SOCIALINIO DARBO STUDENT Ų PRAKTIKOS (PATIRTIES IR PASIEKIM Ų) VERTINIMAS

1. SOCIALINIO DARBO STUDENTŲ PRAKTIKOS (PATIRTIES IR PASIEKIMŲ) VERTINIMAS Dr. Alina Petrauskienė Mykolo Romerio universitetas, 2010

2. AKTUALUMAS • Socialinio darbo studento (ų) aktyvinimas įvardinti, vertinti pasiekimus ir valdyti studijų (universitete ir praktikoje) metu iškylančius sunkumus; • Studento (ų) mokymosi iš patirties būtinybė – susieti asmeninio tobulėjimo, ugdymo ir profesinės veiklos procesus reflektuojant / vertinant;

3. AKTUALUMAS • Studentai, socialinio darbo studijų praktikos metu, susidūrę su abejonėmis, sunkumais, profesinės situacijos sudėtingumu ar nežinojimu, turi turėti galimybę tai įvardinti, analizuoti ir vertinti; • Teorijos ir praktikos ryšio plėtotė socialinio darbuotojo profesinėje veikloje Dirgėlienė ir Kiaunytė, 2008; Raudeliūnaitė, Petrauskienė ir Jančaitytė, 2008 ;

4. PROBLEMINIAI KLAUSIMAI • Kas yra vertinimas? • Kaip ar kokiais būdais turėtų būti vertinama studentų mokymosi praktikoje patirtis ir pasiekimai? • Koks yra praktikos vadovo vaidmuo?

5. Vertinimo sampratos • Mokymosi vertinimas (assessment of learning) • Mokymosi tęstinumą palaikantis vertinimas (assessment for learning)

6. Mokymosi vertinimas (assessment of learning) • Akcentuojamas adekvataus, teisingo ir objektyvaus pasiekimų vertinimo užtikrinimo būtinumą besimokančiųjų kompetencijoms įgyti ir mokymosi motyvacijai palaikyti (Bulanova, 2007; Pukelis, Pileičikienė, 2005; Stake, Cisneros-Cohernour, 2004 ir kt.) • Vertinimas įgyvendinamas reitingo skalėmis, apklausomis, klausimynais, testais ir kt. • Žinių tikrinimo metodai, reikalaujantys atgaminti faktus, teorijas, o ne išskirti reiškinio kritinius aspektus (Jucevičienė, Lipinskienė, 2001; Weeden, 2005)

7. Mokymosi tęstinumą palaikantis vertinimas(assessment for learning) • Grįžtamasis ryšys; • Savęs vertinimas; • Įsivertinimas; • Refleksija ir įsivertinimas; • Klausinėjimas; • Dialogas; • Sumuojamojo vertinimo metodai

8. Mokymosi tęstinumą palaikantis vertinimas(assessment for learning) • Padeda mokyti ir mokytis • Palaiko dėstytojo ir studento interakciją, įgalinančią abu įsitraukti ir lygiaverčiai dalyvauti mokymosi vertinimo procese bei didinti akademinius pasiekimus; • Vertinimas suprantamas kaip nuolat besitęsiantis mokymasis

9. Tyrimo tikslas • išryškinti socialinio darbo studijų programos studentų mokymosi praktikoje patirties ir pasiekimų vertinimo metodų taikymo charakteristikas

10. Tyrimo klausimai • Kaip mokymosi praktikoje aplinką (tikslų ir užduočių aptarimas, informacijos pateikimas, veiklos refleksija, dialogas, grįžtamasis ryšys, vertinimas ir kt.) vertina studentai ir jų praktikos vadovai? • Kokiais būdais vertinama studentų mokymosi praktikoje patirtis ir pasiekimai? • Kokiomis charakteristikomis pasižymi socialinio darbuotojo kaip studento praktikos vadovo vaidmuo?

11. Tyrimo metodika • Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 62 Mykolo Romerio universiteto socialinio darbo pagrindinių studijų studentai ir 46 socialiniai darbuotojai (studentų praktikos vadovai), dirbantys valstybinėse ir nevyriausybinėse socialines paslaugas teikiančiose organizacijose.

