Strateginis dokumentas 2010 m. rugs ėjis

1. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija Strateginis dokumentas 2010 m. rugsėjis

2. Šiuo metu Lietuvos energetikos sektoriaus padėtis neatitinka strateginių nuostatų Svarbiausia iki 2020 metų Energetikos sektoriaus strateginės nuostatos Esama padėtis • Didžioji dalis iškastinio kuro importuojama iš vienos šalies • Lietuvos energetikos sektorius yra izoliuotas nuo ES energetinių sistemų • Trūksta elektros energijos gamybos pajėgumų (apie pusė elektros energijos importuojama) Energetinė nepriklausomybė Konkuren-cingumas • Nuolat augančios energijos kainos artėja prie ES vidurkio • Užtikrinant energetikos kainų konkurencingumą demonopolizuojama vietinė rinka ir integruojamasi į ES energetikos rinkas Darnus vystymasis • Energijos intensyvumas (energijos kiekis, tenkantis vienam BVP vienetui) yra didesnis nei ES vidurkis. • Ypač didelis energijos taupymo potencialas šildymo sektoriuje • Didėja į aplinką išmetamų šiltnamio dujų kiekiai

3. Ilgalaikė Lietuvos energetikos vizija 2050 m. • Darnios energetikos plėtra • Įsisavinamos naujos technologijos • Aplinkai draugiškos energetikos vystymas 2030 m. • Darnus ir konkurencingas energetikos sektorius • Kuro balanso optimizavimas ir infrastruktūros stiprinimas • Energetinio efektyvumo didinimas, taršos mažinimas 2020 m. • Energetinė nepriklausomybė • Sinchronizacija su ES energetikos sistemomis ir integracija į Baltijos jūros regiono šalių rinkas • Nepriklausomi ir patikimi energijos šaltiniai • Pakankami pajėgumai vietinei paklausai patenkinti • Rinkos liberalizacija

4. Apibendrinimas: strateginės iniciatyvos iki 2020 metų Iniciatyvos elektros sektoriuje Iniciatyvos šildymo sektoriuje B A • Integracija į Europos elektros sistemas • Visagino atominė elektrinė • Didinama atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis elektros energijos gamyboje • Elektros rinkos liberalizacija ir elektros sektoriaus reorganizacija • Skatinti šiluminės energijos taupymą • Pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šildymo sektoriuje siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį • Konkurencingumo didinimas ir rinkos liberalizavimas Dujų ir naftos sektoriaus iniciatyvos • Naftos sektoriaus iniciatyvos D C • Suskystintų dujų terminalas • Dujotiekis į Lenkiją • Požeminė dujų saugykla • Dujų rinkos liberalizacija (dujų tiekimo ir perdavimo nuosavybių atskyrimas) • Skalūninių dujų paieškos Lietuvoje rėmimas • Konkurencingumo didinimas siekiant užtikrinti palankias kainas vartotojui Atsinaujinančių energijos išteklių iniciatyvos E • Padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime iki 23 proc. –suderinta su Europos Sąjungos iškeltais tikslais • Aplinkos apsaugos ir šiltnamio dujųtaršos mažinimo iniciatyvos Energetinio efektyvumo didinimo iniciatyvos G F • Kasmet didinti galutinioenergijos suvartojimo efektyvumą 1,5proc. • Lietuva įgyvendins Europos Sąjungos ir tarptautinių aplinkos apsaugos konvencijų keliamus reikalavimus 2020 metams

