Politikos teorija ir politinės sistemos Doc. Dr. Haroldas Šinkūnas

1. Politikos teorija ir politinės sistemosDoc. Dr. Haroldas Šinkūnas 2012

2. IX Tema. InteresųGrupėsirJųVaidmuo • Interesų grupės samprata • Interesų grupių funkcijos • Interesų grupių klasifikacija • Lobizmo samprata. Lobistinės veiklos metodai Literatūra studijoms: • Geleževičius, Rimgaudas. Interesų grupės ir lobizmas. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2004. • Krupavičius, Algis; Lukošaitis, Alvidas (sudarytojai). Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida. Kaunas: UAB Poligrafija ir informatika, 2004. • MAčius, Ramūnas (atsakingasis redaktorius). Lobistinė veikla: vadovas nevyriausybinėms organizacijoms. Vilnius, 2009. • Matakas, Juozas (sudarytojas). Šiuolaikinė valstybė. Kaunas: Technologija, 1999. • Novagrockienė, Jūratė. Politikos mokslo pagrindai: paskaitų konspektai. Vilnius: VU leidykla, 2001. • Prazauskas, Algimantas; Unikaitė, Ingrida. Politologijos pagrindai. Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2007. • Zeigler, Harmon. Politinė bendruomenė: įvadas į politinių sistemų ir visuomenių lyginamąją analizę. Kaunas: Littera Universitati Vytauti Magni 1993.

3. Apie interesų grupes xix amžiuje AlexisdeTocqueville: Bet kokio amžiaus, bet kokios padėties, bet kokio mąstymo amerikiečiai nuolatos buriasi į sąjungas. Jie turi ne tik prekybinių ir pramoninių sąjungų, kurių veikloje aktyviai dalyvauja, bet ir tūkstančius kitų: religinių, dorovinių, rimtų, lėkštų, visiems prieinamų ir uždarų, milžiniškų ir negausių. (...) Visur, kiekvieno vajaus priešaky, kur prancūzai skiria vietą vyriausybei, o anglai – kokiam didikui, Jungtinėse Valstijose jūs rasite kokį nors komitetą. Šaltinis: Apie demokratiją Amerikoje, 1996.

4. interesų grupės šiandien K. L. Schlozman: Interesų grupės, tie miriadai organizacijų – nuo verslo ir specialistų asociacijų, profesinių sąjungų, aplinkosaugos ir vartotojų grupių iki atskirų ir labai skirtingų problemų kaip abortai ir branduolinė energetika grupių – susieja individus su viešosiomis institucijomis ir siekia paveikti viešąją politiką, taigi yra kiekvienos veiklios demokratijos bruožas. Cituota pagal Lietuvos politinė sistema, 2004.

5. Interesų grupės samprata G. Wilson: Interesų grupės – tai organizacijos, kurios turi tam tikrą autonomiją nuo valdžios ar politinių partijų ir siekia daryti įtaką viešajai politikai. D. Simpson: Interesų grupė – tai organizacija, siekianti daryti įtaką palyginti siaurai viešosios politikos sferai, tačiau pati nesiekianti valdyti. K. Janda: Interesų grupė – tai organizuota individų, turinčių tuos pačius tikslus ir siekiančių daryti įtaką įvairių lygių valdžios politikai, struktūra.

6. Interesų grupių požymiai • Vienija bendrus interesus arba tikslus turinčius individus ir jiems atstovauja; • Tai organizuotos struktūros (pvz., profsąjungos, asociacijos, organizacijos); • Siekia daryti poveikį įvairiems valstybės valdžios priimamiems sprendimams; • Nesiekia politinės valdžios.

7. Interesų grupės v. Politinės partijos Skirtingi tikslų įgyvendinimo būdai; Interesų grupės geriau atstovauja viešajai nuomonei ir ją pateikia valdžios institucijoms; Politinės partijos atsako visuomenei už savo vykdomą politiką; Partijos atviros visoms visuomenės grupėms; Partijų programos ir veikla apima plačius nacionalinių interesų aspektus.

8. Interesų grupių funkcijos • Atstovavimas interesams; • Dalyvavimo politikoje skatinimas; • Švietimas; • Politinės dienotvarkės formavimas; • Programų monitoringas.

9. Atstovavimo interesams režimai Ph. Schmitter išskiriami režimai (tipai): • Spaudimo režimas; • Atstovavimo režimas; • Susitarimo režimas.

10. Interesų grupės ir valstybės institucijos: sąveikos modeliai Pliuralizmas. Šio modelio pamatas – galios išskaidymas visuomenėje. Korporatyvizmas. Šis modelis įsitvirtina valstybėse, kurioms būdinga galios koncentracija.

11. Interesų grupių veiklos būdai (i)

12. Interesų grupių veiklos būdai (ii) Lobizmas; Informacijos kontrolė; Rinkiminė veikla; Ekonominės galios panaudojimas; Vieša informacinė kampanija; Prievarta ir dezorganizacija; Bylinėjimasis.

13. Interesų grupių įtakos strategijos

14. Interesų grupių tipai (i) • Specialistų asociacijos; • Verslo, prekybos ir pramonės grupės; • Profesinės sąjungos; • Žemės ūkio organizacijos; • Vieno intereso grupės; • Viešųjų interesų grupės; • Socialinės paramos sąjungos.

15. Interesų grupių tipai (ii) J. Blondel išskiriami interesų grupių tipai: • Tradicinės (kasta, tautinė mažuma ir pan.); • Institucinės (policija, armija, valstybės valdininkija etc.); • Ginamosios (funkcinės)(profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos); • Artikuliacinės(ekologinės, negimusios gyvybės ir pan.).

16. Interesų grupių tipai (iii) G. Almondo išskiriami interesų grupių tipai: Anoniminės grupės (atsiranda spontaniškai); Neasocijuotos grupės (pvz., neorganizuotos tautinės grupės, vairuotojai ir pan.); Institucinės grupės (pvz., valstybės tarnautojai, kariuomenė, bažnyčia); Asocijuotos grupės (pvz., NVO, profsąjungos, verslo organizacijos ir pan.).

17. Lobizmo samprata Lobizmas (angl. lobby – kuluarai, prieangis) istoriškai – tai veiksmai, kuriais siekiama paveikti parlamentarų balsavimą. Šiandien lobizmas suprantamas plačiau – tai teisėti veiksmai, kuriais interesų grupės pavedimu atliekantis asmuo siekia paveikti viešąją politiką grupės naudai. Lobistinės veiklos įstatymas (2000 m.): Lobistinė veikla – tai fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai.

18. Lobistinės veiklos metodai Palankios atmosferos sukūrimas; Politinės valdžios veiksmų ir politinių procesų; Komunikacija su sprendimų priėmėjais; Koalicijų kūrimas.

19. Lobistinės veiklos modeliai Profesionalūs lobistai; Verslo kompanijose ar asociacijose dirbantys lobistai; Savanoriškumo pagrindu veikiantys lobistai; Komitetai (angl. caucus).