irdis ir kraujagysles

irdis ir kraujagysles PowerPoint PPT Presentation


  • 533 Views
  • Uploaded on 12-04-2012
  • Presentation posted in: General

irdies ir kraujagysliu ligos . Sistema sudaro: irdis ir ivairaus skersmens kraujagysles. irdis tai tuciaviduris organas, kuri sudaro 4 kameros: 2 prieirdiai ir 2 skilveliai. irdyje yra 4 votuvai: dviburis, triburis, aortos ir plautinio kamieno. Darnu irdies darba utikrina irdies laid - PowerPoint PPT Presentation

Download Presentation

irdis ir kraujagysles

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Presentation Transcript


1. Širdis ir kraujagysles

2. Širdies ir kraujagysliu ligos Sistema sudaro: širdis ir ivairaus skersmens kraujagysles. Širdis – tai tušciaviduris organas, kuri sudaro 4 kameros: 2 prieširdžiai ir 2 skilveliai. Širdyje yra 4 vožtuvai: dviburis, triburis, aortos ir plautinio kamieno. Darnu širdies darba užtikrina širdies laidžioji sistema. Iš širdies išteka 2 stambios kraujagysles: aorta ir plautinis kamienas, o iteka tušciosios venos. Kraujas organizme teka mažuoju ir didžiuoju kraujo apytakos ratais. Kraujagysles skirstomos i arterijas, venas, arterioles, venules ir kapiliarus.

3. Širdies ir kraujagysliu sistema Širdies ir kraujagysliu sistema sudaryta iš širdies ir ivairaus skersmens kraujagysliu (uždaru vamzdeliu). Susitraukiant širdies raumeniui, kraujas teka kraujagyslemis ir pasiekia viso organizmo organus, audinius bei lasteles. Kraujotaka labai svarbi medžiagu apykaitai, kraujyje ištirpusios medžiagos ir dujos pasiekia audinius, kur yra sunaudojamos, o medžiagu apykaitos produktai keliauja i plaucius bei inkstus ir yra pašalinami i aplinka.

4. Širdis Širdis yra netaisyklingo kugio formos organas, jos dydis apytiksliai prilygsta žmogaus kumšcio dydžiui. Širdis yra krutines lastoje ant diafragmos, didžioji jos dalis yra kaireje puseje, taciau apie trecdali širdies yra dešineje krutines lastos puseje. Smailesnis širdies galas yra vadinamas viršune, ji nukreipta žemyn, i kaire ir i prieki.

5. Platesnis širdies galas vadinamas pagrindu, iš jo prasideda 6 didžiosios kraujagysles, kuriomis kraujas atiteka arba išteka iš širdies. Žmogaus širdi sudaro 4 kameros: 2 prieširdžiai ir 2 skilveliai (esantys žemiau prieširdžiu). I dešiniji prieširdi iteka 2 tušciosios venos, atnešancios iš organizmo venini krauja (prisotinta anglies dioksido).

6. Širdies sandara. Širdies siena sudaryta iš 3 sluoksniu: išorinio – epikardo (prikardo), viduriniojo raumeninio (miokardo) ir vidinio – endokardo. Storiausias sluoksnis yra miokardas, kuri sudaro raumeninis audinys. Prieširdžiu miokardas yra plonesnis nei skilveliu, kadangi skilveliai atlieka sunkesni darba. Kairiojo skilvelio miokardo sluoksnis storesnis nei dešiniojo skilvelio, kadangi kairysis skilvelis varo krauja i visa kuna (i didiji kraujo apytakos rata), todel turi atlikti sunkesni darba nei dešinysis, kuris varo krauja i plaucius (mažaji apytakos rata).

7. Širdies vožtuvai. Tarp dešiniojo prieširdžio ir dešiniojo skilvelio yra anga, kuria uždaro triburis vožtuvas (ji sudaro 3 bures). Tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio yra dviburis vožtuvas. Šie vožtuvai kraujui leidžia teketi tik viena kryptimi – iš prieširdžio i skilveli. Susitraukus skilveliui bures išsiskleidžia ir uždaro anga i prieširdi, todel kraujas atgaline kryptimi neprateka. Plautinio kamieno išejimo iš dešiniojo skilvelio vietoje yra plautinio kamieno vožtuvas, o kairiajame skilvelyje yra aortos vožtuvas.

