Download
1 / 38
410 likes | 918 Views
Prievoli ų teisė. Asist. Sigitas Jablonskis 2010 m. Apibrėžimas.
E N D
Prievolių teisė Asist. Sigitas Jablonskis 2010 m.
Apibrėžimas • Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. • Taigi tai yra teisinis santykis tarp skolininko ir kreditoriaus. Tuo jis skiriasi nuo daiktinės teisės. Be to prievolinėms teisėms nėra būdingi tokie požymiai kurie, būdingi daiktinei teisei – viešumas, sekimas paskui daiktą. Pavyzdžiui, prievolių sąlygos gali būti, o dažnai net ir tiesiogiai sutartyje nustatoma, kad yra konfidencialios; Nors pareigas kylančias iš prievolių galima perleisti kitiems asmenims, tačiau jos seks paskui konkretų asmenį, o ne paskui daiktą. Nėra baigtinio prievolių sąrašo – šalys gali susitarti dėl tokių prievolių, kurios nėra nustatytos įstatyme, bet kurios neprieštarauja įstatymui ar viešai tvarkai.
Prievolės dalykas • Būtinas prievolės elementas yra prievolės dalykas. CK 6.3 str. nurodo, kad Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. • Be to, minėtiems veiksmams keliami teisėtumo, apibrėžtumo bei įmanomumo reikalavimai. Tai reiškia, kad prievolės dalyku negali būti neteisėti veiksmai, prieštaraujantys įstatymui ar viešai tvarkai bei gerai moralei (Pavyzdžiui, šalių sudaryta sutartis dėl daikto, kuris yra išimtas iš civilinės apyvartos, negalios). Prievolė bus apibrėžta, jeigu bus aišku ką konkrečiai turi atlikti ar ko nedaryti turi skolininkas. Jeigu nėra galimybės nustatyti prievolės dalyko, minėta, - nebus pačios prievolės (Pavyzdžiui, jeigu nėra aiškiai nurodyta, koks turtas įkeista, nėra įkeitimo bei atitinkamai – teisių ir pareigų kylančių iš įkeitimo sutarties). Įmanomumo reikalavimas – jeigu prievolės dalyku yra tai kas neįmanoma, prievolės nebus. Įmanomumas gali būti teisinis (Pavyzdžiui, asmuo perleidžia asmenine tritinę teisę, kuri pagal įstatymą negali būti perleista) arba fizinis (pardavėjas parduoda namą, kuris prieš tris dienas visiškai sudegė). Dar vienas išskiriamas reikalavimas prievolės dalykui - kreditoriaus interesas, t. y. prievolė turi tenkinti turtinį arba neturtinį kreditoriaus interesą. Jeigu kreditorius neturi jokio intereso, tai toks šalių susitarimas yra paprasčiausiai nerimtas ir teisė į jį apskritai nereaguoja.
Prievolės subjektai • Prievolės apibrėžime nurodoma, kad tai yra dvišalis teisinis santykis. Teisinio santykio šalis, kuri turi teisę reikalauti atlikti tam tikrus veiksmus yra kreditorius. Teisinio santykio šalis kuri turi pareigą atlikti tam tikrus veiksmus yra vadinama skolininku. Kreditorium ir skolininku gali būti tiek fiziniai ir tiek juridiniai asmenys. Skirtumas – kreditorium gali būti bet kuris asmuo, skolininku – tik veiksnus asmuo. Taip pat pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja prievolės šalių lygybės principas.
