1 / 46

MATEMATIN Ė S LOGIKOS IR AIBI Ų ALGEBROS PAGRINDAI

MATEMATIN Ė S LOGIKOS IR AIBI Ų ALGEBROS PAGRINDAI. Matematika geografijoje II dalis. Matematinė logika ( 1 ). Induktyvioji logika tiria samprotavimo dėsningumus, kurie priklauso ne nuo mąstymo turinio, o nuo jo formos.

Download Presentation

MATEMATIN Ė S LOGIKOS IR AIBI Ų ALGEBROS PAGRINDAI

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. MATEMATINĖS LOGIKOS IR AIBIŲALGEBROS PAGRINDAI Matematika geografijoje II dalis

  2. Matematinė logika (1) Induktyvioji logika tiria samprotavimo dėsningumus, kurie priklauso ne nuomąstymo turinio, o nuo jo formos. Logikos matematizavimo idėją pirmasis pasiūlė G.Leibnicas (1646-1716), kuris manė, kad visas turimas žiniais galima išskaidyti į paprasčiausius elementus, pažymėti juos specialiais simboliais, apibrėžti veiksmų su tais simboliais teisykles – ir bus galima lengvai gauti naujas išvadas, patikrinti ar teisingi samprotavimai. Taigi, iškilo poreikis įvesti simbolius sąvokoms ir ryšiams tarp jų žymėti. Leibnico idėja iš principo neįgyvendinama, bet jo mintis iš dalies realizavo Dž. Bulis (1815-1864) matematizuodamas logiką. Apžvelgsime elementarias jos sąvokas.

  3. Matematinė logika (2) Teiginiai ir predikatai. Pavyzdžiui, “48 dalijasi iš 6”, “Kur vakar buvai?”, “5<3” Apibrėžimas. Teiginys – tai sakinys, kuris išreiškia tiesą arba netiesą. Teiginys gali būti užrašytas raidėmis ar kitais simboliais, pvz., p,r,q. Teiginio teisingumo reikšmė yra funkcija T(p) Jei teiginys p išreiškia tiesą, T(p)=1, kitaip T(p)=0. Matematinė logika ir tiria, kaip nustatyti sudėtingų teiginių teisingumo reikšme. Pavyzdžiai T (2>0) = 1 T (2<0) = 0

  4. Matematinė logika (3) Yra sakinių, kurie nėra teiginiai, pavyzdžiui, klausiamasis sakinys. Išnagrinėkime dar keletą pavyzdžių, kurie skamba labai panašiai į teiginius: x>0 “Ežeras yra į šiaurę nuo Vilniaus.” “Upė įteka į ežerą.” Neįmanoma nustatyti šių teiginių teisingumo, nežinant kintamųjų x, “ežeras”, “upė” reikšmių – priklausomai nuo jų atitinkami teiginiai gali tapti ir klaidingais, ir teisingais. Apibrėžimas. Predikatas – tai sakinys su kintamaisiais, kuris tampa teiginiu vietoje kintamųjų įrašius konkrečias jų reikšmes. Predikatus žymėsime kaip jų kintamųjų funkcijas didžiosiomis raidėmis, pvz., P(a, b).

  5. Matematinė logika (4) Loginės operacijos Teiginiai skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius. Paprastuoju laikomas eiginys, kurio negalima suskaidyti į kitus teiginius. Sudėtiniai teiginiai sudaromi iš kitų teiginių (paprastų ar sudėtinių) sujungiant juos loginėmis jungtimis. Išskiriamos penkios loginės jungtys: netiesa, kad; arba; ir; tada ir tik tada, kai; jeigu ..., tai. Sudėtinių teiginių sudarymas naudojantis šiomis operacijomis – tai loginės operacijos.

  6. Matematinė logika (5) • Neigimas. • Jei p – teiginys, tai teiginys “netiesa, kad p” (dažnai sakoma “ne p”) vadinamas teiginio p neiginiu ir žymimas ¬p; • Jo teisingumo reikšmė T(¬p)=1-T(p). • 2. Disjunkcija (loginė sudėtis). • Jei p ir q – teiginiai, tai teiginys “p arba q” vadinamas teiginių p ir q disjunkcija arba logine suma ir žymimas p V q; • Teiginių p ir q disjunkcija neteisinga vieninteliu atveju – kai p ir q abu neteisingi. • 3. Konjunkcija (loginė daugyba). • Jei p ir q – teiginiai, tai teiginys “p ir q” vadinamas teiginių p ir q konjunkcija arba logine sandauga ir žymimas p&q. • Teiginių p ir q konjunkcija teisinga vieninteliu atveju – kai p ir q abu kartu yra teisingi.