8. Širdies veikla. Širdis dirba kaip siurblys. Susitraukus širdies raumeniui, dideja slegis ir kraujas išstumiamas i kraujagysles. Širdies veikla yra cikliška. Prieširdžiai ir skilveliai susitraukineja atskirai. Iš pradžiu susitraukia prieširdžiai ir išstumia krauja i skilvelius, kurie tuo metu yra atsipalaidave. Po to susitraukia skilveliai ir išstumia krauja i kraujagysles. Susitraukiant skilveliams prieširdžiai atsipalaiduoja, taciau kraujas i juos neteka del esanciu vožtuvu, prieširdžiai tuo metu prisipildo kraujo.

9. Kraujagysles Kraujagysles, kuriomis kraujas teka iš širdies i organus ir audinius, vadinamos arterijomis, o kuriomis grižta atgal i širdi – venomis. Didžiajame kraujo apytakos rate arterijomis teka arterinis kraujas, o venomis – veninis. Tuo tarpu mažajame kraujo apytakos rate yra atvirkšciai: iš širdies i plaucius teka veninis kraujas, o cia prisisotines deguonimi ir virtes arteriniu krauju plauciu venomis grižta atgal i širdi.

10. Arterijos. Didžiausia organizmo arterija yra aorta. Ji išteka iš kairiojo skilvelio. Veliau aorta šakojasi i ivairias arterijas, kuriomis kraujas pasiekia atskirus organus ar kuno dalis (pvz.: ranka ar koja). Arterijos toliau šakojasi, ju spindis mažeja, kraujo tekejimo greitis tolydžio silpneja. Smulkiausios arterijos vadinamos arteriolemis. Arteriju sieneleje yra lygiuju raumenu ir elastiniu skaidulu, kurios palaiko arteriju spindi, suteikia tamprumo. Iš vidaus arterijas iškloja endotelis (vienasluoksnis epitelinis audinys).

11. Vartu vena. Tai ypatinga venu sistema. Vartu vena surenka krauja iš žarnyno, iš žarnyno i krauja patenka daug ivairiu medžiagu, tarp ju ne tik maisto, bet ir kenksmingu. Vartu vena kraujas teka i kepenis, kurios nukenksmina kenksmingas medžiagas ir išvalo krauja. Tik tuomet iš kepenu kraujas patenka i apatine tušciaja vena. Mažajame kraujo apytakos rate arterijos taip pat smulkeja, pereina i kapiliarus, kuriuose vyksta apykaita tarp kraujo ir plauciu alveoliu oro.

12. Kraujospudis. Susitraukus širdies skilveliams kraujas su spaudimu yra išstumiamas i kraujagysles. Tuo metu aortoje padideja kraujo spaudimas. Del spaudimo aortos ir arteriju sieneles šiek tiek isitempia, taciau del elastingumo greitai grižta i pradine padeti. Atsipalaidavus skilveliams kraujo spaudimas sumažeja. Tokiu budu matuojant kraujo spaudima registruojami 2 dydžiai: sistolinis kraujospudis (skilveliu susitraukimo metu) ir diastolinis (atsipalaidavus skilveliams).

13. Limfine sistema Tai atskira organizmo sistema, taciau savo sandara ir funkcijomis glaudžiai susijusi su kraujotakos sistema. Limfine sistema sudaro limfagysles, jomis tekanti limfa ir limfiniai organai (limfmazgiai, migdolai, blužnis, ciobrialiauke bei limfoidinio audinio telkiniai). Limfine sistema audiniu skystis patenka i bendraja kraujotaka. Limfine sistema gamina limfocitus, kurie cirkuliuoja limfa, taip ši sistema formuoja imuniteta ir dalyvauja organizmo apsaugoje nuo infekciju, kenksmingu išores veiksniu.

14. Limfa – tai skaidrus, gelsvos spalvos skystis. Ivairiu kuno daliu limfa nevienoda, pvz., žarnyno limfoje daug riebalu, todel jos spalva primena piena. Limfoje taip pat gausu limfocitu ir antikunu. Limfagysles prasideda audiniuose limfiniu kapiliaru tinklu, kur sukaupiamas audiniu skyscio perteklius. Limfiniai kapiliarai jungiasi i limfagysles, kurios keliauja kartu su venomis. Pratekejusios pro limfmazgius, limfagysles renkasi i stambesnius limfinius kamienus, kurie suteka i 2 pagrindinius limfinius latakus, o šie atsiveria i viršutine tušciaja vena.

