irdis ir kraujagysles

Download irdis ir kraujagysles

Advertisement
Download Presentation
Comments
butch
From:
|  
(562) |   (0) |   (0)
Views: 273 | Added: 12-04-2012
Rate Presentation: 0 0
Description:
irdies ir kraujagysliu ligos . Sistema sudaro: irdis ir ivairaus skersmens kraujagysles. irdis tai tuciaviduris organas, kuri sudaro 4 kameros: 2 prieirdiai ir 2 skilveliai. irdyje yra 4 votuvai: dviburis, triburis, aortos ir plautinio kamieno. Darnu irdies darba utikrina irdies laid
irdis ir kraujagysles

An Image/Link below is provided (as is) to

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use only and may not be sold or licensed nor shared on other sites. SlideServe reserves the right to change this policy at anytime. While downloading, If for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.











- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -




1. ?irdis ir kraujagysles

2. ?irdies ir kraujagysliu ligos Sistema sudaro: ?irdis ir ivairaus skersmens kraujagysles. ?irdis ? tai tu?ciaviduris organas, kuri sudaro 4 kameros: 2 prie?ird?iai ir 2 skilveliai. ?irdyje yra 4 vo?tuvai: dviburis, triburis, aortos ir plautinio kamieno. Darnu ?irdies darba u?tikrina ?irdies laid?ioji sistema. I? ?irdies i?teka 2 stambios kraujagysles: aorta ir plautinis kamienas, o iteka tu?ciosios venos. Kraujas organizme teka ma?uoju ir did?iuoju kraujo apytakos ratais. Kraujagysles skirstomos i arterijas, venas, arterioles, venules ir kapiliarus.

3. ?irdies ir kraujagysliu sistema ?irdies ir kraujagysliu sistema sudaryta i? ?irdies ir ivairaus skersmens kraujagysliu (u?daru vamzdeliu). Susitraukiant ?irdies raumeniui, kraujas teka kraujagyslemis ir pasiekia viso organizmo organus, audinius bei lasteles. Kraujotaka labai svarbi med?iagu apykaitai, kraujyje i?tirpusios med?iagos ir dujos pasiekia audinius, kur yra sunaudojamos, o med?iagu apykaitos produktai keliauja i plaucius bei inkstus ir yra pa?alinami i aplinka.

4. ?irdis ?irdis yra netaisyklingo kugio formos organas, jos dydis apytiksliai prilygsta ?mogaus kum?cio dyd?iui. ?irdis yra krutines lastoje ant diafragmos, did?ioji jos dalis yra kaireje puseje, taciau apie trecdali ?irdies yra de?ineje krutines lastos puseje. Smailesnis ?irdies galas yra vadinamas vir?une, ji nukreipta ?emyn, i kaire ir i prieki.

5. Platesnis ?irdies galas vadinamas pagrindu, i? jo prasideda 6 did?iosios kraujagysles, kuriomis kraujas atiteka arba i?teka i? ?irdies. ?mogaus ?irdi sudaro 4 kameros: 2 prie?ird?iai ir 2 skilveliai (esantys ?emiau prie?ird?iu). I de?iniji prie?irdi iteka 2 tu?ciosios venos, atne?ancios i? organizmo venini krauja (prisotinta anglies dioksido).

6. ?irdies sandara. ?irdies siena sudaryta i? 3 sluoksniu: i?orinio ? epikardo (prikardo), viduriniojo raumeninio (miokardo) ir vidinio ? endokardo. Storiausias sluoksnis yra miokardas, kuri sudaro raumeninis audinys. Prie?ird?iu miokardas yra plonesnis nei skilveliu, kadangi skilveliai atlieka sunkesni darba. Kairiojo skilvelio miokardo sluoksnis storesnis nei de?iniojo skilvelio, kadangi kairysis skilvelis varo krauja i visa kuna (i didiji kraujo apytakos rata), todel turi atlikti sunkesni darba nei de?inysis, kuris varo krauja i plaucius (ma?aji apytakos rata).