  7. Matematinė logika (6) 4. Implikacija. Jei p ir q – teiginiai, tai teiginys “jeigu p, tai q” vadinamas teiginių p ir q implikacija ir žymimas p=>q. Implikacija p=>q yra neteisingas teiginys tada ir tik tada, kai p teisingas, o q – neteisingas. Tai įdomi savybė, praktiškai reiškianti, kad iš neteisingos prielaidos bet kokia išvada yra formaliai korektiška. Implikacija dar gali būti skaitoma: “iš p išplaukia q”; “p yra teiginio q pakankamoji sąlyga”; “q yra teiginio p būtinoji sąlyga”. 5. Ekvivalencija. Jei p ir q – teiginiai, tai teiginys “p tada ir tik tada, kai q” vadinamas teiginių p ir q ekvivalencija (tapatumu). Ekvivalencija žymima pq arba p  q. Ji teisinga, kai p ir q teisingumo reikšmės sutampa, o klaidinga – kai jos skiriasi. Dar skaitoma “p būtina ir pakankama, kad būtų q” arba “q būtina ir pakankama, kad būtų p”.

  8. Matematinė logika (7) Galima sudaryti elementarių loginių operacijų teisingumo reikšmių lenteles. Sudėtingesni teiginiai sudaromi taikant keletą loginių operacijų, pavyzdžiui, (p  q) & (q  r).

  9. Matematinė logika (8) Pavyzdžiai p – “metai turi 12 mėnesių”, q – “sniegas yra žalias”, r – “sniegas yra baltas”. ¬p, ¬q, ¬r - ? T (p V q) =1 T(p V q V r) =1 T(p&r) = 1 T(q&r) = 0 T(p&q&r) = 0 T(p=>q) = 0 T(q=>p) = 1 T (p  r) = 1 • T (p V ¬q) =? • T(¬p V q V ¬r) =? • T(p&¬r) = ? • T(¬q&r) = ? • T ¬(p&q&r) = ? • T(¬p=>q) = ? • T(q=> ¬p) = ? • T ¬(p  r) = ?

  10. Matematinė logika (9) Logikos algebra Apibrėžiant logines operacijas jungiamiems teiginiams nekeliami jokie reikalavimai, o domina tik jų teisingumo reikšmės. Taigi, teiginius galima žymėti tiesiog raidėmis. Pačios raidės, taip pat elementarios operacijos vadinamos pagrindinėmis loginėmis formomis. Jei juose vietoje raidžių įrašysime kokius nors kitus teiginius, paprastus ar sudėtinius, vėl gausime teiginius. Loginė forma – tai reiškinys, gautas baigtinį skaičių kartų panaudojus loginių operacijų ženklus ir skliaustus raidėms sujungti. Pavyzdžiui, loginės formos yra (p  q)  (¬p & r), ((p  q)  ¬p & r))  r. Dvi loginės formos, kurių teisingumo reikšmių lentelės sutampa, vadinamos logiškai ekvivalenčiomis.

  11. Matematinė logika (11) Loginė forma, kurios teisingumo reikšmė yra 1 nepriklausomai nuo ją sudarančių teiginių teisingumo reikšmių, vadinama tautologija ir žymima I. Loginė forma, kurios teisingumo reikšmė yra 0 nepriklausomai nuo ją sudarančių teiginių teisingumo reikšmių, vadinama tapačiai klaidinga (loginiu nuliu) ir žymima O. Akivaizdu, kad ¬IO, ¬OI. Matome, kad loginės formos panašios į algebros reiškinius (sudėtis, daugyba, nulis, vienetas, lygybė). Aptarsime paprasčiausias loginių operacijų savybes.

  12. Matematinė logika (12) • Dvigubo neigimo dėsnis. • ¬¬p  p • Tai pagrindinė neigimo savybė. Dėsnio teisingumu įsitikiname iš loginių operacijų teisingumo reikšmių lentelės. • Disjunkcijos savybės • p  p  p (disjunkcijos idempotencijos dėsnis); • p  ¬p I (negalimo trečiojo dėsnis); • p II • p  q  q  p (komutatyvumo dėsnis); • (p  q)  r  p  q  r) (asociatyvumo dėsnis) • p O p.