15. Limfmazgiai – tai apvalus limfinio audinio dariniai. Jie išsidesto ivairiose kuno vietose. Tam tikrose vietose jie grupuojasi po kelis ar keliolika ir yra vadinami sritiniais limfmazgiais (pvz., kirkšnyse, pažastyse, kakle, tarpuplautyje). Pro limfmazgi prateka limfagysle, tuo metu limfa yra filtruojama, sulaikomi mikrobai, kenksmingos daleles. Tai labai svarbus apsaugos barjeras, saugantis, kad mikrobai neišplistu toliau i organizma. Jei kur nors kune atsiranda infekcijos židinys (pvz., susižeidus koja), tai pirmiausia padideja tos srities sritiniai limfmazgiai (juose vyksta kova su infekcija), tuomet limfmazgius galima užciuopti. Jei infekcija sunki, limfmazgis gali supuliuoti (tai vadinama limfadenitu).

16. Blužnis – tai kraujotakos ir limfines sistemos organas. Ji yra pilvo ertmes viršutineje dalyje, kaireje, po šonkauliu lanku, tarp skrandžio ir diafragmos. Paprastai jos apciuopti nepavyksta. Blužnies forma panaši i kavos pupele, ilgis apie 12 cm. Jos konsistencija minkšta, spalva tamsiai raudona. Blužnis ardo pakitusius eritrocitus ir trombocitus, gamina imunines lasteles ir antikunus, valo krauja nuo kenksmingu medžiagu ir mikrobu, yra kraujo talpykla. Todel sergant tam tikromis kraujo, imuninemis, navikinemis, infekcinemis ligomis, blužnis padideja. Tuomet ja galima ciuopti. Pilvo traumos metu blužnis gali plyšti, tokiu atveju (taip pat ir ivairiu ligu atvejais) blužnis šalinama. Žmogus gali gyventi be blužnies, taciau susilpneja jo imunine sistema.

17. Ciobrialiauke (užkrutis). Tai pagrindinis imunines sistemos organas, kuriame gaminami ir bresta limfocitai. Užkrutis yra už krutinkaulio, jo forma labai ivairi. Užkrutis sparciai auga iki 7 metu amžiaus (tuo metu jis labai svarbus vaiko imuniteto formavimuisi), po lytinio brendimo pradeda nykti, perauga riebaliniu audiniu. Iš užkrucio pagaminti limfocitai nunešami i kitus limfinius organus, kur kovoja su bakterijomis, virusais.

18. Imunitetas. Tai svarbi organizmo apsaugos sistema, sauganti nuo genetiškai svetimu medžiagu (antigenu). Pagrindines imunines lasteles yra limfocitai, kurie patys kovoja su mikrobais ar kenksmingomis dalelemis, jas atpažindami, prie ju prilipdami ir sunaikindami, arba gamina antikunus, kurie taip pat kovoja su svetimomis organizmui medžiagomis. Žmones, kuriu imunine sistema yra nusilpusi dažniau serga ivairiomis infekcinemis ligomis. Imunitetas užtikrina apsauga ne tik nuo išores kenksmingu veiksniu, bet naikina paties organizmo pakitusias lasteles (pvz., vežines). Limfocitai taip pat kovoja su persodintais organais ir audiniais, vyksta audiniu atmetimo reakcija, todel po transplantacijos skiriami vaistai, kurie slopina imuniteta.

19. Kai kurie faktai: Širdis susitraukia 60-80 kartu per min. Normalus kraujo spaudimas neturi viršyti 130 ir 80 mm Hg stulpelio. Vieno susitraukimo metu širdis išstumia apie 70 ml kraujo. Aortoje vidutinis kraujo tekejimo greitis lygus 0,5 m/s, o kapiliaruose – 0,5 mm/s. Bendras kapiliaru paviršiaus plotas – apie 1000 m2.

20. Kraujo ligos Sistema sudaro: Krauja sudaro kraujo lasteles ir skysta dalis – kraujo plazma. Didžiausia kraujo plazmos dali sudaro vanduo, apie 6-8% sudaro kraujo baltymai. Kraujo lasteles yra šios: eritrocitai – raudonosios kraujo lasteles, leukocitai – baltosios kraujo lasteles ir trombocitai. Leukocitai dar skirstomi i neutrofilus, bazofilus, eozinofilus, limfocitus ir monocitus, kurie atlieka skirtingas funkcijas.

21. Kraujas-Kraujo reikšme organizmui labai didele. Pagrindines kraujo atliekamos funkcijos: pernešimo – kraujas perneša dujas (deguoni ir anglies dvidegini), maisto medžiagas, medžiagu apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi šiluma; apsaugine – kraujo lasteles dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizma nuo svetimkuniu ir mikrobu; be to, kraujas geba krešeti, todel apsaugo nuo nukraujavimo traumu metu; kraujas palaiko organizmo pusiausvyra (homeostaze) – palaiko pastovu pH ir jonu pasiskirstyma.