7. ?irdies vo?tuvai. Tarp de?iniojo prie?ird?io ir de?iniojo skilvelio yra anga, kuria u?daro triburis vo?tuvas (ji sudaro 3 bures). Tarp kairiojo prie?ird?io ir kairiojo skilvelio yra dviburis vo?tuvas. ?ie vo?tuvai kraujui leid?ia teketi tik viena kryptimi ? i? prie?ird?io i skilveli. Susitraukus skilveliui bures i?siskleid?ia ir u?daro anga i prie?irdi, todel kraujas atgaline kryptimi neprateka. Plautinio kamieno i?ejimo i? de?iniojo skilvelio vietoje yra plautinio kamieno vo?tuvas, o kairiajame skilvelyje yra aortos vo?tuvas.

8. ?irdies veikla. ?irdis dirba kaip siurblys. Susitraukus ?irdies raumeniui, dideja slegis ir kraujas i?stumiamas i kraujagysles. ?irdies veikla yra cikli?ka. Prie?ird?iai ir skilveliai susitraukineja atskirai. I? prad?iu susitraukia prie?ird?iai ir i?stumia krauja i skilvelius, kurie tuo metu yra atsipalaidave. Po to susitraukia skilveliai ir i?stumia krauja i kraujagysles. Susitraukiant skilveliams prie?ird?iai atsipalaiduoja, taciau kraujas i juos neteka del esanciu vo?tuvu, prie?ird?iai tuo metu prisipildo kraujo.

9. Kraujagysles Kraujagysles, kuriomis kraujas teka i? ?irdies i organus ir audinius, vadinamos arterijomis, o kuriomis gri?ta atgal i ?irdi ? venomis. Did?iajame kraujo apytakos rate arterijomis teka arterinis kraujas, o venomis ? veninis. Tuo tarpu ma?ajame kraujo apytakos rate yra atvirk?ciai: i? ?irdies i plaucius teka veninis kraujas, o cia prisisotines deguonimi ir virtes arteriniu krauju plauciu venomis gri?ta atgal i ?irdi.

10. Arterijos. Did?iausia organizmo arterija yra aorta. Ji i?teka i? kairiojo skilvelio. Veliau aorta ?akojasi i ivairias arterijas, kuriomis kraujas pasiekia atskirus organus ar kuno dalis (pvz.: ranka ar koja). Arterijos toliau ?akojasi, ju spindis ma?eja, kraujo tekejimo greitis tolyd?io silpneja. Smulkiausios arterijos vadinamos arteriolemis. Arteriju sieneleje yra lygiuju raumenu ir elastiniu skaidulu, kurios palaiko arteriju spindi, suteikia tamprumo. I? vidaus arterijas i?kloja endotelis (vienasluoksnis epitelinis audinys).

11. Vartu vena. Tai ypatinga venu sistema. Vartu vena surenka krauja i? ?arnyno, i? ?arnyno i krauja patenka daug ivairiu med?iagu, tarp ju ne tik maisto, bet ir kenksmingu. Vartu vena kraujas teka i kepenis, kurios nukenksmina kenksmingas med?iagas ir i?valo krauja. Tik tuomet i? kepenu kraujas patenka i apatine tu?ciaja vena. Ma?ajame kraujo apytakos rate arterijos taip pat smulkeja, pereina i kapiliarus, kuriuose vyksta apykaita tarp kraujo ir plauciu alveoliu oro.

12. Kraujospudis. Susitraukus ?irdies skilveliams kraujas su spaudimu yra i?stumiamas i kraujagysles. Tuo metu aortoje padideja kraujo spaudimas. Del spaudimo aortos ir arteriju sieneles ?iek tiek isitempia, taciau del elastingumo greitai gri?ta i pradine padeti. Atsipalaidavus skilveliams kraujo spaudimas suma?eja. Tokiu budu matuojant kraujo spaudima registruojami 2 dyd?iai: sistolinis kraujospudis (skilveliu susitraukimo metu) ir diastolinis (atsipalaidavus skilveliams).

