Download
1 / 53
530 likes | 1.04k Views
EEE parama. Norvegijos parama. Europos ekonomines erdves ir Norvegijos finansiniu mechanizmu programa numatoma pratesti iki 2014 m. Artimiausiu metu
E N D
1. EEE parama. Norvegijos parama Siekdamos prisideti prie ekonominiu ir socialiniu skirtumu mažinimo Europos ekonomineje erdveje, Norvegijos Karalyste, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštyste sukure Europos ekonomines erdves (EEE) finansini mechanizma ir Norvegijos finansini mechanizma.
EEE finansinio mechanizmo lešas gauna 10 šaliu, 2004 m. istojusiu i ES (Cekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovenija, Slovakija), ir Graikija, Ispanija bei Portugalija. Norvegijos finansinio mechanizmo parama skiriama tik šalims, 2004 m. istojusioms i ES.
3. EEE paramos sritys aplinkos apsauga, taršos mažinimas, atsinaujinanciu energijos šaltiniu naudojimo skatinimas;
tvarios pletros skatinimas – gerinant ištekliu naudojima ir valdyma;
Europos kulturos paveldo išsaugojimas, iskaitant viešaji transporta, taip pat miestu atnaujinima;
žmogiškuju ištekliu pletra, skatinant švietima ir mokyma, stiprinant vietos valdžios ir jos instituciju administraciniu ir viešuju paslaugu teikimo gebejimus, taip pat skatinant tai igyvendinti padedancius demokratinius procesus;
sveikatos apsauga ir rupinimasis vaikais;
akademiniai tyrimai.
4. Norvegijos paramos mechanizmo paramos sritys: Remiamos tos pacios sritys, kaip ir iš EEE finansinio mechanizmo, taciau papildomas prioritetas teikiamas:
Šengeno Acquis igyvendinimui, nacionalinio Šengeno veiksmu plano remimui, taip pat teismu sistemos stiprinimui;
aplinkai, akcentuojant administraciniu gebejimu stiprinima, igyvendinant acquis ir investuojant i infrastruktura bei technologijas, ypatingas demesys skiriamas miesto atlieku tvarkymui;
regionine politika ir bendradarbiavimas abipus sienos;
technine pagalba, siekiant igyvendinti Acquis Communautaire.
5. Atsakingos institucijos koordinavimo institucija – Finansu ministerija;
igyvendinancioji institucija –VšI Centrine projektu valdymo agentura (CPVA).
Šios programos administravimui ir funkciju vykdymui CPVA iš EEE ir Norvegijos finansiniu mechanizmu gauna technine parama.
6. Lietuvoje finansuojamos 4 subsidiju schemos: Projektu rengimo fondas (tarpine institucija - Finansu ministerija)
NVO fondas (tarpine institucija - Finansu ministerija)
Gebejimu stiprinimo fondas (tarpine institucija - Vidaus reikalu ministerija)
Bendradarbiavimo fondas (tarpine institucija - Vidaus reikalu ministerija)
7. NVO fondas. Prioritetines sritys I. Tvari pletra:
Aplinkosauga ir aplinkosauginis švietimas;
Bio ivairoves apsauga;
Kulturinio paveldo apsaugos ir bendruomenes vystymosi suderinimas;
Parama tvariai regioninei/vietinei pletrai (pvz., partnerysciu tarp skirtingu partneriu dirbanciu vietiniame lygmenyje kurimas, siekiant socialines pletros, instrumentu tobulinimas, kurie jungia socialines reintegracijos, švietimo ir ekonominio vystymo elementus bei lemia vietines bendruomenes vystymasi ir t.t.);
Socialines atskirties visuomeneje mažinimas;
Socialiniu paslaugu vystymas;
Mokslo ir švietimo vaidmens stiprinimas.
II. Demokratijos ir pilietines visuomenes stiprinimas:
Vietinio ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas, skatinimas, NVO tinklu ir koaliciju su vyriausybinemis organizacijomis kurimo bei bendradarbiavimo europiniu lygmeniu;
Žmogaus ir lygiu teisiu apsauga;
NVO instituciniu gebejimu stiprinimas (mokymai ir konsultacijos, NVO apskaitos ir vertinimo gebejimu stiprinimas, socialiniu, verslo partneriu ir akademines visuomenes bendradarbiavimo su NVO stiprinimu, NVO sektoriaus tolygi pletra).
8. NVO fondas (2) Remiamos veiklos:
Tyrimai;
Mokymai, konferencijos, seminarai ir kiti renginiai (iskaitant praktines veiklas);
Visuomenes informavimo programos ir visuomenes mokymai;
Nevyriausybiniu organizacijuinstitucinis sustiprinimas;
Partnerystes kurimas, keitimasis geros praktikos pavyzdžiais;
Tarptautinis bendradarbiavimas.
Paraiškas gali teikti:
Asociacija;
Viešoji istaiga, išskyrus viešaja istaiga, kurios steigejas ir (arba) dalininkas arba bent vienas steigeju ir (arba) dalininku yra valstybe ar savivaldybe (valstybes ar savivaldybes institucijos ir istaigos);
Labdaros ir paramos fondas.
9. NVO fondas (3) Paprojekcio paramos dydis ir intensyvumas:
Paramos dydis paprojeciui sieks nuo 10 000 iki 100 000 euru. Pagal paramos dydi projektai bus skiriami i:
mažus (paramos paprojekciui dydis nuo 10.000 iki 50.000 euru);
didelius (paramos paprojekciui dydis nuo 50.001 iki 100.000 euru).
Ne mažiau kaip 10 procentu visu tinkamu paprojekcio išlaidu turi prisideti paramos gavejas.
Paprojekcio trukme:
Paprojekciu trukme neturi viršyti 12 men.
10. Gebejimu stiprinimo fondas Gebejimu stiprinimo fondo tikslas – stiprinti vietines ir regionines valdžios bei jos instituciju administracinius ir viešuju paslaugu teikimo gebejimus, tokiu budu prisidedant prie regionines politikos skatinimo ir socialiniu bei ekonominiu skirtumu mažinimo Lietuvoje.
Fondo biudžetas paprojekciams 2008-2011 m. laikotarpiu siekia 12.795.731 Lt. (3.705.900 EUR), iš kuriu 1. 919.411 Lt.(555.900 EUR) yra Lietuvos respublikos bendrojo finansavimo lešos.
Fondo lešomis remiami ivairaus pobudžio mokymai, igudžiu lavinimas ir tobulinimas.
11. Gebejimu stiprinimo fondas (2) Paraiška teikti ir finansavima paprojekcio igyvendinimui gauti gali Lietuvos Respublikoje registruoti ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurie yra:
regionines ir vietos valdžios institucijos ir istaigos;
istaigos ir imones, kuriu steigejo, savininko ar dalininko teises igyvendina regionines ar vietines valdžios institucijos ar istaigos, ir kurioms deleguotos viešuju paslaugu teikimo funkcijos;
viešieji juridiniai asmenys, teikiantys mokymo paslaugas.
Tuo atveju, kai projekto tiksline grupe yra regionines ir vietines valdžios instituciju ar istaigu valstybes tarnautojai, mokymo paslaugas teikiantys viešieji juridiniai asmenys iki paraiškos pateikimo datos turi buti irašyti i Valstybes tarnautoju kvalifikacijos tobulinimo istaigu saraša.
