Administracines kardomosios priemones
Download

Administracines kardomosios priemones

Advertisement
Download Presentation
Comments
brock
From:
|  
(151) |   (0) |   (0)
Views: 112 | Added: 29-06-2012
Rate Presentation: 1 0
Description:
administracines kardomosios priemones yra tokios istatymu ar kitu norminiu teises aktu nustatytos prievartos priemones, kurios taikomos vie
Tags
,
Administracines kardomosios priemones

An Image/Link below is provided (as is) to

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use only and may not be sold or licensed nor shared on other sites. SlideServe reserves the right to change this policy at anytime. While downloading, If for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.











- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -




1. Administracines kardomosios priemones

2. administracines kardomosios priemones yra tokios istatymu ar kitu norminiu teises aktu nustatytos prievartos priemones, kurios taikomos vie?ojo administravimo subjektu ir kitu pareigunu, nevyriausybiniu organizaciju, siekiant prievarta nutraukti teises pa?eidima ir jo ?alingus padarinius, nustatyti teises pa?eideja ir pa?eidimo padarymo aplinkybes, u?tikrinti salygas, kad pa?eidejas butu patrauktas atsakomyben. Administraciniu kardomuju priemoniu savoka

3. taikomos nusi?engimo padarymo vietoje; nera baud?iamojo pobud?io; taikomos operatyviai; skirtingai nuo administraciniu nuobaudu gali buti taikomos ir nepakaltinamiems asmenims, asmenims, nesulaukusiems 16 m. am?iaus ir kt. Administraciniu kardomuju priemoniu po?ymiai

4. bendrosios; specialiosios; procesines Administraciniu kardomuju priemoniu klasifikavimas

5. reikalavimas nutraukti prie?inga teisei veika; transporto priemones eksploatacijos u?draudimas; darbu sustabdymas; savavali?kai statomo ar pastatyto pastato nugriovimas; licenciju-leidimu galiojimo sustabdymas. Bendrosios kardomosios priemones

6. LR asmens ir turto saugos istatymo 7 str. p. (apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto sauga, turi teise itardamas, kad asmuo rengiasi daryti ar daro administracini teises pa?eidima ar nusikalstama veika, reikalauti nutraukti neteisetus veiksmus); LR reklamos istatymo 18 str. 1 d. 4 p. (Nacionalines vartotoju teisiu apsaugos tarybos igaliotos valstybes istaigos, kontroliuodamos reklama, turi teise ipareigoti reklamines veiklos subjektus nutraukti ?io istatymo nustatytu reikalavimu neatitinkancios reklamos naudojima); Reikalavimas nutraukti prie?inga teisei veika

7. LR policijos veiklos istatymo 16 str. 1 d. (Policijos veiklos ir kiti istatymai suteikia policijos pareigunui teise, igyvendinant policijos u?davinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldus asmenys vykdytu jo teisetus nurodymus); LR policijos remeju istatymo 5 str. 1 d. 2 p. (policijos remejai turi teise reikalauti, kad asmenys laikytusi vie?osios tvarkos ir nepa?eidinetu istatymu).

8. Nagrinejamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarimu D.G. buvo nubausta 800 Lt dyd?io administracine bauda u? tai, kad ji padare ATPK 174 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pa?eidimus, t. y. 2009 m. sausio 19 d. apie 13.30 val., adresu Kalvariju g. 105, Vilniuje, banko ?Snoras? filiale, vie?oje vietoje, keikesi necenzuriniais ?od?iais, rode nepadorius gestus, i?eid?ianciai kibo prie B.G., atvykus policijos pareigunams V.B. ir E.Z. nevykde teiseto reikalavimo nutraukti prie?inga teisei vieka, i?eidinejo policijos pareigunus necenzuriniais ?od?iais, pareikalavus atsisesti i tarnybini automobili i tai nereagavo, sulaikant aktyviais veiksmais prie?inosi. Administracinen atsakomyben patrauktas asmuo D.G. ?io pa?eidimo i? esmes negincija, taciau nurodo, kad jai skirta 800 Lt dyd?io bauda turetu buti suma?inta taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas ir atsi?velgiant i fakti?kai gaunamas pajamas bei sveikatos bukle Taigi byloje nera ginco del D.G. inkriminuotu pa?eidimu, teiseju kolegija, patikrinusi byloje esancius irodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti del administracinen atsakomyben patraukto asmens kaltes padarius paminetus pa?eidimus, taciau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracines nuobaudos individualizavimo klausimas teigiant, kad paskirta nuobauda yra per grie?ta (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis Administracine byla Nr. N-438-1229/2010) .

9. Byloje surinkti irodymai (administracinio teises pa?eidimo protokolas (b. l. 12-13), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patruliu rinktines pareigunu tarnybiniai prane?imai (b. l. 3-4), alkotesterio rodmenys (b. l. 5), i?ra?as i? policijos duomenu bazes (b. l. 2)) neabejotinai patvirtina, kad 2009 m. baland?io 17 d. apie 10 val. 10 min. vie?oje vietoje, Architektu gatveje, Vilniuje, prie namo Nr. 192, J. K., budamas girtas (jam buvo nustatytas 2,05 promiliu girtumas), gulejo gatveje, pa?adintas policijos pareigunu, ?ukavo, i?pludo policijos pareigunus necenzuriniais ?od?iais, sulaikomas policijos pareigunu, prie?inosi, spardesi, grasino policijos pareigunams susidorojimu. Savo apeliaciniame skunde J. K. neneigia ?iu aplinkybiu. Teiseju kolegija visi?kai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais vadovaudamasis teismas padare i?vada, kad J. K. veika kvalifikuotina tik pagal ATPK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1, 2 dalis, todel ju ?ioje nutartyje nekartoja. (LVAT 2010 m. rugsejo 27 d. nutartis administracineje byloje Nr. N756-1025/2010)

10. LR policijos veiklos istatymo 18 str. 1 d. 9 p. (policijos pareigunas, u?tikrindamas jam pavestu policijos u?daviniu igyvendinima, turi teise u?drausti eksploatuoti transporto priemones, kuriu konstrukcija arba technine bukle neatitinka galiojanciu Keliu eismo taisykliu, normatyvu ar standartu) Transporto priemones eksploatacijos u?draudimas

11. LR statybos istatymo 28 str. 1 d. 1 p. (apskrities vir?ininko administracijos, Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybes igaliotos institucijos pareigunai, atliekantys statybos valstybine prie?iura pagal ?io Istatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibre?ta kompetencija, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administraciniu teises pa?eidimu kodeksu, nustate, kad statinio statyba vykdoma pa?eid?iant ?i Istatyma ir kitus teises aktus sura?o savavali?kos statybos akta, pareikalauja i? statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos budu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir iteikia jiems akta pasira?ytinai arba registruotu lai?ku); Darbu sustabdymas

12. Parei?kejas kreipesi i teisma, pra?ydamas panaikinti Klaipedos apskrities vir?ininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie?iuros departamento Statybos valstybines prie?iuros skyriaus vyriausiojo specialisto statinio statybos sustabdymo akta. Pirmos instancijos teismas skunda atmete, parei?kejas pateike apeliacini skunda bei pra?yma sustabdyti bylos nagrinejima bei kreiptis i LR Konstitucini teisma del Statybos ist. 2 str. galimo prie?taravimo LR Konstitucijos 109 str. 1 d. LVAT sutiko su pirmosios instancijos teismo i?vada, jog gincijamame akte konstatuotos faktines aplinkybes ? statinio statyba be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo - atitinka Statybos ist. 2 str. 71 d. itvirtinta savavali?kos statybos definicija. Be to, pirmosios instancijos teismas yra nustates, kad sura?ant skund?iama akta, nebuvo patvirtintas teritorijos detalusis planas. Taip pat nagrinejamos bylos aplinkybemis nera pagrindo tenkinti pra?ymo del kreipimosi i LR Konstitucini teisma, nes nagrinejamas administracinis gincas yra kiles del statinio statybos sustabdymo akto, kuriuo reikalaujama sustabdyti savavali?ka statyba, o ne likviduoti savavali?kos statybos padarinius ? nugriauti ar pertvarkyti ?i statini. LVAT pirmosios instancijos teismo sprendima paliko nepakeista. (LVAT 2009-07-08 nutartis administracineje byloje Nr. A822-815/09) Praktika

13. Kalbant apie statybos darbu sustabdyma taip pat rekomenduotina susipa?inti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojancias teises normas, apibendrinimu (VIII skyrius ?Statinio statybos sustabdymas? (35-37 dalys)). (Publikuota:? "Administracine jurisprudencija? Nr. 18,? 2009 m.)

