Raudondvario gimnazijos 7a klasė s mokinių Vitoldo Čereškos ir Artūro Bartašiūno

1. Raudondvario gimnazijos 7a klasės mokinių Vitoldo Čereškos ir Artūro Bartašiūno Geografinis darbas

2. Šiaurės Amerika

3. Amerikos žemynas • Tradiciškai skirstomas į Pietų Ameriką ir Šiaurės Ameriką, jas jungia Panamos kanalas. Šiaurės Amerika dažnai skiriama į Centrinę Ameriką ir Anglų Ameriką. Anglų Amerikai priskiriamos Kanada ir JAV, nes šias teritorijas kolonizavo britai (tik Kanadoje Kvebeko provincijoje kartu su anglų kalba yra oficiali ir prancūzų kalba). Didžiųjų ir Mažųjų Antilų salynai priskiriami Centrinei Amerikai (geografijoje kartais jie vadinami Vest Indija).Kristupas Kolumbas atvykęs į šias salas, galvojo, kad atrado vakarų kelią į Indiją, tai ir pavadino šias salas Vest Indijos (vakarų Indijos) vardu).Centrinę ir Pietų Ameriką kolonizavo portugalai ir ispanai.Kadangi jų kalbos yra lotynų kilmės, tai ir žemynas dažnai vadinamas Lotynų Amerika.

4. Centrinė Amerika • Dažnai Centrinei Amerikai priskiriama ir Meksika ar bent jau jos dalis (Jukatano pusiasalis). • Kai kada regionui priskiriamos ir Karibų jūros salos. • Gyventojai — kreolai, indėnai ir metisai; vyraujanti oficiali kalba — ispanų, vienintelė išimtis Belizas, kuriame kalbama anglų kalba. Yra kalbančių indėnų kalbomis, tačiau šios dažnai neturi oficialios kalbos statuso.

5. Šiaurės Amerika • Tai žemynas vakarų pusrutulyje. Jįsudaro 3 didelės valstybės: Kanada, JAV ir Meksika, taip pat ir didžiausia pasaulio sala Grenlandija, priklausanti Danijai, bei keletas smulkių valstybių. Šiaurės Amerikos plotas maždaug 24,3 mln. kv.km. Čia gyvena apie 378 mln. gyventojų. Šiaurėje skalauja Arkties, vakaruose - Ramusis, rytuose - Atlanto vandenynai. Klimatas labai skirtingas, kaip ir nepaprastai įvairi gyvūnija bei augalija.

6. Jungtinės Amerikos Valstyjos • JAV yra Šiaurės Amerikoje, ribojasi su Kanada ir Meksika, Beringo sąsiauris skiria nuo Rusijos. Šalies plotas yra 9 826 630kv.km., 293 027 570 gyventojų. JAV sudaro 50 valstijų, iš kurių 48 yra vientisos ir 2 atskiros – Aliaska ir Havajai. Sostinė Vašingtonas. Šalies ekonomika yra labai gerai išvystyta, turi daug naudingųjų iškasenų, derlingų žemių. Šalyje labai rūpinamasi gamtosauga – tai įrodo ir pirmasis pasaulyje įsteigtas Jeloastouno nacionalinis parkas (1872m.).

7. JAV istorija • Po europiečių vykdytos Amerikos kolonizacijos, nuo britų imperijos atsiskyrė trylika kolonijų, kurios sudarė Jungtines Valstijas ir tapo pirmąja pasaulyje modernia atstovaujamąja demokratija, po to kai atsiskyrė nuo Didžiosios Britanijos 1776 m. paskelbusi Nepriklausomybės deklaraciją ir laimėjo Nepriklausomybės karą (1775-1783). Pirmoji JAV politinė struktūra buvo konfederacija pagal 1781 m. ratifikuotus Konfederacijos aktus. Po ilgų debatų buvo priimta Konstitucija (1789 m.), kuri numatė labiau centralizuotą valstybės formą. • XIX a. prie pirmųjų trylikos valstijų prisidėjo daug naujų, nes JAV plėtėsi per Šiaurės Amerikos žemyną bei įgijo užjūrio teritorijų. Per XIX a. JAV tapo pramonine valstybe. Svarbų pėdsaką šalies istorijoje paliko 1861- 1865 metų pilietinis karas, kurį laimėjus šiaurinėms valstijoms šalyje buvo panaikinta vergija, bei Didžioji Depresija (1929-1939 m.). JAV dalyvavo keliuose stambiuose karuose, pradedant 1812 m. karu prieš Britaniją ir baigiant dalyvavimu kartu su sąjungininkais Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Šaltojo karo metu JAV kariavo Korėjoje ir Vietname. Po II pasaulinio karo ir Tarybų Sąjungos žlugimo, Jungtinės Valstijos tapo pagrindine pasaulio ekonomine ir karine jėga.

