Greitieji vartojimo kreditai
 

Download Greitieji vartojimo kreditai

janus
Views: 118   |  Added: 23-05-2012
Rate Presentation:   
Description:
Statistika:.
Tags
, 
Greitieji vartojimo kreditai

An Image/Link below is provided (as is) to

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use only and may not be sold or licensed nor shared on other sites. SlideServe reserves the right to change this policy at anytime. While downloading, If for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.











- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -




1. Greitieji vartojimo kreditai Teisinis reguliavimas Problemos ir ju sprendimo budai: - Istatymo pataisos; - Metiniu palukanu ribos; - Mokumo vertinimo taisykliu ribos; - Skundu nagrinejimo taisykles; - Baudimo mechanizmai ir kt.). Vartotoju teisiu apsauga 2010 03 24 LRS

2. Statistika: „Creditinfo Lietuva“ duomenys: Kas 5 Lietuvos pilnametis gyventojas yra pasiskolines pinigu iš banko ar lizingo; Kas 20 Lietuvos gyventojas yra pasiskolines iš greituju vartojimo kreditu bendroviu; Greituju kreditu paskolu portfelis per metus apie 100 mln litu; Sudaryta daugiau nei 100 tukstanciu greituju kreditu sandoriu; Pradelsti (bendri) isiskolinimai vasario pabaigoje sieke 1,4 mlrd. litu (per menesi padidejo beveik 90 mln. lt); Vidutinis vieno vyro pradelsto isiskolinimo dydis siekia 4789 litus / vienos moters – 3275 litus.

3. Ar skolinimas yra finansine paslauga? LR Finansu istaigu istatymas nustato, kokios paslaugos yra laikomos finansinemis. 3 str. Nustatyta, kad skolinimas yra finansine paslauga. Verstis finansiniu paslaugu teikimu, galima tik gavus licencija. Finansine istaiga ne tik išduoda, bet ir priima indelius. Jei bendrove tik dalina kreditus – jos veikla nera suvaržyta ar reglamentuota, todel nepatenka i Lietuvos Banko priežiuros sriti Ar tai nelicencines paslaugos? - greita paskola internetu, greita paskola sms, vartojimo paskola, mini paskola, mini paskola be užstato; - kreditai internetu, sms kreditas, greitas sms kreditas.

4. Kas yra bankas? UAB  „Dolce bankas“; UAB „Mini bank“ ( Pinigine.lt); UAB „Credit Day“; UAB „Credit service“; UAB „MiniCredit“; UAB „Moment Credit“; UAB „SMScredit.lt“; UAB „Ekspres kreditas“; UAB „ S.Imperija Creditor.lt“; UAB „General Financing“ („Kreditas 123“); UAB „MCB Finance“ („Credit24“); UAB „Paskola šiandien“; UAB „NWO Invest“; UAB "AVSC Capital“; UAB „Argentum lucrum“; UAB „ARN group”; UAB „Ferratum“; UAB „Finverta“; UAB „HST komunikacijos“; UAB „Katalogas“; UAB UAB „Procentas“; UAB „Sigire“; UAB „Baltic central group“; UAB "Euro Providing“.

5. Vartojimo kreditas ar ne? Civilinio kodekso str. 6.886 nustato: Kreditai, kuriu dydis nesiekia 1000 Lt (arba gražintini per trumpiau nei 3 men.) – nelaikomi vartojimo kreditais. Tokio kredito davejui nera pareigos : suteikti iki sutartine informacija apie siuloma vartojimo kredita, nurodyti bendros vartojimo kredito kainos metines normos, salygu keitimo tvarkos, Šiuo metu galiojantys teises aktai taip pat nenustato kredito gavejo teises per tam tikra laika atsisakyti vartojimo kredito sutarties.

6. Asmens duomenu sauga Valstybine duomenu apsaugos inspekcija visose greituju kreditu istaigose rado vienus ar kitus pažeidimus: Netiksliai pateikti duomenys apie asmens duomenu valdyma Duomenys tvarkyti ne ta apimtimi, kuri buvo deklaruota Nereglamentuotas asmens duomenu saugojimo terminas, technines duomenu saugojimo priemones Duomenys teikiami elektroniniu paštu neapsaugant duomenu nuo nesankcionuotos prieigos, elektroninio laiško peremimo Nera užtikrintas saugiu protokolu ar slaptažodžiu naudojimas interneto tinklapyje suvedant ir perduodant duomenis i serveri Neteisetais budais igyta informacija apie turto areštus, ar klientu mokuma Kredito suteikimas vyksta internetu, bendroves nemato savo kliento fiziškai, o tuomet kredita galima paimti ir kito žmogaus vardu.       Nors dauguma bendroviu registruotos Valstybineje duomenu apsaugos inspekcijoje kaip asmens duomenu valdytojai, i asmens duomenu valdytoju valstybes registra yra irašomas toks asmens duomenu tvarkymo tikslas, koki nurodo pats duomenu valdytojas, teikdamas pranešima. Kredito suteikimas vyksta internetu, bendroves nemato savo kliento fiziškai, o tuomet kredita galima paimti ir kito žmogaus vardu.       Nors dauguma bendroviu registruotos Valstybineje duomenu apsaugos inspekcijoje kaip asmens duomenu valdytojai, i asmens duomenu valdytoju valstybes registra yra irašomas toks asmens duomenu tvarkymo tikslas, koki nurodo pats duomenu valdytojas, teikdamas pranešima.

