Valstybinė programa - PowerPoint PPT Presentation

valstybin programa n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Valstybinė programa PowerPoint Presentation
Download Presentation
Valstybinė programa

play fullscreen
1 / 78
Valstybinė programa
179 Views
Download Presentation
ailish
Download Presentation

Valstybinė programa

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

  1. Valstybinė programa

  2. Programa “Informacinės technologijos mokslui ir studijoms 2001-2006 m.” patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro A.Monkevičiaus 2001-01-30 įsakymu Nr. 115.

  3. Programos tikslas –panaudojant jau turimus išteklius, sukurti Lietuvos mokslo ir studijų informacinę aplinką, skirtą: kaupti žinias apie mokslą ir studijas, panaudoti jas institucijų veikloje, priimant sprendimus bei pristatant Lietuvos mokslą ir studijas pasauliniuose kompiuterių tinkluose, padėti mokslininkams, dėstytojams ir studentams gauti reikiamą informaciją, panaudoti informacines technologijas Lietuvos žmonėms šviesti ir mokyti.

  4. Programą sudaro trys paprogramės: Lietuvos distancinio mokymo sistema (LieDM) Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas (LABT) Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema (LieMSIS)

  5. Programos finansavimas

  6. Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas

  7. Mokymasis visą gyvenimą: Įgytas išsilavinimas jau nebeleidžia sėkmingai siekti karjeros visą gyvenimą. EK duomenimis kartą įgyto išsilavinimo dabar pakanka vidutiniškai tik 7 metams. Sparčiai besivystančiose mokslo ir pramonės srityse šis laikotarpis dar trumpesnis. Visuomenės vidutinio amžiaus ir žmogaus darbingo amžiaus trukmės augimas didina nuolatinio kvalifikacijos atnaujinimo svarbą.

  8. Nuotolinis švietimas ir mokymasis visą gyvenimą: Šio laikmečio aktualija – perėjimasnuo mokymosi visam gyvenimui prie mokymosi visą gyvenimą. Spartėjantis gyvenimo tempas reikalauja sudaryti sąlygas šviestis, neatsitraukiant nuo darbo ir neišvykstant iš namų, patogiu laiku ir patogioje vietoje. Nuotolinis švietimas tampa pagrindiniu mokymosi visą gyvenimą principo įgyvendinimo instrumentų.

  9. Nuotolinio švietimo ypatumai: Nuotolinės studijos yra įrankis, kuris vienodai gali būti naudojamas teikiant įvairų, taip pat ir kvalifikacinių laipsnių išsilavinimą. Ne visuomet galima naudoti daugelį šimtmečių kauptą mokymosi organizavimo patirtį. Tradicinis švietimas:žmogus vyksta į mokslo centrą. Nuotolinis švietimas ateina pas žmogų. Keičiasi studijų pobūdis - jos individualesnės, mokytojas yra patarėjas ir metodinis vadovas.

  10. LieDM tinklas tai... • 3 nuotolinio mokymosi centrai su vaizdo studijomis (KTU, VU, VGTU) • 18 nuotolinio mokymosi centrų su mini vaizdo studijomis • 3 regioniniai nuotolinio mokymosi centrai (Marijampolės, Utenos, Visagino) • 46 nuotolinio mokymosi klasės su vaizdo konferencijų galimybėmis • 8 nuotolinio mokymosi internetinės klasės

  11. 2006 metų tinklo plėtra Vykdant ES struktūrinių fondų projektą 2006 metais bus įsteigta ir aprūpinta įranga: • 11 naujų nuotolinio mokymosi centrų su mini vaizdo studijomis • 28 naujos nuotolinio mokymosi klasės su vaizdo konferencijų galimybėmis

  12. Nuotolinio švietimo plėtra Lietuvoje (LieDM-2)

  13. Studijos LieDM tinkle 2004 m. • Registruoti 409 nuotolinio mokymosi kursai • Kursuose registruota virš 24 tūkst. klausytojų • Teikiamos 9 antrosios pakopos studijų programos su 422 studentais • Pravesta virš 560 vaizdo konferencijų • LieDM paprogramės lėšomis konkurso tvarka paremta 22 naujų kursų sukūrimas

  14. Studijos LieDM tinkle 2005 m. • Administruoti 729 nuotolinio mokymosi kursai (320 naujų kursų) • Kursuose registruota virš 31 tūkst. klausytojų • Teikiamos 9 antrosios pakopos studijų programos turinčios 546 studentus (29% prieaugis) • Pravesta virš 590 vaizdo konferencijų • LieDM paprogramės lėšomis konkurso tvarka paremta 22 naujų kursų sukūrimas

  15. Studijų programos:

  16. Vaizdo konferencijos Tai būdas kompiuterių tinkais perduoti dinaminę garsinę ir vaizdinę informaciją. • Privalumai: • interektyvu; • leidžia naudoti papildomas metodines priemones; • leidžia panaudoti tradicines studijų metodikas; • Trūkumai: • neleidžia pasirinkti studijų laiko, vietos bei spartos; • reikalinga sudėtinga techninė įranga.

