Europos socialinis fondas

1. Europos socialinis fondas Rūta Ronkaitytė TVM II k. 2 gr.

2. Turinys ESF sąvoka 1. ESF nuo 1951 iki 1970 metų 2. ESF XX a. 8-9 dešimtmetyje 3. ESF XX a. 10 dešimtmetyje 4. ESF 2000-2006 metais 5. ESF 2007-2013 metais Išvados Literatūra

3. Europos socialinio fondo sąvoka – tai vienas iš ES struktūrinių fondų, įsteigtas siekiant mažinti skirtumus tarp įvairių ES valstybių narių ir regionų klestėjimo bei gyvenimo kokybės standartų ir šitaip skatinantis ekonominę ir socialinę sanglaudą. ESF paskirtis – užimtumo skatinimas Europos Sąjungoje. Jis padeda valstybėms narėms sudaryti sąlygas Europos darbo jėgai ir bendrovėms geriau pasirengti įveikti naujus pasaulinius iššūkius.

4. ESF nuo 1951 iki 1970 metų 1/1 • 1951 m. Europos anglių ir plieno bendrijos sutartimi įsteigtas fondas, vadinamas EAPB fondu darbininkų perkvalifikavimui ir perkėlimui. Šis fondas tapo Europos socialinio fondo pirmtaku, kuris atliko šias funkcijas: • suinteresuotų vyriausybių kvietimu dalyvavo tiriant darbininkų, likusių be darbo dėl rinkos raidos ar techninės pažangos, įdarbinimo galimybes pramonės šakose bei kitose veiklos srityse (46 str. ) • laikėsi Aukščiausiosios valdžios institucijos bendrųjų tikslų, skatino naujų technologijų įdiegiamą, finansavo savo srities pramonės ar, gavusi Tarybos sutikimą - kitų pramonės šakų programas, kurios buvo patvirtintos kaip kuriančios naujas, ekonomiškai patikimas veiklos rūšis, kuriose buvo galima įdarbinti produktyviam darbui atleistuosius darbininkus; • teikė negrąžintiną pagalbą: darbininkų pašalpoms išmokėti laikinų sunkumų metu; darbininkų persikėlimo pašalpoms išmokėti; darbininkų, priverstų pereiti į kitą darbą, perkvalifikavimui finansuoti.

5. ESF nuo 1951 iki 1970 metų 1/2 • 1957 m. Romos sutartimi buvo įsteigta Europos Ekonominė Bendrija (EEB), o su ja – ir Europos socialinį fondą. • Romos sutartyje ESF reglamentuoja 123-128 str. • Romos sutartyje iškirtas fondo tikslas ir paskirtis – suteikti geresnes galimybes darbuotojams įsidarbinti bendrojoje rinkoje ir taip padėti kelti gyvenimo lygį, palengvinti darbuotojams įsidarbinti ir padidinti jų judėjimą Bendrijoje geografinės ir darbo vietos atžvilgiu. (123 str.). • Šiuo pereinamuoju laikotarpiu (iki 1970 m.) ESF valstybėms narėms esančioms ESF kompetencijos srityje kompensavo 50 proc. išlaidų, susijusių su profesiniais mokymais bei persikėlimo pašalpomis, mokamomis ekonomikos restruktūrizavimo paveiktiems darbuotojams.

6. ESF XX a. 8-9 dešimtmetyje2/1 • 1971 m. ESF buvo reformuotas. Jo teikiamas finansavimas buvo nukreiptas į konkrečias žmonių grupes ir kategorijas, biudžetas – padidintas. Pakoreguota sistema, finansavimą atgaline data pakeičiant naujomis taisyklėmis, reikalaujančiomis, kad valstybės narės paraiškas dėl paramos pateiktų iš anksto. • 1972 m. finansavimas pradėtas teikti ūkininkams ir ūkių darbininkams, paliekantiems žemės ūkį. • 1975 m. ESF ėmė teikti pagalbą drabužių pramonei. • XX a. 8-ojo deš. pab. ESF prioritetu tapo jaunimo nedarbo mažinimas, parama moterims praradusioms darbą, ieškančioms pirmojo darbo arba grįžtant į darbą po pertraukos. Skirta parama ir kitoms grupėms: neįgaliesiems ir pagyvenusiems (50 metų ir vyresniems) darbuotojams.