Prievolės subjektai (2) • Prievolės teisinio santykio dalyviai gali būti keletas kreditorių ir keletas skolininkų. Jei taip būna, prievolės gali būti dalinės arba solidariosios. • Dalinės prievolės kiekvienas skolininkų privalo įvykdyti nustatytą prievolės dalį, o jeigu dalys nenustatytos, tai lygiomis dalimis. Jei skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Jei solidariąją prievolę įvykdo vienas skolininkų, jis įgyja teisę reikalauti, kad kiti bendraskoliai jam atlygintų tai, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį. • Jei kreditorių yra du ar daugiau, jie gali reikalauti jiems tenkančios dalies, jei reikalavimas dalinis, arba kiekvienas kreditorius gali reikalauti, kad skolininkas jam įvykdytų visą prievolę arba bet kokią jos dalį, jeigu kreditorių reikalavimas yra solidarusis. Solidarųjį reikalavimą gali nustatyti įstatymas ar sutartis. Reikalavimas yra solidarusis, kai prievolės dalykas yra nedalus (6.18 str. 1 d.).
Prievolių atsiradimo pagrindai • Plačiuoju požiūriu prievolių atsiradimo pagrindai yra juridiniai faktai (arba jų sudėtis) su kuriais pozityvioji teisė sieja prievolinių teisių atsiradimą. Tačiau dėl praktinių priežasčių prievolių atsiradimo pagrindai skirstomi į: • Sandorius (tiek vienašalius, tiek ir dvišalius ar daugiašalius); • Deliktus (neteisėtas valinis asmens veiksmas, padaręs žalos kitam asmeniui) • Kvazideliktai (teisėti, savanoriški valiniai asmens veiksmai, kuriems atlikti nereikia kito asmens sutikimo ir kurių pagrindu atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai. Pavyzdžiui, lošimai, lažybos.) • Įstatymai (Daugybė prievolių atsiranda tiesiogiai veikiant įstatymams, bet paprastai reikia ir kito juridinio fakto).
Prievolių rūšys • Prievolės į sutartines ir nesutartinės skirstomos pagal jų atsiradimo pagrindą. Sutartinės prievolės atsiranda susitarus šalims (pirkimas-pardavimas, nuoma, ranga ir kt.) arba vienašalio sandorio pagrindu (viešas atlyginimo pažadėjimas, konkurso paskelbimas ir pan.). Nesutartinės prievolės atsiranda atsižvelgiant į šalių valią (žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas).
Prievolių rūšys (2) • Prievolė yra vienašalė, jei viena šalis turi tik teises, o kita - tik pareigas. Jei abi šalys turi teises ir pareigas, tai prievolė - dvišalė. Jei prievolė dvišalė, tai abi šalys savo pareigas privalo vykdyti kartu, jeigu nesutarta arba įstatyme nenumatyta kitaip. • Jei tarp prievolės šalių yra vienas teisinis ryšys, tai tokia prievolė vadinama paprastąja (pvz., pagal paskolos sutartį skolininkas turi tik vieną pareigą - grąžinti paskolą, o jokių kitų pareigų neturi), o jei tarp šalių yra ne vienas ryšys, tai prievolė yra sudėtingoji (pvz., daikto pirkimas-pardavimas, pastato statybos sutartis). Kilus ginčui, reikia nustatyti prievolės pobūdį, įvertinti visą teisių ir pareigų kompleksą.
Prievolių rūšys (3) • Alternatyviąja vadinama tokia prievolė, pagal kurią skolininkas privalo atlikti vieną sutarties ar įstatymo numatytų veiksmų (pvz., perduoti daiktą ar sumokėti pinigų sumą). Pagal CK 6.27 straipsnio 1 dalį pasirinkimo teisė priklauso skolininkui, jeigu įstatymai, sutartis ar teismo sprendimas nenustato kitaip. • Fakultatyviąja vadinama tokia prievolė, pagal kurią skolininkas kreditoriaus naudai privalo atlikti konkretų veiksmą, o jeigu dėl tam tikrų priežasčių to padaryti negali, turi atlikti kokį kitą veiksmą. • Papildoma (aksesorinė) yra tokia prievolė, kuri neatskiriamai susijusi su pagrindine prievole. Nustojus galioti pagrindinei prievolei, netenka galios ir priklausomoji prievolė (pvz., prievolė mokėti netesybas). • Asmeninė prievolė - tai prievolė, glaudžiai susijusi su kreditoriaus ar skolininko asmeniu. Tokiu atveju negalimas asmenų pasikeitimas. Mirus vienai iš šalių, prievolė pasibaigia.
