1 / 13

Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema ir lankstieji Kioto mechanizmai

Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema ir lankstieji Kioto mechanizmai . Advokato padėjėja Ieva Žebrytė 2007 m. vasario 22 d . „ Prekybos emisijomis “ sistemos. Emisijų prekybos sistemų gausa;

felix
Download Presentation

Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema ir lankstieji Kioto mechanizmai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema ir lankstieji Kioto mechanizmai Advokato padėjėja Ieva Žebrytė 2007 m. vasario 22 d.

  2. „Prekybos emisijomis“ sistemos • Emisijų prekybos sistemų gausa; • JAV savanoriška prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimais sistema („Chicago Climate Exchange“); • Didžiosios Britanijos ir Danijos prekybos taršos CO2 leidimais vidaus rinkos; • Privačios (Statoil, Shell ir kt.) sistemos; • Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema (ES EPS). • Ar visas jas „suvienys“ JT Bendrosios (rėminės) klimato kaitos konvencijos (JT BKKK) Kioto protokolo lanksčiųjų mechanizmų pagrindu sukurta sistema (-os)?

  3. JT BKKK Kioto protokolo sistema • 1992 m. Niujorke buvo priimta Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK). Pagrindinis šios Konvencijos tikslas – stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferos tokiame lygyje, kuriame pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdo klimato kaitos sistemos (JT BKKK, 2 straipsnis). • Protokolas su konkrečiais valstybių įsipareigojimais ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo mechanizmais pasirašytas 1997 m. Šio, Kioto, protokolo pagrindu Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2008-2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 8% lyginant su baziniais 1990 metais.

  4. JT BKKK Kioto protokolo sistema • Lankstieji mechanizmai: • Prekyba emisijomis (EP – Kioto protokolo 17 str.) • Švarios plėtros mechanizmas (ŠPM – Kioto protokolo 12 str.) • Bendras įgyvendinimas (BĮ - Kioto protokolo 6 str.) • Šioje sistemoje valstybės gali viena kitai perleisti priskirtus ribotus taršos kiekius arba tai daryti per privačius asmenis, kuriems tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų numatyta tvarka yra suteikiamos atitinkamos teisės. • Siekiama mažinti emisijas ekonomiškai palankiausiomis sąlygomis.

  5. ES EPS • 2003 m. spalio 13 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EC, nustatanti prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apyvartiniais taršos leidimais sistemą Bendrijoje, (ES EPS direktyva). Ji sukūrė pirmąją veikiančią tarptautinę anglies dvideginio (CO2) emisijų leidimų sistemą pasaulyje. • ES EPS taikoma 6 rūšių (kaip nurodyta JT BKKK) šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, nors iš pradžių (2005 - 2007) ji galios tik CO2 ir tik ribotam veiklos rūšių kiekiui (energetika, rūdinių metalų gamyba, mineralų pramonė (cementas, stiklas), celiuliozės ir kartono gamyba).

  6. ES EPS ir „bubble policy“ • „Senosios“ ES valstybės narės pasinaudodamos Kioto protokolo 4 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis taip vadinamos „bubble policy“ galimybę, yra pasirašiusios susitarimą dėl „naštos pasidalinimo“ (Burden sharing agreement), kuriuo nustatė bendrus emisijų mažinimo tikslus ir emisijų mažinimo priemones 2008-2012 metais. • ES EPS yra regioninės ekonominės plėtros organizacijos ir jos valstybių narių kaip Kioto protokolo dalyvių grupės iniciatyva paremta „vidaus“ teisės aktais. Pagal Kioto protokolo 17 straipsnį ji laikytina „papildoma priemone“ kitiems Kioto protokolo dalyvės veiksmams, kurie vykdomi pagal Protokolo 3 straipsnį.

  7. Skirtumai ir panašumai • Skiriasi ES EPS ir JT BKKK Kioto protokolo prekybos emisijomis ir kitų lanksčiųjų mechanizmų „veikimo teritorija“ ir apimtis. • ES EPS nustatytos ir griežtai apribotos pramonės šakos bei atitinkamų įrenginių, kurie gali dalyvauti ES EPS, pajėgumai. JT BKKK Kioto protokolo prekybos emisijomis ir kitų lanksčiųjų mechanizmų sistema daugelį dalykų paliks spręsti nacionaliniais teisės aktais. • Bendra vienetų, kuriais prekiaujama reikšmė, t.y. vienetai, kuriais prekiaujama yra metrinė anglies dioksido (CO2) tona arba bet kokių kitų šiltnamio dujų kiekis pagal globalinio šiluminio potencialo reikšmę ekvivalentiškas CO2 tonai.

