1 / 32

Užsienio valiutos rinka Mokytis pagal skaidres-svarbus!

Užsienio valiutos rinka Mokytis pagal skaidres-svarbus!. 1. Užsienio valiutos rinkos samprata. Šiuolaikinė valiutų rinka – tai, pirmiausiai, rinka už biržos ribų (angl. Over the Counter-OTC). Ji decentralizuota ekonominiu, techniniu ir geografiniu atžvilgiais.

arlen
Download Presentation

Užsienio valiutos rinka Mokytis pagal skaidres-svarbus!

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Užsienio valiutos rinkaMokytis pagal skaidres-svarbus!

  2. 1. Užsienio valiutos rinkos samprata Šiuolaikinė valiutų rinka – tai, pirmiausiai, rinka už biržos ribų (angl. Over the Counter-OTC). Ji decentralizuota ekonominiu, techniniu ir geografiniu atžvilgiais. Tai rinka, kuriama bankų, nebankinių finansinių institucijų ir brokerinių firmų, kurios tarpusavyje keičiasi informacija ir sudaro transakcijas telekomunikaciniais ryšiais (telefonu, telefaksu, specialiomis kompiuterių sistemomis). Kalbant apie valiutų rinką sunku tvirtinti, jog ši rinka fiziškai yra tam tikroje vietoje. Tai greičiau tinklas, išsklaidytas po visą pasaulį. Tarptautinė valiutų rinka nėra nacionalinių rinkų visuma. Tai viena didžiulė rinka, funkcionuojanti ištisą parą.

  3. Užsienio valiutų rinka nustato dviejų valiutų tarpusavio kursą Nagrinėsime JAV dolerio ir D. Britanijos svaro sterlingo tarpusavio kursą. • Kadangi doleris, kaip bet kuri kita pasaulio valiuta, išreiškia tiktai už dolerius įsigyjamų prekių ir turto vertę, apie dolerių paklausą galima kalbėti tik tada, kai norima įsigyti doleriais, o ne svarais įvertinto turto, ir atvirkščiai. • JAV gaminamų prekių paklausa D. Britanijoje kyla dėl: • kainų santykio, • pajamų lygio D. Britanijoje • DBritanijos gyventojų polinkių. • D. Britanijos sukuriama dolerių paklausa kyla ir dėl doleriais įvertinto turto poreikio D. Britanijai. • Jei D. Britanijos investitorius pirks doleriais įvertintas JAV kompanijos akcijas, arba JAV vyriausybės vertybinius popierius, gamyklą JAV, šis D. Britanijos investitorius sukurs dolerių paklausą užsienio valiutų rinkoje. • Lemiamas D. Britanijos investitoriaus noro įsigyti doleriais įvertinto_turto_veiksnys - investitoriaus laukiama palūkanųnorma, kuri lyginama su_svarų palūkanų norma.

  4. Dolerių paklausos analizė (D sukuria DB importas) e, GBP/1USD Jei pajamos, santykinės kainos, santykinės palūkanų normos ir polinkiai yra pastovūs, tai tikėtina atvirkščia priklausomybė tarp dolerio keitimo (į svarus) kurso ir dolerių kiekioužsienio valiutų rinkoje (tiesė D). Šį ryšį vaizduoja neigiamas kreivės D nuožulnumas. Kurso e reikšmei krintant (doleriui pingant), JAV prekės Didžiojoje Britanijoje pasirodys santykinai pigesnės. Tai skatins įsigyti daugiau JAV prekių ir didins dolerių paklausos kiekį (judame D tiese). Jei DB-e pajamos auga, JAV prekių paklausa taip pat auga, todėl dolerių paklausa kiekvienai e reikšmei padidėja (tiesė D1). Jei svarais įvertinto turto palūkanų norma didėtų, palyginti su doleriais įvertinto turto palūkanų norma, tai tikėtina, kad anglų investoriai investuos D. Britanijoje. Šiuo atveju mažės dolerių poreikis ir paklausa (tiesė D2) D1 D D2 Q (USD)

