Download
1 / 14
210 likes | 562 Views
Priešmokyklinis ugdymas 2014-2015 m. m. Paruošė pradinių klasių vyr. mokytoja Jūratė Vaičiūnienė Atnaujinta 2014-09-01. Mokyklos lankymo pradžia reikšmingas įvykis vaiko ir šeimos gyvenime. Kad ji būtų džiaugsminga ir sėkminga visiems mažiesiems –
E N D
Priešmokyklinis ugdymas2014-2015 m. m. Paruošė pradinių klasių vyr. mokytoja Jūratė Vaičiūnienė Atnaujinta 2014-09-01
Mokyklos lankymo pradžia reikšmingas įvykis vaiko ir šeimos gyvenime. Kad ji būtų džiaugsminga ir sėkminga visiems mažiesiems – lankiusiems darželį ir augusiems namuose –mūsų mokykloje į steigta priešmokyklinio ugdymo klasė penkiamečiams ir šešiamečiams.
Ar priešmokyklinis ugdymas privalomas? Priešmokyklinis ugdymas neprivalomas, bet visuotinis, tai yra, tėvų pageidavimu, teikiamas visiems 6 (5) metų vaikams. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – per metus padėti sėkmingai pasirengti mokytis pirmoje klasėje.
Priešmokyklinio ugdymo (si) siekiamybė yra padėti vaikui įgyti kasdieniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymui (si) mokykloje būtinų kompetencijų, kurių pagrindas – jau turimų vertybinių nuostatų, įgytų gebėjimų ir įgūdžių bei patirties plėtojimas. Šių kompetencijų plėtojimas sukuria sėkmingo ugdymo (si) mokykloje prielaidas, stiprina pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis jausmą. Priešmokyklinis ugdymas – naujos galimybės vaikui kaupti naują ir plėtoti anksčiau įsigytą patirtį. Priešmokyklinio ugdymo tikslas – laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi, ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam Ugdymui (si) mokykloje (Monkevičiene , 2002)
Viktoro Kuprevičiaus pagrindinė mokykla, organizuodama priešmokyklinį ugdymą, atsižvelgia į vaikų poreikius, gebėjimus, pasiekimų lygį, specialiųjų Ugdymo (si) vaikų poreikių galimybes, tėvų pageidavimus ir lūkesčius.
Priešmokykliniame amžiuje plėtojamos penkios kompetencijų grupės: Socialinė kompetencija – gyventi ir būti greta, kartu; sveikatos saugojimo kompetencija – sveikai gyventi, saugiai judėti ir veikti; pažinimo kompetencija –tyrinėti ir atrasti pasaulį; komunikavimo kompetencija – klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti, išreiškiant save ir bendraujant su kitais; meninė kompetencija –įsivaizduoti, pajausti, kurti, grožėtis.
Vaiko brandumo mokyklai rodikliai: socialinis emocinis brandumas: savęs suvokimas ir savigarba; elementari savikontrolė, susivaldymas; gebėjimas gyventi greta kitų(bendravimas, bendradarbiavimas, atsakomybė); intelektinė branda: aktyvus domėjimasis pasauliu; jautrumas vaizdams; garsams, žodžiams (jutimų ir suvokimo brandumas ); geri darbinės atminties įgūdžiai; probleminio mąstymo pradmenys; išlavėjusi kalba; gebėjimas įsivaizduoti, bandymas kurti; nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu: nusiteikimas eiti įmokyklą; domėjimasis knygomis; pasirengimas rašymui; elementarūs matematiniai vaizdiniai.
Tinkamai įrengta aplinka skatina sudėtingesnius žaidimus, socialinių įgūdžių formavimąsi, moko būti nepriklausomus, padeda įveikti sunkumus. Visa patalpa priklauso vaikams ir atitinka jų kultūrą bei pomėgius. Teminės veiklos bei projektų metu klasė gali būti paverčiama sodu, parduotuve ar netgi kosmine stotimi, priklausomai nuo vaikų idėjų, sumanymų. Kiekviename veiklos centre yra gausybė priemonių, kurias vaikai gali kūrybingai naudoti.
Priešmokykliniame amžiuje svarbu padėti vaiko socializacijos, demokratinio bendravimo pamatus, brandinti vaiką mokyklai ir palengvinti jo perėjimą nuo ugdymo (si) šeimoje ar darželyje prie sistemingo ugdymo (si) mokykloje, t.y. visiems vaikams sudaryti lygias mokyklinio starto galimybes.
Tam pasiekti keliami tokie uždaviniai: sergėti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo socialinį saugumą; puoselėti pasitikėjimą savimi, savigarbą bei savivertę; padėti perimti bendražmogiškąsias vertybes; ugdyti vaiko savarankiškumą ir plėtoti bendravimo patirtį; plėtoti vaiko kūrybines ir pažintines galias; saugoti ir puoselėti vaikų kultūrą; šalinti ugdymo (si) netolygumus, tenkinant individualius vaiko ugdymo (si) poreikius; skatinti norą tapti mokiniu; kurti partneriškus tėvų ir ugdymo institucijos santykius, formuoti demokratines tėvų nuostatas.
Vaikai, lankę priešmokyklinę instituciją yra: didesnės socialinės kompetencijos (linkę bendrauti, yra laisvesni, labiau pasitikintys savimi, adaptyvesni); smalsesni, labiau domisi aplinka;jiems būdinga turtingesnė kalbinė ekspresija. • Priešmokyklinėje grupėje pagrindinė šešiamečio veiklos forma yra ŽAIDIMAS. Žaisdami vaikai mokosi kalbėti, mąstyti, tirti aplinkinį pasaulį, • aiškintis žodžių reikšmes, klausti, tinkamais žodžiais • reikšti savo mintis. • Rūšiuodami, skaičiuodami, lygindami, dalydamiesi įvairių formų ir rūšių daiktais (akmenukais, kaladėlėmis, • kamuoliukais ir t.t.) VAIKAI sužino apie skaičius ir jų seką, ugdo loginį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas.
Žaisdami su moliu, plastilinu, klijuodami, karpydami,piešdami, dažydami, verdami sagas ar karoliukus VAIKAI lavina rankų raumenis, pirštų miklumą būtiniems rašymo įgūdžiams formuotis, mokosi veikti, mąstyti. Šokdami, dainuodami, vaidindami VAIKAI ugdo judesių koordinaciją, klausą, ritmo pojūtį, plėtoja kūrybines galias ir gebėjimus.
Piešdami, dėliodami iš įvairių medžiagų, lankstydami iš popieriaus raides, žaisdami su jomis, vartydami knygutes VAIKAInesunkiai išmoksta pažinti raides, dėlioti žodžius, skiemenimis ar sakiniais, lavina atmintį, ugdo pažintinius gebėjimus.