  17. Vaizdo konferencijos naudojamos: • Vienu metu skaityti paskaitas kelių universitetų studentams • Kvalifikacijos kėlimo kursams • Kvalifikacinių laipsnių studijoms • Konsultacijoms neakivaizdininkams • Seminarams, konferencijoms, pasitarimams, projekto partnerių virtualiems susitikimams, informacijos sklaidos renginiams ... • Vaizdo konferencijoms su užsienio partneriais

  18. Video paskaitų sistema -ViPS • Transliacijos internetu leidžia smarkiai išplėsti dalyvių ratą! • ViPS įgalina įrašyti paskaitos ar renginio eigą bei operatyviai pateikti įrašą • Įgalina nesunkiai redaguoti renginio įrašą “laiko juostoje” įterpiant ar perstumiant įvykius • Integracija su VPS sistema leidžia renginį tuo pačiu metu transliuoti ir VK būdu LieDM tinkle http://distance.ktu.lt/vips/

  19. Virtualios mokymosi aplinkos LieDM koordinacinio centro prižiūrimos VMA: • WebCT Campus Edition 4 (numatoma ekploatacijos pabaiga 2007 02 10) • WebCT Campus Edition 6. Nuo 2006 10 01 išplėčiama licencija ir keičiasi pavadinimas į BlackBoard Learning System Enterprise (sulietuvintą aplinką naudojimui planuojama pateikti iki 2006 10 31) Kitos tinklo narių naudojamos VMA: • First Class • Moodle • Learning Space

  20. Ar keisis LieDM plėtros strategija? 1. Daugėja interneto prieigos taškų namuose, mokyklose, bibliotekose, internetinėse kavinėse. Tai pagrindas “Web-based” studijų plėtrai. 2. Mažėja reikalavimai kanalų pralaidumui dirbant su vaizdo konferencijomis. Tai leidžia į vaizdo konferencijų tinklą jungti individualius vartotojus. 3. Naujų klasių reikia mažesniuose miesteliuose, kur mažiau gyventojų. Tikslingas nuotolinio mokymosi klasių kūrimas mažesniuose miesteliuose. 4. Tikslinga tolimesnė tinklo plėtra, įjungiant institucijų kompiuterių klases ir suteikiant vaizdo konferencijų prieigos galimybę.

  21. NM kursų klausytojų skaičius *2006 rugsėjo mėn. duomenys

  22. VK prieigų skaičius

  23. LieDM struktūrinių fondų projektai:

  24. ES Struktūrinių fondų paramos projektas Informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis grįsto nuotolinio mokymosi tinklo plėtra Lietuvoje

  25. Apie projektą Tikslas – sudaryti sąlygas institucijoms teikti nuotolines studijas, mažinant kaimo ir miesto atskirtį, užtikrinant mokymosi visą gyvenimą galimybę. Projekto uždaviniai: • klasėmis tolygiai padengti Lietuvos teritoriją • įsteigti naujus nuotolinio mokymosi centrus • išplėsti LieDM tinklo technines galimybes • sukurti prielaidas integruotis į Europos e.mokymosi tinklus • išplėsti internetinio mokymosi galimybes

  26. Pagrindiniai duomenys • Skirta paramos suma: 3,509 mln Lt • Vykdytojas:Kauno technologijos universitetas • Projekto pradžia:2005-02 • Projekto trukmė:24 mėn. • Projekto vadovas:prof. A.Targamadzė

  27. Projekto tikslai • Plėtoti nuotolinių studijų infrastruktūrą; • Sudaryti sąlygas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms teikti aukštos kokybės nuotolines studijas visuose Lietuvos regionuose; • Tokiu būdu mažinti kaimo ir miesto atskirtį, apimant visų socialinių sluoksnių piliečius bei užtikrinant jiems mokymosi visą gyvenimągalimybę.