14. LR valstybines darbo inspekcijos istatymo 9 str. 1 d. 9 p. (Valstybes darbo inspekcijos inspektoriai turi teise reikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio igaliotas asmuo nedelsdamas sustabdytu darbus: kai darbuotojai neapmokyti ir (ar) neinstruktuoti saugiai dirbti, kai sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai yra pavojus saugai ir sveikatai, kai dirbama pa?eid?iant technologinius reglamentus, neirengus reikiamu kolektyvines apsaugos priemoniu arba kai darbuotojas (darbuotojai) neaprupinti asmeninemis apsaugos priemonemis ir kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei )

15. LR statybos istatymo 28 str. 2 d. 1 p. (Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal ?io Istatymo jai priskirta kompetencija i?nagrineja savavali?kos statybos fakta ir ne veliau kaip per menesi nuo savavali?kos statybos akto sura?ymo dienos pareikalauja i? statytojo (u?sakovo) ar kito ?io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo le?omis pa?alinti savavali?kos statybos padarinius: 1) nugriauti statini ir sutvarkyti statybviete); Savavali?kai statomo ar pastatyto pastato nugriovimas

16. ?io straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams ivykdyti nustatomas 6 menesiu terminas, reikalavime nurodant, kad ?io straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teise kreiptis i ?io Istatymo 23 straipsnyje nurodytus statyba leid?iancius dokumentus i?duodancius subjektus del statyba leid?iancio dokumento i?davimo ?io Istatymo ir kitu teises aktu nustatyta tvarka. Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ?i termina, jeigu yra svarbiu prie?asciu, asmens pra?ymu gali viena karta pratesti 3 menesiams. Del reikalavimo vykdymo termino pratesimo ilgesniam laikotarpiui ar del atsisakymo ji pratesti asmuo gali kreiptis i teisma. Svarbiomis prie?astimis laikomos prie?astys, susijusios su proceduromis (atliekamomis siekiant iteisinti savavali?ka statyba pagal ?io straipsnio 4 dalies nuostatas ? projektines dokumentacijos pakeitimo ir kitu reikalingu dokumentu gavimo ar pertvarkymo), kuriu trukmei asmuo negali daryti itakos.

17. Teismas savo sprendimu gali ipareigoti statytoja (u?sakova) ar kita ?io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta asmeni savo le?omis per nustatyta termina: 1) leisti teises aktu nustatyta tvarka per nustatyta termina parengti projektine dokumentacija ir, sumokejus ?io Istatymo 1 priede nustatyta imoka u? savavali?kos statybos iteisinima, gauti statyba leid?ianti dokumenta, i?skyrus ?io Istatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta statyba leid?ianti dokumenta, tais atvejais, kai ?emes sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavali?ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie ?io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojancius detaliuosius teritoriju planavimo ar kitus istatymais jiems prilygintus teritoriju planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritoriju planavimo dokumentus ir tokia statyba neprie?tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomu teritoriju apsaugos teises aktu reikalavimams; arba 2) nugriauti statini ir sutvarkyti statybviete; 3) i?ardyti savavali?kai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu butina, sutvarkyti statybviete; 4) atstatyti (atkurti) nugriauta kulturos paveldo statini (jo dali) arba statini (jo dali), del kurio nugriovimo buvo pa?eistas vie?asis interesas, ir, jeigu butina, sutvarkyti statybviete.

18. LR ?UM 2002 m. rugsejo 27 d. isakymu Nr. 381 patvirtintu Grudu sandelio veiklos licencijavimo taisykliu 29-31 punktai: jeigu Lietuvos Respublikos istatymuose nenumatyta kitaip, licencijos galiojimas sustabdomas, kai nesilaikoma bent vieno ?iu reikalavimu: nustatoma, kad licencijos turetojas nesilaiko Lietuvos Respublikos licencijuotu sandeliu ir sandeliavimo dokumentu istatymu jo veiklai nustatytu reikalavimu; paai?keja, kad licencijai gauti pateiktuose dokumentuose buvo nurodyti klaidinantys duomenys; yra pa?eid?iami grudu saugojimo sanitariniai, higieniniai ar prie?gaisriniai reikalavimai; sandelis nemoka ar ne laiku moka imokas i Kompensavimo fonda. Nustatyti sandelio veiklos trukumai, del kuriu buvo sustabdytas licencijos galiojimas, turi buti pa?alinti ne veliau kaip per 3 menesius nuo licencijos galiojimo sustabdymo. Konkretu laika nustato Tarnyba. Per nustatytaji laika pa?alinus nurodytus pa?eidimus, licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas Tarnybos vadovo isakymu. Licenciju-leidimu galiojimo sustabdymas.

19. Kai kuriuose istatymuose (Lietuvos Respublikos civiliniu pirotechnikos priemoniu apyvartos kontroles istatymas, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuoteku tvarkymo istatymas ir kt.) nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos nei?davimas (kaip ir specialios teises atemimas) yra tokia sankcija, kuria neigiamas poveikis teises pa?eidejo ? ukio subjekto turtinei, ekonominei padeciai yra daromas ne tiesiogiai, t. y. ne nusavinant (kaip pinigine bauda) jo pinigines le?as, bet neleid?iant jam verstis atitinkama veikla (tam tikra laika). Tokios sankcijos vadinamos u?draudimo sankcijomis. Licencijos galiojimo panaikinimo ir naujos licencijos nei?davimo, kaip u?draudimo sankcijos, paskirtis yra ne tik ? ir ne tiek ? nubausti teises pa?eideja, bet visu pirma vykdyti prevencija:

20. teises subjektas, naudojesis licencija ir pa?eides salygas, su kuriomis yra siejamas naudojimasis ta licencija, yra pa?alinamas (tam tikram laikui) i? atitinkamos rinkos, idant daugiau nedarytu ?alos teises saugomoms ir ginamoms vertybems; o pa?alinamas i? rinkos jis yra del to, kad tuo metu, kai dar buvo tos rinkos dalyvis, pa?eide esmines ir jam, be abejo, ?inomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje salygas ? nesilaike imperatyviu teises reikalavimu; laikoma, kad jeigu tokiam ukio subjektui ir toliau butu leid?iama buti atitinkamos rinkos dalyviu, kiltu gresme, kad konkurencija toje rinkoje bus nesa?ininga, taip pat kiltu gresme vartotoju ir kitu asmenu teisems, butu pakenkta ivairioms Konstitucijoje itvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybems, vie?ajam interesui. Butent del to, kad siekiama apsaugoti, apginti ?ias konstitucines vertybes bei vie?aji interesa, yra apribojamos mineto teises pa?eidejo ? ukio subjekto nuosavybes teise ir ukines veiklos laisve, kurios, kaip savo aktuose ne karta yra konstataves Konstitucinis Teismas, nera absoliucios.

21. Istatymu leidejas ekonominems sankcijoms suteikdamas represini pobudi, taip pat sieke ir prevenciniu tikslu ? tiek specialiosios, tiek bendrosios prevencijos prasme. Licencijos galiojimo panaikinimo ir naujos licencijos nei?davimo, kaip u?draudimo sankcijos paskirtis butent ir yra ne tik ? ir ne tiek ? nubausti teises pa?eideja, bet visu pirma vykdyti prevencija. ?iuo atveju padarytas pa?eidimas laikytinas pakankamai ?iurk?ciu ir pavojingu, pa?eid?ianciu visuomenes interesus, kadangi tai glaud?iai siejasi su ukio subjekto pareiga sa?iningai ir lygiomis salygomis su visais kitais ukio subjektais u?siimti verslu, vykdyti mokestines prievoles valstybei, laikytis teises aktuose nustatytos verslo tvarkos. Teiseju kolegijos nuomone, remiantis Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pripa?intomis nuostatomis, konkreciu nagrinejamu atveju byloje nera nustatyta kokiu nors itin svarbiu aplinkybiu, del kuriu paskirta ekonomine sankcija ? licencijos verstis ma?menine prekyba alkoholiniais gerimais galiojimo panaikinimas ? butu akivaizd?iai neproporcinga (neadekvati) padarytam teises pa?eidimui ir del to butu neteisinga. Parei?kejui priklausancioje parduotuveje buvo laikomi ir parduodami alkoholiniai gerimai, kuriem patikrinimo metu nebuvo pateikti juridine galia turintys ir isigijima ar gabenima patvirtinantys dokumentai. Tai rodo akivaizdu ir samoninga Istatymo reikalavimu nesilaikyma. Vertinimo nekeicia ir paai?kinimai, kad darbuotoja i? asmeniniu le?u savavali?kai nupirko alkoholinius gerimus vietoj sudau?ytu, kad atlyginti materialinius nuostolius, kadangi galima buvo pasirinkti alternatyvu nuostoliu atlyginimo buda nepa?eid?iant istatymu reikalavimu (LVAT 2007 m. rugpjucio 27 d. nutartis administracineje byloje Nr. A502 ? 1059/2009).