  5. e, GBP/1USD Q$ Dolerių pasiūlos analizė (S sukuria DB eksportas) S2 S Dolerių pasiūla užsienio valiutų rinkoje kyla dėl JAV gyventojų noro įsigyti prekių ir turto, kuris yra įvertintas svarais. Šis noras yra susijęs su valiutos kursu,prekių kainų santykiu, JAV pajamomis, palūkanų normų santykiu ir JAV polinkiu įsigyti DB prekes. (Svaro kursui mažėjant (ar dolerio kursui kylant), DB prekės santykinai pinga JAV, todėl jų perkama daugiau. Todėl Snuolydis teigiamas), Dolerių pasiūla kinta, kintant išvardintiems veiksniams. Pavyzdžiui, jei palūkanų normos krinta Amerikoje, JAV investitoriai ieško pirkti svarais įvertinto turto, ir tai padidina dolerių pasiūlą (tiesė S1). Jei amerikietiškų prekių kainos krinta, palyginti su atitinkamų prekių kainomis D. Britanijoje, pvz., dėl technologinių patobulinimų, tai dolerių pasiūla sumažės (tiesė S2). S1

  6. e, GBP/USD e, GBP/USD D0 D1 Q Q Pusiausvyra dolerių rinkoje S0 Dolerių paklausą sužadina DB gamintojų ir vartotojų noras pirkti JAV prekių ir turto. Dolerių pasiūlą sužadina JAV vartotojų ir gamintojų noras įsigyti DB prekių ir turto. Nusistovi pusiausvyros valiutos kursas užsienio valiutų rinkoje. Tarkime, kad svarais įvertinto turto palūkanų norma padidėja, palyginti su doleriais įvertintu turtu, todėl sumažės dolerių paklausa (D1). Kartu amerikiečiai norės įsigyti svarais įvertinto turto, todėl keis dolerius į svarus To pasekoje dolerių pasiūla didės iki S1. Dėl dolerių paklausos sumažėjimo ir pasiūlo padidėjimo, doleris nuvertės. S1 e0 e1

  7. Valiutos kursą veikiantys veiksniai: a)Užsienio prekyba. Prekių importas (Z) sudaro paklausą užsienio valiutai, kai importuotojas už gautas prekes moka užsienio valiuta. Prekių eksportas (X), jeigu mokėjimas gaunamas užsienio valiuta, sudaro užsienio valiutos pasiūlą valiutųrinkoje. b) Šalies realiųjų pajamų pasikeitimai. Augant nacionalinėms pajamoms, didėja paklausa importui. Dėl šios priežasties gali pablogėti užsienio prekybos balansas. Didėjant paklausai importuojamoms prekėms ir paslaugoms, auga paklausa užsienio valiutai, todėl auga užsienio valiutos kursas, o nacionalinė (vidaus) valiuta nuvertėja. Tokį valiutos kurso pasikeitimą gali iššaukti šalies nacionalinių pajamų augimas, kurį sąlygoja paklausos veiksniai. Jei nacionalinių pajamų augimą sąlygoja pasiūlos veiksniai (pvz., sumažėja žaliavų kainos, įsisavinami nauji žaliavų telkiniai), tai šalies eksporto apimtims augant, mokėjimų balansas gerės, o šalies valiutos vertė augs. c) Infliacijos tempai. Jei infliacijos tempai šalyje A didesni nei šalyje B, tai šalies A valiuta pigs šalies B valiutos atžvilgiu. Taip atsitiks dėl to, kad šalyje A augant bendram kainų lygiui didės konkrečios prekės gamybos kaštai ir jos kaina. Dėl šios priežasties šalies A eksporto apimtys mažės, nes mažės šalies konkurencingumas šalies B atžvilgiu. Mažėjant eksporto apimtims, mažėja paklausa A šalies valiutai, todėl šios šalies valiuta pinga.