12. Tyrimo instrumentas • Klausimynai studentams ir praktikos vadovams; • Klausimų grupės apėmė edukacinės ir mokymosi aplinkos, patirties ir pasiekimų vertinimo ir praktikos vadovo kompetencijos charakteristikas. • Klausimyne vyravo uždaro tipo klausimai. • Respondentai buvo prašomi pažymėti jiems reikšmingus ir atpažįstamus praktikoje atsakymų variantus, pateiktus klausimyne.

13. Rezultatai ir jų aptarimas • Darytina įžvalga, kad studentų mokymosi praktikoje patirties ir veiklos vertinimas nėra plačiai taikomas socialinių darbuotojų kaip studentų praktikos vadovų praktikoje. R. Laužackas, K. Pukelis (2003) pažymi patyrusio asmens pagalbos besimokančiajam ir veiklos etapus, apimančius susitikimus, bendros veiklos planavimą, pokalbių scenarijų numatymą, veiklos vertinimą. • Nors dauguma studentų (66 proc.) ir praktikos vadovų (72) nurodė, kad praktikos metu dažnai individualiai analizavo atskirų klientų situacijas ar atvejus, aptarė studento veiklas, tačiau daugiau nei trečdalis nurodė, kad tą darė retai. Paaiškėjo, kad tik pusė respondentų (studentų ir praktikos vadovų) dažnai tarpusavyje diskutavo ar į diskusijas įtraukė kitus kolegas, inicijavo pasisakymus, nuomonių raišką

14. Rezultatai ir jų aptarimas • Tik daugiau nei trečdalis studentų ir praktikos vadovų nurodė, kad kasdien kartu aptarė ir vertino mokymosi praktikoje pasiekimus, iškylančias problemines situacijas, penktadalis tai darė du kartus per savaitę, mažiau nei dešimtadalis – kartą kas dvi savaites, nežymi dalis - kartą savaitėje. Pažymėtina, kad daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) studentų savo mokymosi pasiekimus aptarė su praktikos vadovais tik pasibaigus praktikai numatytam laikui. • Darytina prielaida, kad stokojama grįžtamojo ryšio palankiai mokymuisi sąveikai palaikyti. Grįžtamasis ryšys palaiko vidinę mokymosi motyvaciją ir tęstinumą, tai mokymosi procesas abiem (studentui ir praktikos vadovui), nes aktyvina abu proceso dalyvius, provokuoja klausimų formulavimą ir argumentavimą, padeda daugiau sužinoti apie mokymosi sėkmes ir kliūtis (Petrauskienė, 2008; Hargreaves, 2005).

15. 1 išvada • studentai ir jų praktikos vadovai remiasi praktikos programos tikslais ir užduotimis (parengtomis universiteto dėstytojų), tačiau egzistuoja bendradarbiaujančio mokymosi, įtraukiančio į procesą ir studentus, ir praktikos vadovus, aktualumas: • studentai pažymi neformalaus bendravimo, veiklos refleksijų ir pasiekimų vertinimo stoką; • praktikos vadovai pripažįsta studentų įgalinimą savarankiškai veikti, tačiau probleminių situacijų, mokymosi patirties ir pasiekimų vertinimas, stiprinantis veiklos motyvaciją, nėra plačiai praktikoje paplitęs.

16. 2 išvada • Studentų mokymosi praktikoje patirtis daugeliu atveju vertinama studijų praktikos pabaigoje. • Praktikos vadovai, vertindami studentų pasiekimus praktikoje, daugeliu atveju remiasi jų veiklos stebėjimu, rečiau individualiais pokalbiais, refleksijomis, veiklos aprašymu. • Egzistuoja nuolatinio vertinamojo grįžtamojo ryšio su praktikos vadovu palaikymo stoka.

17. 3 išvada • Socialiniai darbuotojai yra linkę prisiimti studentų praktikos vadovo – edukatoriaus/konsultanto vaidmenį, tačiau šis vaidmuo nėra sistemingai vystomas, stokojama patirties ir kompetencijų (užtikrinti grįžtamąjį ryšį, veiklos situacijų analizę, mokymosi praktikoje patirties ir pasiekimų vertinimą), įgalinančių socialinius darbuotojus plėtoti bendradarbiaujantį mokymąsi praktikoje.