22. Sankcija yra valstybes reakcija i prie?inga teisei elgesi. ?iuo atveju sankcijos taikymas pasirei?kia susiaurinant pa?eidejo veiklos teises del jo pareigu nevykdymo. Ar sankcija yra tinkama, butina ivertintini nustatytu pareigu nevykdymo apimti ir sankcijos taikymo tikslu adekvatuma. Paskirtos sankcijos taikymas pasirei?kia ukio subjekto pa?alinimu i? tam tikros veiklos sferos, kadangi jis pa?eides dalyvavimo rinkoje taisykles turi patirti negatyvias pasekmes, nes nesivadovaudamas veiklos sriti reglamentuojanciomis taisyklemis, jis turejo tam tikra konkurencini prana?uma prie? sa?iningai veikiancius ukio subjektus. Imones darbuotojos padaryti pa?eidimai dare tam tikra poveiki sa?iningai konkurencijai, todel sankcija pritaikyta pagristai. Visi?kai netaikyti sankcijos nera pagrindo (LVAT 2009 m. kovo 9 d. nutartis administracineje byloje Nr. A-261-296/2009).

23. Nagrinejamas administracinis gincas kilo del parei?kejo turimo leidimo ve?ti keleivius automobiliais taksi (licencijos) galiojimo sustabdymo, todel ?ioje byloje taikytinos ?iuos teisinius santykius reglamentuojanciu Licencijavimo taisykliu nuostatos. Pagal ?iu taisykliu 34.2 punkta, licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu ve?ejas (?iuo atveju parei?kejas) nesilaiko licencijuojamos veiklos salygu ar keliu transporto veikla reglamentuojanciu teises aktu. Keleiviu ve?imo taisykles yra vienas i? teises aktu, kurio parei?kejas (dirbantys pas ji taksi vairuotojai) privalo laikytis. Pagal Keleiviu ve?imo taisykliu 28.2 punkta, vairuotojas darbo metu privalo tureti taksi vairuotojo atestavimo liudijima (jei savivaldybiu instituciju nustatyta tvarka jis yra butinas). Pastaroji salyga (mineto atestavimo liudijimo turejimo butinumas) yra nustatyta Tvarkoje. Byloje negincijamai nustatyta, kad parei?kejo vairuotojas T. B. darbo metu 2006 m. kovo 9 d. neturejo nurodyto atestavimo liudijimo. Todel ?i faktine bylos aplinkybe savaime buvo pakankamas pagrindas (taikant auk?ciau i?vardintas teises aktu nuostatas) sustabdyti parei?kejo (ve?ejo) turimo licencijos galiojima.

24. Pagal Licencijavimo taisykliu 40 punkta, licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai pa?alinamos prie?astys ir pa?eidimai, del kuriu buvo sustabdytas jos galiojimas. Nagrinejamuoju atveju tai galetu reik?ti, kad parei?kejo turimos licencijos galiojimo sustabdymas (jam isigaliojus) turejo buti panaikintas, minetam parei?kejo vairuotojui gavus taksi vairuotojo atestavimo liudijima. I? bylos matyti, kad ?is vairuotojas 2006 m. kovo 24 d. buvo gaves nurodyta atestavimo liudijima (b. l. 38). Todel galima daryti i?vada, kad nuo 2006 m. kovo 24 d. pagrindas sustabdyti parei?kejo turima licencija yra i?nykes.

25. Kolegija pa?ymi, kad skund?iamas atsakovo sprendimas buvo priimtas 2006 m. baland?io 5 d., t. y. tuo metu, kai (kaip matyti i? auk?ciau pateiktu argumentu) pagrindas sustabdyti licencijos galiojima jau buvo (tariamai) i?nykes. Taigi konstatuotina, kad parei?kejo vairuotojo T. B. atestavimo liudijimo gavimo faktas bei tokio fakto atsiradimo laikas yra reik?mingos aplinkybes, kurios atsakovo turejo buti i?ai?kintos mineto (skund?iamo) sprendimo priemimo metu. Tam, kad ?ios (bei kitos) reik?mingos aplinkybes butu i?ai?kintos, atsakovas turejo imtis atitinkamu priemoniu. Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau ? ABTI) taikymo po?iuriu tai rei?kia, kad atsakovas turejo laikytis tam tikru taisykliu, turejusiu u?tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma (89 str. 1 d. 3 p.). Pati auk?ciau nurodyta situacija rodo, kad atsakovas to nepadare, o tai pagal ABTI 89 straipsnio 1 dalies 3 punkta yra vienas i? pagrindu panaikinti skund?iama sprendima.

26. Kolegija taip pat pa?ymi, kad skund?iamas atsakovo sprendimas yra suformuluotas informacinio ra?to pavidalu (b. l. 7). ?iame sprendime (ra?te) nera nurodytas nei pa?eidimo faktas, nei licencijos galiojimo sustabdymo prie?astys, o tai yra butina nurodyti mineto Licencijavimo taisykliu 40 punkto taikymo prasme ateityje sprend?iant klausima del licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo. Nera kitu butinu individualaus administracinio akto atributu, nustatytu Vie?ojo administravimo istatymo 8 straipsnyje. Todel pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagristai konstatavo ?iuos sprendimo formos ir turinio trukumus. (LVAT 2007-03-0 6 adm. byloje Nr. A11 ? 252/2007)

27. Specialiosios kardomosios priemones taikomos asmenims, pa?eid?iant ju fizine nelieciamybe. Pagrindinis ju taikymo tikslas - operatyviai nutraukti neteiseta veika. Jos taikomos tada, kai kitais budais negalima nutraukti prie?ingos teisei veikos. Skiriamos ?ios specialiosios kardomosios priemones: tiesioginio fizinio poveikio priemones; techninio poveikio priemones; ?aunamojo ginklo panaudojimas; sprogstamuju med?iagu panaudojimas. Specialiosios kardomosios priemones

28. Prie? naudodamas specialiasias kardomasias priemones, tam tikras pareigunas privalo ispeti apie toki ketinima, suteikdamas asmeniui galimybe ivykdyti teisetus reikalavimus, i?skyrus atvejus, kai delsimas kelia gresme pareiguno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks ispejimas yra neimanomas Specialiuju kardomuju priemoniu naudojimo salygos

29. Cia priskiriami bet kokio pobud?io fizines jegos bei koviniu imtyniu veiksmai, kurie naudojami sulaikant ir pristatant i policija asmeni, padariusi pavojinga visuomenei veika, jeigu ?is asmuo prie?inasi sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi jo i?vengti, taip pat tais atvejais, kada asmuo piktybi?kai nevykdo teiseto atitinkamo pareiguno reikalavimo arba pasiprie?ina teisetiems tam tikro pareiguno veiksmams. ?i kardomoji priemone neatsiejamai siejasi su kitu kardomuju priemoniu buvimu: asmens sulaikymu ir pristatymu, policijos pareiguno teiseto reikalavimo piktybi?ku nevykdymu. Tiesioginio fizinio poveikio priemones

30. Koviniu imtyniu veiksmai u?tikrina policijos pareiguno asmenybes apsauga, taip pat kitu asmenu bei ju teisiu ir laisviu apsauga, padeda nutraukti prie?inga teisei veika ir sulaikyti ja padariusi subjekta. Koviniu veiksmu pobudis naudojamas atsi?velgiant i teisetvarkos pa?eidimo pobudi, pa?eidejo asmenybe ir konkrecias aplinkybes bei situacija. Padares kuno su?alojima asmeniui, policijos pareigunas, laikydamasis atsargumo priemoniu nuo u?puolimo, privalo suteikti medicinos pagalba. Naudojant ?ia kardomaja priemone reikia stengtis padaryti minimalia ?ala.