  13. Matematinė logika (13) Konjunkcijos savybės p & p  p (konjunkcijos idempotencijos dėsnis); p & ¬p O (prieštaravimo dėsnis); p & I p p & q  q & p (komutatyvumo dėsnis); (p & q) & r  p & q & r) (asociatyvumo dėsnis) p & OO Kai kurios implikacijos savybės (p  q)  ¬p  q (p  q)  (( p  q) & (p  q))

  14. Matematinė logika (14) Logikos dėsniai Kiekviena tautologija vadinama logikos dėsniu. Kai kurie dėsniai buvo minėti nagrinėjant loginių operacijų savybes. Visus dėsnius galima įrodyti remiantis jų teisingumo reikšmių lentelėmis. Kontrapozicijos dėsnis (p  q)  ( ¬q  ¬p) Silogizmo dėsnis. [((p  p1) & (p1  q))  (p  q)] I De Morgano dėsniai. ¬ (p  q)  ¬p & ¬q ¬ (p & q)  ¬p  ¬q

  15. Matematinė logika (15) Prieštaros (suvedimo į prieštaravimą) dėsnis (p & ¬q)  (r & ¬r)  (p  q) Teisingos išvados taisyklė (modus ponens) Jei teiginiai p ir p  q yra teisingi, tai ir q teisingas. (p & (p  q))  q Neteisingos išvados taisyklė (modus tollens) Jei teiginys p  q yra teisingas, o q – neteisingas, tai ir p – neteisingas. ((p  q) & ¬q )  ¬p

  16. Užduotys • Sužymėkite predikatus ir užrašykite logine forma: • “Egzamino perlaikymas yra nemokamas tik tuo atveju, jei studentas negalėjo atvykti ir pateikia atitinkamą pažymą arba perlaikant egzaminą pirmą kartą jei studentas yra socialiai remtinas” • “Studentas išlaiko egzaminą tuo atveju, jei jis gauna ne mažiau kaip 5 balus už pratybas ir ne mažiau kaip 5 balus už teorinį kursą, arba jei jis gauna mažiau kaip 5 balus už pratybas, bet ne mažiau kaip 9 balus už teorinį kursą”. • Sudarykite loginių formų teisingumo reikšmių lenteles: • ¬ (¬ p  q)  ¬p & ¬q • ¬ (p  q) & r • p (q r)

  17. Užduotys • Raidėmis p, q ir r pažymėti teiginiai: • p = "Rytis yra studentas"; • q = "Vilius yra studentas "; • r = "Gediminas yra studentas “; • s = “Vilius yra studentas “. • Užrašykite logine forma teiginius • “Nė vienas iš šių vaikinų nėra studentas” • “Bent du iš šių vaikinų nėra studentai” • “Rytis ir Vilius arba abu yra studentai, arba abu nėra” • “Arba Rytis arba Vilius yra studentai (bet ne abu)” • Paaiškinkite, ką reiškia formulės, sugalvokite pavyzdžių: • ¬p & q  r • p (q r)

  18. Aibių algebros pagrindai (1) Aibė yra viena iš pagrindinių matematikos sąvokų. Kaip sąvoka visumos elementų, turinčių juos jungiantį požymį, ji atsiranda praktiškai kiekvienoje teorijoje, nors žodis “aibė” ir nevartojamas. Todėl svarbu mokėti iš turimų aibių konstruoti naujas aibes, t.y., mokėti aibių veiksmus ir pagrindines jų savybes. Jei aibė apibrėžta ne išvardijant elementus, o kokia nors taisykle, gali būti taip, kad ji neturės nė vieno elemento. Tokią (apibrėžtą) aibę vadinsime tuščiąja aibe ir žymėsime Ø . Pavyzdžiui, tokia yra aibė Lietuvos susituokusių gyventojų, priklausančių amžiaus grupei nuo 0 iki 10 metų. Jei kiekvienas aibės A elementas yra ir aibės B elementas, sakoma, kad A yra B poaibis, o B – aibės A viršaibis. Tai žymima A  B arba B  A. Pavyzdžiui, {a, b, c}  {a, b, c, d}.