13. Limfine sistema Tai atskira organizmo sistema, taciau savo sandara ir funkcijomis glaud?iai susijusi su kraujotakos sistema. Limfine sistema sudaro limfagysles, jomis tekanti limfa ir limfiniai organai (limfmazgiai, migdolai, blu?nis, ciobrialiauke bei limfoidinio audinio telkiniai). Limfine sistema audiniu skystis patenka i bendraja kraujotaka. Limfine sistema gamina limfocitus, kurie cirkuliuoja limfa, taip ?i sistema formuoja imuniteta ir dalyvauja organizmo apsaugoje nuo infekciju, kenksmingu i?ores veiksniu.

14. Limfa ? tai skaidrus, gelsvos spalvos skystis. Ivairiu kuno daliu limfa nevienoda, pvz., ?arnyno limfoje daug riebalu, todel jos spalva primena piena. Limfoje taip pat gausu limfocitu ir antikunu. Limfagysles prasideda audiniuose limfiniu kapiliaru tinklu, kur sukaupiamas audiniu skyscio perteklius. Limfiniai kapiliarai jungiasi i limfagysles, kurios keliauja kartu su venomis. Pratekejusios pro limfmazgius, limfagysles renkasi i stambesnius limfinius kamienus, kurie suteka i 2 pagrindinius limfinius latakus, o ?ie atsiveria i vir?utine tu?ciaja vena.

15. Limfmazgiai ? tai apvalus limfinio audinio dariniai. Jie i?sidesto ivairiose kuno vietose. Tam tikrose vietose jie grupuojasi po kelis ar keliolika ir yra vadinami sritiniais limfmazgiais (pvz., kirk?nyse, pa?astyse, kakle, tarpuplautyje). Pro limfmazgi prateka limfagysle, tuo metu limfa yra filtruojama, sulaikomi mikrobai, kenksmingos daleles. Tai labai svarbus apsaugos barjeras, saugantis, kad mikrobai nei?plistu toliau i organizma. Jei kur nors kune atsiranda infekcijos ?idinys (pvz., susi?eidus koja), tai pirmiausia padideja tos srities sritiniai limfmazgiai (juose vyksta kova su infekcija), tuomet limfmazgius galima u?ciuopti. Jei infekcija sunki, limfmazgis gali supuliuoti (tai vadinama limfadenitu).

16. Blu?nis ? tai kraujotakos ir limfines sistemos organas. Ji yra pilvo ertmes vir?utineje dalyje, kaireje, po ?onkauliu lanku, tarp skrand?io ir diafragmos. Paprastai jos apciuopti nepavyksta. Blu?nies forma pana?i i kavos pupele, ilgis apie 12 cm. Jos konsistencija mink?ta, spalva tamsiai raudona. Blu?nis ardo pakitusius eritrocitus ir trombocitus, gamina imunines lasteles ir antikunus, valo krauja nuo kenksmingu med?iagu ir mikrobu, yra kraujo talpykla. Todel sergant tam tikromis kraujo, imuninemis, navikinemis, infekcinemis ligomis, blu?nis padideja. Tuomet ja galima ciuopti. Pilvo traumos metu blu?nis gali ply?ti, tokiu atveju (taip pat ir ivairiu ligu atvejais) blu?nis ?alinama. ?mogus gali gyventi be blu?nies, taciau susilpneja jo imunine sistema.

17. Ciobrialiauke (u?krutis). Tai pagrindinis imunines sistemos organas, kuriame gaminami ir bresta limfocitai. U?krutis yra u? krutinkaulio, jo forma labai ivairi. U?krutis sparciai auga iki 7 metu am?iaus (tuo metu jis labai svarbus vaiko imuniteto formavimuisi), po lytinio brendimo pradeda nykti, perauga riebaliniu audiniu. I? u?krucio pagaminti limfocitai nune?ami i kitus limfinius organus, kur kovoja su bakterijomis, virusais.