31. Tai policijos ginkluoteje esamu lazdu, antrankiu bei suri?imo priemoniu, duju, tarnybiniu ?unu, transporto priverstinio sustabdymo bei kitu istatymais leid?iamu ir vidaus reikalu ministro isakymu patvirtintu, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemoniu naudojimas (LR VRM 2005 m. kovo 9 d. isakymas Nr. 1V-67 ?Del Policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemoniu sara?o patvirtinimo?) . Techninio poveikio priemones

32. LR policijos istatymo 24 str. Policijos pareigunas turi teise panaudoti fizine prievarta: 1) gindamas save, kita asmeni nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio gyvybei ar sveikatai kesinimosi; 2) sulaikydamas teises pa?eidima padariusi asmeni, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 3) kai kesinamasi i policijos kontroliuojama ar saugoma objekta, transporto priemone, ?aunamaji ginkla, sprogstamasias med?iagas, specialiasias ry?io, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kita policijos turta; 4) masiniu riau?iu ar grupiniu veiksmu, kuriais pa?eid?iama vie?oji tvarka, metu; 5) esant tarnybiniam butinumui, stabdydamas transporto priemone. 2. Draud?iama panaudoti koviniu imtyniu veiksmus bei specialiasias priemones prie? moteris, kai akivaizdu, kad jos ne?cios, taip pat prie? asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai ar nepilnameciai (jei ju am?ius ?inomas pareigunui arba i?vaizda atitinka am?iu, i?skyrus atvejus, kai jie prie?inasi pavojingu gyvybei ar sveikatai budu arba jei u?puola tokiu asmenu grupe ir ?is u?puolimas kelia gresme gyvybei ar sveikatai. Specialiuju priemoniu (fiziniu ir techniniu) panaudojimo pagrindai

33. ?i specialioji priemone atitinka kardomosios priemones tiksla - nutraukti prie?inga teisei veika. ?aunamojo ginklo panaudojimas pati rimciausia kardomoji priemone, galinti sukelti kuno su?alojimus ar net mirti. ?aunamojo ginklo panaudojimo pagrindai (LR policijos veiklos istatymo 25 str.): 1. Policijos pareigunas, kai kitos prievartos priemones yra neveiksmingos, kaip i?imtine priemone turi teise panaudoti ?aunamaji ginkla. 2. Policijos pareigunas turi teise panaudoti ?aunamaji ginkla prie? asmeni tokiais atvejais: 1) gindamas save, kita asmeni nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kesinimosi; 2) sulaikydamas nusikalstama veika padariusi asmeni, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neimanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako ivykdyti teiseta reikalavima padeti ginkla ar kita daikta, kuriuo galima su?aloti ?mogu, jeigu kyla pavojus policijos pareiguno ar kito ?mogaus gyvybei ar sveikatai ir kitaip jo neimanoma nuginkluoti; 3) atremdamas saugomu objektu u?puolima; ?aunamojo ginklo panaudojimas

34. kai butina i?laisvinti ikaitus arba u?kirsti kelia teroro aktui; 5) pabegimo i? ikalinimo vietu ar riau?iu jose atvejais. 3. Policijos pareigunas turi teise panaudoti ?aunamaji ginkla prie? transporto priemone ir gyvunus. 4. Draud?iama panaudoti ?aunamaji ginkla ?moniu susiburimo vietose, jeigu nuo to gali nukenteti pa?aliniai asmenys, prie? moteris, kai akivaizdu, kad jos ne?cios, taip pat prie? asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prie? nepilnamecius, jei ju am?ius ?inomas pareigunui arba i?vaizda atitinka am?iu, i?skyrus atvejus, kai jie prie?inasi pavojingu ?mogaus gyvybei ar sveikatai budu arba jei u?puola tokiu asmenu grupe ir ?is u?puolimas kelia gresme gyvybei ar sveikatai.

35. Pana?ias teises naudoti aptariamas priemones turi ir kiti pareigunai: LR valstybes sienos apsaugos istatymo 20 str. 13 p. (panaudoti ?aunamuosius ginklus bei specialiasias priemones), 22 ir 23 str.; LR specialiuju tyrimu tarnybos istatymo 13 str. 2 d. 2 p. (istatymu nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti ginkla, specialiasias priemones ir kita prievarta) ir detalizuoja Specialiuju tyrimu tarnybos statuto 17-20 str.; LR valstybes saugumo departamento istatymo 26 str. 1 d. (Saugumo departamento pareigunams suteikiama teise tureti, saugoti ir panaudoti tarnybini ?aunamaji ginkla bei specialiasias priemones), o ?aunamuju ginklu ir specialiuju priemoniu panaudojimo pagrindus ir tvarka reglamentuoja Saugumo departamento statutas (39-41 str.); LR finansiniu nusikaltimu tyrimu tarnybos istatymo 11 str. 1 d. 11 p. (istatymu nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti ?aunamuosius ginklus, fizine bei kitokia prievarta) ir pagrindus bei tvarka nustato mineto istatymo 15-17 straipsniai;

36. LR muitines istatymo 20 str. 3 d. 17 p. (muitines pareigunas turi teise ?io Istatymo II skyriaus ?e?tajame skirsnyje numatytais atvejais ir tvarka tureti, ne?ioti ir naudoti ?aunamaji ginkla bei naudoti fizine ir kitokia prievarta), o pagrindus nustato 24-26 str.; LR aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo 12 str. 11 p. (aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunai turi ?io ir kitu istatymu nustatyta tvarka saugoti, ne?ioti ir panaudoti ?aunamaji ginkla bei specialiasias priemones ? antrankius, asmens savigynai skirtas dujas, tarnybinius ?unis, transporto priverstinio stabdymo priemones); LR mi?ku istatymo 6 str. 1 d. 8 p. (valstybiniai mi?ku pareigunai turi teise Ginklu ir ?audmenu kontroles bei kitu istatymu nustatyta tvarka saugoti, ne?ioti ir ?io istatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais naudoti ?aunamaji ginkla bei specialiasias priemones. Jeigu atsisakoma vykdyti teisetus pareiguno reikalavimus, pareigunas turi teise panaudoti prievarta, taciau tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai ivykdyti, ir tik po to, kai visos imanomos itikinimo ar kitos priemones nebuvo veiksmingos), o detalizuoja mineto str. 2 ir 3 dalys; LR vie?ojo saugumo tarnybos istatymo 10 str. 1 d. 2 p. (vie?ojo saugumo tarnybos pareigunas ?io istatymo nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti fizine ir psichine prievarta, specialiasias priemones, ?aunamuosius ginklus, sprogstamasias med?iagas), detalizuoja 12-14 str.

37. Policijos pareigunas, nesukeldamas gresmes ?mogaus gyvybei, turi teise panaudoti sprogstamasias med?iagas sprogstamiesiems itaisams sunaikinti, patekti i patalpa (vieta), kur laikomi ikaitai ar daromi kiti keliantys gresme ?mogaus gyvybei ar sveikatai nusikalstami veiksmai (LR policijos veiklos istatymo 26 str.). Specialiuju tyrimu tarnybos pareigunas turi teise panaudoti sprogstamasias med?iagas sprogstamiesiems itaisams sunaikinti, patekti i patalpa (vieta), kur laikomi ikaitai ar daroma kita nusikalstama veika (Specialiuju tyrimu tarnybos statuto 20 str.). Sprogstamuju med?iagu panaudojimas

38. administracinis pristatymas; administracinis sulaikymas; asmens ap?iura ir daiktu patikrinimas; dokumentu ir daiktu paemimas; nu?alinimas nuo transporto priemones vairavimo; priverstinis transporto priemones nuve?imas ar ?ios priemones va?iuokles u?blokavimas; Procesines kardomosios priemones

39. nu?alinimas nuo transporto priemoniu vairavimo ir patikrinimas neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotiniu priemoniu nustatyti; asmenu, sulaikytu u? administraciniu teises pa?eidimu padaryma ir itariamu, kad jie neblaivus arba apsvaige nuo narkotiniu ar psichotropiniu med?iagu, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti; laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymas; asmens atvesdinimas.