  19. Aibių algebros pagrindai (2) Remiantis poaibio apibrėžimu, kiekviena aibė yra savo pačios poaibis. Tuščiąją aibę galima laikyti bet kurios kitos aibės poaibiu. A  A; Ø  A. Šie du aibės A poaibiai vadinami netiesioginiais, o kiti (jei jų yra) – tiesioginiais. Laikysime, kad visi vienos aibės elementai yra skirtingi. Jei dvi aibės A ir B turi tuos pačius elementus (tuo atveju jos yra viena kitos poaibiai), jas vadinsime lygiomis ir rašysime A = B. Nagrinėdami konkretų tam tikros teorijos klausimą, niekada nesusiduriame su visomis galimomis aibėmis, o tik su tomis, kurios tiesiogiai siejasi su sprendžiamu uždaviniu. Todėl patogu apibrėžti universaliąją aibęI, kuri būtų visų toje teorijoje nagrinėjamų aibių viršaibis. Tada bet kuri tos visumos aibė A yra I poaibis. Pavyzdžiui, įvairios amžiaus grupės, dirbančiųjų tam tikrose ūkio šakose, moterų, alkoholikų, imigrantų aibės yra Gyventojų universaliosios aibės poaibiai.

  20. Aibių algebros pagrindai (3) Aibių sudėtis. Aibių A ir B suma arba junginiu vadinama aibė, sudaryta iš visų elementų, priklausančių bent vienai iš duotųjų aibių. A ir B suma žymima A  B arba A + B. Bendrieji sudedamų aibių elementai įeina į sumą tik vieną kartą (pagal susitarimą, kad aibės elementai yra skirtingi). Pavyzdžiui, {1,2,3}{1,3,4,7}={1,2,3,4,7}; “mergaitės”  ”berniukai”=”vaikai”. Aibių sudėtis atitinka teiginių disjunkciją: A + B = {a| a  A  a  B } arba a  A  B  a  A  a  B Toks formalus apibrėžimas patogus, kai aibės apibrėžtos tik nurodant jų požymius. Pavyzdžiui, kai A = {x| P(x)} ir B = {x| Q(x)}, A  B = {x| P(x)  Q(x)}.

  21. Aibių algebros pagrindai (4) • Aibių sudėties savybės • Jeigu A  B, tai A  B = B. • A  B = B  A (komutatyvumas) • (A  B)  C = A  (B  C) (asociatyvumas) • A  A = A • A  Ø = A • A I = I • Pirmosios trys savybės akivaizdžios; likusios trys yra pirmosios savybės išvados. Daugumą savybių galima išplėsti bet kokiam skaičiui aibių. A B A  B

  22. Aibių algebros pagrindai (5) Aibių daugyba. Aibių A ir B sankirta arba sandauga vadinama aibė, sudaryta iš visų elementų, priklausančių abiems iš duotųjų aibių. A ir B sankirta žymima A  B arba AB. Pavyzdžiui, {1,2,3}  {1,3,5,7} = {1,3}; “moterys”  ”vaikai”=”mergaitės”; “moterys”  ”berniukai”= Ø. Aibių daugyba atitinka teiginių konjunkciją: A  B = {a| a  A & a  B } arba a  A  B  a A & a  B Pavyzdžiui, kai A = {x| P(x)} ir B = {x| Q(x)}, A  B = {x| P(x) & Q(x)}. A B A B A  B

  23. Aibių algebros pagrindai (5) • Aibių daugybos savybės. • Jeigu A  B, tai A  B = A. • A  B = B  A (komutatyvumas) • (A  B)  C = A  (B  C)  (asociatyvumas) • (A  B)  C = (A  C)  (B  C)(daugybos distributyvumas sudėties atžvilgiu) • A  A = A • A  Ø = Ø • A  I = A • Kaip ir sudėties atveju, daugumą savybių galima praplėsti bet kokiam skaičiui aibių.