  28. Projekto rezultatai • Atnaujinta tinklo transliacijų įranga; • Atnaujinta 3 esamų vaizdo konferencijų studijų įranga; • Atnaujinta 6 esamų mini studijų įranga; • Įsteigta 10 naujų mini studijų; • Atnaujinta 12 esamų vaizdo konferencijų klasių įranga; • Įsteigta 15 naujų vaizdo konferencijų prieigų; • Įsteigta 13 naujų vaizdo konferencijų prieigų švietimo centruose.

  29. ES Struktūrinių fondų paramos projektas Lietuvos nuotolinio mokymosi sistemos veiklumo integralus ugdymas

  30. Pagrindiniai duomenys • Skirta paramos suma: 4,13 mln Lt • Vykdytojas: Kauno technologijos universitetas • Projekto pradžia: 2005-03 • Projekto trukmė: 30 mėn. • Projekto vadovas: doc. D.Rutkauskienė

  31. APIE PROJEKTĄ Pagrindinis projekto tikslas – kuriant dinaminę žinių visuomenę, sudaryti sąlygas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms teikti nuotolines studijas visuose Lietuvos regionuose, mažinant kaimo ir miesto atskirtį, apimant visų socialinių sluoksnių piliečius bei užtikrinant jiems mokymosi visą gyvenimą galimybę. Projekto tikslas suformuluotas atsižvelgiant į tikslinių grupių poreikius ir žinių visuomenės formavimo kliūtis, kurių įveikimas galėtų užtikrinti tolygią švietimo sistemos kokybinę plėtrą.

  32. PROJEKTO ATSIRADIMO PRIEŽASTYS • Didėja atotrūkis tarp piliečių, turinčių galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, ir jų neturinčių • Profesinis švietimas nespėja tinkamai reaguoti į sparčius technologijos, ekonomikos ir visuomenės pokyčius • Pastebimas ryškus ne tik švietimo sistemos, bet ir visuomenės bei atskirų jos piliečių inertiškumas, nenoras diegti naujoves ir keisti darbo metodus • Riboti finansiniai ištekliai trukdo švietimo sistemai sparčiai reaguoti į visuomenės ir technologijų pažangą

  33. PROJEKTO ATSIRADIMO PRIEŽASTYS (tęsinys) • Nepakankamas LieDM tinklo infrastruktūros padengimas • Ribotos švietimo institucijų darbuotojų galimybės susipažinti su pažangiomis NM technologijomis ir metodikomis • Nepakankama dėstytojų kvalifikacija, siekiant modernizuoti studijų procesą, diegiant inovatyvius mokymosi metodus ir priemones • Neišvystyti analitiniai LieDM sistemos stebėsenos metodai ir priemonės • Informacijos apie mokymosi visą gyvenimą galimybes sklaidos sistemos nebuvimas

  34. PROJEKTO ĮGYVENDINIMUI KELIAMI UŽDAVINIAI • ugdyti Lietuvos NM tinklo dalyvių kompetenciją, kurios pagalba jie: • kurtų kokybišką mokymosi turinį • naudotų inovatyvius mokymo metodus ir formas • organizuotų efektyvius nuotolinio mokymosi procesus • sukurti NM kokybės užtikrinimo sistemos modelį • sukurti NM paslaugų analitinės stebėsenos sistemą • sukurti informacijos sklaidos sistemą apie mokymosi visą gyvenimą teikiamas galimybes ir NM paslaugas

  35. PROJEKTO LAUKIAMI REZULTATAI • Atlikta nuotolinio mokymosi (NM) paslaugų poreikių analizė • Atlikta NM paslaugų teikėjų poreikių analizė • Sukurti besimokančiųjų žinių vertinimo metodai ir e. priemonės • Parengta mokymosi medžiaga NM paslaugų teikėjams • Apmokyti NM paslaugų teikėjų darbuotojai • Parengti bandomieji NM kursai ir apmokyti studentai • Parengtas NM paslaugų teikimo kokybės užtikrinimo modelis • Sukurta NM paslaugų analitinės stebėsenos sistema • Apmokyti konsultantai

  36. Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas

  37. LABT, tai • 79 institucijų tinklas; • Bibliotekų IS, kompleksiškai palaikanti bibliotekos darbą, katalogai su 1,4 mln. bibliografinių įrašų, 3,9 mln. leidinių įrašų, 90 tūkst. skaitytojų • Publikacijų duomenų bazė (PDB), sukaupusi virš 200 tūkst. įrašų apie Lietuvos mokslininkų paskelbtus mokslo darbus Lietuvoje ir pasaulyje • Pradėta kurtielektroninė Lietuvos akademinė biblioteka (eLABa); pradžia – magistro tezių ir daktaro disertacijų elektroninių dokumentų DB (LietuvosETD), sukaupusivirš 3 tūkst.dokumentų • Visą tai jungiantiLietuvos virtualioji biblioteka (LVB)