8. Pramonė • JAV užima 1-ą vietą  pasaulyje pagal bendrą pramonės gavybos apimtį, pagal mokslinį ir techninį daugelio pramonės šakų lygį. JAV pramonė vystosi netolygiai ir šuoliškai. Labiausiai plėtojamos šakos yra : radioelektronika, atominė, naftos, chemijos pramonė. JAV pirmą vietą užima pagal  išlaidas moksliniams tyrimo eksperimentams ir konstravimo darbams. Gamyba vis labiau automatizuojama,  dėl to daug žmonių netenka darbo pramonės įmonėse, tačiau vis daugiau žmonių dirba paslaugų sferoje. Pramonė daugiausia sutelkta JAV šiaurės rajonuose. Maisto pramonė duoda >10% sąlyginės grynosios apdirbamosios pramonės produkcijos. Svarbiausios maisto pramonės šakos: mėsos, grūdinės kultūros, konservų, pieno, cukraus. Grūdų perdirbimo pramonė sutelkta daugiausia Centro šiaurės vakaruose ir valstijose prie Didžiųjų ežerų; svarbiausi centrai - Mineapolis, Sent Polis. Mėsos pramonė - Kanzase, Omahoje, Čikagoje. Vaisių ir daržovių konservai ir sultys, vynuogių vynas daugiausia gaminami Kalifornijos valstijoje. Pieno pramonė - Viskonsino, Minesotos valstijose. Cukraus pramonėje pagrinde perdirbamas importuojamas žaliavinis cukranendrių cukrus - N. Orleane, Baltimorėje, Filadelfijoje, Niujorke. Cukraus fabrikų yra ir Kalnų valstijose bei Centro šiaurės rytuose, kur auginami cukriniai runkeliai.

9. JAV vidaus vandenys • Didžiausios upės : Misisipė su intakais Misūriu ir Ohaju, Kolumbija, Koloradas, Jūkonas . Daugelio upių režimas nereguliarus, ypač kontinentinio klimato rajonuose. Reguliarų rėžimą turi Šv. Lauryno upė, tekanti Kanados pasieniu. Didžiausi ežerai : Aukštutinis ežeras,  Huronas, Mičiganas, Eris, Ontarijas (pusė ežerų ploto priklauso JAV kita pusė Kanadai). Didžiajame baseine yra nenutekamų sūrių ežerų (Didysis Druskos ežeras). Floridoje daug karstinių ir lagūninių ežerų. Aliaskoje – ledyniniai tektoniniai ežerai.

10. Dirvožemiai, žemės ūkis • JAV žemės ūkiui yra būdingas aukštas kapitalistinių santykių lygis, ryškus prekinis gamybos pobūdis, parajonių specializacija. Dėl mokslinės techninės revoliucijos didinamos investicijos į fermas. JAV žemės ūkis yra labai mechanizuotas, daug naudojama mineralinių trąšų, hibridinių sėklų. Visas valstybės žemės fondas ~770 mln. ha. (be Aliaskos), iš jo žemės ūkio naudmenų ~580 mln. ha. JAV žemės fondą rytuose daugiausia sudaro dirbamos žemės ir miškai, vakaruose – ganyklos. Ariama žemė didelius plotus užima prerijose.

11. Naudingos iškasenos • JAV užima 1-ą vietą pasaulyje pagal daugelio naudingų iškasenų gavybą (šalies nepatenkina gaunamų iškasenų kiekiai, todėl kai kurias žaliavas importuoja). Svarbiausias kalnakasybos rajonas – Pietūs. ~2/3 naftos gaunama Centro pietvakarių valstijoje, ypač Teksase ir Luizianoje; be to, jos išgaunama Kalifornijoje, Kalnų valstijose. JAV išgauna ~1/3 pasaulio gamtinių dujų, svarbiausias gavybos rajonas – Centro pietvakariai. Akmens anglis išgaunama Apalačų akmens anglių baseine. Uranas kasamas Ambrosija Leiko telkinyje.varis kasamas Arizonos ir Jutos valstijose cinkas – Kalnų valstijose , švinas – Misūrio valstijos pietryčiuose, fosforitai – Floridoje, Kalnų valstijose, kalio druska – N. Meksikoje, siera – Teksaso ir Luizianos pakrantėse. Naudingos iškasenos Kiekis mln.t • Akmens anglys 580 • Nafta 394 • Gamtinės dujos(mlrd.kūb.m.) 566 • Geležies rūda 79 • Varis 1,461 • Cinkas 0,435 • Švinas 0,533 • Molibdenas 0,03 • Boksidas 2 • Uranas 0,0122 • Fosforitai 44,5 • Kalio druska 2,2 • Siera 10