12. Gebejimu stiprinimo fondas (3) Paramos paprojekciui dydis- nuo 69.056 Lt. iki 345.280 Lt.
Didžiausia Fondo skiriama parama paprojekciui – ne daugiau kaip 85 proc. visu tinkamu finansuoti projekto išlaidu.
Paprojekcio veiklos gali testis ne ilgiau, kaip 12 men.
13. Bendradarbiavimo fondas Bendradarbiavimo fondo tikslas - perduoti patirti ir stiprinti Lietuvos ir Norvegijos vietos, regioniniu ir euroregioniniu partneriu bendradarbiavima, tokiu budu prisidedant prie regionines politikos skatinimo Lietuvoje.
Fondo biudžetas paprojekciams 2008-2011 m. laikotarpiu siekia 12.186.899 Lt. (3.529.570 EUR), iš kuriu 1.828.499 Lt. (529.570 EUR) yra Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lešos.
14. Bendradarbiavimo fondas (2) Prioritetines sritys, kuriose siekiama spresti problemas:
Aplinkos apsauga, taršos mažinimas, atsinaujinanciu energijos šaltiniu naudojimo skatinimas;
subalansuotos pletros skatinimas - geresnis ištekliu naudojimas ir valdymas;
Europos kulturos paveldo išsaugojimas, iskaitant viešaji transporta ir miestu atnaujinima;
žmogiškuju ištekliu ugdymas, parama švietimui ir mokymai, vietos valdžios ir jos instituciju administraciniu ir viešuju paslaugu gebejimu stiprinimas, taip pat tai igyvendinti padedanciu demokratiniu procesu skatinimas;
sveikatos apsauga ir rupinimasis vaikais.
Remiami ivairaus pobudžio mokymai, stažuotes, partnerystes strategijos bei veiksmu plano parengimas, bendru metodiku parengimas ar idiegimas bei kitos veiklos, užtikrinancios patirties perdavima prioritetinese srityse
15. Bendradarbiavimo fondas (3) Paraiška teikti ir finansavima paprojekcio igyvendinimui gauti gali Lietuvos Respublikoje registruoti ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurie yra:
centrines, regionines ar vietos valdžios institucijos ir istaigos ir imones, kuriu steigejo, savininko ar dalininko teises igyvendina centrines, regionines ar vietines valdžios institucijos ir kurioms deleguotos viešuju paslaugu teikimo funkcijos;
centrines, regionines ar vietos valdžios instituciju asociacijos bei sajungos, atstovaujancios centrines, regionines ar vietos valdžios instituciju interesus;
viešosios istaigos, asociacijos,religines bendruomenes ar bendrijos,labdaros ir paramos fondai, kiti viešieji ir juridiniai asmenys. Šios organizacijos gali teikti paraiška tik partnerysteje su centrines, regionines ar vietos valdžios institucija ir partneriu iš Norvegijos karalystes
Visi pareiškejai paprojekti turi igyvendinti bent su vienu partneriu iš Norvegijos karalystes.
16. Bendradarbiavimo fondas (4) Paramos paprojekciui dydis- nuo 69.056 Lt. Iki 241.696 Lt. Didžiausia Fondo skiriama parama paprojekciui - ne daugiau kaip 85 proc. visu tinkamu finansuoti projekto išlaidu.
Paprojekcio veiklos gali testis ne ilgiau, kaip 12 men. Trukme pradedama skaiciuoti nuo sekancios darbo dienos po paprojekcio igyvendinimo sutarties pasirašymo.
17. Projektu vadybos centras Projektu vadybos centras atlieka NVO fondo bei Bendradarbiavimo ir gebejimu stiprinimo fondo sekretoriatu funkcijas, t.y. užtikrina sekminga Europos ekonomines erdves ir Norvegijos finansiniu mechanizmu subsidiju schemu paramos igyvendinima šiais budais:
Surengia kvietimus teikti paraiškas (rengia kvietimo dokumentus, praveda mokymus, teikia konsultacijas);
Vykdo projektu vertinima;
Vykdo projektu igyvendinimo monitoringa ir kontrole;
Teikia pagalba projektu vykdytojams.
18. Lietuvos Respublikos 2007-2013m. Europos Sajungos strukturines paramos ir kitu Europos Sajungos (toliau – ES) fondu panaudojimo galimybes ir tikslai
19. ES Strukturine parama 2007-2013 m. paramos tikslas yra padeti palyginti su ES vidurkiu ekonomiškai ir socialiai skurdesniems regionams;
Šiai politikai skiriama daugiau kaip 1/3 ES biudžeto.
20. ES Strukturine parama 2007-2013 m. 2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu ES strukturine parama skiriama šiems prioritetams:
1. Konvergencijos prioritetas skirtas silpniau išsivysciusioms šalims narems ir regionams. Šiam prioritetui skiriama apie 82 % visu ES sanglaudos politikai numatytu lešu.
2. Regioninio konkurencingumo ir užimtumo prioritetas skirtas labiau išsivysciusiems regionams, kurie negali gauti paramos pagal Konvergencijos prioriteta. Šiam prioritetui siuloma skirti apie 16 % visu ES sanglaudos politikai numatytu lešu.
3. Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetas skirtas bendradarbiavimui abipus ES vidaus sienu ir tarp šaliu nariu tam tikrose teritorinese zonose. Šiam prioritetui siuloma skirti apie 2,5 % visu ES sanglaudos politikai numatytu lešu. Jis pakeistu INTERREG iniciatyva.
2007–2013 m. ES strukturine parama Lietuvai skiriama parama pagal Konvergencijos ir Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetus.
21. ES strukturiniai fondai Europos regionines pletros fondas (ERPF) teikia regionams ivairia finansine parama. Fondas numato investicijas i gamyba, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, investicijas i infrastruktura (kelius, telekomunikacijas, energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais, darbo vietu kurima bei parama smulkiam ir vidutiniam verslui (imoniu konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologiju pletra.
Europos socialinis fondas (ESF) remia projektus, sprendžiancius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas ir finansuoja švietima ir profesini mokyma, isidarbinimo galimybiu pletra, mokslinius tyrimus ir technologiju pletra, švietimo ir profesinio mokymo sistemu tobulinima.
Sanglaudos fondas (SF) isteigtas pagal Mastrichto sutarti, isigaliojusia 1993 m. Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos projektams.
22. 2007-2013 m. ES strukturines paramos barometras
23. Lietuvos 2007–2013 m. ES strukturines paramos panaudojimo strategija ir veiksmu programos ES strukturiniu fondu parama Lietuvai 2007–2013 m. bus teikiama pagal Lietuvos 2007–2013 m. ES strukturines paramos panaudojimo strategija ir atskiras veiksmu programas, skirtas strategijai igyvendinti.
Lietuvos 2007–2013 m. ES strukturines paramos panaudojimo strategijoje (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d.) nustatytas pagrindinis ES strukturines paramos panaudojimo tikslas – sparciai gerinti salygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ukio augimo teikiama nauda pasiektu visus Lietuvos gyventojus. Veiksmu programos pades igyvendinti strategijoje iškeltus tikslus ir uždavinius.