5. Elektros gamybos, perdavimo ir skirstymo strategija A Vizija Strateginės iniciatyvos • Darbas sinchroniniu režimu su kontinentine Europa ir integracija su kitomis regioninėmis sistemomis • Pakankami pajėgumai patenkinti vietinę paklausą • Saugus ir nepriklausomas kuro tiekimas • Didesnė kuro balanso dalis tenka elektros energijai • Integracija į Europos elektros energijos sistemas • LitPol Link jungtis su Lenkija • Integruotis į Skandinavijos elektros rinką (įskaitant NordBaltjungtį) • Vidaus tinklų stiprinimas, siekiant sinchroninės jungties su kontinentinės Europos elektros tinklu (KET) • Sinchroninė jungtis su KET • Užbaigti vieningos Baltijos elektros rinkos kūrimą • Pakankami pajėgumai patenkinti vietinę elektros paklausą • Visagino atominė elektrinė • Kiti projektai • Didesnė atsinaujinančių energijos išteklių dalis elektros energijos gamyboje • Elektros rinkos liberalizacija ir elektros sektoriaus reorganizacija A1 Esama padėtis • Elektros energijos trūkumas Baltijos regione (1,3 GW 2020 metais) dėl Ignalinos atominės elektrinės bei senų elektrinių uždarymo ir augančio elektros energijos poreikio • Didžioji dalis elektros energijos gaminama naudojantiškastinį kurą • Nėra jungčių su ES šalimis ir dėl to neįmanoma išnaudoti vieningos rinkos teikiamos naudos • Reikalinga tinklo modernizacija A2 A3 A4

6. 0 A1 Norint patenkinti elektros energijos poreikį Baltijos šalyse 2020 metaisreikės mažiausiai 1,3 GW papildomų gamybos pajėgumų Lietuva TWh, Baltijos šalių ,,vidutinio“ ekonomikos augimo scenarijus Atitinka mažiausiai 1,3 GW naujų pajėgumų Pasiūla Paklausa • Pasiūla 2020 metais sudaryta iš: • Dabartinių pajėgumų, • dirbsiančių didesniu apkrovimu • Naujų pajėgumų (Lietuvos elektrinės 9 blokas) • Elektrinių, kurios bus uždarytos iki 2020-ųjų ir naujos atominės elektrinės pajėgumai nėra įtraukiami • Pagrindiniai veiksniai, turėsiantys įtakos elektros energijos paklausai , 2020 metais bus BVP augimas ir didėsiantis energijos vartojimo efektyvumas • Priklausomai nuo skirtingų ekonomikos augimo scenarijų, metinė elektros energijos paklausa Baltijos šalyse bus 27–33 TWh 10,5 29,2 18,7 Pasiūla 2020 m. Trūkumas Paklausa 2020 m.

7. Konkuren-cingumas • Teigiamas poveikis prekybos balansui • Tikėtinas teigiamas poveikis ekonomikai • Ekonomiškai patraukliausia alternatyva A2 Atominė elektrinė yra tinkamiausias pasirinkimas elektros deficitui panaikinti Atominė elektrinė atitinka visus kriterijus Alternatyvos elektros gamybai Kriterijus Atominė elektrinė Alternatyvos Trūkumai Energetinėnepriklauso-mybė • Didelė energetinė nepriklausomybė dėl galimybės importuoti kurą iš įvairių patikimų partnerių • Eksportuojant perteklinę elektros energiją galima statyti galingesnę elektrinę nei reikia Lietuvos poreikiams patenkinti, taip užtikrinant rezervą paklausos augimui ateityje Anglis • Stipriai priklauso nuo CO2taršos leidimų kainos, nepelninga net esant vidutinėms CO2taršos leidimų kainoms Dujos (dujotiekiu) • Maža energetinė nepriklausomybė – kuras iš vieno tiekėjo • 10 metų išlaidos dujoms atitinka atominės elektrinės statybos kaštus Dujos (suskystintų dujų terminalu) • Verslo modelis nepatrauklus dėl nestabilių kuro kainų Darnus vystymasis • Atmosfera neteršiama šiltnamio dujomis. Lengviau pasiekti ES CO2 išmetamųjų dujų reikalavimus Elektros importas • Labai maža energetinė nepriklausomybė • Neigiama įtaka prekybos balansui

