Administracin ė s kardom osios priemonės

1. Administracinės kardomosios priemonės

2. Administracinių kardomųjų priemonių sąvoka • administracinės kardomosios priemonės yra tokios įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos prievartos priemonės, kurios taikomos viešojo administravimo subjektų ir kitų pareigūnų, nevyriausybinių organizacijų, siekiant prievarta nutraukti teisės pažeidimą ir jo žalingus padarinius, nustatyti teisės pažeidėją ir pažeidimo padarymo aplinkybes, užtikrinti sąlygas, kad pažeidėjas būtų patrauktas atsakomybėn.

3. Administracinių kardomųjų priemonių požymiai • taikomos nusižengimo padarymo vietoje; • nėra baudžiamojo pobūdžio; • taikomos operatyviai; • skirtingai nuo administracinių nuobaudų gali būti taikomos ir nepakaltinamiems asmenims, asmenims, nesulaukusiems 16 m. amžiaus ir kt.

4. Administracinių kardomųjų priemonių klasifikavimas • bendrosios; • specialiosios; • procesinės

5. Bendrosios kardomosios priemonės • reikalavimas nutraukti priešingą teisei veiką; • transporto priemonės eksploatacijos uždraudimas; • darbų sustabdymas; • savavališkai statomo ar pastatyto pastato nugriovimas; • licencijų-leidimų galiojimo sustabdymas.

6. Reikalavimas nutraukti priešingą teisei veiką • LR asmens ir turtosaugosįstatymo 7 str. p. (apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto saugą, turi teisę įtardamas, kad asmuo rengiasi daryti ar daro administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus); • LR reklamos įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. (Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos įgaliotos valstybės įstaigos, kontroliuodamos reklamą, turi teisę įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti šio įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą);

7. LR policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. (Policijos veiklos ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus); • LR policijos rėmėjų įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. (policijos rėmėjai turi teisę reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeidinėtų įstatymų).

8. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarimu D.G. buvo nubausta 800 Lt dydžio administracine bauda už tai, kad ji padarė ATPK174 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, t. y. 2009 m. sausio 19 d. apie 13.30 val., adresu Kalvarijų g. 105, Vilniuje, banko „Snoras“ filiale, viešoje vietoje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, rodė nepadorius gestus, įžeidžiančiai kibo prie B.G., atvykus policijos pareigūnams V.B. ir E.Z. nevykdė teisėto reikalavimo nutraukti priešingą teisei vieką, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, pareikalavus atsisėsti į tarnybinį automobilį į tai nereagavo, sulaikant aktyviais veiksmais priešinosi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D.G. šio pažeidimo iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad jai skirta 800 Lt dydžio bauda turėtų būti sumažinta taikant ATPK301 straipsnio nuostatas ir atsižvelgiant į faktiškai gaunamas pajamas bei sveikatos būklę Taigi byloje nėra ginčo dėl D.G. inkriminuotų pažeidimų, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas teigiant, kad paskirta nuobauda yra per griežta (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartisAdministracinė byla Nr. N-438-1229/2010) .

9. Byloje surinkti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 12-13), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3-4), alkotesterio rodmenys (b. l. 5), išrašas iš policijos duomenų bazės (b. l. 2)) neabejotinai patvirtina, kad 2009 m. balandžio 17 d. apie 10 val. 10 min. viešoje vietoje, Architektų gatvėje, Vilniuje, prie namo Nr. 192, J. K., būdamas girtas (jam buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas), gulėjo gatvėje, pažadintas policijos pareigūnų, šūkavo, išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, sulaikomas policijos pareigūnų, priešinosi, spardėsi, grasino policijos pareigūnams susidorojimu. Savo apeliaciniame skunde J. K. neneigia šių aplinkybių. • Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad J. K. veika kvalifikuotina tik pagal ATPK178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1, 2 dalis, todėl jų šioje nutartyje nekartoja. (LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartisadministracinėje bylojeNr. N756-1025/2010)

10. Transporto priemonės eksploatacijos uždraudimas • LR policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 9 p. (policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė būklė neatitinka galiojančių Kelių eismo taisyklių, normatyvų ar standartų)