  8. Valiutos kursą veikiantys veiksniai (tęsinys): d) Užsienio prekybos balansas. Esant teigiamam užsienio prekybos balansui, šalis gauna daugiau užsienio valiutos negu išleidžia. Ši užsienio valiuta yra keičiama į nacionalinę valiutą. Konvertuojant užsienio valiutą, didėja jos pasiūla rinkoje, todėl užsienio valiutos kursas mažėja, o vidaus valiutos kursas kyla. Tarkime, kad Lietuva eksportuoja prekes į JAV, o JAV doleris stipriai nuvertėjo palyginti su Lietuvos litu. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonės produktai gali būti per brangūs JAV rinkoje. Sumažinus eksporto prekių kainą, kad išsilaikyti konkurencinėje kovoje, sumažės ir pajamos, todėl Lietuvos eksporto apimtys į JAV turėtų sumažėti. e) Palūkanų skirtumai. Investuotojai investuoja į šalį, kurioje palūkanų pajamos yra didesnės. Investuojant užsienyje užsienio valiuta, didėja šios valiutos paklausa, todėl kyla užsienio valiutos kursas, o nacionalinė valiuta nuvertėja. f) Atsiskaitymų už operacijas užsienio valiuta pagreitinimas ar uždelsimas. Lūkesčiai vaidina taip pat svarbų vaidmenį valiutų rinkoje. Jei laukiama, kad šalies valiutoskursas ateityjemažės dėl tam tikrų priežasčių, tai šalies importuotojas neims kredito, stengsis pagreitinti atsiskaitymus, mokės iš karto, kol šalies valiutos kursas dar nenukrito. Šalies eksportuotojai, kuriems mokama užsienio valiuta, neskubės jos keisti į šalies valiutą, o lauks kol šalies valiutos kursas nukris. g) Centrinio banko veikla. Centrinis bankas gali pirkti ar parduoti valiutą, siekdamas išlaikyti tam tikrą valiutos kursą. h) Valiutų kursą taip pat veikia įvairios prognozės, gandai ir pan. j)Techniniai veiksniai – sezoninis valiutos poreikis, informacijos prieinamumas.

  9. 2. FOREX rinkos struktūra Užsienio valiutų rinkos (FOREX) struktūra susiformavo plėtojantis vienai iš svarbiausių komercinių bankų funkcijų – teikti klientams paslaugas atsiskaitant užsienio valiuta, t.y. teikiant valiutos keitimo paslaugas.

  10. Užsienio valiutos rinkos segmentai geografiniu požiūriu • Australazija apima Sidnėjaus, Tokijo, Honkongo, Singapūro ir Bahreino finansinius centrus. • Europa apima Londoną, Ciurichą, Frankfurtą, Paryžių, Briuselį, Amsterdamą. • Šiaurės Amerika apima Niujorką, Monrealį, Torontą, Čikagą, San Franciską, Los Andželą.

  11. Užsienio valiutų rinkos pagal rinkos dalyvius • Mažmeninė rinka arba klientų rinka. Šioje rinkoje tarptautiniai bankai aptarnauja savo klientus, kuriems reikia užsienio valiutos, vykdant verslą tarptautiniu mastu. • Didelė dalis prekybos užsienio valiutų rinkoje vyksta taip vadinamoje didmeninėje rinkoje. Tai tarpbankinė rinka. Tarptautiniai bankai didmeninėje rinkoje reguliuoja savo turimas aukso atsargų pozicijas, vykdo spekuliacines ir arbitražines užsienio valiutos operacijas.

  12. Užsienio valiutų rinkos pagal atsiskaitymą su klientais • Neatidėliotinoje, nedelsiamoje (angl. Spot) rinkoje vyksta valiutos pirkimas arba pardavimas, kai šalys įsipareigoja įvykdyti mokėjimus ne vėliau kaip per dvi darbo dienas. • Išansktinėje (angl. Forward) rinkoje sudaromi šalių tarpusavio sandoriai, kai susitariama pirkti arba parduoti valiutą šiandien sutartu kursu konkrečią ateities datą.