  24. Aibių algebros pagrindai (6) Aibių atimtis Aibių A ir B skirtumu vadinama aibė tų aibės A elementų, kurie nepriklauso aibei B. A ir B skirtumas žymimas A\B. Pavyzdžiui,{1,2,3,4,7}\{1,2,3}={4,7};“vaikai”\”vyrai”=”mergaitės”; “moterys”\”berniukai”=“moterys”. Aibių skirtumas taip pat gali būti užrašytas teiginiu: A \ B = {a| (a  A) & (a  B) } arba a  A\B  (a  A) & (a B) Pavyzdžiui, kai A = {x| P(x)} ir B = {x| Q(x)}, A\B = {x| P(x) & ¬Q(x)}. Skirtumas I\A vadinamas aibės A papildiniu ir žymimas A* . A* = {a| a A} A B A B A \ B

  25. Aibių algebros pagrindai (7) Aibių skirtumo savybės A\B = A  B* Jeigu A  B, tai A\B = Ø A\ Ø = A Jeigu A  B = Ø , tai A\B = A (A\B)  C = (A  C) \ (B  C) (A\B)  B = A  B Aibių papildinio savybės A  A* = I A  A* = Ø I* = Ø Ø * = I A** = A

  26. Aibių algebros pagrindai (8) Remiantis diagramomis, lengvai galima patikrinti dvi lygybes, vadinamas de Morgano dėsniais (jie visiškai analogiški logikos de Morgano dėsniams): (A  B)* = A*  B* (A  B)* = A*  B* Oilerio ir Veno diagramos Dažnai patogu aibes vaizduoti grafiškai. Paveiksle parodytos figūros, reiškiančios aibių operacijų rezultatus.

  27. Aibių algebros pagrindai (9) Kvantoriai Iš predikato P(x) teiginį gausime tik įrašę vietoje x kokią nors konkrečią reikšmę. Pavyzdžiui, “Vidutinės gyventojų grupės pajamos yra 1000 Lt/mėn”, jei I = Gyventojai, bus teisingas, jei gyventojai = “gyventojai su aukštuoju išsilavinimu”. Teiginius iš predikatų galima sudaryti ir naudojant kvantorius. Sakinys “(aibėje A) egzistuoja toks elementas, kuriam P(x) – teisingas teiginys” sutrumpintai rašomas: (x  A): P(x); x: P(x) – jei A universali. Pavyzdžiui, “egzistuoja gyventojas, kurio pajamos lygios 1000 Lt/mėn.” Ženklas  vadinamas egzistavimo kvantoriumi. (angl.: exists).

  28. Aibių algebros pagrindai (10) Sakinys “Visiems x (iš aibės A)” teiginys P(x) yra teisingas sutrumpintai užrašomas (x  A): P(x); x: P(x) – jei aibė A yra universali. Ženklas  vadinamas visuotinumo kvantoriumi. (angl.: all). Pavyzdžiui, “Kiekvieno gyventojo (x) su aukštuoju išsilavinimu (A) pajamos ne mažesnės 1000 Lt/mėn.” “Egzistuoja gyventojas (x) su aukštuoju išsilavinimu (A), kurio pajamos yra mažesnės kaip 1000 Lt/mėn.”  “Netiesa, kad kiekvieno gyventojo (x) su aukštuoju išsilavinimu (A) pajamos ne mažesnės 1000 Lt/mėn.” Teiginiai, sudaryti su kvantoriais, jungiami pagal tas pačias taisykles, kaip ir paprasti teiginiai. Kvantorių tarpusavio santykis ¬(x  A): P(x) (x  A): ¬P(x). (x  A): ¬P(x)  ¬(x  A): P(x) Labai svarbu tiksliai suformuluoti teiginius ir atskirti, kurie iš jų yra logiškai ekvivalentūs, o kurie – ne.

  29. Aibių algebros pagrindai (11) Aibių Dekarto daugyba. Vienodiems objektams atskirti paprastai vartojame numerius, pavyzdžiui, telefono abonentų. Tačiau kartais vieno numerio nepakanka objektui žymėti ir tenka jam priskirti du skaičius ar kokių kitokių ženklų porą. Porų sudarymas atitinka aibių Dekarto daugybos operaciją. Aibių A ir B Dekarto sandauga (kombinatorine sandauga) vadinama aibė porų (a,b), kuriuose a yra bet kuris aibės A elementas, o b – bet kuris B elementas. Aibių A ir B Dekarto sandauga žymima A  B Pavyzdžiui, {1,2} x {3,4} = {(1,3), (2,3), (1,4), (2,4)} A  A (Dekarto kvadratas).