11. Darbų sustabdymas • LR statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. (apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku);

12. Praktika • Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto statinio statybos sustabdymo aktą. Pirmos instancijos teismas skundą atmetė, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą bei prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą bei kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl Statybos įst. 2 str. galimo prieštaravimo LR Konstitucijos109 str. 1 d.LVAT sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamame akte konstatuotos faktinės aplinkybės – statinio statyba be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo - atitinka Statybos įst. 2 str. 71 d. įtvirtintą savavališkos statybos definiciją. Be to, pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad surašant skundžiamą aktą, nebuvo patvirtintas teritorijos detalusis planas. Taip pat nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl kreipimosi į LR Konstitucinį teismą, nes nagrinėjamas administracinis ginčas yra kilęs dėl statinio statybos sustabdymo akto, kuriuo reikalaujama sustabdyti savavališką statybą, o ne likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pertvarkyti šį statinį. LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. (LVAT 2009-07-08 nutartis administracinėjebyloje Nr. A822-815/09)

13. Kalbantapiestatybosdarbųsustabdymą taip pat rekomenduotina susipažinti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimu (VIII skyrius “Statinio statybos sustabdymas” (35-37 dalys)). (Publikuota:  "Administracinė jurisprudencija“ Nr. 18,  2009 m.)

14. LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. 1 d. 9 p. (Valstybės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę reikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas sustabdytų darbus: kai darbuotojai neapmokyti ir (ar) neinstruktuoti saugiai dirbti, kai sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai yra pavojus saugai ir sveikatai, kai dirbama pažeidžiant technologinius reglamentus, neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei )

15. Savavališkai statomo ar pastatyto pastato nugriovimas • LR statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę);

16. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

17. Teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: • 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba • 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; • 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; • 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

18. Licencijų-leidimų galiojimo sustabdymas. • LR ŽŪM 2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 381 patvirtintų Grūdų sandėlio veiklos licencijavimo taisyklių 29-31 punktai: jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatyta kitaip, licencijos galiojimas sustabdomas, kai nesilaikoma bent vieno šių reikalavimų: • nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko Lietuvos Respublikos licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymu jo veiklai nustatytų reikalavimų; • paaiškėja, kad licencijai gauti pateiktuose dokumentuose buvo nurodyti klaidinantys duomenys; • yra pažeidžiami grūdų saugojimo sanitariniai, higieniniai ar priešgaisriniai reikalavimai; • sandėlis nemoka ar ne laiku moka įmokas į Kompensavimo fondą. • Nustatyti sandėlio veiklos trūkumai, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas, turi būti pašalinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo licencijos galiojimo sustabdymo. Konkretų laiką nustato Tarnyba. • Per nustatytąjį laiką pašalinus nurodytus pažeidimus, licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas Tarnybos vadovo įsakymu.

19. Kai kuriuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas ir kt.) nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (kaip ir specialios teisės atėmimas) yra tokia sankcija, kuria neigiamas poveikis teisės pažeidėjo – ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai yra daromas ne tiesiogiai, t. y. ne nusavinant (kaip piniginę baudą) jo pinigines lėšas, bet neleidžiant jam verstis atitinkama veikla (tam tikrą laiką). Tokios sankcijos vadinamos uždraudimo sankcijomis. Licencijos galiojimo panaikinimo ir naujos licencijos neišdavimo, kaip uždraudimo sankcijos, paskirtis yra ne tik – ir ne tiek – nubausti teisės pažeidėją, bet visų pirma vykdyti prevenciją:

20. teisės subjektas, naudojęsis licencija ir pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas naudojimasis ta licencija, yra pašalinamas (tam tikram laikui) iš atitinkamos rinkos, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms; o pašalinamas iš rinkos jis yra dėl to, kad tuo metu, kai dar buvo tos rinkos dalyvis, pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų; laikoma, kad jeigu tokiam ūkio subjektui ir toliau būtų leidžiama būti atitinkamos rinkos dalyviu, kiltų grėsmė, kad konkurencija toje rinkoje bus nesąžininga, taip pat kiltų grėsmė vartotojų ir kitų asmenų teisėms, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui. Būtent dėl to, kad siekiama apsaugoti, apginti šias konstitucines vertybes bei viešąjį interesą, yra apribojamos minėto teisės pažeidėjo – ūkio subjekto nuosavybės teisė ir ūkinės veiklos laisvė, kurios, kaip savo aktuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nėra absoliučios.