40. Administracinio teises pa?eidimo protokolui sura?yti, kai negalima jo sura?yti pa?eidimo padarymo vietoje, o protokolas yra butinas, policijos ar Vie?ojo saugumo tarnybos pareigunas administracinen atsakomyben traukiama asmeni gali pristatyti i policija arba i savivaldybes seniunijos kaimo vietoveje patalpas. Jeigu teises pa?eidimo protokolo negalima sura?yti pa?eidimo padarymo vietoje ir pagal igalioto ?ia byla nagrineti arba sura?yti ?ioje byloje protokola organo (pareiguno) ?aukima administracinen atsakomyben traukiamas asmuo vengia atvykti, pagal tokio organo (pareiguno) prane?ima administracinio teises pa?eidimo protokolui sura?yti policijos ar Vie?ojo saugumo tarnybos pareigunas administracinen atsakomyben traukiama asmeni gali pristatyti i mineto organo (pareiguno) buveine. Administracinis pristatymas (ATPK 263 straipsnis)

41. Pa?eidus transporto priemoniu naudojimo taisykles, eismo tvarkos apsaugos ir saugumo taisykles, kroviniu i?saugojimo transporte u?tikrinimo taisykles, prie?gaisrines apsaugos taisykles, sanitarines higienines ir sanitarines prie?epidemines taisykles transporte, keleiviu ir baga?o ve?imo taisykles, tam igaliotas pareigunas gali administracinen atsakomyben traukiama asmeni pristatyti i policija, jeigu ?is neturi asmeni paliudijanciu dokumentu ir nera liudytoju, galinciu pateikti reikalingus duomenis apie ji.

42. Padarius mi?ko pa?eidimus arba pa?eidus med?iokles taisykles, ?vejybos ir ?uvu i?tekliu i?saugojimo taisykles, administracinen atsakomyben traukiama asmeni i policija arba savivaldybes seniunijos kaimo vietoveje patalpas protokolui sura?yti gali pristatyti valstybiniai mi?ku pareigunai, aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunai, ?uvininkystes departamento prie Lietuvos Respublikos ?emes ukio ministerijos direktorius, jo pavaduotojai, skyriu vedejai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai, taip pat kiti Lietuvos Respublikos istatymu tam igalioti asmenys, jeigu administracinen atsakomyben traukiamo asmens asmenybe negali buti nustatyta pa?eidimo vietoje.

43. Padarius pa?eidimus, susijusius su kesinimusi i saugomus objektus, kita valstybini ar visuomenini turta, administracinen atsakomyben traukiama asmeni gali pristatyti sukarintos apsaugos darbuotojai i sukarintos apsaugos tarnybine patalpa arba i policija, kad butu u?kirstas kelias teises pa?eidimui, administracinen atsakomyben traukiamo asmens asmenybei nustatyti ir teises pa?eidimo protokolui sura?yti. Administracinen atsakomyben traukiamas asmuo turi buti pristatomas kiek galima greiciau. Pristatytas i ?iame straipsnyje nurodytas vietas asmuo negali buti laikomas ilgiau kaip tris valandas.

44. I? Institucijos pateiktos med?iagos matyti, kad trys kvietimai P. D. jo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), atvykti i Valstybines darbo inspekcijos Kauno skyriu buvo siunciami tokia tvarka Taigi, kvietimai P. D. buvo siunciami vos prie? viena ar kelias dienas iki jo kvietimo atvykti i Institucija dienos, kuri, net neturedama jokiu duomenu apie ju iteikima ar neiteikima adresatui (visi neiteikti kvietimai gra?inti siuntejui tik 2006 m. lapkricio menesi), 2006 m. spalio 31 d. sura?e administracinio teises pa?eidimo protokola, nedalyvaujant administracinen atsakomyben traukiamam asmeniui. Esant tokiai situacijai, negalima i?vada, jog P. D. venge atvykti i Institucija ir ?i butent del tos prie?asties sura?e administracinio teises pa?eidimo protokola jam nedalyvaujant. Tad teiseju kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog Institucija i?naudojo visas galimybes i?kviesti P. D. i Valstybines darbo inspekcijos Kauno skyriu protokolo sura?ymui ir paai?kinimui del jam inkriminuojamo pa?eidimo. Be to, ATPK 263 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomyben traukiamo asmens pristatymo protokolo sura?ymui galimybe, kai pagal igalioto ?ia byla nagrineti arba sura?yti ?ioje byloje protokola organo (pareiguno) ?aukima administracinen atsakomyben traukiamas asmuo vengia atvykti. Byloje nera jokiu duomenu, kad P. D. buvo iteiktas ir administracinio teises pa?eidimo protokolo nuora?as. (LVAT 2007 m. bir?elio 22 d. nutartis adm. byloje N16-1014/2007)

45. Administracinis sulaikymas ? tai fizinio asmens trumpalaikis laisves apribojimas, kuris gali buti taikomas i?skirtinais atvejais, kai butina u?tikrinti teisinga ir savalaiki administracinio teises pa?eidimo bylos i?nagrinejima bei nutarimo administracinio teises pa?eidimo bylioje vykdyma. Del administracinio sulaikymo sura?omas protokolas, kuriame nurodoma: jo sura?ymo data ir vieta; protokola sura?iusio asmens pareigybe, pavarde, vardas ir tevo vardas; ?inios apie sulaikytojo asmenybe; sulaikymo laikas, vieta ir motyvai. Protokola pasira?o ji sura?es pareigunas ir sulaikytasis. Jeigu sulaikytasis atsisako pasira?yti protokola, apie tai ira?oma protokole. Sulaikyto administracinen atsakomyben traukiamo asmens pra?ymu prane?ama, kur jis yra, jo giminaiciams, darbovietes arba mokyklos administracijai. Apie nepilnamecio sulaikyma butina prane?ti jo tevams arba globejams (rupintojams). Administracinis sulaikymas (ATPK 265 straipsnis)

46. Administracinen atsakomyben traukiama asmeni gali sulaikyti tik Lietuvos Respublikos istatymu tam igalioti organai (pareigunai): 1) policija ? u? administracinius teises pa?eidimus, kai ?is kodeksas u? juos numato administracini are?ta, u? operaciju u?sienio valiuta tvarkos pa?eidima, alkoholiniu gerimu gerima vie?osiose vietose arba girto pasirodyma vie?osiose vietose, i?eid?iant ?mogaus oruma ir visuomenine dorove, tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad asmenys verciasi prostitucija, u? keliu eismo taisykliu, med?iokles, ?vejybos ir ?uvu i?tekliu apsaugos taisykliu pa?eidima bei kitus gyvunijos apsaugos ir naudojimo istatymu pa?eidimus, taip pat kitokiais Lietuvos Respublikos istatymu tiesiogiai numatytais atvejais; 2) Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos pareigunai ? u? operaciju u?sienio valiuta tvarkos pa?eidima; Organai (pareigunai), turintys teise vykdyti administracini sulaikyma (ATPK 266 straipsnis)

47. 3) Valstybes sienos apsaugos tarnybos pareigunai ? u? pasienio teisinio re?imo taisykliu, pasienio kontroles punktu veiklos taisykliu arba muitu taisykliu pa?eidimus, u? neteiseta valstybes sienos perejima del neatsargumo, u? nepaklusima uniformuoto Valstybes sienos apsaugos tarnybos pareiguno teisetam reikalavimui sustabdyti transporto priemone; 4) saugomo objekto vietoje objektu apsaugos vyresnysis pareigunas ? u? teises pa?eidimus, susijusius su kesinimusi i saugomus objektus, kita valstybini ar visuomenini turta; 5) laisves atemimo vietu, tardymo izoliatoriu, socialines bei psichologines reabilitacijos istaigu pareigunai ? u? perdavima arba bandyma perduoti perdavimo taisykliu u?draustas med?iagas, dirbinius ir daiktus; 6) muitines pareigunai ? u? muitu taisykliu pa?eidimus, taip pat u? nepaklusima uniformuoto muitines pareiguno teisetam reikalavimui sustabdyti transporto priemone.

48. Administracinen atsakomyben traukiamo asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, i?skyrus atvejus, kai esant ypatingam reikalui istatymai numato kitokius administracinio sulaikymo terminus. Asmenys, traukiami administracinen atsakomyben u? pasienio teisinio re?imo taisykliu arba pasienio kontroles punktu veiklos taisykliu pa?eidimus, gali buti sulaikyti iki 3 valandu protokolui sura?yti, o prireikus nustatyti asmenybe ir i?ai?kinti teises pa?eidimo aplinkybes, ? iki 48 valandu. Administracinio sulaikymo terminai (ATPK 267 straipsnis)

49. Asmenys, traukiami administracinen atsakomyben u? nedideli chuliganizma arba susirinkimu ir kitu masiniu renginiu tvarkos pa?eidima, gali buti sulaikyti, kol apylinkes teismo teisejas ar policijos komisaras istatymo numatytais terminais i?nagrines byla, bet ne ilgiau kaip 48 valandas. Administracinio sulaikymo laikas skaiciuojamas nuo administracinen atsakomyben traukiamo asmens pristatymo protokolui sura?yti momento, o girto asmens ? nuo jo i?blaivejimo laiko.

