NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VISUOMENĖS KAITA

1. NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VISUOMENĖS KAITA

2. BENDROS ŽINIOS APIE LIETUVOS GYVENTOJUS PAGAL 1923 M. SURAŠYMO DUOMENIS 2.03 mln. gyventojų( Be Klaipėdos krašto) Iš jų miestuose-15,81%( 343 127 gyventojai) Kaune-96 tūkst. Šiauliuose—per 38tūkst. Klaipėdoje-per 35 tūkst. Panevėžyje-per 25 tūkst. Marijampolėje-per 17 tūkst. 1923 m. kaime gyveno-84,19 %visų Lietuvos gyventojų 1940 m. kaime gyveno-76,92%visų Lietuvos gyventojų

3. Palyginant su 1897 m. surašymo duomenimis , 1940 m. Vilniaus gyventojų pagausėjo trečdaliu. Kaune beveik du kartus išaugo gyventojų skaičius. Tai įtakojo pramonės augimas, Kaune 1922 m. įkurtas universitetas, vyko sparčios statybos.

4. ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS 23 apskritys Didžiausios: Šiaulių, Panevėžio, Biržų-Pasvalio, Ukmergės. Pati mažiausia Šilutės apskritis-1,2 %šalies ploto. Dviejų tipų miestai: 1-turėję apskrities teises( turėję 10 tūkst. gyventojų) Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Ukmergė. 2-turėję valsčiaus teises ( turėję per 3 tūkst. gyventojų) 22 miestai.

5. GYVENTOJŲ TANKUMAS 40 žmonių kv. kilometre. Latvijoje-29 žmonių kv. kilometre, Estijoje-24, Suomijoje-10, Danijoje-79. Didžiausias tankumas:Biržų-Pasvalio, Marijampolės, Kėdainių, Vilkaviškio, Šakių apskrityse.

6. GIMSTAMUMAS Didėjo. 1927 m. pasiekė maksimumą-29,4 kūdikio 1 tūkst. gyventojų. Nuo 4 deš. mažėjo. Tai lėmė prasidėjusi ekonominė krizė, kai išaugo nedarbas, krito žemės ūkio produktų kainos, sumažėjo jų eksporto galimybės. Vidutinė šeima susidėjo iš 4,7 asmens, turėjo vidutiniškai tris vaikus.( XIX a. pabaigoje šeimoje augo4-5 vaikai)

7. VISUOMENĖ Konservatyvių pažiūrų Nebuvo tarpukaryje civilinės metrikacijos Didelė Bažnyčios įtaka Neigiamas požiūris į skyrybas, nesantuokinius vaikus

8. MIRTINGUMAS Tarpukaryje sumažėjo mirtingumas 1920 m. iš 1 tūkst. gyventojų mirė-21,1 asmuo 1925 m-16,9 1935 m.-9,4 1939 m.-8,8

9. GYVENTOJŲ UŽIMTUMAS 1939 m. žemės ūkyje dirbo 77%visų dirbančiųjų Pramonėje ir statyboje-9% Kitose materialinės gamybos srityse. Likusieji-sveikatos apsaugos, švietimo socialinio aprūpinimo, kultūros srityse-1 %

10. ŽEMĖS ŪKIS Po žemės reformos atsirado 160 tūkst. Vienkiemių Lietuva pati apsirūpindavo žemės ūkio produkcija. Daugiausia žemės ūkio produktų eksportavo į Vokietiją, Angliją. Gyvulinkystės produkcija sudarė daugiau negu pusė Lietuvos eksporto.

11. PRAMONĖ Nepriklausomybės laikotarpiu pramonė vystėsi lėtai. 1923 m. pramonėje dirbo 6%šalies gyventojų.Todėl darbininkų skaičius nebuvo gausus. 1939 m. veikė 1 4415mon4 irdirbo 35 063 darbininkai. Pagrindinės pramonės įmonės: lengvosios, maisto, mašinų, medžio apdirbimo, metalo apdirbimo.

12. Atlyginimai Nekvalifikuotų darbininkų-per dieną 5-7 litai Aukšto rango karininko-1200 lt. per mėnesį. Samdinio dirbančio kaime-200 lt. per mėnesį.

13. KAINOS( 1939 m.) Juoda duona-0,24 Balta duona-0,60 Sviestas 1kg.-3,30 Kiauliena 1 kg.-1,50 Jautiena 1 kg.-0,74 Cukrus 1 kg.-1,00 Bulvės 1 kg.-0,04 Vyriškas kostiumas-80,00 Vyriški pusbačiai-16,30 Medvilnės audinys 1m.-1,38

14. EMIGRACIJA Nepriklauomoje Lietuvoje vyko didelė emigracija dėl ekonominių priežasčių. Pirmiausia į JAV. Vėliau įvedus imigrantų kvotas, lietuviai emigravo į Pietų Amerikos valstybes: Braziliją, Urugvajų, Argentiną. Žydai emigravo į Palestiną, Pietų Afrikos Sąjungą( PAS). Per 20 metų iš viso iš Lietuvos emigravo 102 511gyventojų. Lietuviai sezoniniams darbams vyko į Vokietiją, Latviją.

15. LIETUVOS GYVENTOJŲ SKAIČIUS PAGAL TAUTYBES 2.03 mln. gyventojų( Be Klaipėdos krašto)pagal 1923m.surašymo duomenis. Iš jų : 84% lietuviai Žydai-7,6% Lenkai-3,3% Dauguma miestų gyventojų buvo kitataučiai. Pav. absoliuti žydų dauguma gyveno miestuose ir miesteliuose. Lietuviai daugumą sudarė kaimo gyventojų skaičių.

16. ŽYDŲ IR KITŲ TAUTINIŲ MAŽUMŲ PADĖTIS TARPUKARYJE Turėjo kultūrinę autonomiją: savo mokyklas, spaudą, vaikų darželius, teatrą, kultūrines ir labdaros organizacijas. Dalyvavo nepriklausomybės kovose Dalyvavo rinkimuose į Seimą Žydai turėjo savo reikalų ministeriją 1,5 metų tarnavo Lietuvos kariuomenėje( pakilti iki karininkų negalėjo) 1922 m. Konstitucija garantavo tautinių mažumų teises

17. TAUTINIŲ MAŽUMŲ PADĖTIS PO 1926 M. VALSTYBĖS PERVERSMO Pagal 1928 m. Konstituciją tautinių mažumų teisės siaurinamos. Į pirmą vietą iškeltas tautiškumasir lietuvių tautybė. Neliko tautinių mažumų ministerijose, kariuomenėje, aukštųjų mokyklų katedrose, kitose valstybės įstaigose.

18. Lenkams uždrausta rinktis medicinos, farmacijos, karininkų, teisės, pedagogo specialybių. Uždrausta leisti lenkų knygas, , rodyti lenkų filmus, platinti lenkų spaudą. Lietuviai gaudavo pasus, kurie galiojo visose valstybėse išskyrus Lenkijoje.

19. ANTISEMITIZMO STIPRĖJIMAS IR VALDŽIOS POZICIJA Lietuvos valdžią ir kitos institucijos draudė antisemitizmo politiką, griežtai baudė antisemitinius išpuolius, griežtai cenzūruojama spauda , ypač straipsniai, kurie kurstė tautinę ir religinę neapykantą.