21. Įstatymų leidėjas ekonominėms sankcijoms suteikdamas represinį pobūdį, taip pat siekė ir prevencinių tikslų – tiek specialiosios, tiek bendrosios prevencijos prasme. Licencijos galiojimo panaikinimo ir naujos licencijos neišdavimo, kaip uždraudimo sankcijos paskirtis būtent ir yra ne tik – ir ne tiek – nubausti teisės pažeidėją, bet visų pirma vykdyti prevenciją. Šiuo atveju padarytas pažeidimas laikytinas pakankamai šiurkščiu ir pavojingu, pažeidžiančiu visuomenės interesus, kadangi tai glaudžiai siejasi su ūkio subjekto pareiga sąžiningai ir lygiomis sąlygomis su visais kitais ūkio subjektais užsiimti verslu, vykdyti mokestines prievoles valstybei, laikytis teisės aktuose nustatytos verslo tvarkos. Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pripažintomis nuostatomis, konkrečiu nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta kokių nors itin svarbių aplinkybių, dėl kurių paskirta ekonominė sankcija – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to būtų neteisinga. Pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje buvo laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai, kuriem patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys ir įsigijimą ar gabenimą patvirtinantys dokumentai. Tai rodo akivaizdų ir sąmoningą Įstatymo reikalavimų nesilaikymą. Vertinimo nekeičia ir paaiškinimai, kad darbuotoja iš asmeninių lėšų savavališkai nupirko alkoholinius gėrimus vietoj sudaužytų, kad atlyginti materialinius nuostolius, kadangi galima buvo pasirinkti alternatyvų nuostolių atlyginimo būdą nepažeidžiant įstatymų reikalavimų • (LVAT 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 – 1059/2009).

22. Sankcija yra valstybės reakcija į priešingą teisei elgesį. Šiuo atveju sankcijos taikymas pasireiškia susiaurinant pažeidėjo veiklos teises dėl jo pareigų nevykdymo. Ar sankcija yra tinkama, būtina įvertintini nustatytų pareigų nevykdymo apimtį ir sankcijos taikymo tikslų adekvatumą. Paskirtos sankcijos taikymas pasireiškia ūkio subjekto pašalinimu iš tam tikros veiklos sferos, kadangi jis pažeidęs dalyvavimo rinkoje taisykles turi patirti negatyvias pasekmes, nes nesivadovaudamas veiklos sritį reglamentuojančiomis taisyklėmis, jis turėjo tam tikrą konkurencinį pranašumą prieš sąžiningai veikiančius ūkio subjektus. Įmonės darbuotojos padaryti pažeidimai darė tam tikrą poveikį sąžiningai konkurencijai, todėl sankcija pritaikyta pagrįstai. Visiškai netaikyti sankcijos nėra pagrindo (LVAT 2009 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-296/2009).

23. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo turimo leidimo vežti keleivius automobiliais taksi (licencijos) galiojimo sustabdymo, todėl šioje byloje taikytinos šiuos teisinius santykius reglamentuojančių Licencijavimo taisyklių nuostatos. Pagal šių taisyklių 34.2 punktą, licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu vežėjas (šiuo atveju pareiškėjas) nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų ar kelių transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Keleivių vežimo taisyklės yra vienas iš teisės aktų, kurio pareiškėjas (dirbantys pas jį taksi vairuotojai) privalo laikytis. Pagal Keleivių vežimo taisyklių 28.2 punktą, vairuotojas darbo metu privalo turėti taksi vairuotojo atestavimo liudijimą (jei savivaldybių institucijų nustatyta tvarka jis yra būtinas). Pastaroji sąlyga (minėto atestavimo liudijimo turėjimo būtinumas) yra nustatyta Tvarkoje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo vairuotojas T. B. darbo metu 2006 m. kovo 9 d. neturėjo nurodyto atestavimo liudijimo. Todėl ši faktinė bylos aplinkybė savaime buvo pakankamas pagrindas (taikant aukščiau išvardintas teisės aktų nuostatas) sustabdyti pareiškėjo (vežėjo) turimo licencijos galiojimą.

