I V paskaita: Pagrindinės regionistikos sąvokos ir jų hierarchija

1. IV paskaita:Pagrindinės regionistikos sąvokos ir jų hierarchija Modulis Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos Tema Regionistinių studijų pagrindai VU Istorijos fakultetas 2013/2014 m.m.

2. Paskaitos raktažodžiai • Erdvė, teritorija, geotorija... • Regionas, istorinis regionas(Geschichtsregion), infracivilizacinis regionas • Geopolitinis subregionas

3. Sąvokos regionas etimologija (pagal W. Maciejewskį) • Regionas – tai bendraeuropinis internacionalizmas. • Kilęs nuo lot. regionalis ir susijęs su: • regio, -onis “kryptis, siena, riba” • rego,-ere “vadovauti, kreipti, valdyti, viešpatauti” • Taigi etimologiškai išryškėja du semantiniai laukai: • Susijęs su erdve; • Susijęs su galia.

4. Regiono sinonimika • Kuo sąvoka regionas savo reikšme skiriasi nuo rajonas, arealas, zona, sritis?

5. Regionas ir erdvė • Paprastai regioną siejame su išskaidyta, erdve, erdvės fragmentu... • Bet, pasak šiuolaikinių rusų geografų Jurijaus Gladkij ir Anatolijaus Čistobajevo, erdvės Žemės rutulyje struktūra yra daugialypė: • ją sudaro teritorija, akvatorija ir aerotorija, • o jos visos sintezuojamos geotorijos sąvokoje...

6. Regiono apibrėžties problemos • Apimties aspektas kelia nemažai sumaišties, nes: • regionu (ir netgi ne bet kokiu, o būtent istoriniu) gali būti laikoma tiek visa Europa, tiek rytinis Tirolis, Katalonija ar... Šiaulių kraštas. • Siekiant daugiau aiškumo reiks išskirti keletą regiono lygmenų, o tai jau susiję su sąvokų hierachija. • Turinio aspektas taip pat reikalauja paaiškinimo, nes juk matyt ne bet koks, visiškai savavališkai išskirtas erdvės (ar geotorijos?) fragmentas gali būti laikomas regionu?

7. Geografų regiono apibrėžimai • Pasak amerikiečių geografo Derwent Whittlesey (1890-1956): • Regionas yra įnagis atrinkti ir studijuoti zoninius Žemėje randamų sudėtinių reiškinių derinius. • Bet kokia žemės paviršiaus dalis ar fragmentas yra regionas, jei ji yra vienalytė zoninio derinio požiūriu. Jo vientisumas apibrėžtas kriterijais, kurie suformuluoti siekiant atrinkti iš visos grupės žemės reiškinių būtinus tam tikram zoniniui deriniui apibūdinti kaip vientisam. • Taip apibrėžtas regionas nėra nei savaime egzistuojantis, nei natūralus objektas. Tai intelektualinė sąvoka, skirta mąstymo reikmėms, sukurta atrenkant tam tikrus bruožus, kurie yra aktualūs zoniniam susidomėjimui ar problemai nagrinėti, ir neatsižvelgiant į visus kitus, kurie yra šiuo atžvilgiu neaktualūs. • Pasak rusų ekonominės geografijos žinovo Enrido Alajevo (g. 1925): regionas – tai: • teritorija (geotorija), joje susikaupusių elementų visuma besiskirianti nuo kitų teritorijų, pasižyminti vienybe, ją sudarančių elementų tarpusavio sąryšiu, vientisumu; • tas vientisumas − tai objektyvi sąlyga ir dėsningas tos teritorijos raidos rezultatas.

8. Regiono sampratos prieštaringumas • Iš pateiktos dviejų geografų regiono apibrėžimų priešstatos matome dar vieną problemąbetarpiškai susijusią su regiono apibrėžimu: • ar regionai yra prigimtinė duotybė (t.y. natūralūs, objektyviai egzistuojantys dariniai, kuriuos mums tik reikia atpažinti ir išskirti), • ar jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių ir siekiant tam tikrų tikslų yra „sukonstruoti“ arba „išrasti“. • Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra. • Kokie galimi atsakymai istorinės regionistikos atveju aptarsime per atskirą paskaitą.