24. Lietuvos 2007–2013 m. ES strukturines paramos panaudojimo strategija ir veiksmu programos Žmogiškuju ištekliu pletros veiksmu programa (patvirtinta 2009 m. gegužes 18 d.) skirta visu darbingo amžiaus Lietuvos gyventoju mobilizavimui, nes investicijos i Lietuvos žmoniu žinias, gebejimus, aktyvuma, versluma patikimai garantuoja ilgalaiki ukio augima. Šiai veiksmu programai skirta 13,8 proc. ES strukturines paramos lešu.
Ekonomikos augimo veiksmu programai (patvirtinta 2009 m. gegužes 14 d.) numatoma skirti didžiausia paramos lešu dali – 45,72 proc. Labai svarbu, jog net 10 proc. lešu numatoma skiri ukio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei pletrai
Sanglaudos skatinimo veiksmu programa (patvirtinta 2009 m. gegužes 14 d.) turi igyvendinti vizija apie darnesne visuomene. Taigi gyvenimo aplinkos ir kokybes gerinimui, mažinant atskiru regionu skirtumus, skiriama 39,08 proc. visos 2007-2013 m. ES strukturines paramos.
Technines paramos veiksmu programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 18 d.) – specialioji, papildoma veiksmu programa, skirta administruoti teminems veiksmu programoms. Šiai veiksmu programai skirta 1,4 proc. ES strukturines paramos lešu.
26. 2007-2013 m. ES strukturines paramos paskirstymas tarp investiciniu sriciu
27. 2007-2013 m. ES strukturines paramos paskirstymas tarp investiciniu sriciu -2
28. 2007-2013 m. ES strukturines paramos paskirstymas tarp investiciniu sriciu - 3
29. 2007-2013 m. ES strukturines paramos paskirstymas tarp investiciniu sriciu - 4
30. ADMINISTRAVIMO SCHEMA Administravimo schema – konturais apibrežtos pristatomo LRV nutarimo apimties ribos.
Pagrindines instituciju funkcijos:
Lietuvos Respublikos Vyriausybe:
sudaro Stebesenos komiteta ir tvirtina pagrindinius strategijos ir veiksmu programu administravima ir finansavima reglamentuojancius teises aktus.
Koordinuojancioji institucija
organizuoja strategijos ir veiksmu programu rengima ir keitima, derina šiuos dokumentus su Europos Komisija;
organizuoja veiksmu programu priedu rengima ir keitima;
organizuoja projektu atrankos kriteriju rengima ir keitima;
kuria ES strukturines paramos valdymo ir kontroles sistema, rengia ja reglamentuojancius teises aktus, prižiuri jos veikima ir ja tobulina;
vadovauja Stebesenos komitetui, dalyvauja veiksmu programos valdymo komitetu veikloje ir kt.
Vadovaujancioji institucija
užtikrina reglamento Nr. 1083/2006 60 straipsnyje nurodytu vadovaujanciosios institucijos funkciju atlikima;
perduoda dali vadovaujanciosios institucijos funkciju igyvendinanciosioms institucijoms ir užtikrina perduotu funkciju vykdymo priežiura ir kontrole;
rengia projektu administravimo ir finansavimo taisykles ir jas detalizuojancius dokumentus;
sudaro veiksmu programos valdymo komitetus ir jiems vadovauja ir kt.
Ministerijos ir (ar) kitos valstybes institucijos, pagal kompetencija atsakingos už bendrai finansuojamus iš ES fondu lešu ukio sektorius
Planuoja valstybes projektus, sudaro ir tvirtina šiu projektu saraša, planuoja kvietimus teikti paraiškas del projektu, atrenkamu konkurso budu;
Rengia ir tvirtina projektu finansavimo salygu aprašus, rengia gaires pareiškejams;
Priima sprendimus del valstybes, regionu ir projektu, atrinktu konkurso budu, finansavimo ir sudaro arba igalioja igyvendinanciaja institucija sudaryti sutartis su pareiškejais
Atlikdamos tarpiniu instituciju funkcijas dalyvauja projektu atrankoje
Igyvendinanciosios institucijos
laikydamosi vadovaujanciosios institucijos nustatytu reikalavimu atlieka vadovaujanciosios institucijos perduotas funkcijas: vertina paraiškas ir nustato projektu tinkamuma finansuoti, igaliotos sudaro sutartis su pareiškejais, prižiuri projektu igyvendinima, teikia išlaidu deklaracijas ir kt.
Tvirtinancioji institucija
užtikrina visu reglamento Nr. 1083/2006 61 straipsnyje nurodytu tvirtinanciosios institucijos funkciju atlikima;
teikia Europos Komisijai mokejimu prašymus ir išlaidu prognozes;
tvarko gražintinu ir gražintu lešu apskaita, informuoja Europos Komisija apie gražintina/gražinta ES strukturine parama;
Mokejimus atliekanti institucija
atidaro po atskira valstybes iždo saskaita Lietuvos banke ESF, ERPF ir Sanglaudos fondo lešoms;
išmoka paramos gavejams ES strukturine parama
Audito institucija
užtikrina efektyvaus ES strukturines paramos valdymo ir kontroles sistemos veikimo bei deklaruotu išlaidu auditu atlikima ir visu kitu reglamento Nr. 1083/2006 62 straipsnyje nurodytu audito institucijos funkciju atlikima
Administravimo schema – konturais apibrežtos pristatomo LRV nutarimo apimties ribos.
Pagrindines instituciju funkcijos:
Lietuvos Respublikos Vyriausybe:
sudaro Stebesenos komiteta ir tvirtina pagrindinius strategijos ir veiksmu programu administravima ir finansavima reglamentuojancius teises aktus.
Koordinuojancioji institucija
organizuoja strategijos ir veiksmu programu rengima ir keitima, derina šiuos dokumentus su Europos Komisija;
organizuoja veiksmu programu priedu rengima ir keitima;
organizuoja projektu atrankos kriteriju rengima ir keitima;
kuria ES strukturines paramos valdymo ir kontroles sistema, rengia ja reglamentuojancius teises aktus, prižiuri jos veikima ir ja tobulina;
vadovauja Stebesenos komitetui, dalyvauja veiksmu programos valdymo komitetu veikloje ir kt.
Vadovaujancioji institucija
užtikrina reglamento Nr. 1083/2006 60 straipsnyje nurodytu vadovaujanciosios institucijos funkciju atlikima;
perduoda dali vadovaujanciosios institucijos funkciju igyvendinanciosioms institucijoms ir užtikrina perduotu funkciju vykdymo priežiura ir kontrole;
rengia projektu administravimo ir finansavimo taisykles ir jas detalizuojancius dokumentus;
sudaro veiksmu programos valdymo komitetus ir jiems vadovauja ir kt.