22. Kraujo plazma sudaro apie 55-60% kraujo turio (iš 100% atemus hematokrito rodikli), tai sudaro apie 2,5-3 litrus. Kraujo plazma – tai gelsvas skystis. Didžiausia jos dali sudaro vanduo, apie 6-8% sudaro baltymai, o likusia dali – mineralines medžiagos, gliukoze, lipidai, aminorugštys, ištirpe medžiagu apykaitos produktai ir kt. Pastovia plazmos elektrolitu koncentracija palaiko inkstai.

23. serumu. Plazmos baltymai (daugiausia albuminai) del savo osmosiniu savybiu sulaiko vandeni kraujo kapiliaruose, neleidžia jam sunktis i audinius. Del badavimo ar kitu priežasciu sumažejus baltymu kiekiui kraujyje, skystis pereina iš kraujagysliu i audinius – atsiranda patinimu. Skystis gali patekti net i tušciavidures kuno ertmes, pvz., kauptis pilvo ertmeje (tuomet labai padideja pilvo apimtis, cia gali susikaupti net iki 10 litru skyscio). Kai kurie globulinai yra antikunai, jie dalyvauja apsauginese ir imuninese organizmo reakcijose. Kraujo baltymai sujungia ivairias medžiagas, hormonus, vitaminus ar vaistus ir juos perneša organizme. Dažniausiai komplekse su baltymais vaistai yra neveiklus, jie pradeda veikti tik atsipalaidave. Kai kurie kraujo baltymai veikia kaip fermentai. Svarbi baltymu dalis vadinama krešejimo faktoriais, jie dalyvauja krešejimo procesuose. Ivairiu ligu metu gali padaugeti ar sumažeti baltymu, pakisti albuminu ir globulinu santykis (pvz., uždegimo ar infekcijos metu padaugeja globulinu, o sumažeja albuminu).

24. Eritrocitai – raudonosios kraujo lasteles. Tai disko formos, abipus igaubtos lasteles, neturincios branduolio. Vidutinis ju skersmuo yra 7,5 µm. Normaliai vyru organizme eritrocitu yra 4,5-5,5 x 1012/l, o moteru – 4-5,1 x 1012/l. Eritrocitu funkcija – deguonies pernešimas organizme iš plauciu i audinius ir anglies dvideginio pernešimas iš audiniu i plaucius, kur jis pašalinamas. Eritrocito funkcija lemia jo viduje esantis raudonos spalvos baltymas hemoglobinas. Deguonis jungiasi prie hemoglobino. Šio baltymo spalva suteikia eritrocitui ir visam kraujui raudona spalva. Plauciuose prijungiamas deguonis ir kraujas igauna skaisciai raudona spalva (tai arterinis kraujas), audiniuose deguonis atiduodamas ir prijungiamas anglies dvideginis – tuomet kraujas tampa tamsiai raudonu (veniniu). Hemoglobino kiekis kraujyje – svarbus rodiklis, normaliai vyru kraujyje jo yra 135-160 g/l, o moteru – 120-150 g/l.

25. Leukocitai – baltosios kraujo lasteles. Tai didesnes nei eritrocitai lasteles, kuriu kraujyje normaliai yra 4-9 x 109/l. Ju yra kelios rušys, kiekviena atlieka savo funkcija. Todel be bendro leukocitu skaiciaus kraujyje nustatoma leukocitu formule – tai atskiru leukocitu rušiu skaicius ir ju santykis. Leukocitai gaminami ir bresta kaulu ciulpuose bei limfoidiniame audinyje (blužnyje, limfmazgiuose, ciobrialiaukeje). Leukocitai gyvuoja nuo keliu valandu (kai žusta uždegimo apimtuose audiniuose) iki keleriu metu. Leukocitai skirstomi i grudetuosius ir negrudetuosius. Grudetuju leukocitu (granulocitu) citoplazmoje matomos granules, o branduoli sudaro keletas segmentu. Jie dar skirstomi i tris rušis: neutrofilus, bazofilus ir eozinofilus. Negrudetuju leukocitu (agranulocitu) citoplazmoje granuliu nera, o branduoliai vientisi. Agranulocitams priskiriami limfocitai ir monocitai.

