1 / 11

Maironis 1862 - 1932

Maironis (1862 11 02-1932 04 28) Maironis- Jonas Maciulis.Ikiliausias XIX a. pab. XX a. pr. lietuviu poetas gime laisvuju ukininku Onos ir Aleksandro Maciuliu eimoje u skolas dvejiems metams perimtame dvare, augo alia esanciame tevu ukyje Bernotuose su trimi

dian
Download Presentation

Maironis 1862 - 1932

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


    1. Maironis (1862 - 1932)

    2. Maironis (1862 11 02-1932 04 28) Maironis- Jonas Maciulis.Iškiliausias XIX a. pab. – XX a. pr. lietuviu poetas gime laisvuju ukininku Onos ir Aleksandro Maciuliu šeimoje už skolas dvejiems metams perimtame dvare, augo šalia esanciame tevu ukyje Bernotuose su trimis seserimis: Kotryna, Marcele ir Pranciška.

    3. Biografija   Jonas Maciulis (dokumentuose Maciulevicius), gime 1862m. Pasandravio dvare, Šiluvos valsciuje, Raseiniu apskrityje. Jo tevai buvo laisvi valstieciai, palaike artimus ryšius su aplenkejusiais bajorais. Mokslo pradžia J.Maciulis gavo iš tevo, pusmeti mokesi Betygalos mokykloje. 1873m. J.Maciulis istojo i Kauno gimnazijos parengiamaja klase. Šeštoje klaseje pradejo rašyti eilerašcius lenkiškai. Baiges gimnazija, 1883m. istojo i Kijevo universiteta studijuoti literaturos. Po metu, atsižvelgdamas i tevu nora, 1884m. istojo i Kauno dvasine seminarija. Baiges seminarija, 1888 - 1892m. tese mokslus Peterburgo Imperatoriškoje Romos kataliku dvasineje akademijoje. 1891m. J.Maciulis gavo teologijos kandidato laipsni, buvo išventintas i kunigus, pirma karta pasiraše Maironio slapyvardžiu. 1892m. jam buvo suteiktas teologijos magistro laipsnis. 1892 - 1894m. Kauno kunigu seminarijoje deste moraline teologija, o 1894 - 1909m. profesoriavo Peterburgo dvasineje akademijoje. Tai patys gražiausi ir kurybiškiausi J.Maciulio gyvenimo metai. Šiuo laikotarpiu jis paraše pacius stipriausius savo kurinius. 1903m.Maironiui suteiktas teologijos daktaro laipsnis.     1909m. J.Maciulis grižo i Kauna ir buvo paskirtas Kauno kunigu seminarijos rektoriumi. Šiose pareigose J.Maciulis išbuvo iki mirties. J.Maciulis mire 1932m. birželio 28d., palaidotas Kaune.

    4. Maironio kapas Kauno arkikatedros šventoriuje

    5. Paminklas Maironiui Kaune

    6. Kuryba Rinkinys "Pavasario balsai" - (1895). Poemos: "Lietuva" (1888 m. , neišspausdinta), "Tarp skausmu i garbe" (1895 m. , S. Garnio slapyvardžiu), "Nuo Birutes kalno", "Janoji Lietuva", "Raseiniu Magde" (1909 m.), "Musu vargai" (1920 m.). Libretai: " Kame išganymas" (1895 m.) ir "Nelaimingos Dangutes vestuves" (1930 m.); Istorine dramine trilogija "Kestucio mirtis" (1921 m.), "Vytautas pas kryžiuocius" (1925 m.) ir "Didysis Vytautas - karalius" (1930 m.), kurioje romantiškai idealizavo Lietuvos praeiti. Literaturos istorijos ir kritikos darbai: "Trumpa lietuviu rašliavos apžvalga" (1906 m.), "Trumpa visuotines literaturos istorija" (1926m.); Remdamaisis daugiausia Simonu Daukantu, paraše populiaria istorija "Apsakymai apie Lietuvos praeiga" (1891 m.). Paraše nemažai ir publicistiniu straipsniu, teologijos studiju. Išverte Adomo Mickeviciaus, A. Miuse, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnu. .

    7. Maironio poemos „Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta) „Tarp skausmu i garbe“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardžiu) „Nuo Birutes kalno“ „Jaunoji Lietuva“ „Raseiniu Magde“ – 1909 m. „Musu vargai“ – 1920 m.

