1 / 52

3 tema. Nusikalstamumas

3 tema. Nusikalstamumas. Parengė dr. Alfredas Kiškis, MRU. Studentai: Informacija naudinga ne tik teisininkui. Statistika, turinti savybę nebūti įdomi, buvo įdomi. Potemės. Nusikalstamumo samprata Nusikalstamumo rodikliai Latentinis nusikalstamumas

adamdaniel
Download Presentation

3 tema. Nusikalstamumas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. 3 tema. Nusikalstamumas Parengė dr. Alfredas Kiškis, MRU • Studentai: • Informacija naudinga ne tik teisininkui. • Statistika, turinti savybę nebūti įdomi, buvo įdomi.

  2. Potemės • Nusikalstamumo samprata • Nusikalstamumo rodikliai • Latentinis nusikalstamumas • Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje • Nusikalstamumo priežastys • Nusikalstamumo žala Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  3. Nusikalstamumo samprata(1) Nusikalstamumo sampratų yra daug. Nusikalstamumas - tai visuma nusikalstamų veikų, padarytų konkrečioje teritorijoje per konkretų laikotarpį. Nusikalstamumas yra ne mechaninė nusikalstamų veikų suma, bet jų visuma, sistema. Tarp visų jo požymių ir savybių egzistuoja tarpusavio ryšys bei vienybė. Nusikalstamumas įgyja savybes, kurių neturi jį sudarantys atskiri nusikaltimai, jam būdingi socialiniai, statistiniai dėsningumai, jis turi savo raidą, ko nėra atskiruose nusikaltimuose. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  4. Nusikalstamumo samprata(2) Nusikalstamumas - tai neišvengiamas, sąlyginai masinis, gana stabilus, socialiai sąlygotas, nepageidaujamas, istoriškai kintamas, gana latentiškas socialinis-teisinis reiškinys, pasireiškiantis kaip atskirų nusikalstamų veikų visuma, padaryta konkrečioje teritorijoje per konkretų laikotarpį. Neišvengiamumas pasireiškia tuo, kad jis egzistuoja bet kurioje visuomenėje, net jei nėra aiškių teisinių apibrėžimų. Nusikalstamumą tegalima tik pakeisti, sumažinti, bet ne visiškai panaikinti. Sąlyginis masiškumas: • nusikalstamas veikas daro beveik visi žmonės, • nusikalstamos veikos veikia visą visuomenę – nemažai asmenų tampa jų aukomis, visi asmenys patiria vienokią ar kitokią jų žalą, didžioji dalis visuomenės dalyvauja jų prevencijoje. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  5. Nusikalstamumo samprata(3) Stabilumas. Nusikalstamumas kaip reiškinys, esant stabilioms socialinėms sąlygoms, negali staiga pasikeisti kiekybine ar kokybine prasme. Staigūs nusikalstamumo pakitimai galimi tik iš esmės kintant socialinėms sąlygoms. Socialinis sąlygotumas. Lemiami nusikalstamumo veiksniai yra socialinės kilmės. Socialiai sąlygotas yra nusikalstamas elgesys ir jo vertinimas. Nepageidaujamumas. Didžioji dalis bet kurios visuomenės tokį elgesį vertina kaip nepriimtiną, neleistiną, baustiną. Visuomenės sąmonėje egzistuoja nusikaltimų suvokimas, kuris labai veikia, bet nenulemia teisines nusikalstamumo ribas. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  6. Nusikalstamumo samprata(4) Istorinis kintamumas. Istorijos eigoje nusikalstamumas, kaip elgesio variantų aibė, nėra pastovi, vyksta jos kitimas. Kinta ir elgesio vertinimas (kriminalizacija, dekriminalizacija). Latentiškumas. Nusikalstamas elgesys daugumos nusikaltėlių ir dalies aukų yra slepiamas. Latentiškumas – tai ir nusikalstamumo pažinimą apibūdinanti savybė. Sistemiškumas. Turi sistemai būdingų savybių. Sistema turi naują kokybę, nebūdingą ją sudarantiems atskiriems elementams. Savikūra. Nusikalstamumas daro neigiamą įtaką visuomenei tiesiogiai įtraukdamas į nusikalstamą veiklą dalį visuomenės, skleisdamas kriminalinę subkultūrą, psichologiją. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  7. Nusikalstamumo samprata(5) Nusikalstamumo ir nusikalstamos veikos santykis. Atskirai nusikalstamai veikai būdingos kai kurios savybės, kurias nusikalstamumas neturi, nors ir yra atskirų nusikalstamų veikų visuma. Nusikalstama veika yra atsitiktinis reiškinys, ji neturi neišvengiamumo, sistemiškumo. Nusikalstama veika neatskiriama nuo konkretaus asmens, ji suasmeninta. Nusikalstamumo subjektas – visuomenė, kaip socialinis organizmas. Nusikalstamumas ir nusikalstama veika funkcionuoja skirtingais lygiais, veikia pagal savus dėsnius, skiriasi ir jų pavojingumas. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  8. Nusikalstamumo samprata(6) Kitas požiūris į nusikalstamumą Nusikalstamumas nėra socialinis reiškinys, nusikalstamumas pats savaime neegzistuoja. Nusikalstamumas yra baudžiamojo teisingumo institucijų poveikio produktas. Tai dirbtinai konstruojama socialinės tikrovės dalis, kuri kaip tokia realybėje neegzistuoja arba jei ir atsiranda, tai tik šios sistemos poveikio dėka. Vadinamasis nusikalstamumas yra elgesio rūšis. Kai padaromas toks poelgis, jis dar nėra nusikaltimas, nes galiojant nekaltumo prezumpcijai nustatyta tvarka dar nėra galutinai konstatuota, kad padarytas nusikaltimas. Baudžiamojo teisingumo institucijos nevienodai reaguoja į tokį elgesį (į vienas formas labiau, į kitas mažiau – tiek dėl latentiškumo, tiek dėl kitų priežasčių). Prasideda tokio elgesio virsmo nusikaltimu procesas, taip pasielgusio asmens virsmas nusikaltėliu. Šio proceso metu, paprastai vyksta nemaži “nubyrėjimai” - dalis asmenų nenustatoma, dalis išteisinama ir pan. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  9. Nusikalstamumo samprata(7). Kitas požiūris į nusikalstamumą. Šie „nubyrėjimai” dažnai niekaip nesusiję su pačiu valstybės persekiojamuoju asmeniu ar jo padarytu poelgiu. Dažnai tai kriminalinės justicijos darbo nesklandumai, bendra socialinė situacija, politinės ir kitokios priežastys, skatinančios „užmerkti akis”. Tai rodo, kad galutinis rezultatas dažnai labiausiai priklauso nuo kriminalinės justicijos sistemos, kuri savo egzistavimo pateisinimui turi sukurti „nusikalstamumą”, nes kitaip visuomenė panaikins tokią sistemą. Išvada - nusikalstamumo rodikliai labiau apibūdina kriminalinę justiciją, o ne patį nusikalstamumą. Kaip vertinate šį požiūrį? Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  10. Nusikalstamumo rodikliai(1) Nusikalstamumomatavimosvarba: • kai mes skiriame išteklius jo prevencijai (nėra problemos - nereikia išteklių, tačiau žmonės nukenčia, yra pikti...), • kai ieškome tinkamų jo prevencijos būdų, • kai norime nustatyti, kokią įtaką turėjo mūsų poveikis nusikalstamumui. ... Tačiau kriminologai neturi įrankio, kuriuo galėtų tiksliai pamatuoti nusikalstamumą. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  11. Nusikalstamumo rodikliai(2) Nusikalstamumas pasižymi statistiškai išmatuojamomis savybėmis. Išmatuotos šių savybių reikšmės vadinamos nusikalstamumo rodikliais. Galima išskiri kiekybines ir kokybines nusikalstamumo charakteristikas (rodiklius). Dažniausiai vartojami nusikalstamumo rodikliai: 1) būklė ir lygis (kartais vadinami kiekiu ir indeksu) - apibūdinantys nusikalstamumo paplitimą (nurodantys nusikalstamumo kiekybines charakteristikas); 2) struktūra - apibūdina nusikalstamumo kaip reiškinio vidinę sandarą (nurodo nusikalstamumo kokybines charakteristikas); 3) dinamika - apibūdina nusikalstamumo raidą, kitimą. Registruotas nusikalstamumas Lietuvoje mažėja? Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  12. Nusikalstamumo rodikliai(3) Nusikalstamumo rodikliams visada nurodomas apskaitos (stebėjimo) laikotarpis bei teritorija. Nusikalstamumo būklė – tai skaičius nusikalstamų veikų, padarytų konkrečioje erdvėje per konkretų laikotarpį. Nusikalstamumo lygis – tai konkrečioje erdvėje ir per konkretų laikotarpį padarytų nusikalstamų veikų skaičius, tenkantis pasirinktam tos erdvės gyventojų (kitų objektų) skaičiui. Dažniausiai 100 000 gyventojų. Apskaičiuojamas: Nusikalstamumo lygis = (nusikalstamų veikų sk. / gyventojų sk.) * 100 000 Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  13. Nusikalstamumo rodikliai(4) Nusikalstamumo kokybiniai rodikliai Nusikalstamumo struktūra Struktūra – viso nusikalstamumo ar atskiros jo rūšies vidinis pasiskirstymas į atskiras rūšis (porūšius), vidinė sandara. Dažniausiai išreiškiama nusikalstamumo vidinių rūšių santykine dalimi arba tarpusavio proporcijomis. PVZ.: • vagystės sudaro 46 proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų Lietuvoje 2007 m., • vagysčių užregistruota apie 10 kartų daugiau nei plėšimų Lietuvoje 2003 m. Nusikalstamumo struktūra turi skaitinę (kiekybinę) išraišką. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  14. Nusikalstamumo rodikliai(5) Nusikalstamumo struktūra. Tai kokybinis nusikalstamumo rodiklis. Nusikalstamumas yra polistruktūrinis reiškinys, gali būti išskiriamos jo struktūros remiantis įvairiais pagrindais. Požymių, pagal kuriuos išskiriamos nusikalstamumo struktūros, yra be galo daug. Juos visus galima apjungti į dvi grupes: 1) asmenį (nusikaltėlį) apibūdinantys požymiai (20 proc. anksčiau pad. nus. v. 2012m.); 2) elgesį (nusikalstamą veiką) apibūdinantys požymiai (77 proc. mieste 2007m.) PVZ.: 1) Nusikalstamumo struktūros pagal amžių, lytį, išsilavinimą, ankstesnę kriminalinę patirtį (recidyviškumą) ir pan. 2) Nusikalstamumo struktūros pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį, objektą, padarymo vietą, padarymo laiką ir pan. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  15. Nusikalstamumo rodikliai(6) Nusikalstamumo raidą apibūdinantys rodikliai: Nusikalstamumo dinamika. Dinamika – tai nusikalstamumo kiekybinių ar kokybinių rodiklių kitimas per pasirinktą laikotarpį. Dinamika dažniausiai yra išreiškiama: 1) tendencijomis (didėjimo, mažėjimo, stabilizavimosi, 5 m.), 2) vykstančių pokyčių tempu, dažniausiai išreiškiamu procentine išraiška nuo bazinio ar prieš tai buvusio dydžio (paplitimo rodikliams nusikalstamumo kitimo tempas). Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  16. Nusikalstamumo rodikliai(7) Nusikaltėliai nusikalstamumorodikliuose. Būtina tikslai nurodyti, koks konkrečiai rodiklis - nusikaltimų ar nusikaltėlių - yra naudojamas. Skirtumai tarp šių rūšių duomenų: 1) egzistuoja neatitikimas tarp nusikaltimų ir nusikaltėlių skaičiaus, dėl to, kad tas pats asmuo gali padaryti keletą nusikaltimų arba keletas asmenų gali padaryti vieną nusikaltimą; 2) asmenys, padarę nusikaltimus, yra nustatomi tik išaiškinus nusikaltimus. Tai visada tik dalis visų nusikaltimų; 3) žinios apie asmenį dažniausiai vėluoja, nesutampa informacijos registravimo laikas; 4) yra pasiekiama ir naudojama skirtingo pobūdžio informacija - apie nusikalstamą veiką (apie elgesį, jo pobūdį, jo padarymo sąlygas, aplinkybes, sukeltas pasekmes), arba apie nusikalstamą veiką padariusį asmenį (jo asmenybę, gyvenimo ir veiklos sąlygas, ryšius ir pan.). Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  17. Nusikalstamumo rodikliai(8). Veiksniai, darantys įtaką nusikalstamumo rodikliams. Nusikalstamumo rodiklių pokyčius lemia: 1) socialinių nusikalstamumo sąlygų visuomenėje pasikeitimas; 2) teisinio elgesio vertinimo kaip nusikalstamo pasikeitimai; 3) nusikaltimų (nusikaltėlių) apskaitos sistemos pokyčiai. PVZ., kas yra laikoma epizodais, o kas atskirais nusikaltimais, kaip skaičiuojamos nusikaltimų sutaptys ir t. t. 4) pranešimų apie nusikalstamas veikas policijai pasikeitimai, 5) gautų policijoje pranešimų „filtravimo“ į užregistruotas nusikalstamas veikas pokyčiai, 6) teisėsaugos institucijų aktyvumo atskleidžiant nusikalstamumo faktus pasikeitimai... Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  18. Latentinis nusikalstamumas (1) Ne visos nusikalstamos veikos užregistruojamos. Pagrindiniai žinojimo apie nusikalstamumą (nusikalstamas veikas) lygiai: 1) niekas nežino apie nusikalstamą veiką – kai objektyviai buvęs elgesys, nors ir turėtų būti suvoktas ir įvertintas kaip nusikalstama veika, realiai taip suvoktas nebuvo nei vieno iš dalyvių (nusikaltėlio, aukos) ar apie jį žinančių trečiųjų asmenų; 2) žino tik nusikaltėlis ir (ar) auka, bet nežino tretieji asmenys; 3) žino ir tretieji asmenys, bet nežino teisėsaugos institucijos; 4) žino ir teisėsaugos institucijos, bet į egzistuojančią apskaitą (registraciją) ši nusikalstama veika dėl įvairių priežasčių nepatenka (galimos vertinimo klaidos, tiek teisėti, tiek neteisėti pagrindai); 5) žinoma ir užregistruota nusikalstama veika; 6) ištirta nusikalstama veika. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  19. Latentinis nusikalstamumas (2) Neužregistruotas nusikalstamumas (nepatekęs į apskaitą) vadinamas latentiniu nusikalstamumu. registruotasis + latentinis = realusis nusikalstamumas Latentiškumas yra natūrali nusikalstamumo savybė, kuri tik dėl papildomos specialios žmonių veiklos (informacijos rinkimo, tyrimo, registracijos ir t. t.) yra dalinai neutralizuojama. Latentinio nusikalstamumo rūšys: • natūralus, • ribinis, • dirbtinis. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  20. Latentinis nusikalstamumas (3). Informaciją apie nusikalstamumą galima gauti ir atliekant įvairius kriminologinius tyrimus. Yra du pagrindiniai būdai, renkant informaciją iš asmenų (juos apklausiant): • Viktimologiniai tyrimai – ar jie buvo tapę nusikalstamų veikų aukomis; • Gyventojų savianalizės (Self-Report) tyrimai – ar jie patys padarė nusikalstamų veikų. Kiti būdai... Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  21. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Nusikalstamos veikos 2013 metais Lietuvoje užregistruota 84 715 nusikalstamų veikų (+2,7 proc.). Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  22. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Nusikalstamumo lygis. 2013 metais 2851 nusikalstamos veikos tenka 100 000 gyventojų. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  23. ? Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  24. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Reg. nusikalstamumo lygio skirtumai tarp valstybių: • Skirtinga baudžiamoji teisė, • Skirtinga registracijos tvarka, • Tačiau – dėsningumas: pažangesnės valstybės registruoja daugiau nusikalstamų veikų 100 tūkst. gyventojų, dėl: • Demokratizacija • Institucionalizacija • Urbanizacija • Pasitikėjimas policija • Pilietiškumas... Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  25. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Ar policija atsako už nusikalstamumą? • Politikai mano – taip. • Tačiau: • Policija veikia tik mažąją dalį kriminogeninių veiksnių. • Policija negali paveikti svarbiausių kriminogeninių veiksnių: vertybių formavimo, elgesio normų perėmimo, ... (šeima, mokykla, draugai, žiniaskl.) • Ne bausmės baimė yra svarbiausias sulaikantis veiksnys. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  26. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Per 2011 m. užregistruotų nusikalstamų veikų lygis savivaldybėse: Daugiausiai: Vilniaus m. 3 802 Kalvarijos sav. 3 339 Klaipėdos m. 3 126 Mažiausiai: Birštono sav. 765 Kretingos r. sav. 1 070 Skuodo r. sav. 1 149 Šaltinis: Automatizuota statistinė informacinė sistema ASIS. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras.http://www.nplc.lt:8000/asis/ (2014-04-07). Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  27. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Nusikalstamumo 2013 metais struktūra: • nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams sudaro 53 proc. užregistruotų nusikalstamų veikų (vagystės – 37 proc.); • nusikaltimai žmogaus sveikatai – 15 proc.; • nusikalstamos veikos finansų sistemai – 7 proc.; • nusikalstamos veikos viešajai tvarkai – 5 proc.; • mieste užregistruota 71 proc. nusik. veikų, kaime – 29 proc.;O nusikalstamumo lygis, kur didesnis? (Gyventojų kaime 33 proc.) Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  28. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje 2013 metais: • ištirta 55 proc. užregistruotų nusikalstamų veikų; Asmenys, padarę nusikalstamas veikas. • Nusikalstamas elgesys, kurį fiksuoja registruoto nusikalstamumo statistika, yra menkai išsimokslinusių, dažnai niekur nedirbančių ir nesimokančių jaunų vyrų problema. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  29. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Nusikaltimų aukos ir nusikalstamumas. Pagal registruoto nusikalstamumo statistikos duomenis 1,4 proc. gyventojų nukentėjo nuo nusikalstamų veikų Lietuvoje 2011 metais. MRU-2012 atliktų tyrimų Lietuvoje duomenimis net 28 proc. apklaustų gyventojų teigė, kad jie nukentėjo nuo nusikalstamų veikų Lietuvoje 2011 metais, t. y. 20 kartų daugiau, negu rodo oficialioji statistika! Realaus nusikalstamumo 2011 metais, nuo kurio nukentėjo 15–74 m. amžiaus gyventojai Lietuvoje, įvertis, remiantis MRU-2012 viktimologiniu tyrimu yra 26kartus didesnis už registruotąjį nusikalstamumą (skaičiuota tik tirtų 13 rūšių nusikalstamų veikų atžvilgiu). 2011 metais Lietuvoje iš visų nusikalstamų veikų, kurias 15–74 m. amžiaus gyventojai įvertino kaip nusikalstamas jų atžvilgiu, teisėsaugos institucijos užregistravo tik4 proc. (skaičiuota tik tirtų 13 rūšių nusikalstamų veikų atžvilgiu). MRU-2012 tyrimo duomenimis nukentėjusieji teisėsaugos institucijoms pranešė apie 29 proc. nusikalstamų veikų, nuo kurių jie nukentėjo 2011 m. Lietuvoje. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  30. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Reakcijos į nusikaltimus. Baudžiamoji politika Lietuvoje pagal laisvės atėmimo bausmės trukmę ir kalinių skaičių yra viena iš griežčiausių Europoje; 2003-01-01 vienam įkalintam asmeniui teko 3 m2 kameros ploto; • 2014-01-01 Lietuvoje 270 nuteisti laisvės atėmimu asmenys teko 100 000 gyventojų; • 2013-12-31 buvo 7957 nuteistieji laisvės atėmimu. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  31. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Įkalinimo lygis Europoje. Prison Brief - Europe // International Centre for Prison Studies http://www.kcl.ac.uk/depsta/rel/icps/ worldbrief/europe.html (April11, 2007). Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  32. Kalinių skaičius 100 tūkst. gyventojų 1992 ir 2010 m. Šalt.: Tapio Lappi-Seppälä. Explaining imprisonment in Europe. European Journal of Criminology,2011, 8: 303. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  33. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje Vidutinės laisvės atėmimo bausmės trukmės Lietuvoje 2013 m.: • Teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės termino vidurkis 6 m. 4 mėn. • Realiai atliktos bausmės termino vidurkis (paleistų asmenų) 2 m. 6 mėn. • Praleisto tardymo izoliatoriuje laiko iki nuteisimo vidurkis 8 mėn. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  34. Šiuolaikinis nusikalstamumas Lietuvoje. Papildoma informacija: • Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tinklalapiuose http://www.ird.lt/viewpage.php?page_id=197; • Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro tinklalapiuose www.nplc.lt; • Nusikalstamumas ir teisėsaugos institucijų veikla 2007. – Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2008; • Lietuvos statistikos departamentas www.stat.gov.lt; • ir kt. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  35. Nusikalstamumo priežastys (1) Bendra apžvalga Priežasčių, nusikalstamumo veiksnių, kurie skatina žmones daryti nusikaltimus, yra labai daug - apie 200-300. Jų sąveika yra labai sudėtinga. Veiksniai, kurie veikia nusikaltimo situacijoje, patys yra daugelio kitų veiksnių pasekmė. Tas pats veiksnys, kuris vienoje situacijoje, būdamas susijęs su vienais veiksniais, skatina padaryti nusikaltimą, o kitoje veiksnių grandinėje, būdamas susijęs su kitais veiksniais, gali stabdyti nusikaltimą arba būti neutralus. Veikia statistiniai dėsningumai, kuriems esant būtinybė skina sau kelia tarp eilės atsitiktinumų. Priežastiniais ryšiais perduodama dažniausiai informacija, pereina per žmonių sąmonę. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  36. Nusikalstamumo priežastys (2) Bendra apžvalga Konkrečias priežastis ar jų grupes aiškina atskiros kriminologinės teorijos. Nėra integruotos nusikalstamumo teorijos. Nežinome, ko dar nežinome. „Aklieji čiupinėja dramblį“. Kriminologijos moksle yra dvi labiausiai paplitusios nusikalstamumą nulemiančių, veikiančių veiksnių vertinimo pozicijos: 1) nusikalstamumą nulemiantys, veikiantys veiksniai skirstomi į nusikalstamumo priežastis ir sąlygas; 2) toks skirtumas nedaromas, o kalbama apie nusikalstamumą veikiančius veiksnius. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  37. Nusikalstamumo priežastys (3) Bendra apžvalga Kriminologijoje dažniausiai naudojamos trys priežastingumo paaiškinimo rūšys: 1) Priežasties – pasekmės priklausomybė. Kai vieno reiškinio atsiradimas būtinai sukelia kito reiškinio atsiradimą. Veikimo sfera motyvacijos ir sprendimo priėmimo stadijos. 2) Sąlygojimo priklausomybė. Kai vieno reiškinio (sąlygų) susidarymas, leidžia atsirasti, pasireikšti kitam reiškiniui (pasekmėms). Lemia konkrečių priemonių ar objekto pasirinkimą. 3) Funkcinė priklausomybė. Kai vieno reiškinio pokyčiai yra susiję su kito reiškinio pokyčiais, juos nulemia. Dažnai nėra aišku, kuris iš šių reiškinių yra kito priežastis ar abu jie yra trečiojo reiškinio pasekmė, ar jie abu jie vystosi savarankiškai. Pastebimas ir išmatuojamas jų pokyčių ryšys, bendri pokyčių dėsningumai. Išreiškiama koreliaciniais koeficientais. Šie ryšiai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami, o jų stiprumas paprastai išreiškiamas nuo “0” iki “1”. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  38. Nusikalstamumo priežastys (4) Bendra apžvalga. Nustačius koreliacinius ryšius, jų negalima automatiškai pakeisti priežasties-pasekmės ar sąlygų ryšiais, kas dažnai yra daroma. “Priežasčių” ir “sąlygų” naudojimas yra būdingesnis postsovietiniams kraštams, jų kriminologijos mokslui. Vakarų Europos, Amerikos kriminologai nusikalstamumo aiškinimui žymiai plačiau naudoja veiksnius (“faktorius”). Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  39. Nusikalstamumo priežastys (5) Nusikalstamumas ir ekonomika Ekonomika iš esmės formuoja vartojimo standartus, gyvenimo lygį, kuria prekių, paslaugų, pinigų cirkuliaciją, kuri paklūsta objektyviems ekonominiams dėsniams. Vyksta visuomenės turtinė diferenciacija, kuri nulemia skirtingas įvairių sluoksnių galimybes. Ekonominės sistemos, gamybos ir paskirstymo apsaugai visuomenėje susiformuoja teisiniai rėmai. Būtent šių teisinių rėmų peržengimai ir sudaro didžiąją dalį visų nusikalstamų veikų (Lietuvoje per pusę nusikalstamų veikų sudaro nusikalstamos veikos nuosavybei). Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  40. Nusikalstamumo priežastys (6) Nusikalstamumas ir ekonomika Rinkos ekonomika sukuria konkurenciją kriminogeniniu požiūriu dviejose svarbiose sferose: • darbo jėgos rinkoje, kuri pasireiškia per bedarbystę; • prekių-paslaugų rinkoje, kuri pasireiškia per nesąžiningą konkurenciją (monopolijas, falsifikatus, kontrabandą ir t.t.). Prekių ir paslaugų pasiūla formuoja, skatina žmonių poreikius ir didina jų galimybes. Neteisėtu būdu poreikių patenkinimas ir galimybių įgijimas asmeniui būna dažnai paprastesnis, pigesnis. Jei rinkoje atsiranda prekių, paslaugų stygius, tai prasideda konkurencija tarp vartotojų tiek teisėtais būdais (mokant daugiau), tiek ir neteisėtais būdais (kiekvienas vagia, “gauna” ką gali ir kiek gali). Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  41. Nusikalstamumo priežastys (7) Nusikalstamumas ir ekonomika Nusikalstamo verslo prielaidos: • Stiprus nepatenkintas visuomeninis poreikis (narkotikų, atgauti skolas ir t.t.); • Teisiniai draudimai organizuojant paklausos patenkinimą; • Galimybė patenkinti paklausą organizuojant įstatymo pažeidimą. Ekonominis draudimo padarinys - kuo didesnė paklausa, griežtesnis draudimas ir kuo sunkiau jo išvengti, tuo brangiau kainuoja nelegali prekė ar paslauga. Už įstatymo pažeidimą galima gauti pelną. Kuo didesnis skirtumas tarp prekės pardavimo kainos ir išlaidų jai pagaminti ar gauti, tuo pelningesnis verslas. Svarbiausia nusikalstamo verslo dalis yra nusikaltimo rizikos kaina. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  42. Nusikalstamumo priežastys (8) Nusikalstamumas ir ekonomika Nusikalstamumo ir ekonominės gerovės istorinės vystymosi tendencijos iš esmės sutampa. Ekonominė gerovė ir nusikalstamumas didėja. Vartojimo minimumo lygis taip pat nuolatos didėja. Šiuolaikinėse valstybėse priklausomai nuo jų ekonominio išsivystymo yra išskiriamos dvi nusikalstamumo rūšys: • “gerovės” nusikalstamumas; • “skurdo” nusikalstamumas. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  43. Nusikalstamumo priežastys. (9) Nusikalstamumas ir ekonomika. Nusikalstamumas ekonomikai daro dvejopą poveikį: • jis iš esmės didina “šešėlinę” ekonomikos dalį; • mažina ekonominį saugumą, stabilumą, pelną legalioje ekonomikoje. Nusikalstamumas gali daryti teigiamą įtaką visai ekonomikai, ypač jei jis yra “išorės”, t.y. kai į valstybę ateina pinigai iš užsienio, o į jų kilmės šaltinį nekreipiama didelio dėmesio. Dažnai nusikalstamumo (ypač ekonominio) žala yra ne tiek ekonominio, kiek socialinio pobūdžio. Dėl jo valstybė praranda dalį savo pajamų, kas tiesiogiai mažina jos sugebėjimą vykdyti savo socialines funkcijas. Siekdama tai kompensuoti valstybė mokesčių naštą dažnai perkelia į legalią ekonomiką, taip ją darydama nekonkurentabilią “šešėlinės” ekonomikos atžvilgiu ir netiesiogiai skatindama pereiti į “šešėlinę”. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  44. Nusikalstamumu daroma žala (1) Nusikalstamumo žalos supratimo svarba. Nusikalstamumas tapo įprastas reiškinys (durys, raktai, automobilių saugumas...). Ne visada ir visur pasaulyje visa tai įprasta. Tikslas – praplėsti nusikalstamumo žalos pasireiškimo aspektų supratimą, susipažinti su jos įverčiais. Nors nusikaltimai yra labai skirtingi, bet savo sukeliamų negatyvių pasekmių pobūdžiu jų įvairovė yra žymiai mažesnė. Nusikalstamumo žalos rūšys Pagal nusikalstamo pasikėsinimo objektą: • gyvybės atėmimai, • sveikatos sužalojimai (fizinė žala), • turtinių interesų, saugumo, moralės, ideologijos pažeidimai. Pagal formą žala: • turtinė (turto pagrobimas, sunaikinimas, sugadinimas); • neturtinė (skausmas, kančia, psichologinės traumos, nepasitikėjimo savimi jausmas). Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  45. Nusikalstamumu daroma žala (2) Nusikalstamumo žalos rūšys Pagal pasekmes žala: • finansinė • paskaičiuoti sunku (nusik. sk. nežinomas, plėšimo pavyzdys); • turto sunaikinimas ar sugadinimas mažina naudingų daiktų kiekį (padegimai, vandalizmas...); • smurtiniai nusikaltimai - aukų produktyvumas, nedarbingumo pašalpos, terapija, laidotuvių išlaidos, gyvybės kaina; • baudžiamojo teisingumo vykdymas; • nusikaltimų prevencija, apsauga, draudimas; • verslininkai dalį patiriamos nusikalstamumo žalos perkelia vartotojams; • fizinė • sužalojimai, susargdinimai, nužudymai; • apsinuodijimai, aplinkos užterštumas, netinkamos prekės; • narkomanija kenkia sveikatai ne tik tiesiogiai; Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  46. Nusikalstamumu daroma žala (3) Nusikalstamumo žalos rūšys Pagal pasekmes žala: • socialinė-psichologinė • baimės jausmas,depresija, gyvenimo kokybė; • nepažįstamųjų įtarinėjimas; • nepatogumai dėl terorizmo grėsmės; • visuomenės nepasitikėjimas ekonomika(Enron Corp.); • neteisingumo jausmas, nepasitikėjimas valdžia; • nepaklusnumas bendrajai tvarkai; • aplinkos nesaugumas dėl vandalizmo; • nesumokami mokesčiai; • skepticizmas rinkimų metu; • žiniasklaidos iškreiptas vaizdas; Nubaustas nusikaltėlis taip pat patiria žalą (gyvenimo kokybė, produktyvumas, ateities perspektyvos). Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  47. Nusikalstamumu daroma žala (4) Nusikalstamumo žalos rūšys. Pagal žalos atkūrimą: • absoliuti žala - tai vertybių sunaikinimai, neatkuriami sužalojimai, vertės, kokybės sumažėjimai; • santykinė žala - tai laikino pobūdžio vertės, kokybės praradimai, neteisėti perskirstymai. Konkrečios nusikalstamos veikos žala dažniausiai pasireiškia beveik visomis rūšimis, tik skiriasi, kuri žalos rūšis dominuoja. Pagal žalos ryšį su nusikalstama veika galima išskirti: • tiesioginę (pirminę) žalą – betarpiškai padarytą nusikalstamos veikos, • netiesioginę (antrinę) žalą – kaip nusikalstamos veikos padarymo padarinius, išlaidas (atkūrimas, padėvėti-nauji, emocijos, ne tik aukos), • netiesioginę (tretinę) žalą – kaip negautą pelną, teigiamą socialinį efektą, kuris būtų, jei nusikaltimas nebūtų padarytas, t. y. jei prarastas turtas, sueikvojami ištekliai būtų panaudoti kitur (darbo priemonė, laikas, nubaudimas, nuteistųjų produktyvumas). Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  48. Nusikalstamumu daroma žala (5) Žalos įverčiai Naudojama reg. nusikalstamumo statistika ir viktimologinių tyrimų duomenys. Nelengva suskaičiuoti, kiek buvo pinigų, kiek kainuoja padėvėtas daiktas, darbingumo praradimą, kiek lėšų sunaudojama baudžiamajam teisingumui būtent dėl nusikalstamų veikų, baimės kaina, jos kriminogeninis poveikis... Skaičiavimo laikotarpio dydis. Kieno atžvilgiu žala skaičiuojama, kas ją patiria– auka, visuomenė ar nusikaltėlis. Dalis apsaugos išlaidų turi keleriopą paskirtį (šuo). 1998 m. atlikti įverčiai JAV - kiekvienam piliečiui nusikalstamumas kainuoja vidutiniškai 4 tūkstančius dolerių per metus. Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  49. Nusikalstamumu daroma žala (5) Žalos įverčiai Australijoje (1996, 2005 m.) nusikalstamumo žala per metus yra mažiausiaiper 4,1 proc. BVP. Lenkijoje (2003 m.) žalos įvertis yra 5,1 proc. BVP. Pagal analogiją: Lietuvoje (2011 m.) žalos įvertis yra 5 proc. BVP, t.y., 5 milijardai litų (BVP buvo 107 milijardai litų). Dr. Alfredas Kiškis, MRU

  50. Nusikalstamumu daroma žala (6) Žalos įverčiai Nusikalstamumo JAV 1976 metais žalos įverčiai: Dr. Alfredas Kiškis, MRU

More Related