Prievolių vykdymas • Prievolių santykiai yra dinaminiai santykiai. Laiko periodas nuo prievolės atsiradimo iki įvykdymo yra skiriamas prievolės vykdymui. Todėl prievolės vykdymas gali būti apibrėžtas, kaip prievolės turinio realizavimas ją įvykdžius. • Tai labai svarbus prievolinių teisinių santykių etapas, kadangi pasiekiamas rezultatas, ją įvykužius prievolė pasibaigia. Jei prievolė nevykdoma – gresia tam tikros sankcijos. Prievolės vykdomos savanoriškai, jei ne – su valstybės pagalba. Prievolės vykdymo bendruosius reikalavimus nustato CK 6.38-6.69 str.
Prievolių vykdymo principai • CK 6.38 str. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. • Nustatant ar prievolės buvo vykdomos tinkamai tikrinami du dalykai. Pirma, yra aiškinamasi ar atlikti tam tikri veiksmai kurie yra prievolės dalykas. Antra, ar tie veiksmai atlikti tinkamai. Prievolė pasibaigia tik tuomet kai yra tinkamai įvykdoma. Jei yra bent vienas prievolės vykdymo trūkumas (laiko, kokybės, vietos ar kiti reikalavimai) bus laikoma, kad įvykdyta netinkamai. Tuomet kreditorius įgis teisę reikalauti skolininkui atitinkamas sankcijas. • Prievolė bus įvykdyta sąžiningai, jeigu šalių, vykdančių prievolę, elgesys atitiks kriterijus, kuriuos yra nustačiusi moralė, teisė, nerašytos žmonių elgesio taisyklės, tradicijos ir panašiai. Tai reiškia, kad šalys privalo elgtis protingai.
Prievolių vykdymo principai (2) • Ekonomiškumo ir kooperavimosi principai kylą iš jau minėtų protingumo ir sąžiningumo principų. • Ekonomiškumas reiškia, kad prievolės turi būti vykdomos, kuo mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis, t. y. pačiu racionaliausiu būdu ir priemonėmis, kad nė viena iš šalių nepatirtų nepagrįstų ir nenumatytų išlaidų, o atvirkščiai – būtų sutaupoma. Pavyzdžiui, rangovas, atlikdamas darbus, užsakovo medžiagas privalo naudoti racionaliai ir taupiai. Tačiau ekonomija turi būti protinga, racionali. Negalima taip taupyti, kad nukentėtų darbų kokybė. Jeigu taip atsitiktų, būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo principai – vadinasi prievolė bus vykdoma netinkamai ir kreditorius įgis teisę imtis priemonių užkirsti kelią žalos darymui ar reikalauti atlyginti jau padarytą žalą. • Kooperavimosi principas – šalys privalo bendradarbiauti. Tik šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Bendradarbiavimas apima keletą dalykų - šalys privalo imtis priemonių, kad šalys sudarytu tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, laiku pranešu apie kliūtis prievolės vykdymui ir pan. Šalis kuri pažeidžią šį principą gali būti pripažinta pažeidusi prievolę ir iš to gali kilti atitinkamos pasekmės. Pavyzdžiui, skolininkas gali būti atleistas nuo pareigos įvykdyti prievolę bei įgyti teisę į nuostolių atlyginimą.
Prievolių įvykdymo užtikrinimas • Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai sutartyje ar įstatyme nustatyta civilinė teisinė priemonė, skatinanti skolininką įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai ir garantuojanti kreditoriaus interesų apsaugą prievolės pažeidimo atveju.