7. ESF XX a. 8-9 dešimtmetyje 2/2 • 1983 m. nauja reforma (1983 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimas 83/516/EEB) labiau sukoncentravo Fondo intervencines priemones, nukreipdama jas daugiausia kovai su jaunimo nedarbu ir į labiausiai atsilikusius regionus. • 1988 m. pradėta kita ESF reforma. Šia reforma buvo pereita nuo (paskirų) projektų, įgyvendinamų nacionaliniuose kontekstuose, prie daugiamečių veiksmų, planuojamų bendradarbiaujant valstybėms narėms ir Komisijai. 1988 m. ES perėjo nuo metinio biudžeto prie vidutinio laikotarpio biudžetinės perspektyvos (1988/1989–1993 m.). Valstybės narės pradėjo keistis savo užimtumo duomenimis ir strategijomis, kad ESF galėtų būti geriau integruotas į valstybių narių darbo rinkos politiką. Šia reforma ESF sutelkė savo pastangas ties labiausiai skurstančiais regionais, gyventojų grupėmis ir pan., taip sustiprindamas Bendrijos finansavimo, papildančio nacionalinius veiksmus, principą.

8. ESF XX a. 10 dešimtmetyje 3/1 • 1992 m. ES (Mastrichto) sutartyje pakeičiamas 123 str. Kad darbuotojai turėtų geresnes galimybes įsidarbinti vidaus rinkoje ir taip padėti kelti gyvenimo lygį, pagal toliau išdėstytas nuostatas įsteigiamas Europos socialinis fondas; jo paskirtis – palengvinti darbuotojams įsidarbinti ir padidinti jų judėjimą Bendrijoje geografinės ir darbo vietos atžvilgiu, taip pat sudaryti sąlygas jiems prisitaikyti prie pramonės permainų ir gamybos sistemų pokyčių, ypač vykstant profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui.“ ESF paramos sritis išplėsta taip, kad būtų sudarytos sąlygos „prisitaikyti prie pramonės permainų ir gamybos sistemų pokyčių“ (146 str.). • 1994 m. išaugus nedarbui, ES priėmė Europos užimtumo strategiją, kuri praplėtė ESF veiklą bei iškėlė tikslą skatinti ekonomikos konkurencingumą didinant darbo vietų skaičių. • Bendrijoje ESF ištekliai prisidėjo prie: paramos bedarbiams, išgyvenantiems ilgalaikį nedarbą, jaunų žmonių ir žmonių, patyrusių atskirtį darbo rinkoje, profesinei integracijai bei vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimo; pramonės permainų ir gamybos sistemų pokyčių paveiktų darbuotojų mokymų bei rėmimo realizavimo; fondui skyrus paramą finansavimo reikalavimus atitinkančiuose regionuose buvo numatyta galimybė remti užimtumo augimą bei stabilumą, smarkiai išplėsti žmogiškąjį potencialą moksliniuose tyrimuose ir padėti stiprinti švietimo ir mokymo sistemas arba prisidėti prie vystymosi vykdant valstybės tarnautojų mokymus.

9. ESF XX a. 10 dešimtmetyje 3/2 • 1997 m. Amsterdamo sutartimi, nustatyti užimtumo gairių pagrindai ir bendra strategija. ESF nukreipė savo dėmesį nuo nedarbo į užimtumą, o ypač dirbančiuosius, padėdamas jiems išlaikyti savo darbus ir toliau daryti karjerą. Pamatinėmis ESF vertybėmis tapo mokymai, darbo vietų kūrimas, profesinis orientavimas ir konsultavimas. (146-148 str.). • Remiantis ankstesniu programavimo laikotarpiu įgyta bandomojo etapo patirtimi buvo patvirtintos Bendrijos iniciatyvos ir padidintas jų biudžetas. Finansuotos dvi programos, skirtos remti tarpvalstybinius inovacijų projektus: „Adapt” – skirtas padėti darbdaviams ir darbuotojams numatyti pramonės permainas ir į jas reaguoti, ir „Employment“, kurį sudarė 4 dalys skatinusios pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką („Horizon“ buvo skirta neįgaliesiems, „Now“ – moterims, „Youthstart“ – jauniems darbuotojams, „Integra“ – labiausiai socialiai nuskriaustiems asmenims).

10. ESF 2000-2006 metais 4 • 2000-aisiais ES priėmė Lisabonos strategiją, kurioje numatė veiklos prioritetus. Siekdamas prisidėti prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo, ESF 2000–2006 m. laikotarpiui numatė: – aktyvinti darbo rinkos politiką, kovojant su nedarbu ir užkertant jam kelią; –užtikrinti lygias galimybės darbo rinkoje visiems darbuotojams; – siekti geresnio mokymo ir švietimo, įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą politiką, siekianti lengvesnio įsidarbinimo, palaikyti darbingumą ir skatinti darbo judrumą; – kvalifikuoti, sudaryti sąlygas mokyti ir prisitaikyti darbo jėgai bei ieškoti naujų darbo organizavimo formų; – skatinti verslumą ir darbo vietų kūrimą. • ESF įvedė lyčių integracijos modelį, o 2000 m. buvo pradėta EQUAL iniciatyva kaip laboratorija, kurioje kuriami nauji kovos su diskriminacija ir nelygybe darbo rinkoje būdai ir skatinamas kuo pilnatviškesnis darbinis gyvenimas, kovojant su diskriminacija ir atskirtimi lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos pagrindu.