8. B Šildymo sektoriaus strategija Vizija Strateginės iniciatyvos Didinti energetinę nepriklausomybę keliant energijos vartojimo efektyvumą ir pereinant prie atsinaujinančių ir nepriklausomų energijos išteklių Užtikrinti pagrįstai mažas šilumos kainas • Skatinti šilumos energijos taupymą • Remti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šildymo sektoriuje: • Didinti šilumos gamybą iš biomasės (biomasės kogeneracinėse elektrinėse ir katilinėse) • Efektyviai panaudoti buitines atliekas šilumos gamybai • Panaudoti atliekinę šilumos energiją • Konkurencingumo didinimas ir rinkos liberalizavimas • Šilumos sektorius ypač svarbus siekiant energetinės nepriklausomybės, todėl Energetikos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis, savivaldybėmis ir institucijomis, prioriteto tvarka sieks įgyvendinti šiuos strateginius tikslus B1 B2 Esama padėtis B3 • Daugiausiai šilumos gaminama naudojant iškastinį kurą (daugiau nei 70 % gamtinės dujos) • Labai didelis šiluminės energijos suvartojimas pastatuose • Per maža šilumos tiekėjų konkurencija • Didelės šilumos kainos

9. B1 Namų ūkių išlaidų dalis šildymui Lietuvoje ženkliai didesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse Namų ūkių išlaidų dalis 50 m2būstui apšiltinti • Esama padėtis • Dėl didesnio šilumos suvartojimo pastatuose ir sąlyginai aukštų kainų (atsižvelgiant į pragyvenimo lygį) Lietuvos namų ūkiai šildymui išleidžia daugiau nei kitos Europos Sąjungos šalys 13,3 % 10,8 % 8,0 % 1,5 % Lietuva Estija Centrinės Europos šalys Skandinavijos šalys

10. Dujų sektoriaus strategija C Strateginės iniciatyvos Vizija • Suskystintų dujų terminalas– geriausiair greičiausia alternatyva sprendžiant dujų priklausomybės problemą • Dujotiekis į Lenkiją • Požeminė dujų saugykla • Dujų rinkos liberalizavimas (dujų tiekimo ir perdavimo nuosavybių atskyrimas)1 • Skalūninių dujų paieškos Lietuvoje rėmimas Užtikrinti nepriklausomą dujų tiekimą ir ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti šio kuro naudojimą C1 C2 Esama padėtis C3 • Dujų paklausa 2020 metams gali svyruoti tarp 1,6–3,7 milijardų m³ (pirmo būtinumo dujų poreikis 0,9–1,5 milijardų m³) • Vienintelis gamtinių dujų tiekėjas • Neužtikrintas pirmo būtinumo dujų atsargų rezervas • Nėra galimybės dalyvauti ES dujų rinkose C4 C5 1 Pagal ES trečiojo energetikos paketo direktyvą, dujų išgavimo, tiekimo ir skirstymo funkcijos turi būti veiksmingai atskirtos

11. Naftos sektoriaus strategija D Strateginės iniciatyvos Vizija • Konkurencingumo naftos sektoriuje didinimas siekiant užtikrinti palankias kainas vartotojui Užtikrinti nepriklausomą naftos tiekimą ir ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti naftos ir naftos produktų vartojimą D1 Esama padėtis • Diversifikuotas naftos ir naftos produktų tiekimas per Klaipėdos naftą • Sukaupti pakankami naftos produktų rezervai (90 dienų poreikiui patenkinti) • Pakankami naftos perdirbimo pajėgumai ir adekvati infrastruktūra • Neužtikrintas adekvatus konkurencingumas

12. E Atsinaujinančių energijos išteklių strategija Vizija Strateginės iniciatyvos • Didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą siekiant energetinės nepriklausomybės ir didesnėsenergijos šaltinių diversifikacijos • Teikti pirmenybę ekonomiškai naudingiausiems techniniams sprendimams • Siekti ES nustatytų reikalavimų • Padidinti AEI dalį šildymo, transporto ir elektros gamybos sektoriuose (atitinka ES reikalavimus) • Elektra • 21proc. (daugiausia iš biomasės ir vėjo energijos) • Šildymas • 60proc. centriniam šildymui sunaudotos energijos (iš biomasės) • Transportas • 10proc. kuro sudaro biodegalai • Energetikos ministerija užtikrins, kad būtų sukurtos palankios rinkos sąlygos, kad būtų pasiekti iškelti tikslai ir optimaliai panaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai E1 Esama padėtis • Šiuo metu AEI sudaro 15proc.1galutinio energijos suvartojimo Lietuvoje • Europos Sąjungos Lietuvai iškeltas tikslas 2020 metams: 23proc. galutinio energijos suvartojimo iš atsinaujinančių energijos išteklių • Didžiąją dalį dabar naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių sudaro biomasė 1 2008 metų duomenys