  13. 3. Valiutos kursas Analizuodami užsienio valiutų kursus, turime išskirti nominalius ir realius valiutų kursus. Nominalus valiutos kursas reiškia: kiek vienetų vienos valiutos galima gauti mainais už vieną vienetą kitos valiutos. Santykis, kuriuo keičiamos dvi valiutos yra nominalusis valiutos kursas. Pavyzdžiui, jei nominalusis valiutos kursas 1EUR/LTL yra 3,4528, tai už 0,2896 euro užsienio valiutų rinkoje galima nupirkti vieną litą. Šiuo atveju nominalusis kursas enom yra skaičius užsienio valiutos vienetų, kuris gali būti nupirkti už vidaus valiutos vienetą. Lietuvos rezidentams vidaus valiuta yra litas, kurio nominalusis kursas enom = 0,2896 eurų už litą. Nominalus valiutos kursas dažnai vadinamas tiesiog valiutos kursu.

  14. Realusis valiutos kursas Nominalus valiutos kursas yra vienos valiutos kaina, išreikšta kita valiuta. Tačiau nominalusis valiutos kursas ne viską pasako apie valiutos perkamąją galią, todėl naudojama ir realaus valiutos kurso sąvoka. Realusisvidaus valiutos kursasrodo, kiek vienetų užsienio prekių galima gauti mainais už vidaus prekės vienetą? Realusis valiutos kursas-tai nominalusis valiutos kursas, įvertinantis šalių infliacijos skirtumus: realusis valiutos kursas išlieka nepakitęs,jei nominalusis valiutos kursas tolygiai keičiasi, keičiantis šalių infliacijos lygiams.

  15. Realusis valiutos kursas Realusis šalies vidaus valiutos kursas erodo užsienio prekių kiekį (pvz., Vokietijos šaldytuvų kiekį), kuris gali būti gautas mainais už vienetą vidaus prekės vienetą (Lietuvos šaldytuvą). e atspindi šalies konkurencingumo lygį.Mažėjant e, šalies konkurencingumas didėja. Realaus valiutos kurso (e) formulė yra: enom - nominalus valiutos kursas (0,2899 eurai už litą); PFor - užsienio prekių kaina, matuojama užsienio valiuta (450 eurų už šaldytuvą, pagamintą Vokietijoje); P - vidaus prekių kaina, matuojama vidaus valiuta (1500 litų už šaldytuvą, pagamintą Lietuvoje).

  16. 4. Valiutos arbitražas • Procesas, suvienodinantis tam tikru laiko momentu skirtingų rinkų dviejų valiutų (pvz., dolerio ir svaro) tarpusavio kursus, vadinamas arbitražu. Valiutos arbitražas įgalina gauti pelno dėl tuo pačiu metu esančio dviejų valiutų kursų skirtumo. • Tarkime, kad euro ir svaro kursas Londone yra 0,70 EUR = 1 GBP, o Frankfurte – 0,71 EUR = 1 GBP. • Arbitras gali pirkti svarus už eurus Londone pigiau ir tuo pat metu svarus parduoti už eurus Frankfurte-brangiau, ir taip pasipelnyti iš šių sandorių, nepatiriant rizikos. • Arbitrų veiksmai suvienodins dviejų rinkų kursus, nes perkamų Londone svarų kursas rinkoje pakils, o parduodamų Frankfurte svarų kursas sumažės. • Šis arbitražas truks tol, kol kursai suvienodės abiejose rinkose ir nebegalima bus uždirbti jokio pelno. Šitaip valiutų arbitražas sutvarko valiutų rinkas visame pasaulyje. • Tačiau, jei arbitras pamatys, kad sandorių išlaidos (kaštai) viršija gaunamą pelną, jis nesiims jokių veiksmų, nors kursai šiek tiek skirsis rinkose.

  17. 5. Palūkanų normų arbitražas Jei valiutų arbitražas užtikrina tvarką valiutų rinkose, tai palūkanų normų arbitražas paaiškina daugelį trumpalaikių valiutų kursų pasikeitimų. Palūkanų normų arbitražas aprėpia pelną, gaunamą dėl kapitalo palūkanų normų skirtumų atskirose šalyse.