Ministerijos ir (ar) kitos valstybes institucijos, pagal kompetencija atsakingos už bendrai finansuojamus iš ES fondu lešu ukio sektorius
Planuoja valstybes projektus, sudaro ir tvirtina šiu projektu saraša, planuoja kvietimus teikti paraiškas del projektu, atrenkamu konkurso budu;
Rengia ir tvirtina projektu finansavimo salygu aprašus, rengia gaires pareiškejams;
Priima sprendimus del valstybes, regionu ir projektu, atrinktu konkurso budu, finansavimo ir sudaro arba igalioja igyvendinanciaja institucija sudaryti sutartis su pareiškejais
Atlikdamos tarpiniu instituciju funkcijas dalyvauja projektu atrankoje
Igyvendinanciosios institucijos
laikydamosi vadovaujanciosios institucijos nustatytu reikalavimu atlieka vadovaujanciosios institucijos perduotas funkcijas: vertina paraiškas ir nustato projektu tinkamuma finansuoti, igaliotos sudaro sutartis su pareiškejais, prižiuri projektu igyvendinima, teikia išlaidu deklaracijas ir kt.
Tvirtinancioji institucija
užtikrina visu reglamento Nr. 1083/2006 61 straipsnyje nurodytu tvirtinanciosios institucijos funkciju atlikima;
teikia Europos Komisijai mokejimu prašymus ir išlaidu prognozes;
tvarko gražintinu ir gražintu lešu apskaita, informuoja Europos Komisija apie gražintina/gražinta ES strukturine parama;
Mokejimus atliekanti institucija
atidaro po atskira valstybes iždo saskaita Lietuvos banke ESF, ERPF ir Sanglaudos fondo lešoms;
išmoka paramos gavejams ES strukturine parama
Audito institucija
užtikrina efektyvaus ES strukturines paramos valdymo ir kontroles sistemos veikimo bei deklaruotu išlaidu auditu atlikima ir visu kitu reglamento Nr. 1083/2006 62 straipsnyje nurodytu audito institucijos funkciju atlikima
31. REGIONU PROJEKTU ATRANKA (SCHEMA)
32. Žmogiškuju ištekliu veiksmu programos administravimo schema
33. Ekonomikos augimo veiksmu programos administravimo schema
34. Sanglaudos skatinimo veiksmu programos administravimo schema
36. Priemones artimiausios jaunimo politikai: 1 programa. Žmogiškuju ištekliu pletros veiksmu programa
1.1 prioritetas. Kokybiškas užimtumas ir socialine apreptis
VP1-1.1.-SADM-05-V „Emigrantu iš Lietuvos sugrižimo skatinimas“;
VP1-1.3.-SADM-01-K „Diskriminacijos mažinimas ir socialiniu problemu prevencija darbo rinkoje“;
"VP1-1.3-SADM-02-K Socialines rizikos ir socialine atskirti patirianciu asmenu integracija i darbo rinka"
1.4 prioritetas. Administraciniu gebejimu stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas
VP1-4.1-VRM-04-R „Savivaldybiu instituciju ir istaigu dirbanciuju kvalifikacijos tobulinimas“
VP1-4.1-VRM-07-V “Bendradarbiavimo tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektoriu skatinimas"
37. Priemones artimiausios jaunimo politikai: 3 programa. Sanglaudos skatinimo veiksmu programa
3.1 prioritetas. Vietine ir urbanistine pletra, kulturos paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo pletrai
VP3-1.1-VRM-02-R Probleminiu teritoriju pletra“
VP3-1.2-VRM-01-R „Prielaidu spartesnei ukines veiklos diversifikacijai kaimo vietovese sudarymas;
3.2 prioritetas. Viešuju paslaugu kokybe ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialine infrastruktura
VP3-2.2-ŠMM-04-R Universaliu daugiafunkciu centru kaimo vietovese steigimas“
VP3-2.4-SADM-01-R „Nestacionariu socialiniu paslaugu infrastrukturos pletra“.
38. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa Lietuvos kaimo pletros 2007-2013 metu programoje, patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2007)5076 numatytos priemones, skirtos ekonomines veiklos ivairinimui kaime, pagal kurias skiriama finansine parama.
39. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa I. KRYPTIS „ŽEMES, MAISTO UKIO IR MIŠKININKYSTES SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS“
Profesinio mokymo ir informavimo veikla
Naudojimasis konsultavimo paslaugomis
Jaunuju ukininku isikurimas
Ankstyvas pasitraukimas iš prekines žemes ukio gamybos
Pusiau naturinis ukininkavimas
Žemes ukio valdu modernizavimas
Mišku ekonomines vertes didinimas
Žemes ukio ir miškininkystes pletra ir pritaikymo infrastruktura
Žemes ukio produktu perdirbimas ir pridetines vertes didinimas
40. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa II. KRYPTIS „APLINKOS IR KRAŠTOVAIZDŽIO GERINIMAS“
Agrarines aplinkosaugos išmokos
Pirmas žemes ukio paskirties žemes apželdinimas mišku
Pirmas ne žemes ukio paskirties ir apleistos žemes ukio paskirties žemes apželdinimas mišku
Miškininkystes potencialo atkurimas ir prevenciniu priemoniu idiegimas
Pelno nesiekiancios investicijos miškuose
Mišku aplinkosaugos išmokos
„Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB
„Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ mišku teritorijose)
Parama ukininkaujantiems vietovese su kliutimis, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ukininkauti vietoves)
41. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa Aktualios jaunimo politikai yra programos III krypties „Gyvenimo kokybe kaimo vietovese ir kaimo ekonomikos ivairinimas“ priemones:
perejimas prie ne žemes ukio veiklos;
parama verslo kurimui ir pletrai;
kaimo turizmo veiklos skatinimas;
kaimo atnaujinimas ir pletra.
42. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa Priemone: „Perejimas prie ne žemes ukio veiklos“
Bendrasis tikslas – gerinti gyvenimo kokybe kaimo vietovese, didinant užimtuma, remiant perejima iš žemes ukio veiklos i ne žemes ukio veikla, skatinant paslaugu kaimo gyventojams ir tradiciniu amatu pletra.
Specialieji tikslai:
1. remti kaimo gyventoju, ypac jaunimo ir moteru, verslo iniciatyva;
2. užtikrinti kaimo gyventojams darbo vietas;
3. skatinti aukštesnes kokybes, didesne pridetine verte turinciu produktu kurima ukiuose;
4. išsaugoti ir didinti kaimo gyventoju pajamas;
5. remti ir gaivinti kaimo paveldo vertybes.
Veiklos tikslai:
1. skatinti paslaugu pletra;
2. mažinti ukininku priklausomybe nuo žemes ukio veiklos, remiant ne žemes ukio veiklu ivairove;
3. skatinti tradiciniu amatu pletra.
43. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa Priemone “Kaimo turizmo veiklos skatinimas”
Pagal šia priemone remiamos veiklos sritys:
Kaimo turizmo skatinimas, iskaitant amatu pletra kaimo turizmo sodybose;
Stovyklavieciu kaimo vietovese ikurimas ir pletra (išskyrus miško vietovese);
44. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa Priemone „Parama verslo kurimui ir pletrai“
Bendrasis tikslas – remti labai mažu imoniu ir kitu smulkiojo verslo iniciatyvu kurimasi ir pletra kaime, skatinant ne žemes ukio srities veikla, sukuriancia nauju darbo vietu bei papildomu pajamu šaltiniu, ir tokiu budu gerinti gyvenimo kokybe kaime.
Specialieji tikslai:
1. sukurti naujas ir išlaikyti esamas darbo vietas kaimo gyventojams;
2. didinti ne žemes ukio srities veiklos ivairove ir apimtis kaime;
3. skatinti paslaugu pletra;
4. remti ir gaivinti kaimo paveldo vertybes.
