1 / 44

Rizikos grupės vaikų tyrimo rezultatų analizė

Rizikos grupės vaikų tyrimo rezultatų analizė. Tyrimą atlikto Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama Nepilnamečių justicijos programą Eglė Vileikienė, VRM Viešojo saugumo departamento vyriausioji specialistė. Tyrimo metodika.

dacey
Download Presentation

Rizikos grupės vaikų tyrimo rezultatų analizė

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Rizikos grupės vaikų tyrimo rezultatų analizė Tyrimą atlikto Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama Nepilnamečių justicijos programą Eglė Vileikienė, VRM Viešojo saugumo departamento vyriausioji specialistė

  2. Tyrimo metodika • Reprezentatyvi rizikos grupės vaikų, įtrauktų į policijos informacinę apskaitą, apklausa atlikta 2002 m. gruodžio mėn. • Individualių interviu metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1032 10-18 metų rizikos grupės vaikai.

  3. Tyrimo metodika • Šis tyrimas yra platesnio tyrimo, apimančio įvairių visuomenės grupių požiūrį į linkusius nusikalsti nepilnamečius ir į nepilnamečių justiciją apskritai, dalis. • Tyrimo rezultatai lyginami su visuomenės nuomonės apklausos (LŽTC, 2000 m.), policijos pareigūnų apklausos (VRM, 2002 m.) ir Vilniaus miesto moksleivių apklausos (VRM ir LŽTC, 2002 m.) duomenimis.

  4. Rizikos grupės vaikų informacinė apskaita • “Į šią apskaitą įtraukiami vaikai, dėl įvairių priežasčių pažeidžiantys įstatymus, valkataujantys, elgetaujantys, nelankantys mokyklos, patyrę fizinį ar psichinį smurtą, turintys pedagoginių ar psichologinių problemų, gyvenantys ypač sunkiomis materialinėmis sąlygomis”. Policijos generalinio komisaro 2001 spalio 10 d. įsakymu Nr.462 patvirtinta Nepilnamečių reikalų policijos pareigūno tarnybinės veiklos instrukcija.

  5. Tyrimas apėmė keletą svarbių aspektų: • rizikos grupės vaikų padarytų teisės pažeidimų pobūdį ir delinkventinį elgesį, • artimiausią rizikos vaikams aplinką, • požiūrį į policijos darbą, • patirtį bendraujant su policija ir kitomis tarnybomis, dirbančiomis su probleminiais vaikais, • patirtį tapus nusikaltimo auka, • rizikos grupės vaikų požiūrį į nepilnamečių problemas ir nepilnamečių nusikaltimų priežastis.

  6. Įtraukimo į rizikos grupę priežastys • Nusikaltimo padarymas – 47 proc. • Kito teisės pažeidimo padarymas – 43 proc. • Narkotikų ar kitų svaigiųjų medžiagų vartojimas – 7 proc. • Valkatavimas – 7 proc. • Alkoholio vartojimas – 4 proc. • Atidėtas bausmės vykdymas – 3 proc. • Pamokų nelankymas – 3 proc. • Kita– 8 proc. • Nežino priežasties – 5 proc.

  7. Buvimo policijos pareigūnų sudarytoje rizikos grupės vaikų informacinėje apskaitoje vertinimas

  8. Buvimo policijos pareigūnų sudarytoje rizikos grupės vaikų informacinėje apskaitoje vertinimas • Respondentai įvairiai vertina savo buvimą policijos pareigūnų sudarytoje rizikos grupės vaikų informacinėje apskaitoje: keturi iš dešimties tam neteikia didelės reikšmės, trečdalis slepia nuo aplinkinių, ketvirtadaliui šis faktas trukdo bendrauti su kitais žmonėmis.

  9. Pažeidimai ir nusikaltimai, kurios padarė respondentai

  10. Pažeidimai ir nusikaltimai, kurios padarė respondentai • Dauguma respondentų yra padarę 1-2 teisės pažeidimus. Tik penktadalis nepilnamečių nusikalsta vieni. Dauguma nepilnamečių teisės pažeidimus padarė su bendraamžiais, ketvirtadalis su vyresniais nei 18 metų, o dešimtadalis – su jaunesniais vaikais.

  11. Ar teisės pažeidimą padarėte vienas, ar su kitais?

  12. Kokio amžiaus buvo kiti, su kuriais padarėte pažeidimą?

  13. Rizikos grupės vaikų aplinka • Rizikos grupės vaikų aplinka, su kuria jie bendrauja, neretai taip pat yra turėjusi reikalų su policija. Tik dešimtadalis respondentų nurodė neturintys draugų, kurie jau turėjo reikalų su policija.

  14. Ar turite draugų, kurie jau turėjo reikalų su policija?

  15. Ar dažnai pasitaiko, kad Jūs...?

  16. Žalingų įpročių paplitimas • Rizikos grupės vaikai pasižymi maištingu elgesiu: net 8 iš 10 bėga iš pamokų, du trečdaliai rūko, pusė vartoja alkoholį, penktadalis lošia iš pinigų, dešimtadalis paslapčia ima iš tėvų pinigus, bėga iš namų. • Rūkančių ir vartojančių alkoholį rizikos vaikų dalis proporcingai auga su amžiumi: jei tarp 10-13 metų vaikų rūko ir vartoja alkoholį tik trečdalis, tai 17-19 metų amžiaus grupėje tokių yra septyni iš dešimties.