12. Energetika • JAV energijos vartojimo struktūra : akmens anglys 14,9%, nafta 39,5%, gamtinės dujos 30,6%, hidroenergija ir atominė energijos 15%. JAV išgaunamos naftos ir gamtinių dujų valstybei nepakanka todėl nemažai šių produktų importuoja iš Saudo Arabijos, Kanados. Bendra visų JAV elektrinių galia siekia ~600 mln. kW. Hidroenergijos išteklių šalis turi 180 mln. kW. Iš jų naudojama 70 mln. Svarbiausios hidroenergetinės sistemos yra Kolumbijos, Kolorado ir Tenesio upių baseinuose. Didelės elektrinės pastatytos prie Niagaros upės. Veikiančių atominių elektrinių galia 65 mln. kW.

13. Silicio slėnis • Mokslo ir technologijų parkus kurti pradėjo JAV po II pasaulinio karo. Pasaulyje ypač išgarsėjo klasikiniu mokslo ir technologijų parku laikomas Silicio slėnis (Silicon Valley), esantis netoli San Fransisko, Kalifornijoje. Parko branduoliu buvo pasirinktas puslaidininkių tyrimuose pirmaujantis Stanfordo universitetas nuošaliame Palo Alto mieste. Darbų sėkmę lėmė universiteto ir daugelio kitų mokslo centrų mokslininkų bendradarbiavimas. Tačiau, norint ir toliau pirmauti, buvo sumanyta pakviesti prie universiteto kurtis mokslui imlias firmas, kurios naudotųsi mokslininkų išradimais. Tai buvo efektas, sukėlęs tikrą kompiuterių gamybos sprogimą. Dabar Silicio slėnyje veikia apie 3000 aukštųjų technologijų įmonių, mokslinius tyrimus atlieka bei mikroelektronikos techniką gaminą 300 tūkst. žmonių. Slėnyje pagaminama 25% pasaulio puslaidininkių. Sparčiai didėjanti gamyba į slėnį sutelkė apie 1,5 mln. žmonių.  Silicio slėnio firmų veikla jau apėmė didelius JAV pietvakarių ir vakarų rajonus, net Pietryčių Azijos šalis. Vis daugiau iš slėnyje pagamintų dalių surenkama kompiuterių Azijos  šalyse, kur pigesnė darbo jėga (sąnaudos net 3-4 kartus mažesnės) ir plati rinka.

14. Kanada • Kanados federacinė valstybė yra šiaurės Amerikoje, ribojasi su JAV, plotas 9 984 670 kv.km. (antra po Rusijos) Tai daugiausiai vidaus vandenų turinti valstybė pasaulyje – bendras vidaus vandenų plotas yra 755 180 kv.km. Kanada susiskirsčiusi į 10 provincijų ir 3 teritorijas. Sostinė Otava. Šalyje gyvena 32 507 870 žmonių, yra 2 oficialios valstybinės kalbos – anglų ir prancūzų. Lyginant su šalies plotu gyventojų tikrai nedaug (panašiai kaip Lenkijoje), bet tai paaiškinama tuo, kad visa Kanados šiaurė yra arktiniame ir subarktiniame klimate. Būtent dėl klimatinių priežasčių daugiausiai gyventojų susitelkę pietinėje šalies dalyje. Kanada turi daug naudingųjų iškasenų, medienos, yra aukšto ekonominio išsivystymo valstybė. Britanijos karalienė yra oficiali ir Kanados karalienė, tačiau atlieka tik ceremoninį vaidmenį, o aukščiausias šalies vadovas Kanadoje yra premjeras.

15. Provincijos Britų Kolumbija Alberta Saskačevanas Manitoba Ontarijus Kvebekas Naujasis Bransvikas Naujoji Škotija Princo Edvardo sala Niufaundlendas ir Labradoras Teritorijos Jukonas Šiaurės Vakarų teritorija Nunavutas Kanados provincijos ir teritorijos

16. Meksika • Jungtinės Meksikos valstijos yra šiaurės Amerikoje, yra federacinė valstybė, ribojasi su JAV, Gvatemala ir Belizu, plotas 1 964 380 kv.km., gyventojų skaičius 97 483 400. Kalba ispanų. Rasės labai susimaišiusios, daugiau nei ½ yra metisai (indėnų ir europiečių palikuonys). Sostinė Meksikas. Pastaraisiais metais labai daug kaimo gyventojų keliasi į didmiesčius, tačiau didžioji dalis nesugeba susirasti nuolatinio darbo ir apsigyvena priemiesčių lūšnynuose. Paskaičiuota, kad visas šalies turtas priklauso 5% gyventojų, dėl to šalyje labai ryški riba tarp turtingųjų ir skurdžių.