18. Imunitetas. Tai svarbi organizmo apsaugos sistema, sauganti nuo geneti?kai svetimu med?iagu (antigenu). Pagrindines imunines lasteles yra limfocitai, kurie patys kovoja su mikrobais ar kenksmingomis dalelemis, jas atpa?indami, prie ju prilipdami ir sunaikindami, arba gamina antikunus, kurie taip pat kovoja su svetimomis organizmui med?iagomis. ?mones, kuriu imunine sistema yra nusilpusi da?niau serga ivairiomis infekcinemis ligomis. Imunitetas u?tikrina apsauga ne tik nuo i?ores kenksmingu veiksniu, bet naikina paties organizmo pakitusias lasteles (pvz., ve?ines). Limfocitai taip pat kovoja su persodintais organais ir audiniais, vyksta audiniu atmetimo reakcija, todel po transplantacijos skiriami vaistai, kurie slopina imuniteta.

19. Kai kurie faktai: ?irdis susitraukia 60-80 kartu per min. Normalus kraujo spaudimas neturi vir?yti 130 ir 80 mm Hg stulpelio. Vieno susitraukimo metu ?irdis i?stumia apie 70 ml kraujo. Aortoje vidutinis kraujo tekejimo greitis lygus 0,5 m/s, o kapiliaruose ? 0,5 mm/s. Bendras kapiliaru pavir?iaus plotas ? apie 1000 m2.

20. Kraujo ligos Sistema sudaro: Krauja sudaro kraujo lasteles ir skysta dalis ? kraujo plazma. Did?iausia kraujo plazmos dali sudaro vanduo, apie 6-8% sudaro kraujo baltymai. Kraujo lasteles yra ?ios: eritrocitai ? raudonosios kraujo lasteles, leukocitai ? baltosios kraujo lasteles ir trombocitai. Leukocitai dar skirstomi i neutrofilus, bazofilus, eozinofilus, limfocitus ir monocitus, kurie atlieka skirtingas funkcijas.

21. Kraujas-Kraujo reik?me organizmui labai didele. Pagrindines kraujo atliekamos funkcijos: perne?imo ? kraujas perne?a dujas (deguoni ir anglies dvidegini), maisto med?iagas, med?iagu apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi ?iluma; apsaugine ? kraujo lasteles dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizma nuo svetimkuniu ir mikrobu; be to, kraujas geba kre?eti, todel apsaugo nuo nukraujavimo traumu metu; kraujas palaiko organizmo pusiausvyra (homeostaze) ? palaiko pastovu pH ir jonu pasiskirstyma.

22. Kraujo plazma sudaro apie 55-60% kraujo turio (i? 100% atemus hematokrito rodikli), tai sudaro apie 2,5-3 litrus. Kraujo plazma ? tai gelsvas skystis. Did?iausia jos dali sudaro vanduo, apie 6-8% sudaro baltymai, o likusia dali ? mineralines med?iagos, gliukoze, lipidai, aminorug?tys, i?tirpe med?iagu apykaitos produktai ir kt. Pastovia plazmos elektrolitu koncentracija palaiko inkstai.

23. serumu. Plazmos baltymai (daugiausia albuminai) del savo osmosiniu savybiu sulaiko vandeni kraujo kapiliaruose, neleid?ia jam sunktis i audinius. Del badavimo ar kitu prie?asciu suma?ejus baltymu kiekiui kraujyje, skystis pereina i? kraujagysliu i audinius ? atsiranda patinimu. Skystis gali patekti net i tu?ciavidures kuno ertmes, pvz., kauptis pilvo ertmeje (tuomet labai padideja pilvo apimtis, cia gali susikaupti net iki 10 litru skyscio). Kai kurie globulinai yra antikunai, jie dalyvauja apsauginese ir imuninese organizmo reakcijose. Kraujo baltymai sujungia ivairias med?iagas, hormonus, vitaminus ar vaistus ir juos perne?a organizme. Da?niausiai komplekse su baltymais vaistai yra neveiklus, jie pradeda veikti tik atsipalaidave. Kai kurie kraujo baltymai veikia kaip fermentai. Svarbi baltymu dalis vadinama kre?ejimo faktoriais, jie dalyvauja kre?ejimo procesuose. Ivairiu ligu metu gali padaugeti ar suma?eti baltymu, pakisti albuminu ir globulinu santykis (pvz., u?degimo ar infekcijos metu padaugeja globulinu, o suma?eja albuminu).

