LIETUVIŲ KLASIKŲ KŪRINIŲ ILIUSTRAVIMO DIRBTUVĖS

1. LIETUVIŲ KLASIKŲ KŪRINIŲ ILIUSTRAVIMO DIRBTUVĖS “Žaliakalnio” gimnazija 2010 m.

2. Jonas Biliūnas “Kliudžiau” Tat buvo nedidelė balta katytė. Jos menkas suliesėjęs kūnelis visas drebėjo nuo šalčio ir baimės; jos plaukai, lietaus sušlapinti ir purvais apskretę, visi kabėjo sustyrę ir pasišiaušę. Radau aš ją lauke, patvoryje pritūpusią, susirietusią, nelaimingą. Mane pamačiusi ji taip gailestingu balsu sumiaukė ir pažiūrėjo akimis, kuriose švietė ir baimė, ir viltis. Ji buvo dar visai visai jaunutė, bet tokia sudžiūvusi. Gal ją atėmė nuo jos motynos žmonės; gal jie pirma norėjo ją įdėti maišiukan ir nunešus int upę įmesti vandenin, bet paskui atnešė laukan, pametė patvorin, kad ji neberastų namų ir nudvėstų badu: pas žmones jau nebebuvo jai vietos; gal jau nebe pirmą dieną ji čia išalkusi ir sušalusi tupi... Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

3. Jonas Biliūnas “Kliudžiau”Iliustravo I a klasės mokinys Henri Ogonesian Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

4. Jonas Biliūnas “Kliudžiau”Iliustravo I a klasės mokinys Michailas Stefanovas Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

5. Žemaitė “Marti” - Kas ten manęs laukia... Tokios tai meilės trokšta širdis mano?!. Kad bent būtų prisiartinęs, bent žvilgtelėjęs... Kad teip būčio negyvai užsimušusi - vis tiek, o gal dar pasidžiaugtų?!. Koks tai užmokesnis už mano darbus ir vargus... Bevelyčio varlele šokusi, ne ko į tokių beširdžių nagus pakliuvusi... Eisiu prie tetušelio, apkabinsiu kojeles, bene priglaus mane, bene pasigailės... O ar mačys?.. Sukelsiu tik lermą, ir be to mano broleliai baudžiasi Jonį priperti... O ką mačys? Jam širdies neįdės!.. Kuo vilkas gimė, tuo ir karš. Jei geruoju nieko nemačijo, piktuoju nė tiek... Dievaliau, mano Dievaliau! Tokia tai mano laimė! Ir nė mažiausios viltelės nėra pagerėjimo mano būvio... Kotrės karštos ašaros rietėjo. Debesys slinko, lytus retėjo; perkūnija kas kartas toliau grumėjo. - Do...ve...no...kit!.. - led beišdaužė paskutinį žodį. - Brolelis Kotrės gal puskelėj tebebuvo nuo daktaro, kaip jos dūšia iškeliavo iš šio svieto... palikdama didelę pasogą, kraitį, gyvenimą, gerą žemę, geruosius ir piktuosius tėvus... Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

6. Žemaitė “Marti”Iliustravo III a klasės mokinė Valerija Supadolska Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

7. Žemaitė “Marti”Iliustravo III a klasės mokinė Aleksandra Balbukova Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

8. Šatrijos Ragana “Irkos tragedija” Kas yra ta svetimoji ponia, sėdinti sau tėvelio fotelyje, kuriame vienas tėvelis tesėdėdavo ir kartais, seniai, mamytė? Kodėl ji taip baisiai žiūri į Irką ir taip piktai kalba? Irka negali atsakyti sau į tuos klausimus, tik rodos jai, kad ją kažkas įstūmė į gilią duobę, kurioje tamsu ir baisu, ir ėmė geležiniais nagais draskyti jos širdelę. Ir ji išsiveržia balsingu, smarkiu verksmu, kokiu dar niekuomet nebuvo verkusi. Ji žengia kelis žingsnius pas otomaną ir ten susirietus verkia, kratoma kūkčiojimų. Jos gražusis krepšelis iškrito iš rankos, skrybėlė su raudona kokarda nusmuko ant ausies. Išsigandęs Džim prieina ir, padėjęs priešakines kojeles ant otomanos, laižo savo nelaimingosios ponios šlapią veidelį. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

9. Šatrijos Ragana “Irkos tragedija”Iliustravo IV d klasės mokinė Ksenia Kinzhalova Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

10. Šatrijos Ragana “Irkos tragedija”Iliustravo IV d klasės mokinė Ksenia Kinzhalova Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

11. Šatrijos Ragana “Irkos tragedija”Iliustravo II c klasės mokinė Karina Dormidontova Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