24. Pagal Licencijavimo taisyklių 40 punktą, licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai pašalinamos priežastys ir pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas jos galiojimas. Nagrinėjamuoju atveju tai galėtų reikšti, kad pareiškėjo turimos licencijos galiojimo sustabdymas (jam įsigaliojus) turėjo būti panaikintas, minėtam pareiškėjo vairuotojui gavus taksi vairuotojo atestavimo liudijimą. Iš bylos matyti, kad šis vairuotojas 2006 m. kovo 24 d. buvo gavęs nurodytą atestavimo liudijimą (b. l. 38). Todėl galima daryti išvadą, kad nuo 2006 m. kovo 24 d. pagrindas sustabdyti pareiškėjo turimą licenciją yra išnykęs.

25. Kolegija pažymi, kad skundžiamas atsakovo sprendimas buvo priimtas 2006 m. balandžio 5 d., t. y. tuo metu, kai (kaip matyti iš aukščiau pateiktų argumentų) pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą jau buvo (tariamai) išnykęs. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo vairuotojo T. B. atestavimo liudijimo gavimo faktas bei tokio fakto atsiradimo laikas yra reikšmingos aplinkybės, kurios atsakovo turėjo būti išaiškintos minėto (skundžiamo) sprendimo priėmimo metu. Tam, kad šios (bei kitos) reikšmingos aplinkybės būtų išaiškintos, atsakovas turėjo imtis atitinkamų priemonių. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) taikymo požiūriu tai reiškia, kad atsakovas turėjo laikytis tam tikrų taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (89 str. 1 d. 3 p.). Pati aukščiau nurodyta situacija rodo, kad atsakovas to nepadarė, o tai pagal ABTĮ89 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra vienas iš pagrindų panaikinti skundžiamą sprendimą.

26. Kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra suformuluotas informacinio rašto pavidalu (b. l. 7). Šiame sprendime (rašte) nėra nurodytas nei pažeidimo faktas, nei licencijos galiojimo sustabdymo priežastys, o tai yra būtina nurodyti minėto Licencijavimo taisyklių 40 punkto taikymo prasme ateityje sprendžiant klausimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo. Nėra kitų būtinų individualaus administracinio akto atributų, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo8 straipsnyje. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo šiuos sprendimo formos ir turinio trūkumus. (LVAT 2007-03-0 6adm. byloje Nr. A11 – 252/2007)

27. Specialiosios kardomosios priemonės • Specialiosios kardomosios priemonės taikomos asmenims, pažeidžiant jų fizinę neliečiamybę. Pagrindinis jų taikymo tikslas - operatyviai nutraukti neteisėtą veiką. Jos taikomos tada, kai kitais būdais negalima nutraukti priešingos teisei veikos. Skiriamos šios specialiosios kardomosios priemonės: • tiesioginio fizinio poveikio priemonės; • techninio poveikio priemonės; • šaunamojo ginklo panaudojimas; • sprogstamųjų medžiagų panaudojimas.

28. Specialiųjų kardomųjų priemonių naudojimo sąlygos • Prieš naudodamas specialiąsias kardomąsias priemones, tam tikras pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas

29. Tiesioginio fizinio poveikio priemonės • Čia priskiriami bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmai, kurie naudojami sulaikant ir pristatant į policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei veiką, jeigu šis asmuo priešinasi sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi jo išvengti, taip pat tais atvejais, kada asmuo piktybiškai nevykdo teisėto atitinkamo pareigūno reikalavimo arba pasipriešina teisėtiems tam tikro pareigūno veiksmams. Ši kardomoji priemonė neatsiejamai siejasi su kitų kardomųjų priemonių buvimu: asmens sulaikymu ir pristatymu, policijos pareigūno teisėto reikalavimo piktybišku nevykdymu.

