GERIAMOJO VANDENS TAR ŠA IR JOS POVEIKIS SVEIKATAI

1. GERIAMOJO VANDENS TARŠA IR JOS POVEIKIS SVEIKATAI Visuomenės sveikatos specialistė Dainora Bielskytė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras

2. Vandens nauda • vanduo reikalingas medžiagų apykaitai, maisto įsisavinimui ir kitiems cheminiams procesams; • vandens reikia gerai kraujo apytakai, maistinių medžiagų, deguonies ir gliukozės patekimui į ląsteles; • su vandeniu iš organizmo pašalinami medžiagų apykaitos produktai; • vanduo reguliuoja organizmo temperatūrą; • vanduo išsaugo odos ir kitų audinių skysčių balansą; • vanduo reikalingas sąnariams bei raumenims, smegenų darbui;

3. Geriamojo vandens šaltinis Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje yra požeminis vanduo. Požeminis vanduo– vanduo, kuris yra nuogulų, nuosėdų, uolienų porose ir plyšiuose, mineralų kristalinėse gardelėse.

4. Geriamojo vandens kokybė Geriamojo vandens kokybė– teisės aktų nustatyta geriamojo vandens savybių visuma, leidžianti tenkinti išreikštus ir numanomus vandens vartotojų poreikius (LR Geriamojo vandens įstatymas, 2001). Geriamasis vanduo yra saugus ir sveikas naudoti, kai(Lietuvos higienos norma HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”): • Vandenyje nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo skaičiais ar koncentracijomis galinčių kelti pavojų žmonių sveikatai. • Atitinka nustatytus minimalius mikrobiologinius ir toksinius (cheminius) rodiklius. • Užtikrinama vandens išteklių ir tiekiamo geriamojo vandens apsauga nuo taršos. • Vykdomi higienos normoje 7−12 ir 14−16 punktų reikalavimai.

5. Geriamojo vandens kokybę lemiantys veiksniai • Geologinės sąlygos; • Geriamojo vandens ruošimas; • Vandentiekio skirstomojo tinklo būklė; • Vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklo būklė; • Geriamojo vandens šaltinių apsauga nuo taršos; • kt.

6. Geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimas • LR Geriamojo vandens įstatyme (Žin., 2001, Nr. 64-23270) yra nustatytos geriamojo vandens tiekėjų ir vartotojų atsakomybės ribos, užtikrinant geriamojo vandens saugą ir kokybę: 5 str. 2 punktas: ...geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. 5 str. 3 punktas: Už vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje esančio geriamojo vandens saugą ir kokybę atsako patys vartotojai.

7. Geriamojo vandens kokybė Klaipėdos mieste • Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, jog daugumoje Lietuvos vietovių tiekiamas geriamasis vanduo yra saugus, išskyrus šiaurės vakarinę dalį tarp kurios yra ir Klaipėdos miestas. • Klaipėdos mieste 1-osios vandenvietės (ji aprūpina vandeniu gyventojus, gyvenančius į šiaurę nuo Danės upės) vanduo atitinka higienos normos reikalavimus, išskyrus pagal fluorido ir amonio rodiklius. • 3-iosios vandenvietės (ji aprūpina vandeniu gyventojus, gyvenančius į pietus nuo Danės upės) vanduo atitinka higienos reikalavimus ir yra saugus bei tinkamas vartoti.

8. Centralizuotai tiekiamo vandens kokybės problema – fluoridai

9. Geriamojo vandens kokybės problema – fluoridai (1) • Fluoras – tai mikroelementas, kurio pagrindinis šaltinis žmogaus organizmui yra geriamasis vanduo. Fluoras dažniausiai gamtoje aptinkamas fluoridų pavidalu. • Žmogaus organizmas iš geriamojo vandens gauna apie 75–90 proc. rekomenduojamos fluoro paros normos. • Rekomenduojama paros norma vaikams – 1,4–4 mg, paaugliams – 0,5–2,5 mg, suaugusiems – 2−3 mg fluoro. • Geriamajame vandenyje fluoras yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir visiškai tirpus, t. y. nesudaro jokių nuosėdų. • Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama fluoro koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,6–0,8 mg/l, o didžiausia leistina koncentracija yra 1,5 mg/l, kuri taikoma Lietuvoje.

10. Geriamojo vandens kokybės problema – fluoridai (2) Fluoras turi teigiamą ir neigiamą poveikį žmogaus sveikatai: Teigiamas poveikis – fluoras būtinas dantims ir kaulams formuotis (kai geriamajame vandenyje 0,6−0,8 mg/l): + fluoras profilaktiškai apsaugo nuo dantų ėduonies. + taisyklingai vystosi augančio organizmo kaulų struktūra ir sistema. Neigiamas poveikis – fluoridai gaunami su geriamuoju vandeniu visų pirmiausia veikia dantis ir kaulus (kai geriamajame vandenyje >1−10 mg/l): – didesnės fluoridų koncentracijos gali įtakoti dantų fluorozėsatsiradimą. – ypač didelės fluoridų koncentracijos gali įtakoti skeleto fluorozėsatsiradimą.