    8. Rankraštis

    9. Kurybos bruožai Maironio kuryba tiesiogiai susijusi su XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios pokyciais lietuciu literaturoje. Tai tautinio atgimimo laikas, kai arines Rusijos sudetyje esancioje Lietuvoje nelegaliai plinta laikraštis „Aušra“, kai knygnešiai platina draudžiama spauda lietuviu kalba. Tuo metu šviesuoliai kviete aukotis tautiecius visuomenes idealams, dirbti tautos labui. Patriotineje-visuomenineje Maironio kuryboje išpažistama tevynes meile, visuomene, ypac jaunimas, kvieciami imtis bendru darbu.  Patriotineje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema. Kaip iprasta romantikams, ir Maironiui Lietuvos istorija tampa ikvepimo šaltiniu, skatina mastyti apie tuometine vargana Lietuvos padeti.   Vis delto, be patriotiniu šukiu, kvietimo dirbti tautai, aukotis aukštiems idealams, Maironis savo kuryboje kalba ir apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savita dvasine patirti.

    10. Maironio poezijoje vyrauja dvi temos- visuomenine ir individo saviraiškos, kurios aprepia ne tik tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmeniškai ir skausmingai išgyventa. Šios temos neretai jungiasi viename eileraštyje ir sudaro jo konflikto pagrinda. Maironis mego eilerašti komponuoti iš dvieju daliu: iš pradžiu piešiamas epiškesnis vaizdas, o pabaigoje, paprastai paskutineje strofoje, išreiškiamas asmeninis kalbanciojo požiuris ir jausmai. Ne viename eileraštyje Maironis kalba apie poeto misija, apie nora buti išgirstam, suprastam ir ivertintam. Kartais poetas prisipažista, kad nesupratimas slegia, todel neretai nutyla, neišsako  iki galo, neišreiškia žodžiais to, ka nujaucia. Laisva poetine jo saviraiška tramdo prisiimti visuomeniniai isipareigojimai, priklausymas kunigu luomui. Maironis sukure viena gyvybingiausiu lietuviu lyrikos tradiciju. Velesniu kartu poetai ne syki skelbe nusisuka nuo Maironio poezijos, bet melodingos, lietuviu liaudies dainomis paremtos jo lyrikos stilius išlaike savo verte ir velesniais laikais. Šia tradicija remesi ne vienas lietuviu poetas, pavyzdžiui, Salomeja Neris, Justinas Marcinkevicius ir kiti.

    11. Poeto, kunigo, teologijos daktaro Jono Maciulio-Maironio (1862-1932) gimtineje Pasandravyje išlike gyvenamojo namo pamatai, svirtinis šulinys ir pakinktine. Sodyboje pastatytas paminklinis akmuo. Poetas augo Bernotu viensedyje, i kuri 1864 m. sugrižo Maciuliu šeima. Sodyboje yra poeto sesers gyvenamasis namas, kuriame irengta etnografine ekspozicija. Šis namas, Maironiui padedant, atstatytas tevu namo, sudegusio per I-aji pasaulini kara, vietoje. Išlikusi ledaine, šulinys, tvartai, atstatyta kletis. Pakelyje iš Bernotu i Pasandravi - 1831 m. ir 1863 m. sukileliu kapinaites, poeto pamegtas šaltinelis, kitos paminklines vietos. 1993 m. pastatyti tiltai per Luknes ir Sandravos upelius, nutiestas ir kryžiais bei koplytelemis papuoštas takas, jungiantis Bernotus, Maironio šaltineli ir Pasandravi. 1998 m. Betygalos Maironio vidurineje mokykloje atidarytas Maironio memorialinis kambarys, kuriame eksponuojami Maciuliu šeimos portretai, poeto asmeniniai daiktai ir knygos. Pasandravyje, nuostabiame gamtos kampelyje, vyksta daug rajono kulturiniu renginiu; juose skamba poezijos posmai, sklinda pagal Maironio posmus sukurta muzika. Maironio gimtine kasmet aplanko respublikos jaunieji maironieciai, rajono ir respublikos moksleiviai, nemažai kitu sveciu, Maironio kurybos gerbeju.

    12. Projekta kure: Ignas Gudonavicius, 8d klases mokinys, mokytoja: Irena Baranauskaite

More Related