Prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių ir jų konkrečių prioritetų nustatymo procesas

1. Prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių ir jų konkrečių prioritetų nustatymo procesas Planuojami žingsniai, metodologija ir rezultatai Jurgita Petrauskienė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras www.mosta.lt

2. Problema: • Trūksta bendradarbiavimo valdymo lygmenyje • Strategijos be išorinės perspektyvos – veiklų dubliavimas • Nėra ar neįvertinta kritinė masė • Priemonės, orientuotos tik į mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumo didinimą, o ne į paklausos ar rinkos skatinimą • Sutelktas dėmesys į madingas temas ir prestižinius projektus • Dėmesys pramonei, gamybai, o ne naujiems augantiems sektoriams ir paslaugoms • Žr.: RegionalInnovationMonitor • www.rim-europa.eu Poveikis?

3. Kas yra Pažangi Specializacija? • Įrodymais pagrįsta, atsižvelgiant į turimus išteklius ir problemas šalyje, įvertinant vidinį ir išorinį poreikį / pasaulinę rinką (kritinė masė? galimybės? „excellence“? bendradarbiavimas? vertės grandinės?) • Ne iš viršaus ateinantis sprendimas, bet dinamiškas/verslumo paieškos procesas,vienijantis pagrindines suinteresuotas šalis bendrai vizijai kurti • Investicijų mobilizavimas ir bendradarbiavimas tarp skirtingų ministerijų, departamentų ir valdymo lygmenų • Visų formų inovacijos – ne tik technologinės • Diferenciacija: SSGG analizė (visų rūšių ištekliai), konkurencinių pranašumų, kompetencijos potencialo, galimybių įvertinimas • Išteklių sutelkimas į prioritetus, problemas ir pagrindinius poreikius (ne - „pabarstymo“ principui, nugalėtojų išskyrimui, taip - skatinančioms investicijoms) • Vietos ekonominė transformacija: tradicinių sektorių suaktyvinimas per aukštesnės pridėtinės vertės veiklas, skatinant tarpsektorinį bendradarbiavimą, naujų nišinių rinkų paiešką - diegiant naujas technologijas, išnaudojant naujas inovacijų formas

4. Ką sprendžia pažangi specializacija? Kodėl? • Europos darbotvarkės įgyvendinimas: Europa 2020, Inovacijų sąjunga, Horizontas 2020 • Ex-ante sąlyga Sanglaudos fondui 2014-2020 m. Tai ekonomikos pertvarkymo darbotvarkė, kuri siekia: • Sutelkti politinę paramą ir investicijas į svarbiausius šalies prioritetus, iššūkius ir žiniomis grįstus vystymosi poreikius • Geriausiu būdu išnaudoti šalies stiprybes, konkurencinius pranašumus ir kompetencijos potencialą • Remti technologines bei praktika grindžiamas inovacijas ir skatinant privataus sektoriaus investicijas • Aktyviai įtraukti suinteresuotąsias šalis ir skatinant inovacijų ir MTEP plėtrą • Sprendimus grįsti įrodymais, diegia stebėsenosir vertinimo sistemas

5. Pirmieji žingsniai • LRV nutarimas, kuriuo nauja redakcija patvirtinta Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija: • identifikuoti šalies MTEP, studijų ir inovacijų prioritetinės raidos kryptis • išskirti konkrečius prioritetinių krypčių prioritetus • įgyvendinti jungtinius mokslo-verslo projektus, skirtus prioritetinių krypčių ir jų konkrečių prioritetų plėtrai. • „MTEP, studijų ir inovacijų apžvalga“, MOSTA, 2012 09 http://www.mosta.lt/analize/tyrimai-ir-ataskaitos • Tarptautinės ekspertų grupės ataskaita dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo, 2012 10

6. Prioritetų nustatymas. PRINCIPAI • Užtikrinti tarpsektorinę sąveiką: • tarp įvairių mokslo ir studijų sričių • tarp studijų, mokslo ir verslo bendruomenių, apibrėžiant specifines bendradarbiavimo sritis • Orientuotis ne tik į MTEP plėtros kriterijus, bet ir kitus augimui įtaką darančius veiksnius: • pramonės ar technologijų modernizavimą/atnaujinimą. • darbo jėgos įgūdžius, produktų ir paslaugų kokybę, verslumą, gebėjimus ir įgūdžius dirbti su informacinėmis technologijomis, inžinerinius gebėjimus ir įgūdžius ir kt. • Prioritetai turėtų būti tos sritys, iš kurių naudos turėtų visa šalies ekonomika: • sukuriantys technologijų ir/ar „know-how“ sklaidą; • skatinantys naujų darbo vietų, pridėtinės vertės ar eksporto kūrimą.