  18. Uždavinys • Tarkime, kad kapitalas gali laisvai judėti iš vienos šalies į kitą ir kad Vokietijos investorius nori pelningai investuoti 1000 EUR. Vokiečių investoriaus tikslas maksimizuoti indėlio vertę euraisper šešis mėnesius. • Tarkime, metinė palūkanų norma Vokietijoje yra 4,8%. Taigi, po šešių mėnesių vokiečių investitorius galėtų gauti 1024 (1000 eurų *(1+0,048/2)) EUR. • Tačiau, jei kapitalas laisvai juda tarp šalių, vokiečių investitorius turi ir kitų galimybių. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje metinė palūkanų norma, įvertinta svarais, (tariant, kad rizika, mokesčiai, likvidumas, terminas yra vienodi abiejose šalyse), yra 5,0%. Norėdamas investuoti DB, Vokietijos investorius turėtų parduoti savo 1000 eurų, kad už juos nusipirkti svarus. • Tarkime, svaro ir euro kursas yra 0,70 EUR=1 GBP. (2013 11 24 kursas:1,2000 EUR/1GBP) • Vokiečių investorius perka 1429 svarų (1000EUR/0,70 EUR/1GBP) ir tikisi po šešių mėnesių savo indėlį padidėsiant apytiksliai iki 1465 GBP. • Bet po 180 dienų vokiečių investorius norės pakeisti svarus į eurus. Svaro kursas euro atžvilgiu gali per tuos šešis mėnesius pakisti - pakilti arba nuvertėti. Todėl investorius turi įvertinti laukiamą valiutos kursą. Sakykime, valiutos kursas išliks nepakitęs, tai vokiečių investitorius konvertavęs svarus į eurus gaus 1025 EUR. (t.y.:1465 GBP* 0,70) • Kadangi laukiamos pajamos investuojant D. Britanijoje yra didesnės nei Vokietijoje (1025 EUR > 1024 EUR), tai vokiečiams vertalėšas skolintis Volietijoje ir investuotiDB. To pasekoje svaro kursas kils. Svaras brangs tol, kol investicijų pajamos abiejose šalyse susilygins.

  19. UŽDAVINIO IŠVADA Kita vertus, galima teigti, kad skaičiavimai parodė, jog pajamos abiejose šalyse gaunamos praktiškai vienodos. Todėl išvada tokia: Kai laukiamas investavimo pelnas į skirtingomis valiutomis įvertintą turtą susilygina, sakoma, kad pasiekta palūkanų normų lygybė (paritetas).

  20. 6. Prekių arbitražas ir perkamosios galios lygybė (paritetas) Jei valiutos arbitražas pastoviai palaiko valiutų rinkų tvarką, o palūkanų normų arbitražas palaiko valiutų kursus tokiame lygyje, kad būtų pasiekta palūkanų normų lygybė (kapitalui judant tarp šalių laisvai), tai prekių arbitražas lemia laisvą valiutų kursų kitimą ilguoju laikotarpiu .

  21. Hipotezė, kad prekių arbitražas lemia ilgojo laikotarpio valiutų kursus, vadinama perkamosios galios lygybės hipoteze (PGL) Kad suprasti PGL hipotezę, pirmiausia reikia išsiaiškinti vienodos (vieningos) kainos dėsnį. Tarkime, automobilio kaina Lietuvoje yra 60425 Lt, o tokio pat automobilio kaina Vokietijoje – 17500,3 EUR. Vieningos kainos dėsnis teigia, kad LTL ir EUR kursas šiuo atveju turi būti 3,4528 LTL/1 EUR. Jei ne, tai prekių arbitražininkai pelnysis iš automobilio kainų skirtumo tol, kol arbitražas liausis egzistavęs, suvienodėjus kainoms. • Sakykime, kad automobilio kaina Lietuvoje padidėjo iki 65000 Lt. Tada automobilis Lietuvoje būtų brangesnis už automobilį Vokietijoje. • Tada abiejų šalių pirkėjai pirktų automobilį Vokietijoje. Todėl litų paklausa sumažėtų, nes vokiečiai pasirinktų pirkti automobilį Vokietijoje, o litų pasiūla padidėtų, nes lietuviai pirktų taip pat vokiškąjį automobilį. Lito vertė turėtų sumažėti (su sąlyga, jei litas nebūtų susietas tvirtai su euru). • Lėšų persiskirstymas lito vertę mažintų tol, kol automobilio kainos abiejose šalyse suvienodėtų.

