Politinis dalyvavimas ir parama demokratijai Vakaruose ir VRE

1. Politinis dalyvavimas ir parama demokratijai Vakaruose ir VRE 6-7 paskaita

2. Struktūra • Parama demokratijai nebaigtuose režimuose • Politinio dalyvavimo raida pokomunistinėse demokratijose: Lietuvos atvejis • Politinio ir pilietinio angažuotumo pokyčiai Vakaruose • Politinės paramos nuosmukio aiškinimai • VRE ir Vakarų politinės kultūros raidos scenarijai

3. Demokratijos prielaidos? • Demokratijai reikalingas piliečių dalyvavimas • Demokratijai reikalingas gyventojų palaikymas ir pasitikėjimas valdžia • Demokratijai reikalingas piliečių solidarumas ir tarpusavio pasitikėjimas

4. Parama režimui nebaigtose/ nekokybiškose demokratijose Kaip matuoti paramą režimui? • Demokratijai kaip idealui? • Ar vienodai suprantama demokratija? • Kokia reikšmė transformacijos sėkmei? • Dabartiniam (nebaigtam) režimui? • Demokratijos veikimui? • Lyginant su nedemokratiniais režimais: Mishler ir Rose požiūris

6. Praeities, dabarties ir ateities režimo vertinimas 2001 Šaltinis: New Europe Barometer

7. Paramos režimui struktūra VRE Šaltinis: New Europe Barometer

8. Įvairių šalių sistemų vertinimas Lietuvoje (1-5 skalėje, vidurkiai) Šaltinis: Lietuvos visuomenės geokultūrinės nuostatos, 2006

9. Įvairių šalių politinių santvarkų vertinimo vidurkiai pagal tautybę Šaltinis: Lietuvos visuomenės geokultūrinės nuostatos, 2006

10. “Tikrų demokratų” proc. Šaltinis: Europos vertybių tyrimas, 1999/2000

11. Demokratų (proc.) ir žmogaus teisių padėties vertinimo (proc.) koreliacija r=0.83 Šaltinis: Europos vertybių tyrimas, 1999/2000

12. Politinio dalyvavimo raida • Rinkiminis aktyvumas Lietuvoje • Seimo rinkimai • Prezidento rinkimai • Rinkiminio aktyvumo nuosmukio Lietuvoje priežastys • Protesto politikos raida Lietuvoje ir VRE

13. Rinkėjų aktyvumas LR Seimo rinkimuose

14. Rinkėjų aktyvumas VRE šalyse 2003-2007 m. parlamento rinkimuose

15. Potencialūs rinkiminio dalyvavimo veiksniai: hipotezės • Pasitikėjimas politikais • Ryšys su politine bendruomene • Partinė identifikacija • Kartų kaita • “Techninė” rinkiminio aktyvumo mažėjimo priežastis - emigracija

16. Pasitikėjimas politikais ir nedalyvavimas rinkimuose Šaltinis: Porinkiminė apklausa 2008

17. Bendruomeniškumo ir rinkiminio dalyvavimo koreliacijos Atgal Šaltinis: Vertybių tyrimas 2005

18. Rinkiminis aktyvumas (proc.) pagal partinę identifikaciją Šaltinis: Porinkiminė apklausa 2009 Atgal

19. Nedalyvavimas rinkimuose pagal amžiaus grupes Šaltinis: Porinkiminė apklausa 2009

20. Amžius, nedalyvavimas rinkimuose ir partinė identifikacija Šaltinis: Porinkiminė apklausa 2009

21. Dalyvavimas Seimo rinkimuose aktyvumas pagal kartas

22. Protesto politikos lygis ir potencialas Vidurio Rytų Europoje Šaltinis: Europos vertybių tyrimas, 1999/2000

23. Protesto politikos kaita VRE

24. Aiškinimo variantai 1) Susvetimėjimo augimas, pavojus demokratijos stabilumui 2) Normalizacija Socialinio kismo etapai (M.P.Šaulauskas): • Revoliucinis (1988-1992) - visuotinė pilietinės visuomenės politizacija ir mobilizacija, aukštas pasitikėjimo institucijomis lygis, laikraščių skaitomumas ir t.t. • Evoliucinis (1992 - ) mažėja kaitos tempai, didėja tūris, vyksta politinio bendrabūvio stabilizacija, supanašėjimas su Vakarais

25. Santykis tarp valstybės ir piliečių: keturi idealūs tipai

26. Santykis tarp valstybės ir piliečių: šalių išsidėstymas

27. Santykis tarp valstybės ir piliečių: raidos scenarijai

28. Politinio ir pilietinio angažuotumo pokyčiai Vakaruose • Mažėja rinkiminis aktyvumas (1 pav.) • Mažėja narystė partijose (2 pav.) • Mažėja narystė profsąjungose (3 pav.) • Nėra duomenų apie kitų socialinio kapitalo formų nuosmukį Europoje Toliau

30. Atgal

31. Atgal

32. Politinės paramos tendencijos • mažėja pasitikėjimas valdžios institucijomis (4 pav.) • parama demokratijai kaip valdymo formai išlieka stabili Toliau

34. Kodėl mažėja parama? Trys aiškinimai • Kinta institucijų veikla • blogėja • nesutampa su rinkėjų poreikiais • Kinta politinė kultūra • žmonės tampa ciniški (mažiau pilietiški) • žmonės tampa kritiški (labiau pilietiški - Ingleharto versija) • “Kaltos” tarpininkaujančios institucijos • partijos • žiniasklaida

35. Atotrūkio tarp rinkėjų preferencijų ir realios politikos priežastys: • Globalizacija riboja valdžios veiksmų laisvę • Ekonominė integracija perkelia galias į transnacionalinį lygmenį • Valstybės nebegali adekvačiai reaguoti į piliečių norus

36. Inglehart’o aiškinimas • “Postmodernizmas mažina pagarbą valdžiai, bet didina paramą demokratijai” • Empiriniai faktai rodo, kad postmaterialistai: • mažiau gerbia valdžią (authority) • mažiau pasitiki hierarchinėmis institucijomis: policija, kariuomene, bažnyčia • Klausimas: kodėl mažėja pasitikėjimas parlamentu?

37. Partijų vaidmuo • akumuliuoja rinkėjų paramą • “filtruoja” informaciją • mobilizuoja dalyvauti politinėje veikloje • veikia kaip tiltas tarp valstybės ir rinkėjų • užtikrina pozicijos-opozicijos mechanizmo veikimą, kuris ‘nukenksmina’ nepasitenkinimą

38. Žiniasklaida • Perima iš partijų interesų artikuliavimo, • bet ne paramos akumuliavimo funkciją • Žiniasklaidos polinkis negatyvioms naujienoms ir skandalams gali didinti piliečių ciniškumą

39. Vakarų visuomenė: išsilaisvinusi ar susvetimėjusi?

40. Iššūkis demokratijai Ar dabartinė partinė demokratija dar pajėgi funkcionuoti, jei: • Nebeveikia tradiciniai integracijos mechanizmai • Didėja kritiškų piliečių skaičius • Mažėja nacionalinės valstybės galios