1 / 14

12 TEMA Biudžetų kontroliavimas bei koregavimas

12 TEMA Biudžetų kontroliavimas bei koregavimas. TURINYS: 12.1 Biudžetų kontroliavimo esmė 12.2 Nukrypimai nuo biudžetų ir variacijos analizė 12.2.1 Variacijos samprata 12.2.2 Variacijos analizės lygiai 12.2.3 Bendrasis kaštų variacijos analizės modelis. Biudžetų kontroliavimo esmė.

maylin
Download Presentation

12 TEMA Biudžetų kontroliavimas bei koregavimas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. 12 TEMA Biudžetų kontroliavimas bei koregavimas TURINYS: 12.1 Biudžetų kontroliavimo esmė 12.2 Nukrypimai nuo biudžetų ir variacijos analizė 12.2.1 Variacijos samprata 12.2.2 Variacijos analizės lygiai 12.2.3 Bendrasis kaštų variacijos analizės modelis

  2. Biudžetų kontroliavimo esmė • Planas yra reikalingas tik tada, jeigu jis vėliau lyginamas su rezultatu ir analizuojamos neatitikimų priežastys. • Biudžetiniai duomenys – tai norimas pasiekti rezultatas, kurį užsibrėžė įmonės vadovybė, ir gali būti naudojama lyginimui su rezultatu, siekiant efektyvesnio įmonės valdymo. • Priklausomai nuo biudžeto tipo, egzistuoja visa eilė kintamųjų, kurių kontroliavimas ir koregavimas yra/nėra esminiai, pvz. : • Pardavimo kaina • Pardavimų kiekis • Gamybos kiekis • Išteklių įsigijimo kaina ir t.t

  3. Variacijos samprata Variacija (variance) – tai skirtumas tarp standartinių kainų bei faktinių kainų ir/ar standartinio kiekio ir faktinio kiekio. Variacijos analizė – tai variacijų skaičiavimas bei interpretavimas. Palanki variacija - PV (favorable variance) – tokia, kuri faktiniame rezultate, lyginant su standartu (biudžetiniu dydžiu), padidina veiklos pelną. Nepalanki variacija - NV (unfavorable variance) – tokia, kuri faktiniame rezultate, lyginant su standartu (biudžetiniu dydžiu), sumažina veiklos pelną.

  4. Variacijosanalizės lygiai Fiksuoto biudžeto variacija 1 lygis 2b) Lankstaus biudžeto variacija 2a) Pardavimų kiekio variacija 2 lygis Kainos variacija Efektyvumo (kiekio) variacija 3 lygis

  5. Variacijos analizės lygiai (1) 0 lygis – Pelno analizė Biudžetinis pelnas 4 000 Lt Gautas pelnas 3 800 Lt Variacija 200 Lt NV Bandome aiškintis priežastis dėl ko taip atsitiko 1 lygis Fiksuoto biudžeto variacija Biudžetas Rezultatas Variacija Pardavimai 12 000 13 200 1 200 PV Pardavimų savikaina 8 00011 000 3 000 NV Bendrasis pelnas 4 000 2 200 1 800 NV Kas galėjo nulemti tokius skirtumus?

  6. Variacijos analizės lygiai (2) Pardavimų pajamos ir parduotų prekių savikaina įmonėje galėjo keistis dėl: • kitokio, nei planuota, pardavimų kiekio – t.y. dėl pardavimų kiekio variacijos • Kitokios, nei planuota, pardavimo kainos ir parduotų prekių savikainos – t.y. dėl lankstaus biudžeto variacijos Pastaba: kaštų apskaitoje mes nenagrinėsime pardavimo kainos svyravimų. T.y. darome prielaidą, kad pardavimo kaina liko nepakitusi ir yra 6 lt/vnt.

  7. Variacijos analizės lygiai (3) Duomenų detalizavimas Tarkime, kad jums buvo pateiktas toks pardavimų savikainos eilutės detalizavimas Biudžetas Rezultatas Skirtumas Parduotas kiekis 2000 2 200 200 vnt. Savikaina (Lt/vnt.) 4 5 1 lt. Pardavimų savikaina 8 00011 000 Komentaras: iš pateiktų duomenų matyti, kad pardavimų savikaina kito dėl dviejų priežasčių: • Buvo parduota 200 vnt. daugiau ir • Kiekvienas vienetas kainavo 1 litu daugiau. Kaip įvertinti šių pokyčių įtaką įmonės pelningumui?