  30. Aibių algebros pagrindai (12) Dekarto daugyba nėra nei komutatyvi, nei asociatyvi, bet pasižymi distributyvumu aibių sąjungos ir sankirtos atžvilgiu. (A  B)  C = (A  C) (B  C) (A  B)  C = (A  C) (B  C) Dekarto daugybą galima praplėsti bet kokiam skaičiui aibių: A1 x A2 x... x An. Nesunku pastebėti, kad jei visos aibės Ai yra baigtinės ir kiekviena turi po mi elementų, tai Dekarto sandaugoje A1 x A2 x... x An yra m1m2m3...mn elementų. Jei bent viena aibė begalinė – sandauga taip pat begalinė. Pavyzdžiui, jei A = {1} o B = R, tai geometriškai sandaugą galima pavaizduoti kaip tiesę, lygiagrečią y ašiai einančią per tašką (1,0).

  31. Užduotys • Kokias aibes apibrėžia predikatai? Raskite šių aibių sankirtas poromis. • {(x,y): ((0 ≤ x ≤ 2) V (3 ≤ x ≤ 4)) & yR}. Pavaizduoti. • {(x,y): x  N & y  N} • {(x,y): x2+y2≤ 1 & y > 0} • Ar gali aibė turėti tik 2 tiesioginius poaibius? Pagrįskite atsakymą. • Pavaizduokite Veno diagramomis aibes: • I – studentai, P – pažangūs studentai, D – dirbantys studentai, M – moteriškos lyties studentai, A – studentai, esantys akademinėse atostogose, J – studijuojančios merginos, jaunesnės, kaip 18 metų. • Raskite P, D ir A sankirtos papildinį, M ir D sąjungos papildinį. • Ar teisingas teiginys: “Jeigu A\B = Ø , tai A yraB poaibis” ? Įrodykite.

  32. A A X X F F R R Užduotys • Diagramoje pavaizduotos aibės, apribotos elipsėmis (X ir F), apskritimu (A), bei vidiniu kvadratu (R). Išorinis kvadratas žymi universaliąją aibę. Kokia aibių algebros formule galima isreikšti uždažytas aibes?

  33. Binariniai sąryšiai (1) Sąryšis (ryšys, priklausomybė) gali sieti du ar daugiau tos pačios arba skirtingų aibių elementų. Sąryšis tarp dviejų elementų vadinamas binariniu. Tai tam tikras požymis, jungiantis tuos elementus. Pavyzdžiui, santuoka yra binarinis sąryšis tarp vyrų ir moterų aibių. Galimas sąryšis toje pačioje aibėje. Tiksliai neapibrėžtą, dar tik intuityviai suvokiamą sąryšį aibėje arba tarp dviejų aibių Dekarto sandaugos pagalba galima nagrinėti kaip konkretų matematinį objektą. Apibrėžimas. Sąryšis f  A x B tarp aibių A ir B elementų vadinamas funkcija (funkciniu sąryšiu) jei ((x, y1)  f & (x, y2) f) => (y1  y2) Praktiškai tai reiškia, kad kiekvieną x iš aibės A atitinka vienintelis y iš B. Šis apibrėžimas gal ir ne visai įprastas, bet labai konkretus: funkcija – tai tam tikru būdu sudaryta aibė.

  34. Binariniai sąryšiai (2) Apibrėžimai. Sąryšisf  A x A vadinamas refleksyviu, jei kiekvienas A elementas a tuo sąryšiu yra susietas pats su savimi. (a A) (a, a) f Sąryšis f A x A vadinamas simetriniu, jei kiekvieną aibės A elementų porą (a,b) atitinka pora (b, a) ,susieta tuo pačiu sąryšiu. (a, b) f : (b, a) f Sąryšis f  A x A vadinamas tranzityviu, jei elementams a ir b bei b ir c esant susietiems tuo sąryšiu, juo susieti ir elementai a ir c. (a, b) f ir (b, c)  f: (a, c) f

  35. Binariniai sąryšiai (3) Pavyzdžiui, santuoka žmonių aibėje yra simetrinis, bet ne refleksyvus sąryšis. Ar jis yra tranzityvus? Sąryšis “vyresnis už” toje pačioje aibėje yra tranzityvus, bet ne simetrinis ir ne refleksyvus. Sąryšis “gyvena viename mieste” turi visas 3 savybes. Apibrėžimas. Sąryšis f  A x A, kuris yra refleksyvus, simetrinis ir tranzityvus, vadinamas ekvivalentumo sąryšiu. Taigi, jei modelyje mus domina tik žmogaus gyvenamoji vieta, du skirtingus asmenis, gyvenančius viename mieste, matematiniu požiūriu galima laikyti “vienodais”. Visuma aibės A elementų, susietų ekvivalentumo sąryšiu su jos elementu a, vadinama ekvivalentumo klase ir žymima Ka.