  38. ITMiS valdyba LABA KTU ITDC LABT struktūra • Bibliotekos: • Universitetai • LMA + VMI • Kolegijos

  39. LABT statistika: įrašai

  40. LABT statistika: ALEPH licencijos

  41. Mokslo ir studijų literatūra • Akademinės bibliotekos • 57 (LABT) bibliotekos, 2 ALEPH egzemplioriai • Leidinys paprastai yra spaudinio forma ir skaitytojas jį turi pasiimti arba juo naudotis pačioje bibliotekoje • Akademinės leidyklos • Visi leidiniai jau dabar rengiami kompiuteriniu būdu • Trūksta vieningos sistemos • Skaitytojai nori gauti informaciją savo darbo vietoje ir patogiu sau laiku

  42. Kaip spręsti? • E. dokumentai – sukurti Lietuvos akademinę e. leidybos sistemą • E. dokumentų kaupimas – sukurti Lietuvos VDDB • Kompetencija – apmokytidalyvius • Informacijos paieška • Pateikti skaitytojams unifikuotą LVB aplinką: • Informacijos paieškai ir prieigai • Prieigai prie tradicinės bibliotekos resursų • Prieigai prie Lietuvos ir užsienio VDDB • Prieigai prie kitų e. šaltiniųir e. paslaugų • Užtikrinti informacijos paiešką per bibliotekų OPAC, VDDB ir plačiausiai pasaulyje naudojamas sistemas (Google)

  43. LABT kūrimo etapai 1. BIS sukūrimas universitetuose – įvykdyta 2. BIS išplėtimas į Lietuvos mokslų akademijos biblioteką ir mokslo institutų bibliotekas – įvykdyta 3. BIS išplėtimas į kolegijų bibliotekas – vykdoma 4. PDB sukūrimas – įvykdyta 5. Lietuvos virtualiosios bibliotekos sukūrimas –vykdoma 6. VDDB sukūrimas –sukurta Lietuvos ETD, kitos duomenų bazės kuriamos vykdant ESF projektus 7. E. leidybos sistemos sukūrimas –kuriama vykdant ESF projektus

  44. Lietuvos mokslo ir studijų e. dokumentai eLABa LieMSIS LDAP X500 Leidyba Bibliotekų IS Užsienio EI VDDB Knygos Žurnalai ETD Konf. Kiti E. žurnalai, VDDB, BIS, ... ALEPH doc Fedora talpyklos LVB portalas MetaLib SFX Google Informacijos paieška skaitytojui

  45. Rec Red Skait Aut Red Rec Inst A Inst B Skait Aut Centras Institucijos Inst C Aut Skait Rec Red E. leidybos sistema Dokumentų rengimas Procesų valdymas Saugojimas Prieiga ir pateikimas

  46. Lietuvos virtuali biblioteka E. ištekliai Bibliotekų IS Paieškos vartai Užklausa Dalykų rodyklės Meta duomenys Paieškos rezultatai Paieškos indeksai Skaitytojas eLABa Su dokumentais susijusios e. paslaugos Dokumentas / paslaugos Kiti e. paslaugų tiekėjai Vartotojai, prieigos autorizacija, autentifikavimas

  47. ALEPH →MetaLib → SFX →eLABa

  48. LABT struktūrinių fondų projektai:

  49. Lietuvos akademinės e. leidybos sistemos sukūrimas (BPD 1.5) • Tikslas – sukurti Lietuvos mokslo ir studijų e. leidybos sistemą • Pagrindiniai uždaviniai: • Įsigyti techninę ir programinę įrangą • Parengti infrastruktūrą BPD 2.4 priemonės projektams • Padidinti informacijos technologijų (IT) teikiamas galimybes mokslo ir studijų srityse pateikiant informaciją skaitytojui jo darbo vietoje ir jam patogiu laiku • Sudaryti galimybesintegruotis į atitinkamas pasaulio ir Europos sistemas

  50. Pagrindiniai duomenys • Skirta paramos suma:3,367 mln. Lt • Vykdytojas: Kauno technologijos universitetas • Projekto pradžia:2005-02 • Trukmė:18 mėn. • Vadovas: prof. A. Targamadzė