8. Veiklos tikslai:
1. skatinti kaimo gyventoju, ypac jaunimo ir moteru, versluma;
2. remti naujas smulkiojo verslo iniciatyvas kaime;
3. stiprinti veikianciu labai matu imoniu gyvybinguma ir skatinti ju modernizavima;
4. puoseleti tradiciniu amatu technologijas, sudaryti salygas reprezentuoti tradiciniu amatu gaminius ir jais prekiauti.
45. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa Priemone “„Kaimo atnaujinimas ir pletra“
Bendrasis tikslas – kurti patrauklia aplinka gyventi ir dirbti kaimo vietovese;
Specialieji tikslai:
1. padidinti kaimo gyvenamosios aplinkos patraukluma;
2. sumažinti gyventoju mažejima kaimo vietovese;
3. išsaugoti kulturini pavelda ikuriant ir pletojant tradiciniu amatu centrus;
Veiklos tikslai:
1. rekonstruoti (atnaujinti) pastatus;
2. atnaujinti ir išsaugoti istorine, etnines kulturos, architekturine verte turincius kaimo paveldo objektus ir kraštovaizdžio komponentus;
3. sutvarkyti ar sukurti viešaja infrastruktura;
4. puoseleti tradiciniu amatu technologijas;
5. sudaryti salygas tradiciniams amatams pristatyti ir prekiauti amatininku gaminiais.
46. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa Aktuali jaunimo politikai yra programos IV krypties “Leader metodo igyvendinimas” priemones:
Vietos pletros strategiju igyvendinimas
Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas
Parama VVG veiklai, igudžiams igyti ir aktyviai pritaikyti
47. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa Vietos pletros strategija (toliau – strategija) – dokumentas, kuriame pateikta vietos veiklos grupes teritorijos socialines ir ekonomines situacijos ir poreikiu analize, vietos veiklos grupes misija, kaimo vietoviu pletros vizija, prioritetai, tikslai, ju igyvendinimo priemones ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietoves išteklius, viešaja parama ir telkiant vietos veiklos grupes, kaimo bendruomeniu ir kitu kaimo gyventoju pastangas
48. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa Vietos veiklos grupe (toliau – VVG) – ribotos civilines atsakomybes viešasis juridinis asmuo, kurio valdymo organas, turintis sprendimu priemimo teise, atstovauja ivairiu vietos veiklos grupes teritorijos gyventoju interesams, t. y. ne mažiau kaip 50 proc. valdymo organu nariu sudaro kaimo bendruomeniu, socialiniu ir kitu partneriu taip pat ju asociaciju atstovai, iki 25 proc. – verslo atstovai ir iki 25 proc. – vietos valdžios atstovai.
49. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa Priemone „Vietos pletros strategiju igyvendinimas“
Bendrasis tikslas – igyvendinti LEADER metoda, skatinant vietos iniciatyvas ir partnerystes, itraukiant kaimo bendruomenes, vietos valdžios ir verslo atstovus;
Specialusis tikslas – gerinti gyvenimo kokybe kaime ir skatinti kaimo ekonomikos ivairinima naujais budais ir metodais igyvendinant strategijas, tikslingai naudojant vietos išteklius ir viešaja parama;
Veiklos tikslas – remti strategiju, kuriomis siekiama KPP krypties „Gyvenimo kokybe kaimo vietovese ir kaimo ekonomikos ivairinimas“ tikslu, igyvendinima
50. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa Priemone “,,Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“
Bendrasis tikslas – igyvendinti LEADER metoda skatinant bendradarbiavima kaimo pletros srityje;
Specialusis tikslas – skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystes bendradarbiaujant ir keiciantis geraja patirtimi kaimo pletros srityje;
Veiklos tikslas – remti teritoriniu ir tarptautiniu bendradarbiavimo projektu, siekianciu Programos 3 krypties ,,Gyvenimo kokybe kaimo vietovese ir kaimo ekonomikos ivairinimas“ tikslu, igyvendinima.
51. Lietuvos kaimo pletros 2007–2013 metu programa Priemone ,,Parama VVG veiklai, igudžiams igyti ir aktyviai pritaikyti“. 4 sritys:
,,Parama VVG veiklai“
,,Technine parama kaimo vietoviu studijoms atlikti, vietos pletros strategijoms rengti ir (arba) atnaujinti, asmenims, rengiantiems arba atnaujinantiems vietos pletros strategija, mokyti“
„Parama vietos pletros strategija igyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti“
„Parama potencialiu vietos projektu vykdytoju, esanciu VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti“
Paramos suma savivaldybei svyruoja nuo 0,09 mln. Lt iki 0,67 mln. visam strategijos igyvendinimo laikotarpiui, skaiciuojama pagal patvirtinta metodika. Finansuojama iki 100 proc. visu tinkamu finansuoti projekto išlaidu.
52. ES teritorinis bendradarbiavimas Europos Bendrijos iniciatyva INTERREG gyvuoja nuo 1989 m. Lietuva joje dalyvauja nuo istojimo i Europos Sajunga 2004 metais.
Nuo 2007 metu Europos Bendrijos iniciatyvos INTERREG III pobudžio bendradarbiavimas tesiamas griežtai atskiriant bendradarbiavima su ES valstybemis naremis ir treciosiomis valstybemis.
Europos teritorinio bendradarbiavimo programa remia bendradarbiavima tarp ES nariu;
Europos kaimynystes ir partnerystes priemoniu programa remia bendradarbiavima su treciosiomis šalimis – Rusija ir Baltarusija
53. ES teritorinis bendradarbiavimas Europos teritorinio bendradarbiavimo programa;
Lietuvos ir Lenkijos programa
Latvijos ir Lietuvos programa
Pietu Baltijos programa
2007-2013 m. Baltijos juros regiono programa
INTERREG IVC programa;
Tarptautinio bendradarbiavimo Baltijos juros regiono programa.
Europos kaimynystes ir partnerystes priemoniu programa:
Bendradarbiavimo per siena tarp Latvijos -Lietuvos - Baltarusijos programa
Bendradarbiavimo per siena tarp Lietuvos - Lenkijos ir Rusijos Federacijos programa
54. Europos kaimynystes ir partne-rystes priemones programos Lietuva 2007–2013 metais dalyvauja Lenkijos – Lietuvos – Rusijos Federacijos ir Lietuvos – Latvijos – Baltarusijos Europos kaimynystes ir partnerystes priemones (toliau – EKPP) bendradarbiavimo per siena programose. Europos regionines pletros fondo parama bus skiriama igyvendinant projektus, susijusius su:
ekonomines ir socialines pletros regionuose abipus sienos skatinimu;
kova su bendrais iššukiais aplinkos apsaugos, visuomenes sveikatos srityse;
kova su organizuotu nusikalstamumu ir jo prevencija, saugaus ir efektyvaus pasienio užtikrinimu;
vietinemis “žmones–žmonems” iniciatyvomis.