  36. Binariniai sąryšiai (4) Teorema. Bet kurios ekvivalentumo klasės arba sutampa, arba neturi bendrų elementų. Įrodymas. Tegu aibėje A apibrėžtas ekvivalentumo sąryšis f. Tarkime, kad egzistuoja Ka ir Kb, turinčios bendrą elementą c. Tegu a ir b – bet kurie elementai atitinkamai iš Ka ir Kb. Iš komutatyvumo reikalavimo: (a, c)  f ir (c, b)  f Tada iš tranzityvumo savybės: (a, b)  f Taigi, a  Kb ir b  Ka Tai reiškia, kad Ka Kb ir Kb Ka. Vadinasi, Ka Kb. Aibė, kurioje apibrėžtas ekvivalentumo sąryšis, suskirstoma į nesikertančias ekvivalentumo klases. Taigi, apibrėžus kokią nors aibės skirstymo sąlygą, užtenka patikrinti tris paprastas savybes ir žinosime, ar prasminga pagal ją klasifikuoti.

  37. Binariniai sąryšiai (5) Apibrėžimai Sąryšis f  A x A turi trichotomijos savybę, jei su kiekviena aibės A elementų pora (a,b) teisingas vienas ir tik vienas iš šių teiginių: 1) (a,b)  f; 2) (b,a)  f; 3) a = b Sąryšis f A x A vadinamas tiesinės tvarkos sąryšiu, jei jis yra tranzityvus ir turi trichotomijos savybę. Aibė, kurioje apibrėžtas tiesinės tvarkos sąryšis, vadinama sutvarkyta aibe. Tokio sąryšio pavyzdys naudojamas GIS – “yra dešinėje”. Pagal jį visus objektus geografiniame sluoksnyje galima sutvarkyti taip, kad jie seks vienas po kito tolygiai keičiantis požymiui. Binarinius sąryšius ir jų savybes galima apibendrinti keleto aibių Dekarto sandaugai.

  38. Užduotys • Kokios yra sąryšio savybės (refleksyvus, simetrinis, tranzityvus, trichotomiškas, ekvivalentumo, tiesinės tvarkos)? • “yra didesnis” ežerų aibėje • “turi daugiau vaikų už” motinų aibėje • “yra brolis” žmonių aibėje • “kertasi su” gatvių aibėje • “yra toliau” miestų aibėje

  39. Kombinatorikos elementai (1) Nustatėmę, kad tiesiškai sutvarkyti aibę reiškia išdėstyti jos elementus tam tikra tvarka. Keliais skirtingais būdais galima sutvarkyti baigtinės aibės elementus? Intuityviai aišku, tik kad tokių būdų skaičius yra baigtinis. Jungdami, perstatydami, tvarkydami aibės elementus, gauname elementų rinkinius, kuriuos vadiname aibės elementų junginiais (kombinacijomis). Pavyzdžiui, iš aibės {a,b,c,d} elementų galime sudaryti rinkinius {a,b,c}, {c,b,a}, {c,c,c,c} ir kt. Matematikos šaka, nagrinėjanti junginių sudarymo dėsningumus ir junginių skaičius, vadinama kombinatorika. Tegu aibėje A yra n skirtingų elementų. Juos naudosime junginiams sudaryti. Visus junginius galima skirstyti į paprastus (arba tiesiog junginius, kurių visi elementai skirtingi (jie yra A poaibiai) ir kartotinius, kuriuose gali būti sutampančių elementų (jie nėra A poaibiai). Junginius galima sudaryti ir iš skirtingų aibių.