17. Meksikos vardo kilmė • Meksikos vardas kilęs nuo jos sostinės, Meksiko miesto, kuris savo vardą paveldėjo iš anksčiau toje vietoje buvusio actekų miesto Mešiko-Tenočtitlano. „Meši“ - tai karo dievo Mešitlio vardo dalis, kuris susideda iš žodžių „metztli“ (mėnulis) ir „xictli“ (sūnus). Priesaga -ka reiškė „žmonės“, o priesaga -ko reiškia „šalį“, taigi „Mešiko“ - „Mešitlio šalis“.

18. Politinė sistema • Pagal 1917 metų konstituciją, Meksika yra federacinė respublika. Valstybės vadovas - prezidentas, kurio rankose ir vykdomoji valdžia. Įstatymų leidžiamoji valdžia - Kongresas, sudarytas iš Senato (Cámara de Senadores) ir Atstovų Rūmų (Cámara de Diputados). Atstovai į 128 vietų Senatą renkami šešeriems metams. Į atstovų rūmus dalis narių renkami tiesiogiai (300), likusieji pagal proporcinę sistemą (200).

19. Meksikos civilizacijos • Medžiotojų ir rankiotojų gentys Meksikos teritorijoje apsigyveno daugiau kaip prieš 20000 metų. Duomenys rodo, kad žemdirbyste pradėta verstis maždaug 1500-800 pr. m. e., o nuo 900-300 pr. m. e. jau aptinkamas sudėtingesnių kultūrų formavimasis. Tarp 100-900 mūsų eros metais Meksikos teritorijoje susiformavo tokios išsivysčiusios Mezoamerikos civilizacijos kaip majai, olmekai, toltekai ir actekai. • Nuo maždaug 1200 m. iki ispanų atvykimo, didesniąją Meksikos dalį kontroliavo actekų valstybė. "Meksikos" pavadinimas kilęs iš actekų dievo Mešitlio vardo.

20. Meksikos nepriklausomybės karas • Nepriklausomybės karas prasidėjo 1810m. Rugsėjo 16 d., jį inicijavo Miguel Hidalgo (Migelis Idalgas), ispanų kilmės kunigas bei progresyvios idėjos apskritai. Nepoleonui įsiveržus į Ispanija ir į jos sostą pasodinus savo brolį, susidarė padėtis, kai Ispanijai esant okupuotai kolonijos praktiškai tvarkėsi savarankiškai. Meksikos konservatoriai ir turtingieji dvarininkai teberėmė senąjį Burbonų dinastijos Ispanijos karalių ir priešinosi liberaliai Napoleono politikai. Taigi susiformavo visų politinių jėgų Meksikoje sąjunga, kai tiek liberalai (siekę demokratinės Meksikos), tiek ir konservatoriai (kurie norėjo Burbonų dinastijos karaliaus ir senojo status quo) sutarė, kad Meksika turi tapti nepriklausoma ir pati lemti savo likimą. • Ryškiausios nepriklausybės karo figūros buvo Jose Maria Morelos, Vicente Guerrero, generolas Agustin de Iturbide ir generolas Antonio Lopez de Santa Anna. Karas truko vienuolika metų ir baigėsi, kai nepriklausomybės šalininkų kariuomenė 1821 m. užėmė sostinę Meksiką. Nors nepriklausomybė buvo paskelbta dar 1810 m., teisiškai ji buvo įtvirtinta 1821 metų rugpjūtį, Kordoboje (Verakruso valstija) vicekaraliui Juan de O'Donojú ir generolui Agustín de Iturbide pasirašius susitarimą dėl nepriklausomybės pripažinimo. • 1821 m. de Iturbide, buvęs Ispanijos generolas, vėliau perėjęs į nepriklausomybės šalininkų pusę, pasiskelbė imperatoriumi - oficialiai tik laikinai, tol kol kurios nors Europos karališkos šeimos atstovas bus įtikintas tapti Meksikos monarchu (plačiau žr. Meksikos imperija). 1823 m. kilęs sukilimas nuvertė imperatorių, ir buvo paskelbta Meksikos Respublika. 1824m. prezidentu tapo Félix Fernández (pasivadinęs “Guadalupe Victoria", kas simbolizavo Gvadalupes Dievo Motina ir žodį "Pergalė").

21. Grenlandija • Grenlandija - didžiausia pasaulio sala, taip pat Danijai priklausanti salų grupėŠiaurėsAmerikoje. Apie 81% salos padengta ledu. Atrasta 875 metais. Pradėta kolonizuoti 1721. Tai iš Danijos autonomiją gavusi sala. Pagrindiniai verslai - žvejyba bei turizmas. Taip pat jaučiamas pagyvėjimas IT sektoriuje. Turistus itin traukia geizeriai - šilto arba šalto vandens srovių sukurti naturalūs gamtiniai fontanai.