  8. Skirtumai ir panašumai • Panašios, bet ne identiškos, techninės prekybos bazės, kurių suderinamumas yra labai svarbus praktinis klausimas. • Visose ES valstybėse narėse iš esmės vieninga ATL išdavimo (sukūrimo) sistema, o JT BKKK dalyvės remiasi skirtingomis nacionalinėmis sistemomis. • Šiuo metu yra sunku pasakyti, kuri iš sistemų turi geresnes prielaidas subjektų savireguliacijai (kuo mažesniam valstybės įsikišimui) ir rinkos ekonomikos principų veikimui ekologinius kaštus integruojant į gamybos sąnaudas.

  9. ES EPS ir Kioto vienetai • „Kioto vienetai“ - tai nustatytosios normos vienetas (angl. AAU), teršalų šalinimo vienetas (TŠV, angl. RMU), šiltnamio dujų (teršalų) mažinimo vienetas (TMV, angl. ERU) ir laikinas patvirtintas taršos mažinimo vienetas (PTMV, angl. CER); • ES EPS vienetai – tai apyvartiniai taršos leidimai (ATL) (ATL – tai leidimas per nustatytą laiką išmesti vieną toną anglies dioksido ekvivalento. ATL kiekis yra įrašomas į taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimą (toliau – TIPKL)). • Pagal Jungiančiąją direktyvą ES EP sistemoje yra „pripažįstami“ Kioto sistemos vienetai.

  10. ES EPS ir Kioto lankščiųjų mechanizmų jungtis • ES EPS – tai „papildoma vidaus priemonė“, kuri galbūt ir laikytina apibrėžtu bei aiškiu prekybos emisijomis modeliu, tačiau nėra JT BKKK Kioto protokolo prekybos emisijomis sistemos dalis. • Jungiančioji direktyva suteikė galimybę, atitikties tikslais, pasinaudoti už ES ribų atsirandančiais emisijų sumažinimais. Jungiančioji direktyva sukūrė „jungtį“ tarp ES EPS ir pasaulinės Kioto sistemos. Valstybėms narėms buvo suteikta galimybė leisti privačioms įmonėms naudoti PTMV ir TMV, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal ES EPS.

  11. ES EPS ir Kioto lankščiųjų mechanizmų jungtis • Jungiančioji direktyva (2004/101/EB) buvo priimta 2004 m. lapkričio 13 d. Tai yra ES EPS direktyvos 2003/87/EB pataisa. • Jos nuostatos gali būti padalintos į dvi pagrindines kategorijas: • Jungiančiosios direktyvos nuostatos, suteikiančios dalyviams (operatoriams) galimybę naudoti TMV bei PTMV, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal ES EPS; ir • Jungiančiosios direktyvos nuostatos, apibūdinančios papildomus kriterijus, kurie yra taikomi, kai yra tvirtinamas ir leidžiamas dalyvavimas ŠPM bei BĮ pagal Kioto protokolą. • Galioja tik ES!

  12. Praktiniai aspektai • ES EPS ir JT BKKK Kioto protokolo prekybos emisijomis ir kitų lanksčiųjų mechanizmų sistemų techninis suderinamumas tarptautinės teisės aktais dar neišspręstas. • ES EPS dalyvaujančių įmonių (operatorių) galimybės naudotis ŠPM ir BĮ projektų rezultatais siekiant įvykdyti ES EP sistemoje jiems keliamus reikalavimus yra ribotos. • JT BKKK lanksčiųjų mechanizmų įgyvendinimas įvairių Kioto protokole dalyvaujančių valstybių teisės aktuose yra nenuoseklus ir įvairialypis.

  13. Kontaktai Pranešėja: Ieva Žebrytė Advokato padėjėja Ieva.Zebryte@norcous.lt Norcous & Partners: Dr. Irmantas Norkus Vadovaujantis partneris Irmantas.Norkus@norcous.lt Aušra Mudėnaitė Partnerė, Nekilnojamojo turto ir statybų praktikos grupės vadovė Ausra.Mudenaite@norcous.lt Daugiau informacijos www.norcous.lt

More Related