  40. Kombinatorikos elementai (2) Kombinatorinė daugybos taisyklė. Jei elementą a1 galima parinkti iš aibės A1, turinčios m1 elementų, elementą a2 galima parinkti iš aibės A2, turinčios m2 elementų ir t.t. iki n, tai rinkinį (a1, a2, ... an) galima sudaryti m1m2...mn skirtingų būdų. A1 2 x 3 = 6 A2

  41. Kombinatorikos elementai (3) Gretiniai, kėliniai, deriniai Apibrėžimas. Gretiniu iš n elementų po k vadinamas bet kuris sutvarkytas n elementų aibės poaibis, turintis k elementų (k-naris gretinys). Du gretiniai laikomi skirtingais, jei jie skiriasi bent vienu elementu arba jų eilės tvarka. Pavyzdžiui, iš 3 elementų aibės {a,b,c} galima sudaryti šešis 2 elementų gretinius ab, ac, bc, ba, ca, cb. Pirmajam elementui yra 3 pasirinkimai, antrajam lieka vienu mažiau ir t.t. Derinių skaičius iš n po k žymimas Ak (pranc.: arrangement) ir lygus n(n-1)(n-2)... (n-k+1), kas lygu n!/(n-k)! k=2 n=4 3 x 4 = 12

  42. Kombinatorikos elementai (4) Apibrėžimas. Kėliniu iš n elementų vadinamas gretinys iš n po n Pavyzdžiui, iš 3 elementų aibės {a,b,c} galima sudaryti 6 kėlinius abc, acb, bac, bca, cab, cba. Galimų kėlinių iš n elementų skaičius žymimas Pn (pranc.: permutation) ir lygusn! Tai skirtingų n elementų aibės sutvarkymo būdų skaičius. k=4 n=4 ... 4!= 24

  43. Kombinatorikos elementai (5) Apibrėžimas. Deriniu iš n elementų po k vadinamas bet kuris n elementų aibės poaibis, turintis k elementų Pavyzdžiui, iš 3 elementų aibės {a,b,c} galima sudaryti tris 2 elementų derinius ab, ac, bc. Derinio atveju nenurodyta elementų tvarka, taigi deriniai gali skirtis tik savo elementais. Galimų derinių iš n elementų skaičius žymimas Ck (pranc.: combinaison) ir lygus n!/k!(n-k)! t.y., Ak/ k! k=2 n=4 6 deriniai

  44. Kombinatorikos elementai (6) Kartotiniai junginiai Gretiniai, kuriuose elementai gali kartotis, vadinami kartotiniais gretiniais. Kartotinių gretinių iš n elementų po k skaičius yra nk. Pavyzdžiui, iš 3 elementų aibės {a,b,c} galima sudaryti devynis 2 elementų gretinius ab, ac, bc, ba, ca, cb, aa, bb, cc. T. y., yra 3 būdai parinkti pirmąjį elementą, kiekvienam iš jų - 3 būdai parinkti antrąjį ir t.t. k=2 n=4 16 gretinių

  45. Kombinatorikos elementai (7) Kartotiniai gretiniai, kuriuose elementai kartojasi jiems nurodytą skaičių kartų, vadinami kartotiniais kėliniais. Tegu kiekvienas aibės A elementas a1 .. ak gali kartotis ai kartų. Pavyzdžiui, iš 3 skaitmenų 1, 1 ir 2 galima sudaryti tris kartotinius gretinius 112, 121, 211. Galimas kartotinių gretinių skaičius yra (atmetami vienodi kurių yra po ni!) P(n1, n2, .. nk) = n!/n1!n2! ... nk! Kartotiniai deriniai iš n elementų po k yra vienodi, jei juos sudaro tie patys elementai, paimti po tiek pat kartų (tvarka nesvarbi). Jų gali būti (n+k-1)!/k!(n-1)! Pavyzdžiui, iš 2 elementų aibės {a,b} galima sudaryti keturis 3 elementų kartotinius derinius aaa, bbb, abb, baa.

  46. Užduotys • Keliais būdais galima į tarybą parinkti tris studentus iš trijų kursų, kuriuose yra atitinkamai 21, 17 ir 19 studentų? • Keliais būdais galima sudaryti 5 paskaitų tvarkaraštį iš 10 dėstomų dalykų (dalykai nesikartoja)? • Kiek galima parašyti triženklių skaičių su skirtingais skaitmenimis? • Keliais būdais galima parinkti 4 politinio žemėlapio spalvas iš 8 galimų? • Kiek simbolių galima perduoti Morzės abėcėle, naudojant ne ilgesnes kaip 4 ženklų sekas?

More Related