9. Kiek pagrįstos pastangos sufomuluoti universalų regiono apibrėžimą? • Kaip konstatuoja rusų geografai Gladkij ir Čistobajev, dėl regionistikos daugiadiscipliniškumo, pastangos suformuluoti universalų regiono apibrėžimą yra bergždžios, nes pastarąjį nulemia klausimo, kurį tiriame, pobūdis. • Vadinasi, regiono apibrėžimą apsprendžia konkretaus mokslininko (ar jų grupės) tyrimo interesai. • Tai turėdami omenyje pereikime prie istorinio regiono sampratų.

10. Kas nėraistorinis regionas? • Štai suomių istorikas Tom Gullberg tvirtina, kad istorinis regionas neturi nieko bendro su funkciniu regionu, kurį kaip analitinę sąvoką savo reikmėms sukonstravo ūkio istorikai ir ekonominiai geografai. • Tuo tarpu vokiečių istorikas Stefan Troebst pabrėžia, kad istorinius regionus reikėtų aiškiai atskirti nuo šiuolaikinių politinių regionų.

11. Kas yra istorinis regionasMarijos Todorovos požiūriu: • Todorova įžvelgia tam tikrus trūkumus apsibrėžiant regionus per ribas (borders) ir erdvę: • Ieškant ribų akcentuojamas skirtumai ir kitoniškumas. Be to įvairuoja ribų brėžimo kriterijai. • Kalbant apie erdvę tai kartais tai išvirsta į statines, neistoriškas konstrukcijas su nacionalistinėmis pretenzijomis. • Atsižvelgdama į minėtus trūkumus Todorova istorinį regioną siūlo apibrėžti kaip sudėtinį gausių istorinių laikotarpių, tradicijų ir palikimų rezultatą. • Ašinė sąvoka šiuo atveju yra istorinis palikimas(historical legacy), kuri, Todorovos nuomone, nepakeičia erdvės sąvokos, bet, išsaugodama vertingus erdviškumo analizės bruožus, suteikia daugiau istorinio savitumo. • Istorinio palikimo pavyzdžiai galėtų būti Bizantijos arba Osmanų istoriniai palikimai (kalbant apie Pietryčių Europą), tačiau istorinio palikimo sąvokos nereiktų tapatinti su pačiais politiniais dariniais. Pvz., Osmanų istorinis palikimas, tai procesas, kuris prasideda tik žlugus Osmanų imperijai.

12. Kas yra istorinis regionas Stefan Troebst požiūriu • Istorinis regionas (Geschichtsregion) - tai: • „mezoregiono konstrukcija, kuri ilgą laiko tarpą apibūdinama savitu socialinių, ekonominių, kultūrinių bei politinių struktūrų grupe; • ji yra didesnė nei pavienė valstybė, bet mažesnė nei žemynas“, • metodologine prasme istorinis regionas − tai „dirbtinis įnagis ir euristinė sąvoka lyginamajai analizei, kad būtų galima nustatyti bendras sukonstruotam metaregionui transnacionalines struktūras“.

13. Regionų sąvokų lygmenų klausimas • Kaip matome, Stefan Troebst kalba būtent apie mezoregiono konstrukciją ir aiškiai ją apibrėžia (didesnė už..., bet mažesnė už...). • Tai įgalina mus kelti regioninių sąvokų hierachijos klausimą.

14. Regionų hierachija fizinėje geografijoje PASTABA: geografai randa ir atitikmenis ekonominėje, politinėje ir kultūrinėje geografijoje

15. Regionų lygmenys istoriografijoje-1:

16. Regionų lygmenys istoriografijoje-2:

17. Regionų lygmenys istoriografijoje • Kaip matome iš pateiktų piramidžių, istoriografijoje regionų lygmenų yra išskiriama mažiau, bet vieningos nuomonės, kiek būtent jų reikia išskirti, nėra. • Dažniausiai skiriami tik du lygmenys: • Supranacionalinis (pastarasis gana platus) • Subnacionalinis • Tačiau kartais skiriami trys lygmenys: • Makro (žemyninis, civilizacinis) • Mezo (supranacionalinis, tarpvalstybinis, bet subkontinentinis) • Mikro (subnacionalinis, infravalstybinis) PASTABA: dar skirtinas mišrus transregionas.