Prievolių įvykdymo užtikrinimas (2) • Pagrindiniai šio teisinio instituto požymiai: Pirma atsiranda įstatymo arba sutarties (sandorio) pagrindu (Pavyzdžiui, šalys gali susitarti ir dėl tokių prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, kurie nėra tiesiogiai nustatyti įstatymo. (Repo sandoris, nuosavybės teisės sulaikymas ir kt. sandoriai); Antra, specialus tikslas – kreditoriaus interesų apsauga. Siekdamas šio tikslo prievolių įvykdymo užtikrinimas kartu ir skatina prievolės įvykdymą bei garantuoją kreditoriaus apsaugą prievolės neįvykdymo atveju; Trečia, prievolių įvykdymo užtikrinamo priemonės sukuria papildomas (aksesorines) prievoles.
Netesybos • Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje netesybos apibrėžiamos kaip įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdoma arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. • Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa. Pirma, yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, mažinantis potencialią kredito riziką, skatinant skolininką tinkamai įvykdyti savo prievolę. Antra, netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, padedanti kompensuoti kreditoriaus žalą neįrodinėjant, patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atžvilgiu netesybos gali būti laikomos iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Tačiau būtent dėl to, kad netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma, jas galima taikyti tik esant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms (neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis).
Netesybos (2) • Netesybos gali būti nustatomos trimis pagrindais: 1) pačių šalių iniciatyva (sutartinės netesybos), 2) įstatymo (netesybos pagal įstatymą) ir 3) teismo. • Susitarimas dėl netesybų visada turi buti sudaromas raštu neatsižvelgiant į pagrindinės prievoles sudarymo formą, nes netesybos yra ir civiline atsakomybė, tačiau jos nesilaikymas susitarimą dėl netesybų nedaro negaliojančio, o tik atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais, kilus ginčui dėl susitarimo sudarymo ar jo įvykdymo fakto.
Netesybos (3) • Jeigu netesybos nustatytos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, nesusijusį su termino prievolei įvykdyti praleidimu, kreditorius negali reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir įvykdyti prievole t.y. perduoti prekes jo nuosavybėn. Tokiu atveju kreditorius gali reikalauti tik sumokėti baudą ir padengti nuostolius, viršijančius baudos dydį. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. • Jei prievoles pažeidimas yra susijęs su termino prievolei įvykdyti pažeidimu, pavyzdžiui, jei skolininkas laiku neįvykdo savo prievolės perduoti prekes kreditoriaus nuosavybėn ir jo prievolė buvo užtikrinta delspinigiais, skaičiuojamais už kiekvieną praleistą dieną, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko sumokėti delspinigius ir perduoti jam prekes.
Netesybos (4) Netesybos gali buti dvejopos: • netesybos (bauda) - tai iš anksto įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta tvirtapinigų suma arba pažeistos prievoles sumos, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, procentinis dydis; • netesybos (delspinigiai) - įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta konkreti pinigų suma ar laiku neįvykdytos prievoles sumos procentinis dydis, kuris skaičiuojamas už kiekvieną prievoles įvykdymo termino praleidimo dieną ar kitą nustatytą laiką: savaitę, mėnesį, metus.
Rankpinigiai Vadovaujantis CK 6.98 str., rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. • Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad rankpinigiai visada atlieka šias tris funkcijas: • 1) įrodomąją - rankpinigių sumokėjimas įrodo sutarties sudarymo faktą. CK nurodoma, kad susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis. Rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį.; • 2) mokamąją - perduota rankpinigių suma įskaitoma į pagal sutartį priklausančių mokėjimų sumą. T.y. rankpinigiai yra sumos, mokėtinos pagal sutartį, dalis.; • 3) užtikrinamąją - tai pagrindinė rankpinigių funkcija. Ši funkcija pasireiškia taip: Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą.
