas pasipriešinimas • Argumentai prieš fizinių bausmių vaikams taikymą: vaiko kaip žmogaus teisių argumentas ir šio metodo neefektyvumo argumentas • Alternatyva – veiksmingi neprievartiniai vaiko elgesio valdymo būdai • JT Vaiko teisių konvencija nesumenkina tėvų vaidmens. Pagarba vaiko teisėms tai nereiškia kad “vaikams viskas galima”

18. Prievartos prevencija vaikų įstaigose • Emocinio raštingumo pradžiamokslio poreikis mokyklose • Patyčių prevencijos programos • Būtinybė iš esmės pakeisti teikiamų paslaugų turinį vaikų globos įstaigose • Kūdikių namai – institucinės prievartos (kaip emocinės nepriežiūros) pavyzdys • Bendras tikslas – pereiti iš prievartos kultūros į kultūrą, pagrįstą tarpusavio pagarba, pasitikėjimu ir pozityvios emocinės sveikatos stiprinimu • Vaikų teisių apsauga ir šių teisių pažeidimų prevencija gydymo įstaigose. Vaikų kaip pacientų teisė gauti informaciją.

19. Lietuvos ypatumai • 1990-2000 aistringas veržimasis iš totalitarinės paslaugų kultūros, daugybė “pilotinių” paslaugų, projektų, programų, NVO sektoriaus veikla • 2000-2007 stagnacija, ypač įstojus į ES (“priėmė, vadinasi galima atsipalaiduoti”) • 2008 iki dabar – regresas, pasireiškiantis svarbiausių žmogaus teisių ir vaiko teisių principų ignoravimu ir sąmoningas tarptautinių rekomendacijų nevykdymas

20. Kas įvyksta atsisakius kompaso? • Stabdomos visos iniciatyvos modernios vaikų teisių sampratos įtvirtinimo srityje: nevyksta de-institucionalizacija, intensyviai tebeinvestuojama į nuolatinės globos institucijas, įskaitant kūdikių namus. Vienintelis “laimėjimas” – gyvybės langeliai. • Stabdomos iniciatyvos veiksmingų prievartos prieš vaikus prevencijos būdų; blokuojamas „vaikų nemušimo“ įstatymas Seime, trukdoma tirti seksualinės ir kitokios prievartos reiškinius globos įstaigose, užuomazgoje sustabdyta vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtra, nereaguojama į VT Kontrolierės tyrimą apie absurdiška lėšų švaistymą kūdikių namams. • Neplėtojama paaugliams draugiškų paslaugų infrastuktūra, neplėtojama savižudybių prevencija, trukdoma plėtoti konfidencialias paslaugas paaugliams, didėja nostalgija represinėms priemonėms prieš maištaujančius paauglius • Kai atsisakoma įgyvendinti mokslo žiniomis ir žmogaus teisių principais grįstą vaikystės politiką ir artėti prie geriausių pasaulio ir Europos patirčių, belieka kitas kelias – nukreipti dėmesį nuo strateginių klaidų ir moralinės panikos priepuoliais telkti naciją kovai už „nacionalines vertybes“ ir su išgalvotais priešais (pvz., „pedofilų klanas“) Atsisakius kompaso - pasiklystama

21. ES veikla vaikų psichikos sveikatosir gerovės srityje(pagal ES Psichikos sveikatos ir gerovės 2008 m. Paktą) • Tėvai, šeima ir ankstyvojivaikystė (prevencinės paslaugos veiksmingiausios ankstyvoje vaikystėje, bet Lietuvoje neplėtojamos) • Sveikatos priežiūros paslaugų vaidmuo stiprinant vaikų psichikos sveikatą ir užtikrinant sutrikimų prevenciją(vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtra įšaldyta 1996 m.) • Bendruomenės aplinka • Naujų informacijos technologijų ir interneto vaidmuostiprinant vaikų psichikos sveikatą • Ugdymo įstaigos ir mokymosi procesas (emocinio raštingumo ugdymas mokyklose)

22. Kliūčių, grėsmių ir nesėkmių pavyzdžiai • Stiprėja tendencija nevykdyti tarptautinių organizacijų (JT, ES, ET, PSO) rekomendacijų. Konfliktas tarp pripažintų tarptautinės principų ir Lietuvos sprendimų šeimos ir vaikystės politikoje • trūksta politinės valios užpildyti esmines sistemines spragas: ar investuojama į tėvų kompetencijos ir įgūdžių ugdymą? ar plėtojamos veiksmingos bendruomeninės paslaugos rizikos grupių vaikams ir šeimoms? kaip konkrečiai įgyvendinama vaiko teisė būti apsaugotu nuo bet kokio smurto? (JT Vaiko teisių komiteto Bendrasis komentaras N.13, 2011) kada bus sustabdytos masyvios investicijos į institucinės globos sistemą?

23. Kliūčių, grėsmių ir nesėkmių pavyzdžiai • Valdžios institucijos vis dar nelaiko brandžių NVO lygiaverčiais partneriais. • Nėra nepriklausomo vaikystės politikos formulavimo bei įgyvendinimo vertinimo. • Darant svarbius sprendimus, ignoruojami pasikeitę prioritetai ir mokslo žinios • Vaikų teisių apsaugos infrastruktūra skylėta, vietoj sisteminių reformų veikiama “gaisro gesinimo” būdais • Prastas bendradarbiavimas tarp sektorių, atsakingų už vaikystės politiką. Daugumos modernių paslaugų plėtra pasiklydusi tarp ministerijų • Savivaldybės neskiria tinkamo dėmesio vaikystės programų plėtrai ir veiksmingai vaikų teisių apsaugai

24. Vaikystės politika: iššūkių įveikimo strategija ir taktika • Skirtingų vertybinių nuostatų koegzistavimas – būtina siekti nacionalinio susitarimo dėl esminių vaikystės politikos krypčių. • Valdžios institucijų požiūris į brandžias NVO – lygiavertės partnerystės poreikis. NVO sektoriaus galimybės nėra tinkamai išnaudojamos • Užtikrinti veiksmingų prevencinių programų tęstinį finansavimą. Būtina skubiai stabdyti ES struktūrinių fondų naudojimą institucinės globos plėtrai • Vykdyti nepriklausomą vaikystės politikos įgyvendinimo monitoringą aktyviai įtraukiant NVO į stebėsenos procesą • Užtikrinti kad vaikai dalyvautų priimant juos liečiančius sprendimus (JT Vaiko teisių konvencijos 12 str.)