1 / 22

Paskalio kalba ir Turbo Paskalio aplinka

Paskalio kalba ir Turbo Paskalio aplinka. Struktūrinio programavimo savarankiški darbai. Turbo Paskalio aplinka. Kintamieji ir jų reikšmės.

meira
Download Presentation

Paskalio kalba ir Turbo Paskalio aplinka

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Paskalio kalba ir Turbo Paskalio aplinka Struktūrinio programavimo savarankiški darbai

  2. Turbo Paskalio aplinka

  3. Kintamieji ir jų reikšmės Algoritmuose užrašomi veiksmai su duomenimis. Bendriausia prasme duomenys skirstomi į pastovius (konstantas) ir kintamus (kintamuosius). Kintamieji žymimi vardais, atliekant programą jie įgyja reikšmes. Konstantos ir kintamieji, sujungti operacijų (veiksmų) ženklais, sudaro reiškinius. Duomenys gali būti sveikieji ir realieji skaičiai, simboliai, tekstas ir pan. Duomenų rūšys programavime vadinamos duomenų tipais. Mažiausia yra natūraliųjų skaičių aibė, didžiausia — realiųjų. Taigi kiekvieną natūralųjį skaičių galima laikyti sveikuoju, kiekvieną sveikąjį — racionaliuoju, kiekvieną racionalųjį — realiuoju skaičiumi.

  4. Sveikieji skaičiai

  5. Priskyrimo sakinys Priskyrimo sakinys — tai kintamasis ir reiškinys, atskirti priskyrimo simboliu (:=). Atlikus programą gauta reiškinio reikšmė priskiriama kairėje esančiam kintamajam. Priskyrimo sakinių pavyzdžiai: sk := 5; suma := x + y; Atlikus priskyrimo sakinį, kintamasis, kurio vardas parašytas kairėje simbolio := pusėje, įgyja reiškinio, esančio dešinėje pusėje, reikšmę. Reiškinys kartais gali būti sudarytas tik iš vienos konstantos (skaičiaus) arba iš vieno kintamojo.

  6. Programos struktūra. Sąlygų tikrinimas ir valdančios struktūros • Loginiai duomenys. Programuojant operuojama ne tik sveikųjų bei realiųjų skaičių, bet ir loginio tipo duomenimis. Loginiai kintamieji gali įgyti tik dvi reikšmes: true (teisinga) ir false (neteisinga) . Su jais galima atlikti logines operacijas: neigimą (inversiją), sudėtį (disjunkciją) ir daugybą (konjunkciją). • Loginius duomenis, kaip ir skaičius, galima vartoti rašymo sakiniuose, su jais galima atlikti logines operacijas, jų reikšmes galima priskirti loginiams kintamiesiems. • Kintamieji, galintys įgyti logines reikšmes, aprašuose žymimi žodžiu boolean.Terminas kilęs iš logikos algebros pradininko D. Būlio (George Boole, 1815-1869) pavardės.

  7. Loginės operacijos • Inversija (Inversijos operacija labai paprasta: ją atlikus, esama loginė reikšmė pakeičiama priešinga. Ji žymima sutartiniu žodžiu not („ne“) ir paprastai vadinama lietuviškai — neigimu. ) • Konjunkcija (Konjunkcija — tai labai svarbi loginė operacija, kuri reikalinga norint sujungti du teiginius. Šnekamojoje kalboje tai dažniausiai atliekama vartojant jungtuką „ir“. ) • Disjunkcija (Disjunkcijos operacija atlieka loginės sudėties vaidmenį. Šnekamojoje kalboje teiginiai panašiai jungiami jungtuku „arba“. )

  8. Pasirinkimas: vienas iš dviejų veiksmų Sąlyginio sakinio schema if < sąlyga (loginis reiškinys)> then <sakinys_1> else <sakinys_2>;

  9. Pasirinkimas: vienas iš dviejų veiksmų Sutrumpinto sąlyginio sakinio schema. Kartais tam tikrų veiksmų seką reikia atlikti tik tada, kai sąlyga tenkinama. Tokiu atveju antrąją sakinio šaką (kartu ir žodį else) galima praleisti. if <sąlyga (loginis reiškinys) > then < sakinys >;

  10. Pasirinkimas: vienas iš keleto veiksmų program minimumas; var a, b, c, min: integer; begin read (a, b, c); if a < b then if a < c then min := a else min := c else if b < c then min := b else min := c; writeln (min) end.

  11. Sudėtinio sakinio schema begin sakinys_1 ; sakinys_2 ; ... sakinys_n end;

  12. Varianto sakinys Paskalio kalba pasirinkimą iš dviejų, trijų ar daugiau variantų programuojame tokiu sakiniu: case selektorius of 1 reikšmė : 1 sakinys; 2 reikšmė : 2 sakinys; ... n reikšmė : n sakinys; else sakinys; end; Kaip ir sąlygos sakinyje, dalies „else sakinys“ gali nebūti.