Rankpinigiai (2) • Rankpinigiams būdingas trijų funkcijų (įrodomosios, mokamosios ir užtikrinamosios) visetas leidžia atskirti juos nuo avansinio mokėjimo. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančio reikalavimo, tiek susitarimo sudaryti sutartį ateityje), bet kitaip nei rankpinigiai, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos . • Dėl šios priežasties rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kurios pagal įstatymą privaloma notarinė forma.
Laidavimas • Vadovaujantis CK 6.76 str. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. • Užtikrinus skolininko prievolę grąžinti piniginį ar daiktinį kreditą laidavimu, kreditoriui už tinkamą kredito grąžinimą atsako nebe vienas skolininkas, o du ar daugiau asmenų, atsižvelgiant į skolininko laiduotojų skaičių. Šitaip kreditoriui labai sumažėja kredito rizika, nes kelių asmenų nemokumo ar nelikvidumo vienu metu tikimybė yra kur kas mažesnė nei vieno asmens.
Laidavimas (2) • Laidavimas gali atsirasti trimis pagrindais: 1) sudarius laidavimo sutartį, 2) remiantis įstatymu (CK 6.9 str.) ar 3) teismo sprendimu (CK 3.72 str. 7 d., 3.122 str.). • Dažniausiai laidavimo pagrindas – sutartis. Laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią. Laidavimo sutartys raštu gali būti įforminamos atskiru dokumentu (kreditoriaus ir laiduotojo sutartimi) ar bendroje paskolos sutartyje.
Laidavimas (3) • Laidavimu gali būti užtikrinamas ir esamos, ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievoles įvykdymas. Be to, laidavimu gali būti užtikrinta ir dalis pagrindines prievoles, tačiau negali būti laiduojama už didesne sumą, negu skolininkas skolingas (Jei laiduojama suma viršija skolą, ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio.). Be to, pažymėtina, kad pagal įstatymą į pagrindines prievolės užtikrinimą laidavimu įeina ir kitų papildomų (šalutinių) prievolių (palūkanų, netesybų ir nuostolių) užtikrinimas, jei laidavimo sutartyje nenurodoma kitaip.
Laidavimas (4) • Pagrindinė užtikrinamoji laidavimo funkcija yra tai, kad, neįvykdžius prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidarūs skolininkai, jei laidavimo sutartis nenustato ko kita. Vadinasi, jeigu nenustatyta kitaip, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti tiek skolininkui, tiek laiduotojui, tiek abiem kartu, ir reikalauti, kad prievolę jie įvykdytų bendrai, tiek kiekvienas iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. • Civiliniame kodekse yra palikta pasirinkimo laisvė laidavimo sutartyje nustatyti, kad laiduotojo atsakomybė yra subsidiari, t.y. laiduotojas atsako tik ta dalimi, kurios neįvykdė skolininkas, arba susitariama, kad laiduotojas už prievolės įvykdymą atsako tik kažkokia konkrečia suma arba numatyta visos prievolės dalimi, pavyzdžiui, sutariama, kad laiduojama tik už pagrindinės prievolės, o ne už papildomų (šalutinių) prievolių įvykdymą. Todėl laiduotojui svarbu nurodyti sutartyje, kad atsakomybė subidiari, nes kitaip atsakys pilnai už skolininką. • Laiduotojas turi teisę įvykdyti skolinį įsipareigojimą kreditoriui už skolininką ir tokiu būdu išvengti netesybų. Be to, laiduotojas turi teisę pareikšti visus atsikirtimus kreditoriui, kurios gali pareikšti ir skolininkas. Pavyzdžiui, pareikši, kad pagrindinė prievolė negalioja arba kad suėjo ieškinio senaties terminas.
Laidavimas (5) • Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Kreditorius tokiu atveju privalo perduoti jam savo reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat visas šį reikalavimą užtikrinančias teises. Šiuo atveju turi teisę laiduotojas iš skolininko išsireikalauti tai ką jis sumokėjo pirminiam kreditoriui. • Įvykdęs laidavimu užtikrintą prievolę skolininkas privalo tuoj pat pranešti apie tai laiduotojui. Priešingu atveju laiduotojui, savo ruožtu įvykdžiusiam prievolę, paliekama atgręžtinio reikalavimo skolininkui teisė. Šiuo atveju skolininkas turi teisę išieškoti iš kreditoriaus tik tai, ką šis be pagrindo gavo.