  22. Jeigu vienodos kainos dėsnis esti apibendrinamas ir aprėpia visas prekes ir paslaugas, tai nagrinėtas pavyzdys parodė, jog pagal ABSOLIUČIĄPGLformąkursas turėtų būti, toks, kad: PLR*enom.=PVok. Čia: PLR-prekių krepšelio kainų vidurkis Lietuvoje; enom.-valiutų kursas (EUR/ 1LTL); PVok.- prekių krepšelio kainų vidurkis Vokietijoje. Tačiau ši lygybė, o kartu ir absoliuti perkamosios galios lygybės forma iš esmės neatspindi valiutų kursų judėjimo dėl trijų svarbiausių priežasčių: • Prekiaujant būdingi sandorio kaštai. Pavyzdžiui, egzistuoja transporto išlaidos. Prekių arbitražas gali toleruoti kainų skirtumus tol, kol tas skirtumas yra mažesnis už sandorio kaštus. • Prekes skiriasi savo kokybe. Jeigu kainos skirtumas tarp automobilio kainos Lietuvoje ir Vokietijoje atspindi skirtingas kokybines charakteristikas, tai nėra jokios priežasties tikėtis, kad pasikeis valiutos kursas. • Ne visomis prekėmis yra prekiaujama. Neprekiaujamos prekės yra tokios,kuriomis neįmanoma prekiauti dėl kurios nors priežasties. Pavyzdžiui, cementas turiprastą vertės ir svorio santykį. Todėl transportavimo išlaidos per didelės, kadcemento eksportas būtų pelningas. Prekių arbitražas taikomas tikprekiaujamoms prekėms.

  23. Dėl minėtų priežasčių absoliuti PGL gali būti neišlaikyta. Be absoliučios PGL formos skiriama Santykinė PGL forma. Jos formulė užrašoma taip: %d(PLR)+%d(enom.)=%d(PVok.) Arba: %d(enom.)=%d(PVok.)- %d(PLR) Čia: %d - procentinis pokytis; enom -lito nominalusis kursas, išreikštas eurais Kitais žodžiais tariant, dviejų šalių infliacijos tempų skirtumai nulemia valiutų kursų kitimus ilguoju laikotarpiu. PVZ. Jeigu infliacijos tempai Lietuvoje viršija Vokietijos infliacijos tempus 4%, litas turėtų pigti 4 procentais euro atžvilgiu, kad būtų išlaikyta santykinė PGL forma. Tokiu atveju realaus valiutos kurso (lito) procentinis pokytis būtų lygus nuliui. T.y. lito realus valiutos kursas išliktų nepakitęs.

  24. 7. Neatidėliotino valiutos kurso kotiruotės Neatidėliotino valiutos kurso (angl.:Spot(S)) kotiruotė gali būti tiesioginė arba netiesioginė. • Tiesioginė kotiruotė, sakykime, JAV požiūriu. Tai – vieno užsienio valiutos vieneto kaina išreikšta JAV doleriais. • Netiesioginė (atvirkštinė) kotiruotė JAV požiūriu. Tai – vieno JAV dolerio kaina išreikšta užsienio valiuta.

  25. 7.1. Siūlomosios-prašomosios kainų skirtumai • Tarpbankinėje valiutų rinkoje dileriai kotiruoja dvi kainas. Jie perka valiutą siūlomąja kaina (angl. bid price) ir parduoda aukštesne prašomąja kaina (angl. ask price). • Siūlomosios-prašomosios (bid - ask) kainų skirtumo pripažinimas reiškia, kad: S(tiesiog.kotiruotės)bid=1/S(netiesiog.kotiruotės)ask; S(tiesiog.kotiruotės)ask=1/S(netiesiog.kotiruotės)bid.

  26. 7.2. Kryžminis valiutos kursas • Kryžminis valiutų kursas yra dviejų valiutų kursas, apskaičiuojamas iš šių valiutų kursų su trečiąja valiuta (pvz., JAV doleriu ar euru).