30. Kovinių imtynių veiksmai užtikrina policijos pareigūno asmenybės apsaugą, taip pat kitų asmenų bei jų teisių ir laisvių apsaugą, padeda nutraukti priešingą teisei veiką ir sulaikyti ją padariusį subjektą. Kovinių veiksmų pobūdis naudojamas atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Padaręs kūno sužalojimą asmeniui, policijos pareigūnas, laikydamasis atsargumo priemonių nuo užpuolimo, privalo suteikti medicinos pagalbą. Naudojant šią kardomąją priemonę reikia stengtis padaryti minimalią žalą.

31. Techninio poveikio priemonės • Tai policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas (LR VRM 2005 m. kovo 9 d. įsakymasNr. 1V-67 “Dėl Policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių sąrašo patvirtinimo”) • .

32. Specialiųjų priemonių (fizinių ir techninių) panaudojimo pagrindai • LR policijos įstatymo 24 str. Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą: • 1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi; • 2) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; • 3) kai kėsinamasi į policijos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą policijos turtą; • 4) masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, metu; • 5) esant tarnybiniam būtinumui, stabdydamas transporto priemonę. • 2. Draudžiama panaudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

33. Šaunamojo ginklo panaudojimas • Ši specialioji priemonė atitinka kardomosios priemonės tikslą - nutraukti priešingą teisei veiką. Šaunamojo ginklo panaudojimas pati rimčiausia kardomoji priemonė, galinti sukelti kūno sužalojimus ar net mirtį. Šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai (LR policijos veiklos įstatymo 25 str.): • 1. Policijos pareigūnas, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos, kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą. • 2. Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais: • 1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi; • 2) sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kyla pavojus policijos pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai ir kitaip jo neįmanoma nuginkluoti; • 3) atremdamas saugomų objektų užpuolimą;

34. kai būtina išlaisvinti įkaitus arba užkirsti kelią teroro aktui; • 5) pabėgimo iš įkalinimo vietų ar riaušių jose atvejais. • 3. Policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę ir gyvūnus. • 4. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

35. Panašias teises naudoti aptariamas priemones turi ir kiti pareigūnai: • LR valstybės sienos apsaugos įstatymo 20 str. 13 p. (panaudoti šaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones), 22 ir 23 str.; • LR specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 13 str. 2 d. 2 p. (įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti ginklą, specialiąsias priemones ir kitą prievartą) ir detalizuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 17-20 str.; • LR valstybės saugumo departamento įstatymo 26 str. 1 d. (Saugumo departamento pareigūnams suteikiama teisė turėti, saugoti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones), o šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Saugumo departamento statutas (39-41 str.); • LR finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymo 11 str. 1 d. 11 p. (įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti šaunamuosius ginklus, fizinę bei kitokią prievartą) ir pagrindus bei tvarką nustato minėto įstatymo 15-17 straipsniai;

36. LR muitinės įstatymo 20 str. 3 d. 17 p. (muitinės pareigūnas turi teisę šio Įstatymo II skyriaus šeštajame skirsnyje numatytais atvejais ir tvarka turėti, nešioti ir naudoti šaunamąjį ginklą bei naudoti fizinę ir kitokią prievartą), o pagrindus nustato 24-26 str.; • LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 11 p. (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka saugoti, nešioti ir panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones – antrankius, asmens savigynai skirtas dujas, tarnybinius šunis, transporto priverstinio stabdymo priemones); • LR miškų įstatymo 6 str. 1 d. 8 p. (valstybiniai miškų pareigūnai turi teisę Ginklų ir šaudmenų kontrolės bei kitų įstatymų nustatyta tvarka saugoti, nešioti ir šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais naudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones. Jeigu atsisakoma vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus, pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos), o detalizuoja minėto str. 2 ir 3 dalys; • LR viešojo saugumo tarnybos įstatymo 10 str. 1 d. 2 p. (viešojo saugumo tarnybos pareigūnas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti fizinę ir psichinę prievartą, specialiąsias priemones, šaunamuosius ginklus, sprogstamąsias medžiagas), detalizuoja 12-14 str.