Laidavimo pabaiga • Bendra taisyklė, kad Laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. Tačiau CK 6.87 str. nustato ir kitus specialius laidavimo pasibaigimo pagrindus: • 1) jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybe arba atsiranda kitų laiduotojui nepalankių padarinių, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita (Pavyzdžiui, jeigu buvo pratęstas pagrindinės prievolės terminas) arba kai skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti ir už naująjį skolininką; • 2) mirus laiduotojui (taip yra dėl to, kad laiduotoją ir skolininką siejo asmeninio pobūdžio ryšiai, kurie dažniausiai nesieja skolininko su laiduotojo paveldėtojais, todėl ir pasibaigia. Išimtis – kai ieškinys jau buvo pareikštas laiduotojui gyvam esant);
Laidavimo pabaiga (2) • 3) kreditoriui per tris mėnesius nepateikus laiduotojui ieškinio nuo prievolės įvykdymo termino ar laidavimo termino suėjimo dienos (kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė); • 4) laidavus nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jei kreditorius per šį terminą nepateikia ieškinio laiduotojui; • 5) kreditoriui be pagrindo atsisakius priimti skolininko arba laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. • Neterminuotu laidavimu užtikrinus busimą prievolę, laidavimas vienašaliu laiduotojo pareiškimu taip pat gali būti panaikintas praėjus trejiems merams po jo atsiradimo, jeigu per šiuos trejus metus prievolė neatsirado.
Garantija • Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).
Garantijos ir laidavimo skirtmai Garantija, kaip ir laidavimas, būdama vienu iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, skiriasi nuo laidavimo šiomis esminėmis ypatybėmis: • garanto atsakomybe kreditoriui yra subsidiari, todėl kreditorius pirmiausiai turi pareikalauti įvykdyti prievolę iš skolininko, ir tik šiam atsisakius ją įvykdyti ar neįvykdžius per nustatytą terminą, kreditorius įgyja teisę įvykdymo reikalauti iš garanto. Esant laidavimui preziumuojama, kad laiduotojo ir skolininko atsakomybė kreditoriui yra solidari (t. y. kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti arba skolininkui, arba laiduotojui, arba jiems abiem kartu ir reikalauti, kad prievolę jie įvykdytų bendrai arba bet kuris iš jų skyrium), nors laidavimo sutartimi gali būti nustatyta ir subsidiari laiduotojo atsakomybė; • garanto prievolė kreditoriui nėra papildoma (šalutinė) ir visiškai nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, likimo, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta. O laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, todėl, pasibaigus pagrindinei užtikrinamai prievolei, baigiasi ir laidavimas; • Garantas negali reikšti atsikirtimų skolininkui, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai yra nurodyti garantijoje. • Garantas visada atsako pinigais. Laidavimo atveju gali būti ir nepiniginė atsakomybė. • Garantija visada terminuota.
Garantija (2) • Pagal bendrą taisyklę garantijos suma garanto turi būti išmokama kreditoriui, gavus kreditoriaus reikalavimą įvykdyti prievolę. Tačiau yra šios taisyklės išimčių o būtent - pagal įstatymą garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu: • 1) reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų (esant sąlyginei garantijai); arba • 2) yra pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakymą tenkinti reikalavimą garantas nedelsdamas turi pranešti kreditoriui.
Banko garantija • Garantijos skirstomas į paprastas ir banko garantijas. Esmė – specialus subjektas - tik bankas ar kita kredito įstaiga. Taigi banko garantija apibrėžiama kaip garantija, kuria bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą.