  17. Žalingų įpročių paplitimas įvairiose amžiaus grupėse

  18. Policijos pareigūnų ir policijos darbo vertinimas

  19. Policijos pareigūnų ir policijos darbo vertinimas • Kriminalinė patirtis turi labai didelę įtaką daugeliui respondentų vertinimų: santykiams su kriminalinės justicijos pareigūnais, jų vertinimui, elgesiui su bendraamžiais, savo tėvais ir pan. Daugiau teisės pažeidimų padarę ir dažniau su kriminalinės justicijos pareigūnais bendravę nepilnamečiai daug blogiau vertina policijos pareigūnus, su kuriais jiems asmeniškai teko bendrauti, bei policijos darbą apskritai.

  20. Priežastys, dėl kurių respondentai bijo policijos pareigūnų • Naudoja jėgą, žiaurus elgesys – 38 proc. • Pikta išvaizda, gąsdina uniforma – 19 proc. • Bausmės baimė, dėl pasekmių – 14 proc. • Grubus bendravimas – 8 proc. • Bijau ir viskas – 7 proc. • Nemalonu, nesinori bendrauti – 7 proc. • Kad tėvai nesužinotų ir nesinervintų – 4 proc. • Kita – 2 proc.

  21. Priežastys, dėl kurių respondentai bijo policijos pareigūnų • Trečdalis rizikos grupei priskiriamų vaikų nurodė bijantys policijos pareigūnų. • Pagrindinė tokios baimės priežastis – netinkamas policijos pareigūnų elgesys (fizinės jėgos naudojimas, gąsdinanti išvaizda, grubus bendravimas).

  22. Bendravimas su tam tikrais žmonėmis: tėvais, mokytojais, policijos pareigūnais bei tarnybų, turinčių rūpintis rizikos grupei priskirtais vaikais, darbuotojais

  23. Bendravimas su tam tikrais žmonėmis • Dažniausiai respondentai bendrauja su savo tėvais ir mokytojais, rečiau su treneriais, būrelių vadovais, su nepilnamečių reikalų inspektoriais ir su socialiniais darbuotojais. • Su kriminalistais, tardytojais ir policijos patruliais respondentai bendravo daug rečiau: 4 iš 10 nurodė niekada su jais nebendravę ar nežinantys, kas jie tokie. • Vaikai mažiausiai yra bendravę su vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojais ir su psichologais.

  24. Asmenų, su kuriais bendravo respondentai, vertinimas

  25. Asmenų, su kuriais bendravo respondentai, vertinimas • Respondentai geriausiai vertina tuos žmones, su kuriais jie dažniausiai bendrauja: tėvus, mokytojus, trenerius ir būrelių vadovus. • Su nepilnamečių reikalų inspektoriais ir socialiniais darbuotojais jie bendrauja daug rečiau, tačiau juos vertina pakankamai gerai. • Su kriminalistais, tardytojais ir policijos patruliais dažnai bendrauja tik nedaugelis ir jie vertinami vidutiniškai. • Su vaiko teisių apsaugos darbuotojais ir psichologais dažnai bendrauja tik nedidelė dalis respondentų, tačiaujie vertinami pakankamai gerai.

  26. Su kuo Jums lengviau bendrauti: su policijos pareigūnu vyru, ar su pareigūne moterimi?

  27. Su kuo Jums lengviau bendrauti: su policijos pareigūnu vyru, ar su pareigūne moterimi? • Daugiau nei pusei rizikos grupės vaikų bendraujant su policijos pareigūnais, svarbi jų lytis. Pirmenybę bendravimui su policijos pareigūne moterimi teikė keturi iš dešimties apklaustųjų, tuo tarpu kai su pareigūnu vyru – beveik 3 kartus mažiau.

  28. Kas pasikeistų, jei darbą su rizikos grupės vaikais dirbtų ne nepilnamečių reikalų inspektoriai, o socialiniai darbuotojai?

  29. Kaip dažnai patiriate smurtą iš bendraamžių ir kaip dažnai patys smurtaujate prieš bendraamžius ir jaunesnius?

  30. Smurtas tarp bendraamžių • Rizikos grupei priskirti vaikai patys nevengia smurtauti: niekada nenaudojo smurto tik keturi iš dešimties, retai naudojo pusė, o dažnai ar kiekvieną dieną kas dešimtas apklaustasis. • Patys nepilnamečiai iš bendraamžių patiria smurtą rečiau: niekada bendraamžių smurto nepatyrė beveik pusė, retai patyrė keturi iš dešimties apklaustųjų.