37. Sprogstamųjų medžiagų panaudojimas • Policijos pareigūnas, nesukeldamas grėsmės žmogaus gyvybei, turi teisę panaudoti sprogstamąsias medžiagas sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekti į patalpą (vietą), kur laikomi įkaitai ar daromi kiti keliantys grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai nusikalstami veiksmai (LR policijos veiklos įstatymo 26 str.). • Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti sprogstamąsias medžiagas sprogstamiesiems įtaisams sunaikinti, patekti į patalpą (vietą), kur laikomi įkaitai ar daroma kita nusikalstama veika (Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 20 str.).

38. Procesinės kardomosios priemonės • administracinis pristatymas; • administracinis sulaikymas; • asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas; • dokumentų ir daiktų paėmimas; • nušalinimas nuo transporto priemonės vairavimo; • priverstinis transporto priemonės nuvežimas ar šios priemonės važiuoklės užblokavimas;

39. nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių priemonių nustatyti; • asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti; • laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymas; • asmens atvesdinimas.

40. Administracinis pristatymas (ATPK 263 straipsnis) • Administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra būtinas, policijos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas. Jeigu teisės pažeidimo protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje ir pagal įgalioto šią bylą nagrinėti arba surašyti šioje byloje protokolą organo (pareigūno) šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti, pagal tokio organo (pareigūno) pranešimą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti policijos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į minėto organo (pareigūno) buveinę.

41. Pažeidus transporto priemonių naudojimo taisykles, eismo tvarkos apsaugos ir saugumo taisykles, krovinių išsaugojimo transporte užtikrinimo taisykles, priešgaisrinės apsaugos taisykles, sanitarines higienines ir sanitarines priešepidemines taisykles transporte, keleivių ir bagažo vežimo taisykles, tam įgaliotas pareigūnas gali administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristatyti į policiją, jeigu šis neturi asmenį paliudijančių dokumentų ir nėra liudytojų, galinčių pateikti reikalingus duomenis apie jį.

42. Padarius miško pažeidimus arba pažeidus medžioklės taisykles, žvejybos ir žuvų išteklių išsaugojimo taisykles, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į policiją arba savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas protokolui surašyti gali pristatyti valstybiniai miškų pareigūnai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorius, jo pavaduotojai, skyrių vedėjai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai, taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti asmenys, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė negali būti nustatyta pažeidimo vietoje.

43. Padarius pažeidimus, susijusius su kėsinimusi į saugomus objektus, kitą valstybinį ar visuomeninį turtą, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti sukarintos apsaugos darbuotojai į sukarintos apsaugos tarnybinę patalpą arba į policiją, kad būtų užkirstas kelias teisės pažeidimui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmensasmenybei nustatyti ir teisės pažeidimo protokolui surašyti. • Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi būti pristatomas kiek galima greičiau. • Pristatytas į šiame straipsnyje nurodytas vietas asmuo negali būti laikomas ilgiau kaip tris valandas.

44. Iš Institucijos pateiktos medžiagos matyti, kad trys kvietimai P. D. jo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių buvo siunčiami tokia tvarka Taigi, kvietimai P. D. buvo siunčiami vos prieš vieną ar kelias dienas iki jo kvietimo atvykti į Instituciją dienos, kuri, net neturėdama jokių duomenų apie jų įteikimą ar neįteikimą adresatui (visi neįteikti kvietimai grąžinti siuntėjui tik 2006 m. lapkričio mėnesį), 2006 m. spalio 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Esant tokiai situacijai, negalima išvada, jog P. D. vengė atvykti į Instituciją ir ši būtent dėl tos priežasties surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą jam nedalyvaujant. Tad teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog Institucija išnaudojo visas galimybes iškviesti P. D. į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių protokolo surašymui ir paaiškinimui dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Be to, ATPK263 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo protokolo surašymui galimybė, kai pagal įgalioto šią bylą nagrinėti arba surašyti šioje byloje protokolą organo (pareigūno) šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti. Byloje nėra jokių duomenų, kad P. D. buvo įteiktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašas. (LVAT 2007 m. birželio 22 d. nutartis adm. byloje N16-1014/2007)