Banko garantija (2) Remiantis pirmiau pateiktu aprašymu galima nurodyti šiuos esminius banko garantijos požymius: • 1) banko garantija bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą; • 2) banko garantija įsigalioja nuo jos suteikimo, jeigu garantijoje nenumatyta ko kita; • 3) banko garantija yra neatšaukiama. Savo suteiktos garantijos bankas negali atšaukti, jeigu joje nenumatyta ko kita. Ši sąlyga daro banko garantiją, kaip ir neatšaukiamąjį akredityvą, patikimesniu kredito rizikos mažinimo instrumentu; • 4) reikalavimo teisės, užtikrintos banko garantija, kreditorius negali perleisti kitam asmeniui, jeigu toje garantijoje nenumatyta kitaip; • 5) už suteiktą garantiją skolininkas moka bankui atlyginimą (komisinius). Atlyginimo dydis nustatomas skolininko ir banko susitarimu. Paprastai kartu aptariama ir regreso teisės įgyvendinimo tvarka (taikoma, kai bankas išmoka kreditoriui garantuotą pinigų sumą) ir kitos su garantija susijusios šalių teises ir pareigos.
Prievolių neįvykdymas ir teisiniai padariniai Laikoma, kad prievolė pažeista kai: • prievolė visiškai neįvykdoma arba netinkamai ; • praleistas prievolės įvykdymo terminas; • yra padaromas esminis sutarties pažeidimas; • yra šalių kooperacijos stoka.
Prievolių neįvykdymas ir teisiniai padariniai (2) • Jeiguskolininkas neįvykdo prievolės perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą kreditoriui nuosavybės ar patikėjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas daiktą perduotų. Ši teisė išnyksta, jeigu daiktas jau perduotas kitam tos pačios rūšies teisę turinčiam kreditoriui. Jeigu daiktas dar neperduotas, pirmenybė priklauso tam kreditoriui, kurio naudai prievolė atsirado pirmiau, o kai to negalima nustatyti, – pirmiau ieškinį pareiškusiam kreditoriui. Negalintis įgyvendinti savo teisės reikalauti prievolę įvykdyti natūra, kreditorius turi teisę reikalauti tik atlyginti nuostolius. Jeigu sutartis numato netesybas, tai kreditorius turi teisę savo pasirinkimu reikalauti arba sumokėti netesybas, arba perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą.
Prievolių neįvykdymas ir teisiniai padariniai (3) • Kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Šiais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas.
Prievolių pabaiga • Prievolių pabaiga suprantama kaip prievolių teisinio santykio tarp skolininko ir kreditoriaus pasibaigimas. Pasibaigus pagrindinei prievolei pasibaigia ir šalutinės prievolės. Prievolės dažniausiai pasibaigia tuomet, kai yra pasiekiamas tikslas dėl kurio ji buvo sudaryta, t. y. Prievolė pasibaigia, kai yra tinamai įvykdoma. Tačiau prievolės gali baigtis ne tik jos įvykdymų Pagrindai nurodyti CK 6.123-6.144 str. Bet tai nėra visi įmanomi prievolės pabaigos pagrindai (Pavyzdžiui, gali baigtis suėjus senaties terminui.).
Prievolių pabaiga (2) • Paminėtini šie pagrindai prievolių pabaigos pagrindai: 1. Prievolė baigiasi suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga. 2. Prievolės pabaiga šalių susitarimu. 3. Prievolės pabaiga šalių sutapimu. Prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Pavyzdžiui, kai plikėjo įpėdinis yra ir kreditorius, tai tam asmeniui mirus skola pereis jam ir prievolės šalys sutaps.
Prievolių pabaiga (3) 4. Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės. Nenugalimos jėgos faktą turi įrodyti skolininkas. 5. Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį. Kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. 5. Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo. Prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą. Atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai. Jis gali būti atlygintinis arba neatlygintinis. 6. Įskaitymas. 7. Novacija.