  31. Nusikaltimai, nuo kurių nukentėjo respondentai

  32. Patirtis tapus nusikaltimo auka • Net trečdalis rizikos grupės vaikų buvo nukentėję nuo nusikaltimo per pastaruosius 3 metus. Dauguma nusikaltimo auka tapo vieną kartą, bet buvo ir tokių, kurie nurodė nusikaltimo auka tapę net 10 kartų. • Artimiausia vaikui aplinka – namai, mokykla ir jų teritorijos yra pačios nesaugiausios: net trečdalis nukentėjusiųjų nurodė, kad nusikaltimo auka tapo namuose ar prie namų, kiek mažiau nurodė, kad nukentėjo mokyklos teritorijoje.

  33. Vietos, kuriose nukentėjo respondentai

  34. Priežastys, dėl kurių nukentėję vaikai nesikreipė į policiją • Nemaniau, kad tai labai rimta ir svarbu – 34 proc. • Bijojau keršto – 21 proc. • Nenorėjau gaišti laiko – 17 proc. • Netikėjau, kad nusikaltėlis bus nubaustas – 15 proc. • Nesitikėjau, kad užpuolikas bus surastas – 7 proc. • Nenorėjau, kad sužinotų draugai – 7 proc. • Pats susitvarkiau, atkeršijau – 6 proc. • Nemėgstu skųstis – 3 proc. • Patys aiškinosi su draugais – 2 proc. • Nenorėjo turėti reikalų su policija – 2 proc. • Nes neveltui gavau (pats kaltas) – 2 proc. • Kita – 6 proc.

  35. Priežastys, dėl kurių nukentėję vaikai nesikreipė į policiją • Nepilnamečiai nelikę kreiptis į policiją, kai patys nukenčia nuo nusikaltimų. Į policiją kreipėsi tik trečdalis nukentėjusių nuo nusikaltimų vaikų. Nukentėję nuo nusikaltimo vaikai į policiją nesikreipia dėl to, kad neteikia šiam įvykiui didelės reikšmės ar bijosi keršto.

  36. Rizikos grupės vaikų nurodytos svarbiausios nepilnamečių problemos • Alkoholis • Narkomanija • Rūkymas • Užimtumo problemos • Vagystės • Chuliganizmas • Pinigų trūkumas • Mokyklos nelankymas • Smurtas prieš nepilnamečius

  37. Įvairių grupių nurodytos svarbiausios nepilnamečių problemos

  38. Svarbiausios nepilnamečių problemos • Rizikos grupės vaikų manymu, pati svarbiausia nepilnamečiams yra narkomanijos problema, antroje vietoje – alkoholio vartojimas, po to –vagystės, rūkymas, užimtumo problemos. • Palyginamoji skirtingų visuomenės grupių analizė rodo, kad tarp pačių svarbiausių nepilnamečių problemų dažniausiai minimi narkotikai bei kiti žalingus įpročiai, nusikaltimų ir teisės pažeidimų darymas bei neužimtumas.

  39. Rizikos grupės vaikų nurodyti pagrindiniai informacijos apie nepilnamečių problemas šaltiniai • Televizija • Draugai, artimieji • Asmeninė patirtis • Spauda • Radijas • Pamokos, užklasinė veikla (būreliai, fakultatyvai) • Policija

  40. Įvairių grupių nurodyti pagrindiniai informacijos apie nepilnamečių problemas šaltiniai

  41. Pagrindiniai informacijos apie nepilnamečių problemas šaltiniai • Nepaisant to, kad rizikos grupės vaikai, nurodydami svarbiausias nepilnamečių problemas, jas vertino iš savo, kaip teisės pažeidėjo, pozicijos, pagrindiniu informacijos šaltiniu apie nepilnamečių problemas jie nurodė televiziją. Antroje vietoje buvo draugai ir artimieji, trečioje – asmeninė patirtis. • Palyginamoji skirtingų visuomenės grupių analizėrodo, kadpagrindiniai informacijos šaltiniai apie nepilnamečių problemas yra televizija, asmeninė patirtis, draugai, artimieji, o policijos pareigūnams taip pat ir profesinė patirtis.

  42. Rizikos grupės vaikų nurodytos nepilnamečių nusikaltimų priežastys • Neigiama kiemo, gatvės įtaka • Neužimtas laisvalaikis • Blogas auklėjimas šeimoje • Nepilnamečio asmeninės savybės • Sunki šalies socialinė bei ekonominė padėtis • Nepakankama mokyklos, kitų auklėjimo įstaigų kontrolė • Blogas teisėsaugos įstaigų darbas • Neigiama žiniasklaidos įtaka

  43. Įvairių grupių nurodytos nepilnamečių nusikaltimų priežastys

  44. Nepilnamečių nusikaltimų priežastys • Rizikos grupės vaikų manymu, svarbiausia nepilnamečių nusikaltimų priežastis yra neigiama kiemo, gatvės įtaka, antroje vietoje – neužimtas laisvalaikis, trečioje – blogas auklėjimas šeimoje. • Lyginant skirtingų visuomenės grupių nuomones, matyti, kad jų nuomonės mažai skyrėsi: prie svarbiausių priežasčių minimas blogas auklėjimas šeimoje, sunki šalies socialinė ir ekonominė padėtis, neigiama kiemo ir gatvės įtaka bei nepilnamečio asmeninės savybės.

More Related