55. 1 prioritetas: Tvari ekonomine ir socialine pletra
PRIEMONES: 1.1. Socialines ir ekonomines pletros remimas bei verslo ir verslumo skatinimas 1.2. Vietos ir regiono strategines pletros ir planavimo stiprinimas 1.3. Prieinamumo abipus sienos gerinimas pletojant transporto ir susisiekimo tinklus bei su jais susijusias paslaugas 1.4. Kulturinio ir istorinio paveldo apsauga bei remimas, turizmo abipus sienos skatinimas 1.5. Socialiniu ir kulturiniu tinklu kurimas bei bendruomeniu stiprinimas
2 prioritetas: Bendri iššukiai
PRIEMONES: 2.1. Aplinkos ir gamtos ištekliu apsauga bei tvari pletra 2.2. Švietimo, sveikatos ir socialines apsaugos sektoriu pletros skatinimas 2.3. Su pasienio kontroles punktais susijusios infrastrukturos ir irangos atnaujinimas 2.4. Sienos valdymo procesu ir muitines proceduru tobulinimas
Bendras programos Latvija-Lietuva-Baltarusija biudžetas – 46.670.154 EUR
Bendradarbiavimo per siena programa Latvija-Lietuva-Baltarusija
56. Bendradarbiavimo per siena programa Latvija-Lietuva-Baltarusija Programos teritorija:
Latvija: Latgale regionas;
Lietuva: Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskritys;
Baltarusija: Gardino ir Vitebsko sritys.
Gretutines teritorijos:
Lietuva: Kauno ir Panevežio apskritys;
57. Bendradarbiavimo per siena programa Latvija-Lietuva-Baltarusija Projektus pateikia pareiškejai, atstovaujantys partneriu grupei, kuria sudaro mažiausiai vienas partneris iš Programoje dalyvaujanciu ES valstybiu nariu (Lietuvos ir (arba) Latvijos) ir mažiausiai vienas partneris iš Baltarusijos. Minetas partneriu grupes sudaro vienas projekto paramos gavejas ir neribotas skaicius projekto partneriu. Paramos gavejas ir projekto partneriai turi buti iš tinkamos Programos teritorijos.
projektu paramos gavejai ir (arba) partneriai gali buti:
Nacionalines ir regionines institucijos;
Decentralizuoti valdymo organai šalyse partnerese, pavyzdžiui, regionai, departamentai ir savivaldybes;
Bendri subjektai, isteigti šaliu partneriu bei regionu ir Bendrijos;
Tarptautines organizacijos,
Bendrijos institucijos ir istaigos,
Europos Sajungos agenturos;
Viešosios ar pusiau valstybines istaigos, vietos valdžios institucijos ar administracijos ir ju konsorciumai;
Šie nevalstybiniai subjektai: NVO, tautinems ir (arba) etninems mažumoms atstovaujancios organizacijos, vietines pilieciu grupes ir prekybininku asociacijos, kooperatyvai, profesines sajungos, ekonominiams ir socialiniams interesams atstovaujancios organizacijos, vietos organizacijos (iskaitant tinklus), dalyvaujancios decentralizuoto regioninio bendradarbiavimo ir integracijos veikloje, vartotoju organizacijos, moteru ir jaunimo organizacijos, mokymo, kulturines, moksliniu tyrimu ir mokslo organizacijos, universitetai, tarpvalstybines asociacijos, nevyriausybines asociacijos ir nepriklausomi fondai.
58. Bendradarbiavimo per siena Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos programa Programos prioritetai:
prisideti prie bendru problemu ir iššukiu sprendimo. Šiuo prioritetu siekiama prisideti prie pagrindiniu regiono problemu sprendimu, kurios apima gamtos paveldo išsaugojima ir geresnio susisiekimo užtikrinima. Šiuo prioritetu bus remiami veiksmai, kurie bus skirti sukurti ilgalaikes prielaidas tvariai pletrai ir teritorijos sanglaudai. Numatytos pagrindines paramos sritys – tvarus aplinkos naudojimas ir susisiekimo gerinimas.
skatinti socialine, ekonomine ir erdvine pletra. Šiuo prioritetu siekiama prisideti prie pagrindinio regiono potencialo, turizmo ir žmogiškuju ištekliu, vystymo. Šiuo prioritetu bus remiami veiksmai, nukreipti i turizmo pletra, žmogiškojo potencialo vystyma, gerinant socialiniu salygu valdyma ir mokymosi galimybes, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinima ir darbo rinkos pletra, bendra erdvini ir socialini ir ekonomini planavima.
Taip pat programoje yra išskirtas horizontalus prioritetas, skirtas „žmones–žmonems“ bendradarbiavimui.
59. Bendradarbiavimo per siena Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos programa Programos teritorija:
Lietuva: Klaipedos, Marijampoles ir Taurages apskritys;
Lenkija: Gdansk -Gdynia-Sopot, Gdanski, Elblaski, Olsztynski, Elcki, Bialostocko-Suwalski subregionai;
Rusijos Federacija: Kaliningrado sritis.
Gretutines teritorijos: Lietuva: Alytaus, Kauno, Telšiu ir Šiauliu apskritys
60. Europos teritorinio bendradar-biavimo tikslo programos Ši bendradarbiavimo forma vykdoma per ES strukturiniu fondu treciaji Europos teritorinio bendradarbiavimo tiksla (toliau - ETBT). Pagal ši tiksla Europos regionines pletros fondo parama daugiausia skiriama šiems prioritetams:
pletoti peržengiancia siena ekonomine, socialine ir aplinkosaugos veikla taikant bendras tvaraus teritoriju vystymo strategijas.
kurti ir pletoti tarpvalstybini bendradarbiavima, finansuojant integruota teritoriju vystymasi skatinancius tinklus ir veiksmus;
didinti regionines politikos veiksminguma.
61. Europos teritorinio bendradar-biavimo tikslo programos Lietuva dalyvauja šešiose Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programose:
bendradarbiavimo per siena programoje Lietuva – Lenkija,
bendradarbiavimo per siena programoje Latvija – Lietuva
Pietu Baltijos programa (INTERREG IIIA programu tasa),
Baltijos juros regiono 2007-2013 m. tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoje (BJR INTERREG IIIB tasa)
tarpregioninio bendradarbiavimo INTERREG IVC programoje (INTERREG IIIC tasa)
URBACT II programoje.
62. Bendradarbiavimo per siena programa Lietuva – Lenkija, Programos teritorija:
Lietuva: Marijampoles ir Alytaus apskritys;
Lenkija: Bialostocko-Suwalski ir Elcki subregionai.
Specifiniai programos tikslai:
sukurti regiona, atitinkanti konkuravimo globalioje ekonomikoje poreikius;
pasiekti tvarios regiono, kuris yra perspektyvus ir patrauklus gyvenimo kokybes, socialinio teisingumo, aplinkos ir komunikacijos ryšiu atžvilgiu, pletros.
Programos prioritetai:
Konkurencingas ir produktyvus pasienio regiono augimas;
Pasienio regiono sanglauda ir sustiprinta bendra pasienio regiono kokybe.
Programos biudžetas: 71,7 mln. euru (Europos regionines pletros fondo lešu)
Nuoroda: http://www.lietuva-polska.eu
63. Latvijos ir Lietuvos bendradar-biavimo per siena programa Programos teritorija:
Lietuva: Klaipedos, Telšiu, Šiauliu, Panevežio, Utenos ir Kauno apskritys;
Latvija: Kurzeme, Zemgale ir Latgale regionai.