  8. Variacijos analizės lygiai (4) 2a) lygis Pardavimų kiekio variacijos analizė t.y. sudaromas biudžetas, kuriame lyginsime faktinį pardavimų kiekį su biudžetiniu pardavimų kiekiu. Skaičiavimuose naudojame biudžetinę pardavimo savikainą. BiudžetasRezultatas Parduotas kiekis 2000 2 200 Biudžetinė savikaina (Lt/vnt.) 4 4 Pard.pr. savikaina 8 000 8 800 (pokytis) Variacija 800 NV Komentaras: jeigu niekas kitas būtų nesikeitę, vien tik dėl to, kad įmonė pardavė 200 vnt. daugiau, veiklos pelnas sumažėjo 800 Lt.

  9. Variacijos analizės lygiai (5) 2b) lygis lankstaus biudžeto variacijos analizė t.y. sudaromas biudžetas prie faktinio pardavimo lygio, kuriame kintamuoju tampa vieneto savikaina. Lankstus biudž.Rezultatas Parduotas kiekis (faktinis) 2 200 2 200 Savikaina (Lt/vnt.) 4 5 Pard.pr. savikaina 8 80011 000 Variacija 2 200 NV Komentaras: jeigu įmonė būtų suplanavusi parduoti lygiai tokį kiekį, kaip ir pardavė, vien tik dėl to, kad 1lt. padidėjo pardavimo savikaina, veiklos pelnas sumažėjo 2200 Lt.

  10. Fiksuoto biudžeto variacija 3000 NV Lankstaus biudžeto variacija 2200 NV Pardavimų kiekio variacija 800 NV Variacijos analizės lygiai (6) • 2 lygio variacijos analizės apibendrinimas

  11. Variacijos analizės lygiai (7) 3 lygio variacijos analizė Kodėl per laikotarpį 1 lt./vnt. padidėjo įmonės parduotų prekių savikaina (kaštai)? Komentaras: • Priežasčių gali būti įvairių. Reikia analizuoti, kokie ištekliai patenka į savikainos skaičiavimus. • Tada reikia atskirai analizuoti kiekvieno iš išteklių kiekio ir pirkimo kainos pokyčius • Pastaba: skaičiavimai atliekami ne vienetui, bet visumoje prie faktinio pardavimų lygio. Produkto savikaina Tiesioginių žaliavų kaštai Tiesioginio darbo kaštai Pridėtiniai kaštai Kainos variacija Kiekio variacija Kainos variacija Kiekio variacija Kainos variacija Kiekio variacija

  12. (3) Standartinis išteklių kiekis x standartinė kaina (SQ x SP) (1) Faktinis išteklių kiekis x faktinė kaina (AQ x AP) (2) Faktinis išteklių kiekis x standartinė kaina (AQ x SP) Kainos variacija (1) – (2) * Žaliavų kainos variacija * Valandinio darbo užmokesčio variacija * Kintamų Pr. K sunaudojimo variacija Kiekio variacija (2) – (3) * Žaliavų kiekio variacija * Darbo produktyvumo variacija * Kintamų Pr. K produktyvumo variacija Bendra variacija Bendrasis variacijos analizės modelis

  13. Variacijų skaičiavimas - formulės Tiesioginių žaliavų variacijos skaičiavimui AP – faktinė kaina, SP – standartinė kaina, AQ – faktinis kiekis, SQ – standartinis kiekis Kainos variacija = AQ x (AP - SP) Kiekio variacija = SP x (AQ- SQ) Tiesioginio darbo variacijos skaičiavimui AR – faktinis valandinis d.u. SR – standart. valandinis d.u. AH – faktinės darbo valandos SH – standart. darbo valandos Valandinio d.u. variacija = AH x (AR - SR) Produktyvumo variacija = SR x (AH- SH) Kintamų pridėtinių kaštų variacijos skaičiavimui AR – faktinis Pr. K. rodiklis SR – standart. Pr. K. rodiklis AB – faktinė paskirstymo bazė SB – standart. paskirstymo bazė Pr. K. sunaudojimo variacija = AB x (AR - SR) Pr. K. produktyvumo variacija = SR x (AB- SB)

  14. Žaliavų kainos variacija (1) – (2) 1 300PV Žaliavų kiekio variacija (1) – (2) 2 000NV Bendra variacija 700NV Tiesioginių žaliavų variacijos analizė - pavyzdys (3) (SQ x SP) 6 000 kg x 4,00 lt./kg = 24 000 lt. (1) (AQ x AP) 6 500 kg x 3,80 lt./kg = 24 700 lt. (2) (AQ x SP) 6 500 kg x 4,00 lt./kg = 26 000 lt. PV – palanki variacija, NV – nepalanki variacija

More Related