18. Regionų hierachija kultūrinėje geografijoje Plg. su Troebsto mezoregiono konstrukcija!

19. Roger W. Wescott (1925-2000) civilizacinių darinių hierachija Tokios nomenklatūros pavyzdys: Pasaulinė civilizacija − Vakarų (arba Europos) civilizacija − Italijos civilizacija − Toskanos civilizacija − Florencijos civilizacija.

20. Roger W. Wescott civilizacinių darinių hierachijos kritika • Visų pirma, kaip matyti iš ankstesnėje skaidrėje pateikto pavyzdžio, sąvokos „civilizacija“ vartosena čia yra itin išplėsta, kas vargu ar pateisinama (pradedant III lygmeniu labiau tiktų vartoti kultūros sąvoka). • Beje, kaip matyti iš kitų pavyzdžių, apsibrėžto principo Wescott ne visada laikosi: • štai Vakarų arba Europos civilizacijoje (II žemyninis lygmuo) jis, viena vertus, pagrįstai išskiria Britų, Prancūzų ar Italų nacionalines (III lygmens) civilizacijas, bet, kita vertus, prie to paties lygmens priskiria Iberijos, Rytų Europos ir Angloamerikiečių esą nacionalines (!) civilizacijas; • tuo tarpu IV lygmens (t.y. provincinėmis) civilizacijomis jis, viena vertus, laiko rusų (!), ir, kita vertus, vakarų ar pietų slavų, brazilų, ar net Lotynų Amerikos (!) civilizacijas, taip pat provincinėms (t.y. IV lygmens) civilizacijoms jis priskiria vokiečių bei skandinavų (!) civilizacijas... • Pagal Wescotto sukurtą nomenklatūrą, istorinis mezoregionas „blaškytusi“ tarp trečio ir ketvirto lygmens (t.y. tarp vadinamojo nacionalinio ir provincinio!!! Pvz., Rytų Europa ir Skandinavija). • Suprantama, kad tokią painiavos ir prieštaravimų sklidiną sistemą reikia laikyti itin nenusisekusia ir todėl akivaizdu, kodėl ji nesusilaukė didesnio susidomėjimo, o juo labiau neprigijo.

21. Jurijaus Pavlenkos (1957-2012) šiuolaikinio pasaulio civilizacinės struktūros hierachinė schema Pateikti optimizacijos pasiūlymus III lygmuo gana nevienalytis!

22. Regionų hierachija politinėje geografijoje

23. Regionų hierachija ekonominėje geografijoje Plg. su Troebsto mezoregiono konstrukcija!

24. Pasaulinės kapitalistinės sistemos erdvinių darinių hierarchija

25. Geopolitinių erdvinių darinių hierarchija Žr. detalesnį sąvokų paaiškinimą kitoje skaidrėje

26. Geopolitinių sąvokų paaiškinimas • Aukščiausias lygmuo − geostrateginės pasaulio zonos − jūrinis pasaulis ir Eurazijos kontinentinis pasaulis. • Šios geostrateginės zonos susideda iš geopolitinių regionų (II lygmuo), o juos sudaro nacionalinės valstybės (III lygmuo). Tiesa, pagal S. B. Cohen, dar yra keturi regionai už geostrateginių zonų ribų. • Lietuvių geopolitikai Statkus, Motieka ir Laurinavičius, remdamiesi Spykman, S. B. Coheno schemą papildo dar viena geostrategine zona − rimlandu− kuri apima minėtų keturių regionų užimamą erdvę. • Cohen išskirti geopolitiniai regionai yra labai dideli (pvz., Pietryčių Azija, Artimieji ir Viduriniai Rytai, Rytų Europa), o skeveldrų juostoje jie yra nevienalyčiai, nes juos sudaro geopolitiškai svarbios, skirtingos geopolitinės gravitacijos sritys. Pastarąsias lietuvių geopolitikai linkę traktuoti kaip geopolitinius subregionus. • Tuo būdu lietuvių geopolitikai Statkus, Motieka ir Laurinavičius modifikuoja S. B. Coheno schemą vietoj nacionalinių valstybių įvesdami geopolitinių subregionų lygmenį.

