1 / 19

Radikalios de šinės sėkmės istorija

Radikalios de šinės sėkmės istorija. 1 3 paskaita. Paskaitos struktūra. Radikalios dešinės iškilimas . Radikali dešinė – kas tai? Vieta politinėje sistemoje: naujojo anti-sistemiškumo beieškant. Rinkiminės (ne)sėkmės aiškinimas. Pozicijų stiprėjimas Vakaruose.

sol
Download Presentation

Radikalios de šinės sėkmės istorija

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Radikalios dešinės sėkmės istorija 13 paskaita

  2. Paskaitos struktūra • Radikalios dešinės iškilimas. • Radikali dešinė – kas tai? • Vieta politinėje sistemoje: naujojo anti-sistemiškumo beieškant. • Rinkiminės (ne)sėkmės aiškinimas.

  3. Pozicijų stiprėjimas Vakaruose Balsų, atiduotų septynioms pagrindinėms Vakarų radikalios dešinės partijoms žemutinių parlamento rūmų rinkimuose, vidurkis, 1980-2004 m. Šaltinis: PippaNorris, 2005.

  4. Kaip jiems sekėsi toliau? Laimėtojai. • Šveicarijos SVP (angl. SwissPeople’sParty): 2007 m. parlamento rinkimuose gavo daugiausia balsų (28,9 proc.). 2003 m. pakeista (pirmą kartą nuo 1959 m.) Šveicarijos ministrų kabineto “magiška formulė”: SVP gavo antrą ministro portfelį. • Norvegijos Progreso partija (angl. Progress Party): didžiausia dešinės partijašalyje. Antra vieta 2005 m. (22.1 proc. balsų) ir 2009 parlamento rinkimuose (22.9 proc.).

  5. Išsilaikę. • Vlaams Blok: “reformavosi” įVlaamsBelang. 2007 m. – 11,9 proc. balsų, 2010 – 7,9 proc. balsų parlamento rinkimuose. • Austrijos FPÖ (angl. Freedom Party of Austria): atitinkamai 11 ir 17,5 proc. balsų 2006 bei 2008 m.parlamentorinkimuose.Atskilusi BZÖ (ang. Alliance for the Future of Austria): 4.1 ir 10.7 proc.

  6. Pralaimėję/išnykę. • Prancūzijos FN (angl. National Front):triuškinamas pralaimėjimas 2007 m. parlamento rinkimuose (4.29 proc. balsų ir nei vieno mandato). • Italijos MSI-DN (angl. Italian Social Movement–National Right): 1995 m. reformacija į centro partiją AN(angl. AllianceNational) ir galiausiai susijungimas su ForzaItalia(S. Berlusconi partija). • Danijos Progreso partija (angl. Progress Party): po 1995 m. skilimo pasitraukė iš politinės arenos, bet įpėdinė Danijos Liaudies partija išlaiko stiprias pozicijas (13,2 proc. balsų 2005 ir 13,9 proc. 2007 m. parlamento rinkimuose) bei remia centro-dešinės vyriausybę.

  7. Įpėdiniai ir pasekėjai • LijstPimFortuyn(Nyderlandai): paramos radikaliai dešinei nestabilumo pavyzdys. • Jobbik sėkmė 2009 Europosparlamento ir 2010 Vengrijos parlamento rinkimuose: radikalios dešinės ekspansija į VidurioirRytų Europą? • Lega Nord: regioninės ambicijos Italijoje. • Švedijos demokratai: uždelsto veikimo bomba?

  8. Radikali dešinė: kas tai? Sąvoka. • H. Kitschelt’as: reikėtų atskirti tolesniame ideologinės dešinės poliuje esančias šiuolaikines partijas (naująją radikaliąją dešinę) nuo tarpukario fašistinių partijų. • H. Ignazi: terminas “kraštutinė dešinė” (angl. extremeright), kaip nurodantis poziciją ideologinėje erdvėje ir anti-sistemines vertybes. • P. Norris: sąvoka “kraštutinė dešinė” netinka - radikali dešinė neoperuoja už demokratinės politinės sistemos ribų ir nesiimasmurtinių politikos priemonių.

  9. Radikaliai dešinei potencialiai priskiriami bruožai. • Anti-imigracinės nuostatos. • Įstatymas ir tvarka/vertybinis konservatyvumas. • Dešiniosios ekonominės pažiūros. • Nacionalizmas. • Euroskepticizmas.