Bendras strateginis tikslas:
Prisideti prie tvarios ir sanglaudos siekiancios socialines ir ekonomines pasienio regiono pletros ir didinti jo ekonomines ir verslo pletros konkurencini pranašuma bei patraukluma gyventi ir lankytis žmonems.
64. Latvijos ir Lietuvos bendradar-biavimo per siena programa Specifiniai programos tikslai:
Stiprinti pasienio regiono ekonomine ir socialine situacija ir didinti konkurencinguma kuriant trukstama regionine bazine infrastruktura ir pajegumus regioninei pletrai.
Sukurti palankias gyvenimo salygas ir stiprinti pasienio regiono bendruomenes gerinant viešuju paslaugu kokybe ir prieinamuma, efektyvu gamtos ištekliu valdyma ir vystant žmogiškuosius išteklius, kurie užtikrintu tolimesne pletra.
Programos prioritetai:
Regiono socialines ir ekonomines pletros skatinimas ir konkurencingumo didinimas.
Patrauklios gyvenamosios aplinkos ir tvariu bendruomeniu kurimas.
Programos biudžetas: 63,9 mln. euru (Europos regionines pletros fondo lešu)
Nuoroda: http://www.latlit.eu
65. Pietu Baltijos bendradarbiavimo per siena programa Programos teritorija:
Lietuva: Klaipedos apskritis;
Lenkija: Szczecinski, Koszalinski, Slupski, Gdanski, Gdansk-Gdynia-Sopot subregionai;
Vokietija: Vokietijos Mecklenburg-Vorpommern žemes subregionai Greifswald, Rostock, Stralsund, Wismar, Bad Doberan, Nordvorpommern, Nordwestmecklenburg, Ostvorpommern, Rügen, Uecker-Randow;
Danija: Bornholm regionine savivaldybe;
Švedija: Kalmar, Blekinge, Skane apskritys.
Gretutines teritorijos:
Lietuva: Taurages ir Telšiu apskritys;
66. Pietu Baltijos bendradarbiavimo per siena programa Bendras strateginis tikslas: Stiprinti tvaria Pietu Baltijos regiono pletra per bendrus veiksmus, didinancius jo konkurencinguma ir skatinancius integracija tarp žmoniu ir instituciju.
Programos prioritetai:
Ekonominis konkurencingumas;
Patrauklumas ir bendras identitetas.
Programos biudžetas: 60,7 mln. euru (Europos regionines pletros fondo lešu)
Nuoroda: http://www.southbaltic.eu
67. Baltijos juros regiono tarpvalstybi-nio bendradadarbiavimo programa Programos teritorija:
Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija, Švedija : visa valstybe,
Norvegija: visa valstybe
Baltarusija: visa valstybe
Vokietija: Berlin, Brandenburg, Bremen, Hamburg, Mecklenburg-Vorpommern, Schleswig-Holstein ir Niedersachsen (tik NUTS II regionas Regierungsbezirk Lüneburg) žemes,
Rusija: Sankt-Peterburgas ir aplinkine Leningrado sritis, Karelijos Respublika, Kaliningrado, Murmansko, Novgorodo ir Pskovo sritys; tai pat numatyti bendradarbiavimo projektai su Barenco regionu, Archangelsko sritis, Komiu Respublika ir Nencu autonomine apskritimi.
68. Baltijos juros regiono tarpvalstybi-nio bendradadarbiavimo programa Svarbiausias strateginis tikslas:
Stiprinti pletra link subalansuoto, konkurencingo ir teritoriniu požiuriu integruoto Baltijos juros regiono vienijant ivairiu šaliu potenciala
Programos prioritetai:
Inovaciju skatinimas visame Baltijos juros regione;
Baltijos juros regiono vidaus ir išores prieinamumas;
Baltijos juros kaip bendro ištekliaus valdymas;
Patrauklus ir konkurencingi miestai bei regionai.
Programos biudžetas: 237 mln. euru (Europos Sajungos ir Norvegijos nacionaliniu lešu)
Nuoroda: http://eu.baltic.net
69. Tarpregioninio bendradarbiavimo (INTERREG IVC) programa Programos teritorija: 27 ES valstybes nares, Norvegija, Šveicarija.
Bendrasis tikslas:
Pasitelkiant tarpregionini bendradarbiavima, pagerinti regionu pletros politika inovaciju ir žiniu ekonomikos bei aplinkos ir pavoju prevencijos srityse, bei prisideti prie Europos ekonominio modernizavimo ir didesnio konkurencingumo.
Programos biudžetas: 321,3 mln. euru (Europos regionines pletros fondo lešu)
Nuoroda: http://www.interreg4c.net
70. Tarpregioninio bendradarbiavimo (INTERREG IVC) programa Programos prioritetai:
Tobulinti regionine ir vietos politika inovaciju ir žiniu ekonomikos srityse: tyrimu ir pletros regioniniu pajegumu pletra, verslumo ir MVÄ® remimas, verslo pletros ir inovaciju iniciatyvu remimas, IRT naudojimo skatinimas bei užimtumas, žmogiškojo kapitalo vystymo ir švietimo srityse
Tobulinti regionine ir vietos politika aplinkos apsaugos ir pavoju prevencijos srityse, daugiau demesio skiriant gamtiniu ir technologiju pavoju prevencijai ir valdymui, vandentvarkai ir pakranciu valdymui, atlieku tvarkymui, biologinei ivairovei ir gamtos paveldo išsaugojimui, energijos efektyvumui ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams, švariam ir tvariam visuomeniniam transportui, kulturiniam paveldui.
Sudaryti galimybe ivairiu ES šaliu regioninio ir vietinio lygmens veikejams keistis patirtimi ir žiniomis. Suvesti mažiau patirties konkrecios politikos srityje turincius regionus su labiau patyrusiais, siekiant bendromis pastangomis gerinti regioninio ir vietinio lygmens veikeju pajegumus ir žinias.
Užtikrinti, kad identifikuota tarpregioninio bendradarbiavimo projektu gera praktika taptu prieinama kitiems regioninio ir vietinio lygmens veikejams ir perkelta i Konvergencijos ir Konkurencingumo programas. Teminiai prioritetai: inovacijos ir žiniu ekonomika; aplinka ir pavoju prevencija.
71. Urbact II Programos teritorija: 27 ES valstybes nares, Norvegija ir Šveicarija.
Bendrasis tikslas: Skatinti ilgalaikes integruotos miestu pletros politikos Europoje efektyvuma vystant patirties keitimasi tarp Europos miestu, kaupiant ir skleidžiant žinias, susijusias su ilgalaike ir pastovia miestu pletra.;
Programos biudžetas: 2007-2013 m. – 66.890.739 euru.
72. Specialieji tikslai:
palengvinti kaitimasi ilgalaikes, tvarios miestu pletros patirtimi ir žiniomis tarp miestu pletros politikos bei strategijos kureju, igyvendintoju, vietines ir regionines valdžios atstovu.
skleisti egzistuojancius gerus miestu pletros praktikos pavyzdžius, URBACT I projektu igyvendinimo metu isisavintas pamokas, dalintis „know-how“ ilgalaikes ir tvarios miestu pletros srityje laikantis principo „miestai dirba miestams“.
padeti miestu pletros politikos kurejams ir vykdytojams, veiksmu programu vykdytojams nusistatyti konkrecius veiksmu planus ilgalaikei miestu pletrai, kurie galetu tiketis strukturiniu fondu paramos.