50. Asmens ap?iura gali atlikti tam igalioti policijos, vidaus reikalu istaigu objektu apsaugos, civilines aviacijos, muitines istaigu ir kitu tam igaliotu organu pareigunai Lietuvos Respublikos istatymu numatytais atvejais. Asmens ap?iura gali atlikti tos pacios lyties asmuo, kaip ap?iurimasis, dalyvaujant dviem tos pacios lyties kviestiniams. Daiktus patikrinti gali tam igalioti policijos, vidaus reikalu istaigu objektu apsaugos, civilines aviacijos, muitines istaigu, pasienio ir transporto veterinarijos postu, valstybines mokesciu inspekcijos, aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunai, valstybiniai mi?ku pareigunai, valstybiniai saugomu teritoriju pareigunai, Ry?iu reguliavimo tarnybos inspektoriai, ?uvininkystes departamento prie Lietuvos Respublikos ?emes ukio ministerijos direktorius, jo pavaduotojai, skyriu vedejai, vyriausieji ir vyresnieji specialistai, taip pat kitu tam igaliotu organu pareigunai Lietuvos Respublikos istatymu numatytais atvejais. Asmens ap?iura ir daiktu patikrinimas (ATPK 268 straipsnis)

51. Daiktai, rankinis baga?as, baga?as, med?iokles ir ?vejybos irankiai, igyta produkcija ir kiti daiktai tikrinami paprastai asmens, kurio nuosavybe yra tie daiktai arba jo valdomi, akivaizdoje. Tais atvejais, kai atidelioti negalima, nurodyti daiktai gali buti patikrinti ir be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams. Del asmens ap?iuros ir daiktu patikrinimo sura?omas protokolas arba tai ira?oma administracinio teises pa?eidimo protokole ar administracinio sulaikymo protokole. Asmens ap?iura ir daiktu patikrinimas muitu istaigose vykdomas istatymu nustatyta tvarka.

52. Sulaikymo, asmens ap?iuros ar daiktu patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teises pa?eidimo irankis arba tiesioginis objektas, paima ?io kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytu organu pareigunai. Paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teises pa?eidimo bylos i?nagrinejimo saugomi organu (pareigunu), kuriems suteikta teise paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o i?nagrinejus byla, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba gra?inami teisetam valdytojui, arba sunaikinami. Namine degtine ir kiti namu gamybos stiprus alkoholiniai gerimai, nedenaturuotas etilo alkoholis, denaturuotas etilo alkoholis, techninis etilo alkoholis ir ju skiediniai (mi?iniai), jiems gaminti aparatai i?nagrinejus byla sunaikinami. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti verte arba kuriu saugojimas, prie?iura ir laikymas susije su ai?kiai per didelemis i?laidomis, jeigu negali buti gra?inami teisetam valdytojui, administracinio teises pa?eidimo byla nagrinejancio organo (pareiguno) nutarimu realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso are?tuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka. Istatymu nustatytais atvejais teisetam valdytojui atlyginama realizuotu arba sunaikintu daiktu verte. Daiktu ir dokumentu paemimas (ATPK 269 straipsnio 1- 6 dalys)

53. Padarius pa?eidimus, numatytus ?io kodekso 209, 209(1), 209(2), 209(3), 209(6), 210 straipsniuose, baudos i?ie?kojimui u?tikrinti leid?iama paimti daiktus (vertybes) i? pa?eidima padariusio asmens, jeigu jis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatines gyvenamosios vietos. Daiktu ir dokumentu paemimo atveju sura?omas ju paemimo protokolas arba tai ira?oma administracinio teises pa?eidimo, asmens ap?iuros, daiktu patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose.

54. Padarius pa?eidima, u? kuri pagal ?i kodeksa gali buti skiriamas atemimas teises vairuoti transporto priemone, vidaus vandenu transporto priemone, ? iki byloje priimto nutarimo i? vairuotojo, vidaus vandenu transporto priemones vairuotojo paimamas vairuotojo pa?ymejimas (vidaus vandenu transporto specialisto laipsnio diplomas, kvalifikacijos liudijimas arba laivaved?io pa?ymejimas) arba transporto priemones registracijos dokumentai ir i?duodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemone, vidaus vandenu transporto priemone arba laikinas transporto priemones registracijos dokumentas ir apie tai ira?oma administracinio teises pa?eidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teise vairuoti transporto priemone, vidaus vandenu transporto priemone, vairuotojo pa?ymejimas (vidaus vandenu transporto specialisto laipsnio diplomas, kvalifikacijos liudijimas arba laivaved?io pa?ymejimas) negra?inamas, o laikino leidimo galiojimas pratesiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas del skundo.

55. Padarius ?io kodekso 165, 167(1), 167(2), 176, 176(1), 194, 195, 196, 197(1), 199, 199(1) straipsniuose numatytus pa?eidimus, policijos darbuotojai turi teise paimti ?iuose straipsniuose i?vardytus ginklus, ?audmenis, civilines pirotechnikos priemones, ginklu taikiklius ar kitus priedelius, kuriuos Ginklu ir ?audmenu kontroles istatymas su tokios ru?ies ginklais draud?ia naudoti, iki bylos i?nagrinejimo ir tai ira?oma protokole nurodant paimtojo ginklo marke ar modeli, kalibra, serija ir numeri, ?audmenu kieki ir ru?i, civiliniu pirotechnikos priemoniu, ginklu taikikliu ar kitu priedeliu, kuriuos Ginklu ir ?audmenu kontroles istatymas su tokios ru?ies ginklais draud?ia naudoti, kieki ir klase. Kai administracini teises pa?eidima padaro asmuo, eidamas tarnybines pareigas, daiktu paemimas, asmens ap?iura ir daiktu patikrinimas taikomas tik tais atvejais, kai atidelioti negalima.

56. Padarius ?io kodekso 188(5) straipsnyje numatytus pa?eidimus, policijos pareigunai turi teise paimti Lietuvos Respublikos ordina, medali ar kitokio valstybinio apdovanojimo ?enkla. I?nagrinejus byla, i? teises pa?eidejo paimti Lietuvos Respublikos ordinas, medalis ar kitokio valstybinio apdovanojimo ?enklas turi buti gra?inti ju teisetam savininkui, o jeigu jis ne?inomas, siunciami Lietuvos Respublikos Auk?ciausiosios Tarybos Prezidiumui.

57. *Padarius pa?eidimus, numatytus ?io kodekso 1241 straipsnyje (transporto priemones stovejimas ant ?aligatvio, kai nera tai leid?ianciu kelio ?enklu, stovejimas ant vejos, pesciuju (dviraciu) tako, stovejimas stovejimo vietoje, kurioje gali stoveti tik transporto priemones, pa?ymetos skiriamuoju ?enklu ?Neigalusis?, stovejimas gele?inkelio perva?ose ir 50 metru kelio ruo?e prie? jas ir u? ju, tuneliuose, ant tiltu, viaduku ir po jais, pesciuju perejose ir arciau kaip 5 metrai prie? jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pesciuju eismui), 126 straipsnyje (transporto priemoniu vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu med?iagu), 127 straipsnio pirmojoje ir treciojoje dalyse (Keliu eismo taisykliu pa?eidimas, sukeles kitu asmenu ne?ymu sveikatos sutrikdyma), 128 straipsnyje (transporto priemoniu vairavimas neturint teises vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemoniu vairavimas neblaiviu ar apsvaigusiu nuo narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu med?iagu asmenu, neturinciu teises vairuoti), 130 straipsnio 1 dalyje (transporto priemones vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemone arba pasitraukus i? eismo ivykio, su kuriuo jis susijes, vietos), 1302 straipsnyje (pakartotinis transporto priemoniu vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu med?iagu), 1321 straipsnyje (transporto priemoniu stovejimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar pesciuju eismui arba kitaip pa?eid?ia kitu asmenu teises, policijos pareigunai turi teise priverstinai nuve?ti transporto priemone Lietuvos Respublikos Vyriausybes ar jos igaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuve?ta transporto priemone leid?iama susigra?inti (i?skyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumoketa skirtoji bauda ar atliktas administracinis are?tas. (LRKT 2009 m. baland?io 10 d. nutarimas ?Del Lietuvos Respublikos administraciniu teises pa?eidimu kodekso 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruod?io 13 d., 2008 m. liepos 13 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai?) Priverstinis transporto priemones nuva?imas ar ?ios priemones va?iuokles u?blokavimas (ATPK 269 straipsnio 7-9 dalys)