11. Geriamojo vandens kokybės problema – fluoridai (3) Pagrindiniai fluoro šaltiniai: • Geriamasis vanduo. • Maistas: kava, arbata, fluoruota druska, soja, špinatai, ryžiai, svogūnai, jūros kopūstai, riešutai, salotos, žirniai, krevetės, žuvis, mėsa, maisto papildai. • Produktai dantų priežiūrai. • Oras: pvz. pramonėje fosfatinių trąšų gamybos metu, akmens anglių pelenuose po akmens anglių deginimo.

12. Dantų fluorozė • Dantų fluorozė – tai dantų liga, kai dėl ilgalaikio fluoro veikimo, kurio koncentracija geriamajame vandenyje yra >1–1,5 mg/l, pakenkiami dantys jų formavimosi ir vystymosi metu. • Dantų fluorozės požymiai – ant emalio atsiradusios baltos ar matinės linijomis, dėmės, kurios gali būti susiliejusios ir sudaryti “debesėlius“. Jei pažeidimai gilesni, gali atsirasti duobelių, erozijų, danties vainiko defektų. • Dantų fluorozė dažniausiai pasireiškia vaikams dantų vystymosi ir formavimosi laikotarpiu (nuo 3 iki 8 metų amžiaus). Fluorozė pažeidžia pieninius ir nuolatinius dantis, tačiau pastarieji pažeidžiami dažniausiai.

13. Dantų fluorozė

14. Skeleto fluorozė • Skeleto fluorozė pirmiausia yra susijusi su gaunamu fluoridų kiekiu iš geriamojo vandens: • Skeleto fluorozėpastebima tada, kai fluoridų koncentracija geriamajame vandenyje būna nuo >3−10 mg/l. Požymiai: • neaiškus diskomfortas galūnių ir liemens srityje; • nugaros skausmas ir sustingimas; • Didėjantis sustingimas, dėl kurio sunku judėti; • Sustingimas plintantis į visus sąnarius: deformuojami klubo, kelių ir kiti sąnariai;

15. Dantų ir kaulų fluorozės profilaktika • Dantų ir kaulų fluorozės svarbiausias profilaktikos būdas yra geriamojo vandens, neviršijančio leidžiamo fluoro kiekio, vartojimas. • Fasuoto vandens vartojimas. • Odontologai rekomenduoja, kad vaikams iki 3 metų dantų valymui būtų naudojama dantų pastą be fluoro, nes tokio amžiaus vaikai nemoka gerai išsiskalauti burnos po dantų valymo bei dažnai nuryja dantų pastą. • 3−6 metų amžiaus vaikams rekomenduojama naudoti dantų pastą be fluoro arba su mažu jo kiekiu (iki 250 ppm; ppm – fluoro dalelių kiekis milijone pastos dalelių). • Suaugusiesiems ir paaugliams rekomenduojamas fluoro kiekis dantų pastoje – 1000–1100 ppm. Fluoras iš vandens nepasišalinamas jį virinant ar šaldant!

16. Šachtinių šulinių vandens kokybės problema – nitratai

17. Geriamojo vandens kokybės problema – nitratai (1) • Lietuvoje aktuali šachtinių šulinių vandens problema – nitratai, kurie gali būti toksiški žmogaus organizmui. • Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos. Per dirvą į vandenis patenkančios azoto trąšos užteršia vandenį. Azotui jungiantis su vandenyje ištirpusiu deguonimi, vyksta nitrifikacijos procesas – susidaro nitratai. • Nitratai geriamajame vandenyje neturi spalvos, kvapo ir skonio. Šie pavojingi teršalai gali būti nustatyti tik nitratų testais arba laboratoriniais tyrimais. • Šachtinių šulinių įrengimo ir priežiūros reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 43:2005 “Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai”.

18. Geriamojo vandens kokybės problema – nitratai (2) • Toksinis nitratų poveikis žmogui atsiranda, kai žmogaus organizme nitratai virsta į nitritus. • Įprastai plaučiuose deguonį prisijungia ir į organizmo audinius išnešioja kraujo baltymas hemoglobinas, o nitritai organizme prisijungę prie hemoglobino sudaro junginį methemoglobiną, kuris negali pernešti deguonies į audinius, tada vystosi deguonies stygius (hipoksija). • Simptomai: dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės, o sunkiais atvejais – atsiranda traukuliai ir gali ištikti mirtis. Pastebėjus šiuos požymius reikia kuo skubiau kreiptis į medikus! • Nitritai labai pavojingi kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus, besilaukiančioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis. • Gyventojams, kurių šulinių vandenyje nustatytas per didelis nitratų kiekis, rekomenduojama naudoti fasuotą vandenį, įsirengti filtrus nitratams šalinti, o geriausia būtų jungtis prie centralizuotos vandens tiekimo sistemos. Nitratai iš vandens nepasišalinami jį virinant ar šaldant!

19. “Mes vandens buvimo beveik nepastebime. Gyvename turtingoje šalyje: geriame požeminį vandenį... Turbūt eilinis Lietuvos gyventojas vargiai įsivaizduoja egzistenciją, kuomet kiekviena diena yra kova dėl vandens. O juk milijonai žmonių gyvena tokiose vietovėse, kur artimiausias vandens šaltinis yra mažiausiai vieno kilometro atstumu nuo namų.” (Žurnalas “Ozonas”, 2010/4 (29), p. 2)

20. AČIŪ UŽ DĖMESĮ Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Dainora Bielskytė Tel. (8 46) 234796 El. p. dainora@sveikatosbiuras.lt