1 / 16

ŽINIŲ EKONOMIKA LIETUVOJE: Problemos ir Perspektyvos

ŽINIŲ EKONOMIKA LIETUVOJE: Problemos ir Perspektyvos. Vytautas Naktinis Žinių Ekonomikos Forumo valdybos narys Mokslo ir plėtros direktorius UAB “Biotechna” Laboratorijos vedėjas Biotechnologijos Institutas. Kas yra toji Žinių Ekonomika ir kodėl jos reikia Lietuvai?.

bly
Download Presentation

ŽINIŲ EKONOMIKA LIETUVOJE: Problemos ir Perspektyvos

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. ŽINIŲ EKONOMIKA LIETUVOJE: Problemos ir Perspektyvos Vytautas Naktinis Žinių Ekonomikos Forumo valdybos narys Mokslo ir plėtros direktorius UAB “Biotechna” Laboratorijos vedėjas Biotechnologijos Institutas LRS, 2001/03/21

  2. Kas yra toji Žinių Ekonomika ir kodėl jos reikia Lietuvai? • Žinių ekonomika yra grindžiama šiuolaikinio mokslo žiniomis ir idėjomis, kur prekės ir gamybos procesai kuriami, panaudojant inovacijas bei aukštąsias technologijas • Visuotinai sutariama, kad žinių ekonomikai yra priskirtina: • informacinės technologijos, • biotechnologija, • nanotechnologijos, • medžiagotyra, • naujų energijos šaltinių kūrimo ir panaudojimo būdai, ir pan. LRS, 2001/03/21

  3. Iš ŽEF Deklaracijos: • Žinių ekonomika tampa svarbiausiu išsivysčiusių šalių ūkio raidą lemiančiu veiksniu. Šiandien žinioms imlios pramonės bei informacinių technologijų plėtotė jau yra būtina bet kurios šalies pažangos, klestėjimo ir gerovės sąlyga. • Žinių ekonomika yra nepriklausoma nuo didelių gamtos ir energijos išteklių, ji yra “draugiška” gamtinei aplinkai. • Žinių ekonomika yra neįsivaizduojama be kūrybingų, išsimokslinusių ir veržlių žmonių. Savo ji ruožtu, skatina nepaliaujamą tokių žmonių skaičiaus didėjimą visuomenėje, o tuo pačiu ir šalies intelektinio potencialo augimą. LRS, 2001/03/21

  4. Pastaruosius 10-15 metų pasaulio ekonomika išgyvena gilių struktūrinių pokyčių laikotarpį: • Informacinių technologijų revoliucija toli peržengė vien tik šio modernaus sektoriaus ribas. • Ji pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė vis augančią GLOBALINĘ RINKĄ nesuskaitomai daugybei naujų prekių bei paslaugų. • Technologijų plėtros ir įgyvendinimo ciklas nepaliaujamai greitėja. • Vis žymesnė dalis bendrojo vidaus produkto (BVP) išsivysčiusiose šalyse yra pasiekiama, kuriant ir naudojant mokslo žinias. • Mes paliekame Pramonės Amžių už nugarų ir, norime to ar ne, judame į Žinių Amžių, į žinių ekonomikos amžių. LRS, 2001/03/21

  5. Bet svarbiausia yra tai, kad žinių ekonomika: • sąlygoja aukštesnį darbo našumą ir didesnes pajamas dirbantiesiems, • sukuria daugiau žiniomis grindžiamų darbo vietų, • suteikia daugiau orumo ir savarankiškumo dirbantiesiems, • ir, galų gale, ji ugdo piliečius, turinčius aktyvaus informacijos pasirinkimo teisę. • Tai yra raktas į aukštesnį gyvenimo lygį ir kokybiškesnį darbą. LRS, 2001/03/21

  6. Tos šalys, kurios sugeba rasti tinkamų svertų skatinti savo bendruomenių įsiliejimą į žinių ekonomiką, sudarydamos sąlygas švietimui ir nepaliaujamam individo mokymuisi bei tikslingai investuodamos į naujų technologijų tyrimo ir plėtros programas, yra tinkamai pasiruošusios pasinaudoti naujos globalios rinkos suteikiamais privalumais. • Pasaulyje šiandien netrūksta gerų pavyzdžių, iš kurių ir mes galėtume pasisemti trūkstamo patyrimo: • JAV, Australija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Suomija ir Airija yra tos šalys, kuriose Interneto plėtra ir kitos naujosios technologijos paskatino žinių ekonomikos atsiradimą. LRS, 2001/03/21