11. ESF 2007-2013 metais 5/1 • 2007–2013 m. ESF veiklą reglamentuoja: 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo; 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999. • Fondas bendrai finansuoja 7 nacionalines ar regionines veiklos programas, pateiktas valstybių narių ir patvirtintas Bendrijos sprendimu ir įgyvendinamas pagal konvergencijos tikslą ir konkurencingumo bei užimtumo tikslą. Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1081/2006, ESF gali prisidėti siekiant abiejų tikslų, valstybėse narėse remdamas veiklą pagal šiuos prioritetus: • a) didinti darbuotojų, įmonių ir verslininkų gebėjimą prisitaikyti; • b) gerinti darbo ieškančių žmonių ir neveiklių žmonių užimtumo galimybes, remiant aktyvias bei prevencines priemones ir sudarant palankias sąlygas darbo rinkoje dalyvauti moterims ir migrantams; • c) skatinti socialiai pažeidžiamų žmonių socialinę įtraukti, ieškant būdų, kaip juos integruoti ir sugrąžinti į darbą, ir kovojant su diskriminacija darbe;

12. Europos socialinis fondas 5/2 • d) stiprinti žmogiškąjį kapitalą, remiant švietimo ir mokymo sistemų reformų rengimą ir diegimą ir aukštojo mokslo įstaigų bei mokslinių tyrimų centrų tinklų kūrimą; • e) skatinti partnerystę, susitarimus ir iniciatyvas kuriant atitinkamų suinteresuotų subjektų tinklus, siekiant susitelkti reformoms užimtumo ir integravimo į darbo rinką srityje. • Be to, vien pagal konvergencijos tikslą ESF taip pat gali bendrai finansuoti veiklą, skirtą: • a) plėsti ir gerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, skatinant švietimo ir mokymo sistemų reformų įgyvendinimą, aktyvesnį dalyvavimą švietime ir mokyme visą gyvenimą ir plėtoti žmogiškąjį potencialą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; • b) stiprinti viešojo administravimo ir prireikus socialinių partnerių bei nevyriausybinių organizacijų institucinius gebėjimus, siekiant patobulinti politikos ir programų kūrimą bei vykdymą atitinkamuose sektoriuose.

13. Išvados: • Nuo 1951 iki 1970 metų ESF pagrindinė paskirtis – kompensuoti valstybėms išlaidas susijusias su darbuotojų profesiniais mokymais bei persikėlimo pašalpoms. • XX a. 8-9 dešimtmečiuose pertvarkomas ESF, plečiami jo finansavimo prioritetai. • XX a. 10 dešimtmetyje ESF nukreipė savo dėmesį nuo nedarbo į užimtumą, o ypač į dirbančiuosius, padėdamas jiems išlaikyti savo darbus ir toliau daryti karjerą. Pamatinėmis ESF vertybėmis tapo mokymai, darbo vietų kūrimas, profesinis orientavimas ir konsultavimas. • 2000-2006 m. ESF tikslai apėmė: darbo rinkos aktyvinimo politiką, lygių galimybių užtikrinimą darbo rinkoje, mokymosi ir švietimo taikymą keliant kvalifikaciją ir ieškant darbo, verslumo skatinimą ir darbo vietų kūrimą. • 2007–2013 metų laikotarpio, prioritetas – gerinti darbuotojų, įmonių ir verslininkų prisitaikymo gebėjimus, tobulinant ekonominių permainų numatymą ir pozityvų valdymą. Vykdant šį prioritetą, ESF parama yra teikiama darbo rinkos institucijų modernizacijai ir stiprinimui, aktyvios darbo rinkos priemonėms ir mokymosi visą gyvenimą veiklai, taip pat ir įmonėse.

14. Literatūra: • Europos informacijos centrai Lietuvoje http://www.europedirect.lt/go.php/lit/I_pradzia/19 • Europa http://europa.eu/index_en.htm • Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/official/regulation/pdf/2007/fse/ce_1081(2006)_lt.pdf • Europos parlamentas http://infoeuropa.sliven.bg/eu_fact_sheets/policies/socialemploy/article_7285_lt.htm • ES struktūrinė parama 2007-2013 metams http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/ataskaitos/strategines