  27. 7.3. Trijų valiutų arbitražas Trijų valiutų arbitražas yra procesas, kai gaunamas pelnas, keičiant, sakykime, JAV dolerį į antrąją valiutą (tarkime eurus), po to iškeičiant ją (eurus) į trečiąją valiutą (D. Britanijos svarus), o šią valiutą (svarus) dar kartą konvertuojant į JAV dolerius.

  28. 8. Išankstinė (Forward) rinka • Greta neatidėliotinos užsienio valiutos rinkos funkcionuoja ir išankstinė užsienio valiutos rinka. • Forward rinka apima sandorius, kurie sudaromi šiandien- dėl būsimo užsienio valiutos pirkimo ar pardavimo. • Forward kaina (kursas) gali būti: • Tokia pat kaip ir Spot kaina; • Aukštesnė nei Spot arba su premija; • Žemesnė nei Spot arba su diskontu. • Forward valiutų kontraktai sudaromi 1, 3, 6, 9 ir 12 mėn. terminams.

  29. Uždavinys • 2007 m. spalio 3 d. neatidėliotino valiutos kurso kotiruotė buvo: (2013 11 24 kursas 1,102293 USD/1CHF) S(USD/1CHF)=0,8533, o išankstinio valiutos kurso kotiruotės (išankstiniams sandoriams, vykdomiems po skirtingų dienų skaičiaus) buvo: F30(USD/1CHF)=0,8566, F90(USD/1CHF)=0,8578, F180(USD/1CHF)=0,8594. Iš šių kotiruočių galima nustatyti, kad Šveicarijos franku išankstinėjė rinkoje buvo prekiaujama su išankstine premija.

  30. tęsinys: • 2007 m. spalio 3 d. Spot kurso kotiruotė buvo S(CHF/1USD)=1/ S(USD/1CHF)=1/0,8533=1,1719; • o išankstinio valiutos kurso kotiruotės buvo: F30(CHF/1USD)= 1/F30(USD/1CHF)= 1/0,8566=1,1674; F90 (CHF/1USD)= 1/F90(USD/1CHF)=1/0,8578=1,1658, F180(CHF/1USD)=1/F180(USD/1CHF)=1/0,8594=1,1636. Iš šių kotiruočių galima nustatyti, kad JAV doleriu buvo prekiaujama su išankstine nuolaida (diskontu).

  31. 8.1. Ilgoji ir trumpoji išankstinio (angl. Forward)sandorio pozicijos • Pagal valiutos išankstinį sandorį galima: • pirkti (užimti ilgąją poziciją) • arba parduoti (užimti trumpąją poziciją). Nepaisant to, kokia yra užsienio valiutos neatidėliotina kaina atėjus išankstinio sandorio vykdymo dienai, prekiautojai perka (jei jie užima ilgąją poziciją) arba parduoda (jei turi trumpąją poziciją) pagal išankstiniame sandoryje nustatytą kursą. Pvz., jei valiutos kursas neatidėliotinoje rinkoje 2007 10 03 buvo0,8533USD/1CHF, o sudarytame trijų mėnesių išankstiniame sandoryje buvo numatyta, kad USD bus parduodamiišankstiniu kursu 0,8578 (F90(USD/1CHF)).Atėjus išankstinio sandorio vykdymo dienai- po trijų mėn, USD buvo parduodami kursu0,8578 USD/1CHF –pigiau negu neatideliotinu kursu. Jei rinkoje 1 USD spot kursas būtų išlikęs nepakitęs, tai USD neatidėliotinoje rinkoje buvo galima parduoti kursu 0,8533 (brangiau), gaunant 1,1719 CHF, tačiau išankstinįsandorį vykdytiprivaloma, todėl tektų parduoti dolerius išankstiniu kursu 0,8578 USD/1CHF, gaunant tik 1,16578 CHF. USD pardavėjas pralošė. Laimėjo USDpirkėjas, nes pirko USD pagal sandorį pigiau nei galėjo pirkti tiesiogiai spot rinkoje).

  32. 8.2. Išankstiniai kryžminiai valiutos kursai Išankstinių kryžminių valiutos kursų kotiruotės apskaičiuojamos analogiškai kaip ir neatidėliotų kryžminių valiutos kursų

More Related