12. Antanas Škėma “Jūra” Ošia jūra. Nyra prasižiojusios žuvys, šviesiaplaukiai vikingai nusiminę žiūri į lankus, kur nuskendo strėlių tekintojas, mylimosios atvaizdu jis išsitatuiravo rankas, ji paliko amžinai jauna jo odoje, o pajūryje mirė raukšlėta senė, ją užkasė kopose. Ošia tamsi jūra. Visi paskenduoliai susiėmė už rankų, ir laivų griaučiuose didžiuliai krabai susėdo pusračiu, orkestras, kuris nesukelia garso, ir muzikinės tylumos klausosi didžiulės gėlės. Ošia žalia jūra. Keturiuose kampuose keturi vėjai pučia į savo dūdas, ir debesys rioglinasi ūkiančiais kamuoliais, ir sujuda dugno žolės, žalios plokštės, lyg suliedinti plaustai, iškyla į paviršių, ant jų susėda uodeguotos mergaitės ir šukuoja savo žalias kasas, o paskui pradeda plakti vandenį žvynuotomis uodegomis, vanduo skyla, lūžta, dreba, putoja, žalia audra žalioje jūroje. Ošia mėlyna jūra. Pribarstė į ją mėlynų šukių, jos įstrigo skersos, šaudo zuikeliais po visą dangų, ir saulės kamuolys -- tėra didžiausios šukės atošvaistė. Ošia didelis vanduo. Jūra. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

13. Antanas Škėma “Jūra”Iliustravo IV c klasės mokinė Ana Kovalevskaja Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

14. Antanas Škėma “Jūra”Iliustravo IV d klasės mokinė Ksenia Kinzhalova Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

15. Algimantas Zurba “Melnragės almenys” “Aš kitaip negaliu. Neturiu ką rinktis. Net ir daug apie tave sužinojusi… Neįstengiu priešintis. Sau… Tai kas, kad tik dvi geros savaitės. Niekingai maža atkarpa po šituo dideliu, žvaigždėmis nusagstytu dangumi. Šioje neaprėpiamoje begalybėje… Nežinau, gal aš auka. Gal vergė. Pati savęs. Savo instinktų. Tos jėgos, kuriai mes daugelis pavaldūs. Kuriai besąlygiškai paklūstame. Kai ji žmones trūkteli vieną prie kito. Kai suvoki : kitaip ne-be-ga-li-ma!.. Kai niekas, ničniekas nebesulaikys… Plasnoji tada - lyg drugys į liepsną. Neklausydama proto. Ir visai nesvarbu, ar čirkštels ugnies palaižyti sparnai. Ar išliksi, ar krisi bejėgė ant žemės… Einu. Lekiu. Plasnoju. Neįveikiama jėga kužda - ten, kažkur, turi būti mano laimė. Turi. Gali. Rizikinga? Tai kas. Visur mes rizikuojame. Kiekviename žingsnyje. Ir kitąsyk - kuo mažiau šansų laimėti, tuo pasiučiau veržiamės. Kad pasisekus sau atrodytume didesni… Ak, tu klastingoji nežinomybe!.. Ak, Tomai, Tomai… Žmogau iš liūdnojo pasaulio. Iš purvino, prišiukšlinto… Žiūrėčiau, galvočiau. Klausyčiau visokiausių patarimų. Gelbėčiau savo kailį… Ar toks bėgimas dar labiau nepažemintų, nesumenkintų?.. Ne, Tomai. Aš nepasakysiu tau: važiuoju. Aš - lieku. Nepaisydama nieko. Paklususi gamtos šauksmui. Apglėbusi jos siūlomą naštą. Kad ir kokia nepakeliama būtų… Tu man davei laiko. Žiūrėti, galvoti. Aš tai jau padariau. Dabar laukiu tavo skambučio. Lauksiu iki ryto. Paskui, kai susitiksime, žinosiu, ką pasakyti. Kitaip ne-be-ga-liu!.. Jurga, Jurga… Mergaite, stovinti prie lango. Pajūrio mieste. Raudonmūrio narvelyje. Šnibždanti savo išpažintį. O gal maldą. Kartojanti ne vien sau. Gatvėje snaudžiantiems žibintams. Tirpstančiai mėnulio delčiai. Suklususioms žvaigždėms. Visam pasauliui…” Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

16. Algimantas Zurba “Melnragės akmenys”Iliustravo IV c klasės mokinė Natalija Komisarova Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė

17. Dėkoju visiems iliustracijų autoriams. Nugalėtojai bus apdovanoti spalio 22 dieną. Ačiū už dėmesį. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė R.Kontrimienė