7. Prioritetų nustatymas. KRITERIJAI • Potencialas (esamas ir augantis) sustiprinti Lietuvos verslo įmonių pozicijas pasaulinėje rinkoje ar kitose rinkose, kur Lietuvos verslo įmonės jau yra konkurencingos • Lietuvos mokslas ir studijos demonstruoja pakankamą potencialą ir kokybę • Lietuvos viešojo sektoriaus MTEP sistemos pajėgumai • Padės spręsti šalies, ES arba pasaulinę socialinę-ekonominę problemą (iššūkį)

8. Prioritetų nustatymas. PROCESAS • Daugiausia dėmesio mokslo potencialo, kritinės masės ir socialinės-ekonominės reikšmės pusiausvyros užtikrinimui • Paprastai procesą sudaro keli etapai: • pirmajame etape nustatomos bendrosios prioritetinės raidos kryptys, • antrajame jos susiaurinamos iki konkrečios „nišos“, kurioje šalis turi konkurencinius pranašumus ar gali juos įgyti ateityje • Įtraukiamos suinteresuotosios šalys • Pagrįstas tvirtais, ekspertų įvertintais įrodymais ir konsultacijomis su pagrindinėmis suinteresuotosiomis privataus ir viešojo sektorių šalimis

9. Kas yra prioritetas?Standartinis požiūris • Apibrėžiami prioritetiniai sektoriai ir skelbiamas konkursas bendriems mokslo-verslo projektams. • Ar tokia sistema pasiteisina? • sukelia įtampas dėl to, kas pateks „į prioritetinius sektorius“ ir atitinkamai gaus finansavimą; • kyla rizika, kad nepaisant „bendrų projektų“ mokslas ir toliau darys tai, ką sugeba geriausiai (publikacijos), o verslas tai, ką yra įpratęs daryti (pirkti technologijas iš užsienio); • priimant sprendimus dėl finansavimo nėra pagrindo nustatyti, kuris projektas prioritetiniame sektoriuje yra geresnis (pvz., skatinti vėjo jėgainių ar saulės energijos modulių technologinę plėtrą?).

10. Kas yra prioritetas?Alternatyva • Prioritetinės kryptys atitinka identifikuotas svarbiausias galimybes/iššūkius, kuriais Lietuvos MTEP sistema yra pajėgi pasinaudoti (pvz., senėjanti visuomenė; alternatyvi energetika ir kt.) • Prioritetinėse kryptyse moderuojama diskusija tarp mokslo-verslo, siekiant identifikuoti nišas, kurias Lietuvos mokslas-verslas jau yra užėmęs, ar galėtų užimti ir apibrėžti konkrečius produktus/technologijas/procesus, kurie bus bendrai kuriami • Įžvalgos/diskusijos rezultatas - projektų, siekiančių sukurti/patobulinti specifinius produktus/technologijas/procesus, srautas (angl. Project pipeline); • Finansavimas skiriamas apčiuopiamiems rezultatams produktams/ technologijoms/procesams) pasiekti, o ne abstrakčiai apibrėžtų sektorių plėtrai • leistų pasiekti didesnį skaidrumą finansuojant, valdant ir vertinant • atsiranda aiškus mokslo-verslo bendradarbiavimo pagrindas ir tikslas. • Projektų poreikiai kompetencijų ugdymui, tyrimų atlikimui, naujos įrangos įsigijimui ir t.t., būtų grindžiami ir siejami su rezultato pasiekimu

11. Dėl ko svarbu susitarti Prioritetų nustatymo proceso tikslas - ilgalaikis visų suinteresuotų šalių konsensusas dėl: • Pažangios specializacijos prioritetų • MTEP ir inovacijų plėtros scenarijų

12. Kokiu keliu siūloma eiti? Kurti konsensusą dėl stiprybėmis pagrįstų Pažangios specializacijos prioritetinių sričių Atlikti prioritetinių sričių analizę, kuri atskleistų Lietuvos MTEP ir inovacijų sistemos dalyvių iššūkius ir galimybes

13. Proceso schema Esamų stiprybių analizė Ateities tendencijų ir įtaką darančių veiksnių meta-analizė Papildytas prioritetinių sričių sąrašas Suinteresuotosios šalys: Verslo atstovai Mokslo atstovai Akademinė bendruomenė Sprendimų priėmėjai Sektorinė analizė (tendencija, veiksniai, kritinės technologijos) Kiekvienos srities prioritetai Politikos rekomendacijos Inovatyvios partnerystės ir potencialūs jungtiniai projektai Kelrodžiai („roadmaps“)

14. Tikėtini rezultatai: sumanūs prioritetai • Esamo potencialo vertinimas • Pagrindinai veiksniai ir iššūkiai, galintys turėti reikšmingą įtaką Lietuvos MTEP ir inovacijų sistemai • Prioritetinės sritys • Specifiniai prioritetai kiekvienoje srityje • Potencialūs jungtiniai (AM institucijos ir verslas) MTEP ir inovacijų projektai • Kelrodžiai prioritetų įgyvendinimui • Politikos rekomendacijos 2014-2020 m. • Proceso ir rezultatų pristatymas visuomenei

15. Pagrindiniai rezultatai Konsensusas dėl MTEP ir inovacijų prioritetų Pažangios specializacijos strategijos ir jos įgyvendinimo programų rėmai 2014 – 2020 m. politikos rekomendacijos Pažangios specializacijos strategijos finansuojami projektai Konsensusas dėl potencialių jungtinių MTEP ir inovacijų projektų Klasterių ir ilgalaikės inovacijų politikos plėtros rėmai Technologijų kelrodžiai