7. Nesažiningos salygos Daugiausia vartotoju skundu iš finansiniu paslaugu sferos - del vartojimo kreditu, iš ju – per pernai metus – daugiau nei 100 skundu pernai buvo gauta del greituju kreditu. Dažniausiai žmones skundžiasi nesuprate, kokia suma, kaip ir kada reikes gražinti.  Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba neturi igaliojimu imtis ekonominio poveikio priemoniu prieš tokias bendroves. Taciau siekdama ginti viešaji interesa gali kreiptis i teisma su ieškiniu ar skundu del nesažiningos salygos/-u pripažinimo negaliojancia ar pakeitimo.      Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba prieme nutarimus del nesažiningu salygu taikymo kriteriju paslaugos: UAB "General finansing" 2008 01 21 Balti Investeeringute Grupi Pank AS 2008 01 21 UAB "Mobile Credit Baltic“ 2008 01 21 UAB "Moment Credit"  2008 01 24 UAB "Ferratum" 2008 07 17 UAB "Procentas" 2009 06 10 UAB "Euro Providus" 2009 08 28 UAB "HST komunikacijos" 2009 12 16 Visos bendroves su VTAT nutarimais sutiko ir žadejo pakeisti, nebetaikyti arba panaikinti vartojimo sutartyse nustatytas salygas, pripažintas nesažiningomis vartotoju atžvilgiu. Beveik pagal visu greituosius kreditus išduodanciu bendroviu susikurtas taisykles, norintys gražinti kredita anksciau laiko,  pinigus i kreditoriaus saskaita turi inešti  butent ta diena, kai vartotojas kreipesi del kredito gražinimo ir jam paskaiciavo jo skola. Nors viena diena pavelavus – sutartis nenutruksta.Beveik pagal visu greituosius kreditus išduodanciu bendroviu susikurtas taisykles, norintys gražinti kredita anksciau laiko,  pinigus i kreditoriaus saskaita turi inešti  butent ta diena, kai vartotojas kreipesi del kredito gražinimo ir jam paskaiciavo jo skola. Nors viena diena pavelavus – sutartis nenutruksta.

8. Delspinigiai nuo 72 proc. iki 730 proc. GKB taiko nuo 0,2 proc. iki 2 proc. dydžio delspinigius už kiekviena diena, kai vartotojas praleidžia mokejimo termina, t.y. nuo 72 iki 730 proc. Metiniu delspinigiu.  Lietuvos Aukšciausiasis Teismas ne karta savo sprendimuose konstatavo, kad iprasti delspinigiai yra 0,02% už kiekviena pradelsta diena. Paskolos davejas, turi teise reikalauti visu sutartu delspinigiu. Taciau, jei vartotojas kreipsis i teisma,  teismas priteis delspinigius už 6 menesius. Laiku negražine kredito asmenys gauna priminimo apie skola laiškus, kuri kuri reikes papildomai sumoketi 40-50 litu.   Vartotoju teisiu apsaugos tarnybos inicijuotoje diskusijoje dalyvavo greituju Kreditu bendroves: UAB “SMScredit” UAB “General Financing” UAB ”HST KOMUNIKACIJOS” www.greitaskreditas.lt UAB “Procentas” UAB “Moment Credit”

9. Teisinis greituju kreditu išdavimo reguliavimas Šiandien kontroles ir priežiuros mechanizmas nenustatytas, specialus reikalavimai netaikomi: greituju kreditu išdavimo tvarkos nereglamentuoja jokie istatymai, tik LR Civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Del bendros vartojimo kredito kainos metines normos apskaiciavimo tvarkos patvirtinimo, - šios nuostatos neapima visu butinu reguliavimo aspektu; Veikla nereglamentuota, tad GKB nepatenka ir i Lietuvos Banko priežiuros sriti; Nuo 2010 06 11: 2008 04 23 patvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB “Del vartojimo kredito sutarciu” nuostatas privalu perkelti i nacionaline teise iki 2010 06 11