58. Atsi?velgiant i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. baland?io 10 d. nutarima, kuriuo ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad priverstinai nuve?ta transporto priemone leid?iama susigra?inti tik sumokejus skirtaja bauda ar atlikus administracini are?ta, pripa?inta prie?taravusia ir prie?taraujancia Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisines valstybes principui, Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009 m. vasario 10 d. nutarimo dalis, kurioje nurodyta, jog automobilis ?BMW 316?.(duomenys neskelbtini) bus gra?intinas po baudos sumokejimo, naikintina. (LVAT 2010-04-09 d. nutartis adm. byloje Nr. N(63)-328/2010)

59. Padarius pa?eidimus, numatytus ?io kodekso 124(1) straipsnyje (transporto priemones stovejimas nesilaikant kelio ?enklu ar ?enklinimo, Keliu eismo taisyklese nustatytos transporto priemoniu stovejimo tvarkos tose vietose, kur yra stovejimo automatai arba atitinkami mokamo stovejimo ?enklai, nesilaikymas), policijos pareigunai turi teise u?blokuoti transporto priemones va?iuokle specialiu itaisu Lietuvos Respublikos Vyriausybes ar jos igaliotos institucijos nustatyta tvarka. Padarius pa?eidima, u? kuri pagal ?i kodeksa gali buti atimta teise skraidyti orlaivio igulos nariu, atlikti orlaiviu technine prie?iura, dirbti skryd?iu vadovu, ? iki byloje bus priimtas nutarimas orlaivio igulos nariui, asmeniui, turinciam teise atlikti orlaiviu technine prie?iura, dirbti skryd?iu vadovu,- sustabdomas licencijos galiojimas ir apie tai ira?oma administracinio teises pa?eidimo protokole.

60. Vairuojantys transporto priemones, vidaus vandenu transporto priemones vairuotojai, civilines aviacijos specialistai, gele?inkeliu riedmenis valdantys (atsakingi u? valdyma) arba kitokie asmenys, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivus ar apsvaige nuo narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu med?iagu turi buti nu?alinami nuo transporto priemoniu, vidaus vandenu transporto priemoniu vairavimo, gele?inkelio riedmenu valdymo arba kitu pareigu ir nustatyta tvarka turi buti patikrinama ju neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikianciu med?iagu busena. Nurodyti asmenys siunciami neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotiniu priemoniu busenai nustatyti ir jie tikrinami Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka (LRV 2006 m. gegu?es 12 d. isakymas Nr. 452 ?Del Transporto priemones vairuojanciu ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykliu patvirtinimo? ir LRV 2006 m. bir?elio 20 d. nutarimas Nr. V-505 ?Del Medicinines ap?iuros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichika veikianciu med?iagu nustatyti atlikimo ir bendros asmens bukles ivertinimo metodiku patvirtinimo?). Nu?alinimas nuo transporto priemoniu vairavimo ir patikrinimas neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotiniu priemoniu nustatyti (ATPK 270 straipsnis)

61. Taip pat teiseju kolegija konstatuoja, kad ?iuo atveju policijos pareigunai ve?ti apelianto i medicinos istaiga tikrinti jo neblaivuma neprivalejo. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2006 m. gegu?es 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintu Transporto priemones vairuojanciu ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykliu (2009 m. bir?elio 17 d. redakcija) 10 punkte nurodyta, kad ?Policijos pareigunai transporto priemones vairuotoja, itariama nusikalstamos veikos padarymu, itariama esant apsvaigusi arba kai objektyviai neimanoma atlikti itariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemones vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne veliau kaip per 1 valanda nuo prane?imo apie nu?alinima nuo transporto priemones vairavimo, ivykio ap?iuros protokolo ar laikino sulaikymo itariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo sura?ymo i?ra?o transporto priemones vairuotojo siuntima ir pristato transporto priemones vairuotoja i asmens sveikatos prie?iuros istaiga atlikti medicinines ap?iuros.? ?iuo gi atveju minetu pagrindu nebuvo. (LVAT 2010 m. gegu?es 7 d. nutartis adm. byloje Nr. N(63)-1882/2010)

62. Ta aplinkybe, kad V. Z. nebuvo atlikta medicinine ap?iura per viena valanda po nu?alinimo nuo transporto priemones vairavimo, nera pagrindas teigti, kad nagrinejamu atveju V. Z. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2006 m. gegu?es 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintu Transporto priemones vairuojanciu ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykliu 4, 5, 10 punktu nuostatomis, tuo atveju, kai transporto priemones vairuotojo neblaivumas patikrinamas policijos pareigunu naudojant tam skirtus prietaisus, vairuotojas neprivalo buti pristatomas i sveikatos prie?iuros istaiga medicininei ap?iurai. Vien ta aplinkybe, kad V. Z. , neturejes su savimi asmens dokumento, buvo pristatytas i policijos komisariata asmens tapatybei nustatyti, kaip tai numato LR ATPK 263 straipsnio 2 dalyje, ir del to nespejo per viena valanda po nu?alinimo nuo transporto priemones vairavimo pats kreiptis i sveikatos prie?iuros istaiga del medicinines ap?iuros, nera pagrindas abejoti neblaivumo patikrinimo, atlikto policijos pareigunu naudojant alkotesteri, rezultatu patikimumu. (LVAT 2009-05-15 nutartis adm. byloje Nr. N756-918/2009)

63. Pirmosios instancijos teismas savo i?vada, kad administracinen atsakomyben traukiamo asmens veikoje nera administracinio teises pa?eidimo ivykio ir sudeties, motyvavo tuo, jog pakartotinio patikrinimo metu asmens neblaivumas nebuvo patvirtintas. Taciau pa?ymetina, jog i? Medicinines ap?iuros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 2 matyti, kad asmens neblaivumas pakartotinai alkoholio matuokliu atliktas tik 18 val. 10 min., t. y. praejus dviem su puse valandos po policijos pareigunu atlikto neblaivumo patikrinimo (b. l. 22). Be to, medicinines ap?iuros metu patikrinus A. P. neblaivuma, alkoholio matuoklis dar rode 0,17 promiliu girtuma, kas patvirtintu, jog prie? dvi su puse valandos promiliu buvo ?ymiai daugiau. Todel A. P. iniciatyva atliktos medicinines ap?iuros metu gauti rezultatai nenuneigia policijos pareigunu atlikto neblaivumo patikrinimo metu gautu duomenu. Atkreiptinas demesys i tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne karta konstatavo, jog laikui begant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpese del naturaliu procesu, vykstanciu ?mogaus organizme, paprastai ma?eja, asmuo iki medicinines ap?iuros atlikimo gali imtis specialiu priemoniu alkoholio kiekiui organizmo terpese dirbtinai suma?inti. Medicinines ap?iuros metu, kuri atliekama praejus tam tikram laikui po reik?mingo ivykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prie? tam tikra laiko tarpa (?r. nutarti byloje N62-3686/2008). (LVAT 2009 m. liepos 24 d. nutartis adm. byloje Nr. N444-1154/2009)

64. Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmenys, sulaikyti u? administraciniu teises pa?eidimu padaryma, yra neblaivus arba apsvaige nuo narkotiniu ar psichotropiniu med?iagu, nustatyta tvarka turi buti patikrinama, ar jie yra neblaivus arba apsvaige nuo narkotiniu ar psichotropiniu med?iagu. Nurodyti asmenys siunciami neblaivumui arba apsvaigimui nuo narkotiniu ar psichotropiniu med?iagu nustatyti ir tikrinami Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka. Asmenu, sulaikytu u? administraciniu teises pa?eidimu padaryma ir itariamu, kad jie neblaivus arba apsvaige nuo narkotiniu ar psichotropiniu med?iagu, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti (ATPK 271(1) straipsnis)

65. Aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunas, siekdamas atlikti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo 391 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytu pa?eidimu tyrima, turi teise Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka stabdyti laiva. Aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunas, siekdamas i?ai?kinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo 391 straipsnyje nurodytus pa?eidimus, turi teise tikrinti laiva Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo nustatyta tvarka. Laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymas (ATPK 270(2) straipsnis)

66. Aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunas, surinkes pakankamai duomenu, leid?ianciu manyti, kad laivas ivykde Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo 391 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus pa?eidimus ir siekdamas i?samiai ir objektyviai juos i?tirti, turi teise sulaikyti laiva Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo nustatyta tvarka (12 str. 1 d. 3 p. - ?io istatymo nustatyta tvarka atlikti tyrima del juros aplinkos ter?imo ar kitu aplinkos apsauga ir gamtos i?tekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ar kitu teises aktu pa?eidimu, sulaikyti laivus, nuplukdyti juos i uosta));

67. Administracini sulaikyma, asmens ap?iura, daiktu patikrinima ir daiktu bei dokumentu paemima, priverstini transporto priemones nuve?ima, transporto priemones va?iuokles u?blokavima specialiu itaisu arba vairuotojo nu?alinima nuo transporto priemoniu vairavimo ir patikrinima neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotiniu ar psichotropiniu med?iagu arba vaistu ar kitu svaigiuju med?iagu nustatyti, asmenu, sulaikytu u? administraciniu teises pa?eidimu padaryma ir itariamu, kad jie neblaivus arba apsvaige nuo narkotiniu ar psichotropiniu med?iagu, patikrinima neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti, laivo stabdyma, laivo tikrinima suinteresuotas asmuo gali apskusti auk?tesniajam organui (pareigunui) arba rajono (miesto) apylinkes teismui, o laivo sulaikyma _ rajono (miesto) apylinkes teismui Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo nustatyta tvarka. Procesiniu kardomuju priemoniu apskundimas (ATPK 271 straipsnis)

68. Administraciniu teises pa?eidimu kodekso 264 straipsnyje pateikta administraciniu teises pa?eidimu bylu teisenos u?tikrinimo priemoniu savoka. ?iame straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymu tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant u?kirsti kelia administraciniams teises pa?eidimams, sura?yti protokolus, u?tikrinti, kad butu laiku ir teisingai nagrinejamos bylos ir vykdomi nutarimai administraciniu teises pa?eidimu bylose, leid?iamas asmens administracinis sulaikymas, asmens ap?iura, daiktu patikrinimas, daiktu ir dokumentu paemimas, priverstinis transporto priemones nuve?imas, transporto priemones va?iuokles u?blokavimas specialiu itaisu arba vairuotojo nu?alinimas nuo transporto priemoniu vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotiniu ar psichotropiniu med?iagu arba vaistu ar kitu svaigiuju med?iagu nustatyti, asmenu, sulaikytu u? administraciniu teises pa?eidimu padaryma ir itariamu, kad jie neblaivus arba apsvaige nuo narkotiniu ar psichotropiniu med?iagu, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti. Kaip matyti i? ?io straipsnio turinio, istatymu leidejas administraciniu teises pa?eidimu bylu teisenos u?tikrinimo priemonemis apriboja asmens laisve ir nuosavybe, t. y. vienas did?iausiu asmens teisiu. Del ?ios prie?asties istatymu leidejas ATPK 271 straipsnyje numate, kad administraciniu teises pa?eidimu bylu teisenos u?tikrinimo priemones suinteresuotas asmuo gali apskusti auk?tesniajam organui (pareigunui) arba apylinkes teismui.

69. ATPK 271 straipsnyje numatytos teisenos paskirtis ? patikrinti, ar nepa?eid?iamos asmens teises ir laisves, taikant ATPK normas del administraciniu teises pa?eidimu bylu teisenos u?tikrinimo priemoniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis administracineje byloje Nr. N4-026/2006). Administraciniu teises pa?eidimu bylu teisenoje tarpiniu priemoniu, kuriomis byla nei?sprend?iama i? esmes, apskundimas numatytas kaip i?imtis i? bendros taisykles, pagal kuria galimi proceso teises normu pa?eidimai ivertinami nagrinejant skunda del nutarimo, kuriuo asmuo pripa?istas kaltu del pa?eidimo padarymo ar administracinio teises pa?eidimo byla nutraukiama. Del ?ios prie?asties tarpiniu procesiniu priemoniu apskundimas negali buti ai?kinamas pleciamai.

70. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstataves, kad administraciniu teises pa?eidimu bylu teisenos u?tikrinimo priemonemis apribojant asmens laisve ir nuosavybe egzistuoja butinybe operatyviai patikrinti, ar vald?ios instituciju veiksmais nera neteisetai ir nepagristai apribojamos tokios asmenu teises, kaip asmens laisve, ar teises nuosavybes srityje, ar nera butinybes teismui nedelsiant imtis atitinkamu priemoniu ?ioms teisems apsaugoti, kol nera i?tirta ar i?nagrineta administracinio teises pa?eidimo byla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegu?es 15 d. nutartis administracineje byloje Nr. N3-565/2006). Taigi ATPK 271 straipsnyje numatyto administraciniu teises pa?eidimu bylu teisenos u?tikrinimo priemoniu apskundimo paskirtis yra pa?alinti teises pa?eidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, ipareigojant u?tikrinimo priemones pritaikiusia institucija pa?alinti teises pa?eidima (pvz., gra?inti paimtus daiktus, ipareigoti paleisti sulaikyta asmeni, pa?alinti transporto priemones va?iuokles u?blokavima ir pan.). Jeigu administraciniu teises pa?eidimu bylu teisenos u?tikrinimo priemones taikymas baigtas, ATPK 271 straipsnyje numatytas priemones apskundimas nebetenka prasmes, nes nebegali pa?alinti asmens teisiu pa?eidimo, kuris jau yra nutrauktas (pana?ios praktikos laikomasi ir kitose bylose, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinese bylose Nr. N4-026/2006, N1-1736/2007 ir kt.). Jeigu asmuo jo at?vilgiu neteisetai taikant administraciniu teises pa?eidimu bylu teisenos u?tikrinimo priemones patyre ?ala, jis turi teise reikalauti tokios ?alos atlyginimo istatymu nustatyta tvarka. LVAT 2009 m. rugsejo 24 d. nutartis adm. byloje Nr. N575-3615/2009

71. Lietuvos Respublikos administraciniu teises pa?eidimu kodeksas nenustato, koki procesini dokumenta turi priimti apylinkes teismas, i?nagrinejes skunda del administraciniu teises pa?eidimu bylu teisenos u?tikrinimo priemoniu. ATPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad i?nagrinejes administracinio teises pa?eidimo byla, organas (pareigunas) priima viena i? tokiu nutarimu: skirti administracine nuobauda; nutraukti byla; motyvuotai perduoti bylos nagrinejima kitam igaliotam nagrineti administracinio teises pa?eidimo byla organui (pareigunui). ?io kodekso dvide?imt treciasis skirsnis reglamentuoja skundo del tokio galutinio nutarimo padavima ir jo nagrinejima. Sistemi?kai ai?kinant ATPK 286, 287, 291, 295 straipsnius matyti, kad nutarimas administracinio teises pa?eidimo byloje yra tas procesinis dokumentas, kuriuo u?baigiama administracinio teises pa?eidimo teisena, t. y. asmuo pripa?istamas kaltu padares pa?eidima, byla jo at?vilgiu nutraukiama arba bylos nagrinejimas perduodamas kitam subjektui. ATPK nereglamentuoja procesines formos, kuria apylinkes teismas i?sprend?ia tarpinius administraciniu teises pa?eidimu bylu teisenoje kylancius klausimus. Konstatuotina teises spraga, kuri u?pildytina pagal analogija taikant Baud?iamojo proceso kodekso normas. BPK 231 straipsnyje nustatyta, kad nutartis yra baud?iamojoje byloje priimtas teismo sprendimas, i?skyrus nuosprendi ir teismo baud?iamaji isakyma. Taigi nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nera i?sprend?iama i? esmes. Todel konstatuotina, kad ir nagrinedamas skunda del administraciniu teises pa?eidimu bylu teisenos u?tikrinimo priemoniu apylinkes teismas turi priimti ne nutarima, o nutarti. Ankstesneje Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tarpinio pobud?io procesinius klausimus apylinkes teismas turi spresti ne nutarimu, o nutartimi (?r. Administraciniu teismu praktika Nr. 7. P. 258). (LVAT 2007 m. spalio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. N1 -1736/2007)


Other Related Presentations

Copyright © 2014 SlideServe. All rights reserved | Powered By DigitalOfficePro