Programos prioritetines kryptys:
Miestai - augimo ir nauju darbo vietu kurimo varikliai.
Patrauklus ir darnus miestai.
Urbact II
73. ES programa “Veiklus jaunimas 1 veiksmas – „Jaunimas Europai“
1.1 Jaunimo mainai Jaunimo mainai suteikia galimybe dviems ar daugiau jaunu žmoniu (paprastai 13–25 m. amžiaus) grupiu iš skirtingu šaliu susitikti ir kartu dalyvauti bendroje veiklos programoje, geriau pažinti dalyvaujanciu šaliu kulturas. Grupes kartu planuoja jaunimo mainus juos dominancia tema. Finansuojama jaunimo mainu siuntimo arba priemimo veikla, taip pat išankstinio planavimo vizitai. 1.2. Jaunimo iniciatyvos Tai projektai, sugalvoti, suplanuoti ir igyvendinti jaunu žmoniu grupiu. Remiamos vietines jaunimo iniciatyvos, kai veikla vykdoma vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygiu (finansuojama iki 6500 EUR) ir tarptautines jaunimo iniciatyvos, kai panaši veikla vyksta visose dalyvaujanciose šalyse, bendradarbiaujant ir dalinantis turima patirtimi (finansuojama iki 9000 EUR, taip pat padengiamos tarptautiniu kelioniu bei išankstinio planavimo vizito išlaidos). Jaunimo iniciatyvos pirmiausia yra skirtos 18–30 metu amžiaus jauniems žmonems. Dalyvauti gali ir jauni žmones nuo 15 metu, jeigu juos lydi jaunimo darbuotojas arba konsultantas. 1.3. Jaunimo demokratiškumo projektai Remiamas jaunu žmoniu dalyvavimas vietos, regiono ar nacionalinio lygmens atstovaujamosios demokratijos strukturose bendruomeniu demokratiniame gyvenime ir tarptautiniame demokratiniame gyvenime. Šia priemone gali pasinaudoti Šie projektai skirti 13–30 metu jauniems žmonems. Veikloje gali dalyvauti ir sprendimus priimantys asmenys, ekspertai. Finansuojama iki 75 proc. projekto biudžeto, bet ne daugiau kaip 50 000 EUR.
74. 2 veiksmas – „Europos savanoriu tarnyba“ Europos savanoriu tarnyba remia jaunu žmoniu dalyvavima ivairaus pobudžio savanoriškoje veikloje, vykdomoje Europos Sajungoje ir už jos ribu. Jauni žmones (18–30 m. amžiaus), veikdami pavieniui arba grupemis, gali dalyvauti pelno nesiekiancioje nemokamoje veikloje. Išimtiniais atvejais, Europos savanoriu tarnybos projektuose leidžiama dalyvauti jauniems nuo 16 metu. Finansavimas skiriamas savanorio priemimo, siuntimo bei projektu koordinavimo veiklai. 3 veiksmas – „Pasaulio jaunimas“ Šio veiksmo priemones skirtos bendradarbiavimui su kaimyninemis Europos Sajungos ir kitomis pasaulio šalimis remti. Finansuojami jaunimo mainai, jaunu žmoniu bei jaunimo darbuotoju mokymai, jaunimo organizaciju partnerystes ir bendradarbiavimo projektai. ES programa “Veiklus jaunimas
75. 4 veiksmas – „Paramos jaunimui sistemos“ 4.3 Jaunimo darbuotoju ir jaunimo organizacijose aktyviu asmenu mokymas ir bendradarbiavimo tinklu kurimas Remiami dirbanciuju su jaunimu ir jaunimo organizaciju veikloje aktyviu asmenu (o ypac jaunimo lyderiu, konsultantu, projekto vadovu) stažuotes, parengiamieji vizitai, pažintines keliones, partnerystes kurimo renginiai, ivertinimo susitikima, seminarai, mokymo kursai ir bendradarbiavimo tinklu projektai. 5 veiksmas – „Parama bendradarbiavimui Europos jaunimo reikalu srityje“ Šiuo veiksmu priemonemis siekiama skatinti bendradarbiavima jaunimo politikos srityje, strukturini jaunu žmoniu bei jaunimo sektoriuje dirbanciu asmenu ar už jaunimo reikalus atsakingu politiku dialoga. 5.1. Jaunu žmoniu ir už jaunimo reikalu politika atsakingu asmenu susitikimai Remiami tarptautiniai jaunimo seminarai ir nacionaliniai jaunimo susitikimai, skirti aptarti, pasidalinti idejomis ir vertinga patirtimi, o taip pat rekomendacijoms del strukturinio dialogo, jaunimo srities atvirojo koordinavimo metodo bei Europos Jaunimo Pakto uždaviniu, o taip pat ruošti baze ES pirmininkaujancios valstybes nares oficialiu jaunimo renginiu organizavimui ar Europos jaunimo savaitei, stiprinti dialoga tarp sektoriu bei formalaus ir neformalaus ugdymo sriciu bendradarbiavima. ES programa “Veiklus jaunimas
76. Kitos priemones Ekonomikos skatinimo planas (ESP) yra Vyriausybes siulomas priemoniu paketas, kuriuo siekiama palengvinti verslo veiklos salygas, itraukti papildomu lešu i Lietuvos rinka ir palengvinti verslui galimybe pasiskolinti, išlaikyti darbo vietas ir taip mažinti socialine itampa visuomeneje. Šio tikslo bus siekiama igyvendinant energetinio efektyvumo didinimo projektus ir sparciau naudojant Europos Sajungos (toliau – ES) strukturines paramos lešas. ESP susideda iš 5 daliu:
Verslo finansavimo galimybiu išpletimo.
Pastatu energetinio efektyvumo didinimo.
Spartesnio ES strukturines paramos panaudojimo.
Verslo aplinkos gerinimo („Sauletekis“).
Eksporto ir investiciju skatinimo.
77. ESP igyvendinimas Verslo finansavimo galimybiu išpletimas – paskirstyta 100% iš 1,5 mlrd Lt.
Pastatu energetinio efektyvumo didinimo – paskirstyta 32% iš 2,1 mlrd Lt;
Spartesnio ES strukturines paramos panaudojimo – paskirstyta 71% iš 5,2 mlrd Lt;
Verslo aplinkos gerinimo („Sauletekis“) – igyvendinta 93 iš 106 pasiulymu (88%).
Eksporto ir investiciju skatinimo - paskirstyta 100% iš 100 mln. Lt;
78. Šaltiniai ir informacija www.esparama.lt;
www.eeefondai.lt;
www.cpva.lt;
http://www.vrm.lt/nrp/index.php?id=173
http://www.esbendradarbiavimas.lt/
http://www.skatinimoplanas.lt/
http://www.atnaujinkbusta.lt/
http://www.zum.lt/lt/zemes-ukio-ministerija/kaimo-pletra/parama-pagal-2007-2013-m--programos-priemones/
www.jtba.lt