24. Eritrocitai ? raudonosios kraujo lasteles. Tai disko formos, abipus igaubtos lasteles, neturincios branduolio. Vidutinis ju skersmuo yra 7,5 ?m. Normaliai vyru organizme eritrocitu yra 4,5-5,5 x 1012/l, o moteru ? 4-5,1 x 1012/l. Eritrocitu funkcija ? deguonies perne?imas organizme i? plauciu i audinius ir anglies dvideginio perne?imas i? audiniu i plaucius, kur jis pa?alinamas. Eritrocito funkcija lemia jo viduje esantis raudonos spalvos baltymas hemoglobinas. Deguonis jungiasi prie hemoglobino. ?io baltymo spalva suteikia eritrocitui ir visam kraujui raudona spalva. Plauciuose prijungiamas deguonis ir kraujas igauna skaisciai raudona spalva (tai arterinis kraujas), audiniuose deguonis atiduodamas ir prijungiamas anglies dvideginis ? tuomet kraujas tampa tamsiai raudonu (veniniu). Hemoglobino kiekis kraujyje ? svarbus rodiklis, normaliai vyru kraujyje jo yra 135-160 g/l, o moteru ? 120-150 g/l.

25. Leukocitai ? baltosios kraujo lasteles. Tai didesnes nei eritrocitai lasteles, kuriu kraujyje normaliai yra 4-9 x 109/l. Ju yra kelios ru?ys, kiekviena atlieka savo funkcija. Todel be bendro leukocitu skaiciaus kraujyje nustatoma leukocitu formule ? tai atskiru leukocitu ru?iu skaicius ir ju santykis. Leukocitai gaminami ir bresta kaulu ciulpuose bei limfoidiniame audinyje (blu?nyje, limfmazgiuose, ciobrialiaukeje). Leukocitai gyvuoja nuo keliu valandu (kai ?usta u?degimo apimtuose audiniuose) iki keleriu metu. Leukocitai skirstomi i grudetuosius ir negrudetuosius. Grudetuju leukocitu (granulocitu) citoplazmoje matomos granules, o branduoli sudaro keletas segmentu. Jie dar skirstomi i tris ru?is: neutrofilus, bazofilus ir eozinofilus. Negrudetuju leukocitu (agranulocitu) citoplazmoje granuliu nera, o branduoliai vientisi. Agranulocitams priskiriami limfocitai ir monocitai.

26. Neutrofilai sudaro did?iausia leukocitu dali. Jie naikina i organizma patekusius svetimkunius ir mikrobus. Prisiartine prie mikrobo, ji ?praryja? ir suardo (?is procesas vadinamas fagocitoze). Neutrofilu kraujyje padaugeja susirgus infekcine liga, pa?eidus audinius. Kartu padideja ir bendras leukocitu skaicius (tai vadinama leukocitoze). Jie kaupiasi u?degimo vietose, atlike savo darba ?uva ir kartu su audiniu irimo dalelemis sudaro pulius. Kai infekcija labai sunki, sunaudojama labai daug neutrofilu ir ju kraujyje gali net suma?eti. Neutrofilu suma?eja piktybiniu kraujo ligu metu. ?udami neutrofilai i?skiria tam tikras med?iagas (vadinamas pirogenais).