  13. Cikliniai procesai. Programų analizės priemonės Tą patį veiksmą dažnai tenka kartoti daug kartų. Sudarant algoritmus, kartojimo veiksmai išreiškiami ciklu. Ciklas — vieno svarbiausių algoritmo konstrukcijų; reta programa gali be jo apseiti. Veiksmų kartojimas daug kartų vadinamas ciklu. Algoritmai, turintys ciklų, vadinami cikliniais algoritmais.

  14. Ciklo KOL schema Paskalio kalboje Šis ciklas dažnai vadinamas nežinomo kartojimų skaičiaus ciklu (arba while ciklu — „kol“). Šio tipo ciklo sakinys vartojamas tada, kai programuojant nežinomas ciklo kartojimų skaičius. Lietuviškai jį galima būtų vadinti KOL ciklu. while <sąlyga> do <sakinys> ;

  15. Bendra žinomo kartojimų skaičiaus schema Ciklas FOR (IKI). Tokiam atvejui, kai ciklo kartojimų skaičius žinomas iš anksto, Paskalio kalba turi patogesnį ciklą — vadinamąjį žinomo kartojimų skaičiaus ciklą arba tiesiog ciklą for. for <ck> := <cp> to <cg> do <sakinys>; ck-ciklo kintamasis; cp-jo pradinė reikšmė; cg-galutinė reikšmė.

  16. Ciklo sakinys REPEAT Jeigu žinoma, kad tam tikrą sakinių seką bent vieną kartą tikrai reikia atlikti, o paskui ją kartoti arba nekartoti priklausomai nuo susidariusių sąlygų, tai vartojamas ciklo sakinys repeat (kartoti): Repeat sakinio struktūra: Repeat <akinių seka> until <sąlyga>;

  17. Savikontrolės klausimai 1. Kurie iš šių teiginių teisingi? a) ciklas, prasidedantis žodžiu while, gali būti neatliktas nė vieno karto; b) ciklas, prasidedantis žodžiu repeat, gali būti neatliktas nė vieno karto; c) ciklas, prasidedantis žodžiu while arba repeat, gali būti atliktas vieną kartą.

  18. Užduotys 1. Pradiniai duomenys – trys skaičiai a, b ir c. Parašykite loginį reiškinį, kurio reikšmė būtų true, tada ir tiktai tada, kai: a) visų trijų kintamųjų a, b ir c reikšmės lygios; b) visų trijų kintamųjų a, b ir c reikšmės skirtingos; c) kurių nors dviejų kintamųjų reikšmės lygios; d) visų trijų kintamųjų a, b ir c reikšmės yra lyginiai skaičiai; e) visų trijų kintamųjų reikšmės yra teigiamos, bet ne didesnės kaip 100.

  19. Užduotys 2. Kintamųjų reikšmės yra tokios: a = 10, b = 20.. Kokios šių loginių reiškinių reikšmės: a) (a = 10) and (b = 20); b) (a <> 10) or (b = 20); c) (a > 5) and (b > 5) and (a < 20) and (b < 30); d) (a > 5) and (b > 5) and (a < 10) and (b < 30); e) (a > 5) and (b > 5) or (a < 10) and (b < 30); f) (not (a < 15)) or (not (b < 30)); g) not (a = b); h) not (not (a = b)); i) not (not (not (a = b)))?

  20. Užduotys 3. Parašykite loginį reiškinį, kurio reikšmė būtų true, jeigu iš trijų atkarpų. kurių ilgiai duoti (yra kintamųjų a, b, ir c reikšmės), galima sudaryti: a) trikampį, b) lygiašonį trikampį, c) lygiakraštį trikampį. 4. Kokios bus kintamųjų a ir b reikšmės, atlikus šią sakinių seką: a := 1; b := 1; while a <= 3 do a := a+1; b := b+1;

  21. Užduotys 4. Kokius skaičius matysime ekrane atlikę šią programą. program bandymas; var a, b, i: integer; begin a := 0; b := 5; for i := a to b do begin write(i: 2); b := b-1 end; writeln end.

  22. Literatūra G.Grigas. Programavimas. – Vilnius, 1998. J.Blonskis, V. Dagienė. Programavimo pradmenys. – Vilnius, 2001. V.Dagienė, G.Grigas. Programavimo pradmenų uždavinynas. – Vilnius, 2000. B.Burgis, A.Kulikauskas. Kompiuterija. – Kaunas, 2000. V.Dagienė. Informatikos pradmenys. II dalis. – Vilnius, 1998. A.Vidžiūnas ir J.Blonskis. Turbo paskalis 7.0./Vartotojo vadovas. – Kaunas, 1997. J.Blonskis ir kt. Programavimas./Vadovėlis. – Kaunas, 2000. V.Tumasonis. Paskalis ir Turbo Paskalis 7.0. – Vilnius, 1993.

More Related