27. Zenono Norkaus komparatyvistikos sąvokų hierachijos kritika Hierarchijos lygmenų “plyšio” problema

28. Zenono Norkaus komparatyvistikos kategorijų sistema

29. Integruota Pavlenkos ir Troebst sąvokų hierachija

30. Integruota geopolitinių ir istorinių sąvokų hierachija?

31. Geopolitinė orientacija/gravitacija • Geopolitinė gravitacija− tai politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir teisinių reiškinių istorinis kompleksas, lemiantis natūralią valstybės slinktį, „nevalingą“ orientaciją į tam tikrą valstybę, valstybių bloką, aljansą ar regioną. • Tuo tarpu geopolitinė orientacija, skirtingai nuo geopolitinės gravitacijos, yra subjektyvia politine valia pasirinkta geopolitinė kryptis, konstruojama atsižvelgiant į valstybės interesus. Nepaisant tam tikrų trukūmų geopolitinės gravitacijos/orientacijos dichotomijos idėją laikome teisinga ir padedančia mums savo ruožtu suformuluoti savo sąvokų dichotomiją.

32. Regioninė tapatybė/priklausomybė • Tuo būdu, mūsų įsitikinimu, pakankamu istorinio regiono regioninės tapatybės požymiu gali būti • masių, arba bent jau politinio elito tapatinimasis su tam tikru istoriniu regionu. • Jeigu su juo tapatinasi tik akademinis elitas (istorikai, geopolitikai), tai, mūsų įsitikinimu, nėra pakankama. • Kaip tvirtina Saarikoski, tik gyventojams daugiau ar mažiau sąmoningai priėmus regioninio sąryšio (cohesion) argumentus galima kalbėti apie regioninę tapatybę. • Visais kitais atvejais galima kalbėti tik apie regioninę priklausomybę. • Jeigu brėžtume paralelę su su geopolitine orientacija/gravitacija, tai: • [regioninę] geopolitinę orientaciją reikėtų sieti su regionine tapatybe, • o gravitaciją − su regionine priklausomybe.

33. Regioninės priklausomybės/tapatybės dichotomija

34. Naudota literatūra: • Gudavičius, E. „Europa ir Lietuva kultūros ir civilizacijos tipologijų požiūriu“, in: Gudavičius, E. Lietuvos europėjimo keliais; istorinės studijos. Vilnius: Aidai, 2002, p. 30-49. • Jurkynas, M. How deep is your love. The Baltic brotherhood re-examined. Vilnius: Institute of International Relations and Political Science, 2007. • Maciejewski, W. “On the emergence of the Baltic Sea region and the reading of the book”, in: Maciejewski, W. (Ed.) The Baltic Sea Region: Cultures, Politcs, Societies. Uppsala, 2002, pp. 30-40. • Norkus, Z. Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. • Statkus, N., Motieka, E., Laurinavičius, Č. Geopolitiniai kodai: tyrimo metodologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. • Todorova, M. “Spacing Europe: what is a historical region?”, in: East Central Europe, vol. 32, 2005, part 1-2, pp. 59-78. • Troebst, S. “Introduction: What’s in a Historical Region? A Teutonic Perspective”, in: European Review of History, vol. 10, No 2, 2003, pp. 173-188. • Troebst, S. „Meso-regionalizing Europe: History Versus Politics“, in: Arnason, J. P., Doyle, N. J. (Eds.) Domains and Divisions of European History. Liverpool University Press, 2010, pp. 78-89. • Wescot, R. W. „The Enumeration of Civilizations“, in: History and Theory, vol. 9, issue I, 1970, pp. 59-85. • Гладкий, Ю. Н., Чистобаев, А. И. Регионоведение: учебник. Москва: Гардарики, 2003. • Павленко, Ю. В. История мировой цивилизаций. Философский анализ. Киев: «Феникс», 2002.

35. Rekomenduojama literatūra • Arnason, J. P., Doyle, N. J.(Eds.) Domains and Divisions of European History. Liverpool University Press, 2010. • Tägil, S. (Ed.) Regions in Central Europe. The Legacy of History. London: Hurst&Company, 1999.