45. Administracinis sulaikymas (ATPK 265 straipsnis) • Administracinis sulaikymas – tai fizinio asmens trumpalaikis laisvės apribojimas, kuris gali būti taikomas išskirtinais atvejais, kai būtina užtikrinti teisingą ir savalaikį administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą bei nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylioje vykdymą. • Dėl administracinio sulaikymo surašomas protokolas, kuriame nurodoma: jo surašymo data ir vieta; protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas ir tėvo vardas; žinios apie sulaikytojo asmenybę; sulaikymo laikas, vieta ir motyvai. Protokolą pasirašo jį surašęs pareigūnas ir sulaikytasis. Jeigu sulaikytasis atsisako pasirašyti protokolą, apie tai įrašoma protokole. • Sulaikyto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu pranešama, kur jis yra, jo giminaičiams, darbovietės arba mokyklos administracijai. Apie nepilnamečio sulaikymą būtina pranešti jo tėvams arba globėjams (rūpintojams).

46. Organai (pareigūnai), turintys teisę vykdyti administracinį sulaikymą (ATPK 266 straipsnis) • Administracinėn atsakomybėn traukiamąasmenį gali sulaikyti tik Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai): • 1) policija – už administracinius teisės pažeidimus, kai šis kodeksas už juos numato administracinį areštą, už operacijų užsienio valiuta tvarkos pažeidimą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad asmenys verčiasi prostitucija, už kelių eismo taisyklių, medžioklės, žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos taisyklių pažeidimą bei kitus gyvūnijos apsaugos ir naudojimo įstatymų pažeidimus, taip pat kitokiais Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais; • 2) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai – už operacijų užsienio valiuta tvarkos pažeidimą;

47. 3) Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai – už pasienio teisinio režimo taisyklių, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių arba muitų taisyklių pažeidimus, už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo, už nepaklusimą uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę; • 4) saugomo objekto vietoje objektų apsaugos vyresnysis pareigūnas – už teisės pažeidimus, susijusius su kėsinimusi į saugomus objektus, kitą valstybinį ar visuomeninį turtą; • 5) laisvės atėmimo vietų, tardymo izoliatorių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų pareigūnai – už perdavimą arba bandymą perduoti perdavimo taisyklių uždraustas medžiagas, dirbinius ir daiktus; • 6) muitinės pareigūnai – už muitų taisyklių pažeidimus, taip pat už nepaklusimą uniformuoto muitinės pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

48. Administracinio sulaikymo terminai (ATPK 267 straipsnis) • Administracinėn atsakomybėn traukiamoasmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, išskyrus atvejus, kai esant ypatingam reikalui įstatymai numato kitokius administracinio sulaikymo terminus. • Asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus, gali būti sulaikyti iki 3 valandų protokolui surašyti, o prireikus nustatyti asmenybę ir išaiškinti teisės pažeidimo aplinkybes, – iki 48 valandų.

49. Asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už nedidelį chuliganizmą arba susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimą, gali būti sulaikyti, kol apylinkės teismo teisėjas ar policijos komisaras įstatymo numatytais terminais išnagrinės bylą, bet ne ilgiau kaip 48 valandas. • Administracinio sulaikymo laikas skaičiuojamas nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo protokolui surašyti momento, o girto asmens – nuo jo išblaivėjimo laiko.

50. Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas (ATPK 268 straipsnis) • Asmens apžiūrą gali atlikti tam įgalioti policijos, vidaus reikalų įstaigų objektų apsaugos, civilinės aviacijos, muitinės įstaigų ir kitų tam įgaliotų organų pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais. • Asmens apžiūrą gali atlikti tos pačios lyties asmuo, kaip apžiūrimasis, dalyvaujant dviem tos pačios lyties kviestiniams. • Daiktus patikrinti gali tam įgalioti policijos, vidaus reikalų įstaigų objektų apsaugos, civilinės aviacijos, muitinės įstaigų, pasienio ir transporto veterinarijos postų, valstybinės mokesčių inspekcijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriai, Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorius, jo pavaduotojai, skyrių vedėjai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai, taip pat kitų tam įgaliotų organų pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.