10. Lietuva i nacionaline teise ruošiasi perkelti visas Direktyvos nuostatas, išskyrus: Balandžio menesi Seime bus patvirtintas „Vartojimo kredito istatymas“, nes reikalaujama, kad „valstybes nares užtikrintu kredito daveju kontrole ir priežiura“. Siuloma atsisakyti licencijavimo, nors ji nustatyta ne vienoje ES šalyje . Pagal lietuviška modeli kreditavimo veikla imone gales verstis tik po to, kai Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba ja paskelbs viešame kredito daveju registre. Atsisakoma nustatyti žemutine vartojimo kredito riba. Istatymo projektas taikomas ir tiems Vartojimo kreditams, kuriu suma yra mažesne nei 200 euru (690 lt). Pagal nauja istatyma, vartotojas tures buti ne tik supažindintas su visomis sutarties salygomis iš Anksto prieš pasirašydamas sutarti (gauti pasiulyma raštu ar žodžiu), bet ir gales ja nutraukti per 14 dienu (gražindamas kredita ir tiek, kiek naudojosi kreditu dienu – palukanas). Salygos, ka ir kaip turi informuoti kredita suteikianti bendrove vienodos ir nekeiciamos. Tai PRIVALOMA kiekvienai imonei: • informuoti kokia suteikiama suma ir kokia sutarties trukme; • kokie daliniai mokejimai – kas kiek laiko, kokius ir kiek reikes moketi mokescius ir palukanas; • bendra vartojimo kredito suma, t.y. vartojimo kreditas ir taikomos palukanos bei kitos su vartojimo kreditu susijusios išlaidos; • vartojimo kredito palukanu norma (procentais); • bendros vartojimo kredito kainos metine norma (procentais).

11. Sutarciu salygos: Tarnyba ketina rinkti informacija apie sutarciu salygas, taikomas palukanu normas, bendros vartojimo kredito kainos metines normas ir kt. Informacija sistemins ir skelbs viešai. Ar to pakanka? Turi buti aiškus reguliavimas ir ribos.

12. Mokumo vertinimo taisykles Kredito davejai prieš sudarydami sutarti ivertins vartotojo mokuma vadovaujantis pakankama informacija gauta iš vartotojo ir patikrinus duomenu bazeje (kredito gavejo sutikimu). Kreditoriai tures pasitvirtinti mokumo vertinimo taisykles, kuriose bus ir nuostatos del paskolu skaiciaus. Valstybes nares turi laisve pasirinkti toki kontroles mechanizma, kuris butu pakankamas (nes Direktyvos 20 str. pareiga kontroliuoti nepaaiškinta kt. nuostatose)

13. Del metines normos apskaiciavimo aprašo: Metine vartojimo kredito palukanu norma išreikšta fiksuotu arba kintamu procentiniu dydžiu, kasmet taikomu išmoketai vartojimo kredito daliai; apskaiciuojama pagal matematine formule. PROBLEMA: šiuo metu vidutines trumpam terminui išduodamo kredito metines palukanos – nuo 400 proc. GEROJI PRAKTIKA: Estai nustate, kad paskolos palukanu dydis negali daugiau nei 3 kartus viršyti vidutines tuo metu rinkoje galiojancios vartojimo kreditu palukanu normos.

14. Kredito išdavimo terminas Projekte: “Per protinga termina, pakankama susipažinti su pateikta informacija iki sutarties sudarymo <...>” Kitose šalyse yra ribojimu kreditu teikimo spartai  – negalima paskolos išduoti per 15 minuciu, saskaita pasipildo tik po 24 valandu. Žmogus turi laiko apsispresti, pagalvoti. Suomijoje draudžiama kreditus suteikti nakti.

15. Vartotoju skundu nagrinejimo tvarka Kokia bus skundu nagrinejimo tvarka? Kokie pagrindiniai jos principai?  

16. Atsakomybe už istatymo pažeidimus: Tarnyba gali skirti nuo 1 iki 30 000 lt bauda; Sunkinanciomis aplinkybemis – iki 120 000 lt (kliude atlikt tyrima, slepe pažeidima, tese ji ar padare pakartotinai); Jei pažeidimas mažareikšmis – ispejimas; Nesumoketos baudos išieškomos LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

17. LR vartojimo kredito istatymo projekto paskirtis: Nustatyti vartojimo kredito teikimo salygas; Informavimo apie šias salygas reikalavimus; Kredito daveju ir kredito tarpininku pareigas ir atsakomybe teikiant vartojimo kreditus bei tikrinant kredito gaveju mokuma; Kredito daveju bei kredito tarpininku priežiura; Kredito gavejo teise gražinti vartojimo kredita prieš termina; Kredito davejo teise i kompensacija išankstinio vartojimo kredito gražinimo atveju.


Other Related Presentations

Copyright © 2013 SlideServe. All rights reserved | Powered By DigitalOfficePro