13. F Energetinio efektyvumo didinimo strategija Vizija Strateginės iniciatyvos • Padidinti galutinio energijos suvartojimo efektyvumą visose srityse • Iki 2020 m.kasmet 1,5proc. padidinti galutinio energijos vartojimo efektyvumą. Didžiausias potencialas yra: • Gyvenamųjų namų ir viešojo sektoriaus pastatų šiluminio efektyvumo didinime • Transporte • Taip pat pramonėje (iki tam tikro lygio) F1 Esama padėtis • Lietuvoje energijos suvartojimas, tenkantis BVP vienetui, yra 2,5 karto didesnisuž ES vidurkį • Didelis energijos taupymo potencialas, ypač šildymo ir transporto sektoriuose

14. G Aplinkos apsaugos ir šiltnamio dujų taršos mažinimo strategija Vizija Strateginės iniciatyvos • Energetikos sektorius yra draugiškas aplinkai ir atitinka tarptautinių aplinkos apsaugos konvencijų (Kioto protokolo, ES klimato kaitos paketo) reikalavimus (iki 2020 metų išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekis negali padidėti daugiau nei 15 proc. lyginant su 2005 metais) • Keletas priemonių sumažinti šiltnamio dujų taršos kiekius: • Naujos atominės elektrinės statyba • Didėjanti AEI dalis energijos gamyboje • Didėjantis energetinis efektyvumas • Lietuva įgyvendins ES ir tarptautinių aplinkos apsaugos konvencijų keliamus reikalavimus 2020 metams G1 Esama padėtis • Po1990metų ženkliai sumažėjo CO2išmetamųjų dujų kiekiai • 2010 metaisšie kiekiai padidėjo dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pradėjus naudoti senesnes, iškastinį kurą naudojančias, elektrines. Šis efektas sumažėjo importuojant dalį elektros energijos

15. 0 Priklausomi energijos šaltiniai Strategija padės pasiekti energetinę nepriklausomybę iki 2020 metų Nepriklausomas tiekimas Galutinio energijos suvartojimo prognozė1 Tūkstančiai tonų naftos ekvivalentu (ktne) Dujos gali būti importuojamos per dujų terminalą (nepriklausomas tiekimas) 2050 m. 2020 m. 3 000 – 4 000 100% = 2010 m. 100% = 2800 Kita 2600 Pereinama nuo dujų prie kitų energijos šaltinių 100% = Kita • Visa šiluma iš biomasės; mažesnis šilumos poreikis Gamtinės dujos Kita2 Gamtinės dujos Šiluma Gamtinės dujos • Vienintelis tiekėjas Didesnis energetinis efektyvumas (renovavimas); auganti biomasės dalis šildyme Šiluma Nuolat didėjantis elektros suvartojimas; didėjanti AEI dalis elektros gamyboje Šiluma • 70% gamybos iš dujų Elektra • Nauja atominė elektrinė; didėjantiatsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis; Elektra 50% elektros importuojama; daugiau elektros gaminama naudojant dujas Elektra • Neįtraukta nafta ir kitos kuro rūšys, kurių tiekimas yra nepriklausomas arba diversifikuotas • Daugiausia kurui skirta mediena

16. Energetinė nepriklausomybė: didelė investicija, bet dar didesnė nauda • Kasmet bus sutaupomi 3–4 milijardai litų, išleidžiamųimportuojamam kurui: šios lėšos liks Lietuvos ekonomikoje (3–4 proc. BVP) • Valstybinio sektoriaus investicijos • 11–17 • milijardų Lt • Nuolatinis energijos tiekimo užtikrinimas; • Stabilios elektros energijos kainos; • Namų ūkiams kasmet 500 Lt sumažės šildymo kaštai • Privačios investicijos • 18–24 milijardai Lt • Bus sukuriama 5000–6000 nuolatinių darbo vietų energetikos sektoriuje; • Investicijos skatins ekonomiką statybų ir paslaugų sektoriuose • Investicijos: 29–41 milijardai Lt Energetinė nepriklausomybė