27. Eozinofilai dalyvauja alerginese organizmo reakcijose. Ju kraujyje padaugeja sergant alerginemis ligomis (bronchine astma, dilgeline, ?ienlige ir kitomis), kai kuriomis odos ligomis, u?sikretus parazitais (?arnyne atsiradus kirmeliu). Bazofilu kraujyje yra nedaug (0-1%), ju padaugeja alerginiu reakciju metu. Limfocitai nulemia imunines organizmo reakcijas. Imunitetas ? tai organizmo apsauga nuo tam tikru svetimu med?iagu (bakteriju, virusu, svetimu baltymu). Skiriami T ir B limfocitai. T limfocitai gaminami ciobrialiaukeje ir kaulu ciulpuose. Jie patenka i audinius, kur pana?iai kaip neutrofilai fagocituoja svetimkunius ir bakterijas. T limfocitai taip pat svarbus kovoje su virusais. B limfocitai gaminami kaulu ciulpuose.

28. Monocitai ? tai patys did?iausi leukocitai. Jie turi pana?ias i amebu pseudopodijas. I? kraujo pateke i audinius monocitai virsta makrofagais, kurie fagocituoja bakterijas, suirusiu audiniu ir naviku daleles, dalyvauja imuninese reakcijose. Trombocitai. Tai kaulu ciulpuose esanciu lasteliu (megakariocitu) atplai?os. Normaliai ju kraujyje yra 180-320 x 109/l. Taciau ju skaicius labai kinta. Po operaciju, praradus daug kraujo, pa?alinus blu?ni, sergant kai kuriomis infekcinemis ar navikinemis ligomis, trombocitu padaugeja ? tai vadinama trombocitoze. Trombocitu skaiciaus suma?ejimas kraujyje ? trombocitopenija ? atsiranda tuomet, kai pa?eid?iami kaulu ciulpai, susergama uminemis u?degiminemis ligomis, miokardo infarktu, ma?akraujyste.

29. Kaulu ciulpu persodinimas. Visos kraujo lasteles bresta i? kamieniniu kraujo lasteliu (tai yra lasteles pirmtakes). Del ivairiu prie?asciu ?i kamienine lastele gali pakisti ir tapti ve?ine lastele. Ve?inems lastelems budingas labai greitas dauginimasis, nereaguojant i jokius reguliavimo veiksnius. Greitai tokiu pakitusiu kraujo lasteliu prisidaugina labai daug ? susergama kraujo ve?iu (leukemija). Jos nustelbia visas kitas sveikas kraujo lasteles ? atsiranda ma?akraujyste, del trombocitu stokos pradedama kraujuoti.

30. Kraujo perpylimas ir kraujo grupes. Netekusiam kraujo ?mogui, butinas kraujo perpylimas. Tuomet naudojamas konservuotas donoru kraujas. Anksciau taikyta ivairiu kraujo grupiu perpylimo schema, taciau dabar perpilamas tik tos pacios grupes kraujas. Kraujo perpylimas ? tai tarsi organo persodinimas. Jo metu gali kilti ivairiu komplikaciju, todel perpylimas atliekamas labai atid?iai. I? prad?iu atliekamas kraujo grupiu tapatumo meginys. Kraujas yra keturiu grupiu: O (nulines arba pirmos), A (antros), B (trecios) ir AB (ketvirtos). Be to, svarbu atsi?velgti i rezus (Rh) faktoriu. Prie? perpylima donoro kraujas patikrinamas, ar nera u?krestas AIDS, hepatito virusais, kitomis ligomis. Kartais perpilamas ne visas kraujas, o tik jo dalis. Eritrocitu mase perpilama tuomet, kai yra labai ry?ki ma?akraujyste. Jei ?mogus kraujuoja del kre?ejimo faktoriu arba trombocitu stokos perpilama ?vie?ia ?aldyta plazma arba trombocitu mase.

31. Darba atliko: Airina Stakaityte I? ES8 grupes. ???????



Presentation Statistics
Views on SlideServe : 273
Views from Embeds : 0

Presentation Categories


Other Related Presentations

Copyright © 2014 SlideServe. All rights reserved | Powered By DigitalOfficePro