26. Neutrofilai sudaro didžiausia leukocitu dali. Jie naikina i organizma patekusius svetimkunius ir mikrobus. Prisiartine prie mikrobo, ji “praryja” ir suardo (šis procesas vadinamas fagocitoze). Neutrofilu kraujyje padaugeja susirgus infekcine liga, pažeidus audinius. Kartu padideja ir bendras leukocitu skaicius (tai vadinama leukocitoze). Jie kaupiasi uždegimo vietose, atlike savo darba žuva ir kartu su audiniu irimo dalelemis sudaro pulius. Kai infekcija labai sunki, sunaudojama labai daug neutrofilu ir ju kraujyje gali net sumažeti. Neutrofilu sumažeja piktybiniu kraujo ligu metu. Žudami neutrofilai išskiria tam tikras medžiagas (vadinamas pirogenais).

27. Eozinofilai dalyvauja alerginese organizmo reakcijose. Ju kraujyje padaugeja sergant alerginemis ligomis (bronchine astma, dilgeline, šienlige ir kitomis), kai kuriomis odos ligomis, užsikretus parazitais (žarnyne atsiradus kirmeliu). Bazofilu kraujyje yra nedaug (0-1%), ju padaugeja alerginiu reakciju metu. Limfocitai nulemia imunines organizmo reakcijas. Imunitetas – tai organizmo apsauga nuo tam tikru svetimu medžiagu (bakteriju, virusu, svetimu baltymu). Skiriami T ir B limfocitai. T limfocitai gaminami ciobrialiaukeje ir kaulu ciulpuose. Jie patenka i audinius, kur panašiai kaip neutrofilai fagocituoja svetimkunius ir bakterijas. T limfocitai taip pat svarbus kovoje su virusais. B limfocitai gaminami kaulu ciulpuose.

28. Monocitai – tai patys didžiausi leukocitai. Jie turi panašias i amebu pseudopodijas. Iš kraujo pateke i audinius monocitai virsta makrofagais, kurie fagocituoja bakterijas, suirusiu audiniu ir naviku daleles, dalyvauja imuninese reakcijose. Trombocitai. Tai kaulu ciulpuose esanciu lasteliu (megakariocitu) atplaišos. Normaliai ju kraujyje yra 180-320 x 109/l. Taciau ju skaicius labai kinta. Po operaciju, praradus daug kraujo, pašalinus blužni, sergant kai kuriomis infekcinemis ar navikinemis ligomis, trombocitu padaugeja – tai vadinama trombocitoze. Trombocitu skaiciaus sumažejimas kraujyje – trombocitopenija – atsiranda tuomet, kai pažeidžiami kaulu ciulpai, susergama uminemis uždegiminemis ligomis, miokardo infarktu, mažakraujyste.

29. Kaulu ciulpu persodinimas. Visos kraujo lasteles bresta iš kamieniniu kraujo lasteliu (tai yra lasteles pirmtakes). Del ivairiu priežasciu ši kamienine lastele gali pakisti ir tapti vežine lastele. Vežinems lastelems budingas labai greitas dauginimasis, nereaguojant i jokius reguliavimo veiksnius. Greitai tokiu pakitusiu kraujo lasteliu prisidaugina labai daug – susergama kraujo vežiu (leukemija). Jos nustelbia visas kitas sveikas kraujo lasteles – atsiranda mažakraujyste, del trombocitu stokos pradedama kraujuoti.

30. Kraujo perpylimas ir kraujo grupes. Netekusiam kraujo žmogui, butinas kraujo perpylimas. Tuomet naudojamas konservuotas donoru kraujas. Anksciau taikyta ivairiu kraujo grupiu perpylimo schema, taciau dabar perpilamas tik tos pacios grupes kraujas. Kraujo perpylimas – tai tarsi organo persodinimas. Jo metu gali kilti ivairiu komplikaciju, todel perpylimas atliekamas labai atidžiai. Iš pradžiu atliekamas kraujo grupiu tapatumo meginys. Kraujas yra keturiu grupiu: O (nulines arba pirmos), A (antros), B (trecios) ir AB (ketvirtos). Be to, svarbu atsižvelgti i rezus (Rh) faktoriu. Prieš perpylima donoro kraujas patikrinamas, ar nera užkrestas AIDS, hepatito virusais, kitomis ligomis. Kartais perpilamas ne visas kraujas, o tik jo dalis. Eritrocitu mase perpilama tuomet, kai yra labai ryški mažakraujyste. Jei žmogus kraujuoja del krešejimo faktoriu arba trombocitu stokos perpilama šviežia šaldyta plazma arba trombocitu mase.

31. Darba atliko: Airina Stakaityte Iš ES8 grupes. ???????

  • Login