  10. Partijų pozicijos dviejų dimensijų skirstinyje: ekonomika ir libertarizmas-autoritarizmas Pagrindinių Vakarų Europos partijų šeimų vieta dviejų dimensijų (socialistinė-kapitalistinė ir libertarinė-autoritarinė politika) skirstinyje: kairės grafikas atspindi situaciją aštuntajame-devintajame, o dešinės – paskutiniame XX a. dešimtmetyje ir XXI a. (H. Kitschelto schema) Šaltinis: Sarah L. De Lange, 2007.

  11. Partijų pozicijos dviejų dimensijų skirstinyje: ekonomika ir imigracijos nuostatos (ekspertinis vertinimas) Vakarų politinių partijų pozicijos pagal dvi skales: pažiūras imigracijos atžvilgiu ir vietą ekonominės kairės-dešinės skalėje. (ekspertinis vertinimas) Šaltinis: MarcelLubbers, 2000.

  12. Anti-sisteminės partijos? • Anti-sistemiškumas pagal G. Sartori:specifinė svetima (ang. extraneous) ideologija – egzistuojančiai politinei sistema yra keliama ideologiškai prieštaraujanti alternatyva. • Anti-sistemiškumas kaip santykis su kitais partinės sistemos veikėjais rinkiminiame ir parlamento lygmenyse (G. Capoccia): 1) partijos elektoratas konkurencinėje erdvėje nutolęs nuo kaimyninių partijų; 2) žemas koalicinis potencialas; 3) esamą vyriausybę, tradicines partijas potencialiai delegitimizuojantys pareiškimai (nors ir neorientuoti į režimo pakeitimą), prieš kitas politines jėgas nukreipta priešiška propaganda.

  13. Santykio su kitomis partijomis atvejai • Sąlyginė integracija: 1) radikalios dešinės partijos kviečiamos į vyriausybę (Italija, Austrija); 2) remia vyriausybę pagal susitarimą su koalicijos partijomis (Danija). • Sanitarinis kordonas: radikalios dešinės partijos politinėje sistemoje izoliuojamos, uždarant kelią į vykdomąją valdžią (Norvegija, Belgija, Prancūzija).

  14. Radikalios dešinės rinkiminės (ne)sėkmės: aiškinimai. • Sociologinė prieiga: paklausos radikaliai dešinei visuomenėje aspektas. • Partijų pasiūla: galimybės radikaliai dešinei įsiterpti į partijų konkurenciją. • Instituciniai veiksniai: paklausos ir pasiūlos efektų apribojimai.

  15. Institucinės taisyklės (1) • Institucinės kliūtys mažoms/naujoms partijoms: registracija ir kandidatų kėlimas (JAV). • Tiesioginis anti-sistemiškumo požymių turinčių partijų uždraudimas (Vokietija). • Menkas ryšys tarp finansavimo kontrolės/valstybinio finansavimo ir radikalios dešinės partijų sėkmės.

  16. Institucinės taisyklės: rinkimų sistemos įtaka. Radikalios dešinės partijų gautų balsų ir parlamento vietų dalies vidurkiai pagal rinkimų sistemas, 1990-2004 m. rinkimai. Šaltinis: PippaNorris, 2005.

  17. Paklausa: sociologinis radikalios dešinės partijų sėkmės aiškinimas. • Ar radikalios dešinės partijų šeima pasižymi homogeniška ją remiančia socialine baze? Modernybės krizės ir naujosios visuomenės skirties (angl. cleavage) hipotezės. • Nusivylimas tradicinėmis partijomis ir demokratinėmis institucijomis: protesto balsavimas. • Imigracijos, multikultūralizmo baimės ir ksenofobijos “produktas”.

  18. Pasiūla: partijų konkurencija ir radikalios dešinės sėkmė. • H. Kitschelto hipotezė: pagrindinių centro-kairės ir centro-dešinės partijų ideologinis suartėjimas suteikia galimybes rinkimuose sėkmingai pasirodyti radikalios dešinės partijoms. • WouteriovanderBrugo pasiūlyta hipotezės modifikacija: svarbiausias yra pagrindinės centro-dešinės partijos vaidmuo - kuo ji arčiau ideologinio centro, tuo daugiau galimybių radikalios dešinės partijų sėkmei.

  19. P. Norris argumentas: partijų konkurencijos ir rinkimų sistemos sąveika • Rinkimų sistema sukuria paskatas išcentrinei arba įcentrinei partijų konkurencijai. • Tai daro įtaką racionaliems partijų sprendimams, kurioje kairės-dešinės spektro vietoje save pozicionuoti. • Partijų konkurencijos ypatybės daro įtaką tam, kaip rinkėjai reaguoja į įmanomas rinkimines alternatyvas ir tam, kiek yra svarbu ideologinė ar populistinė retorika.

More Related