  7. Suomija tiktų kaip sektinas žinių ekonomikos puoselėjimo pavyzdys Lietuvai: • ši šalis, ilgą laiką grindusi savo gerovę tampriais ekonominiais saitais su buvusia TSRS, pastaraisiais metais sugebėjo savo tradicine pramone grindžiamą ekonomikątransformuoti į žinių ekonomiką; • siekdama šio tikslo, valstybė nukreipė didžiules lėšas tikslingam švietimui, prioritetas buvo suteiktas informacinėms technologijoms, kaip vienai iš pagrindinių mokyklos disciplinų; • tikslingas aukštojo mokslo finansavimas leido sukurti daug gerai techniškai paruoštų specialistų; • Suomijos verslo bendrovės buvo ir yra skatinamos investuoti į mokslo tiriamuosius darbus. • Visa tai nulėmė, kad per pastaruosius 10 metų žinių ekonomikos indėlis Suomijos BVP išaugo penkis kartus. LRS, 2001/03/21

  8. Žinių ekonomika kuria globalinę naujų gaminių ir paslaugų rinką, kuri, savo ruožtu, neįmanoma be tokios globalios rinkos. • Įsigalint globalizacijai “miršta” nuotoliai. • Ir Lietuva Interneto dėka, nors ir lėtai, bet nuolat vis “mažina” nuotolius nuo likusio pasaulio. LRS, 2001/03/21

  9. Šalyje yra naujosios žinių ekonomikos užuomazgų: • apie 600 įmonių Lietuvoje yra priskirtinos Informacinių Technologijų sričiai: • ši rinka 1999 m. sudarė apie 550 mln. Litų. • apie 10 šviesos technologijų įmonių, gaminančių lazerius, optinius mazgus bei teikiančių su tuo susijusias paslaugas: • jose dirba apie 200 darbuotojų (iš jų 30 mokslų daktarų), • bendra metinė įmonių apyvarta siekia 30 mln. Litų, • visi Lietuvoje pagaminami lazeriai eksportuojami, o devyni iš dešimties patenka į Vakarų Europą, Japoniją arba JAV. • moderniąją biotechnologijos pramonę Lietuvoje atstovauja 3 įmonės, kurių veikla apima genų inžinerijos produktus, biotechnologinius vaistus ir cheminių teršalų pašalinimą biotechnologiniais būdais: • šiose įmonėse dirba beveik 300 darbuotojų (tarp jų, beveik 30 mokslo daktarų), • bendra šių įmonių apyvarta 2000 metais buvo apie 30 mln. litų. • ne mažiau 80 % pajamų Lietuvos biotechnologijos pramonė uždirba iš eksporto. LRS, 2001/03/21

  10. Vienok neišsprendus akis badančių problemų, Lietuvos įsijungimas į žinių ekonomika grindžiamą globalinę rinką bus tiesiog neįmanomas: • Interneto naudojimas yra vienas žemiausių Vidurio ir Rytų Europoje, o personalinius kompiuterius naudoja ne daugiau 10 % Lietuvos gyventojų, • universitetų ir mokslo institucijų sistemos deda desperatiškas pastangas, siekdamos nukreipti valstybės skiriamą finansavimą skurdžios ir stagnacijos apimtos padėties išlaikymui, užuot sutelkdamos lėšas tikslams, atitinkantiems modernios šalies reikmes; • visuotinis mokytojų ir mokinių raštingumas informacinių bei ryšių technologijų srityje yra apverktinoje būklėje; • nėra tikslingai didinamas perspektyvių specialybių studentų ruošimas universitetuose; LRS, 2001/03/21

  11. neskatinamos verslo investicijos į mokslo tiriamuosius darbus; • šalyje praktiškai neegzistuoja rizikos kapitalas, tačiau nepalanki inovacijų diegimui verslo aplinka, neskatina ir užsienio investicijų į žinių ekonomiką; • nėra žinių ekonomikai būtinų kvalifikuotų specialistų emigracijos stabdymo ir, atvirkščiai, atitinkamos imigracijos skatinimo strategijos. LRS, 2001/03/21

  12. Mūsų ekonomika vis dar pernelyg priklausoma nuo tradicinės ekonomikos vertybių ir sampratos. • Mūsų ekonominė politika didele dalimi tebesiremia įsitikinimu, kad pagrindinė valstybės užduotis, skatinant ekonomikos augimą, yra didinti valstybės išlaidas, tuo skatinant vartotojišką paklausą. • Subtilesni tokio požiūrio atstovai tiki, jog ženklus mokesčių sumažinimas verslui, be to dar sustiprintas reguliacinių varžtų atleidimu bei bendrovių atsakomybės už savo veiksmus palengvinimu, skatins investicijas ir ekonomikos augimą. • Taigi yra tarsi tikima, jog pagrindinis valstybės ekonominis uždavinys yra vos ne tiesioginė verslo vadyba. LRS, 2001/03/21

  13. Tačiau žinių ekonomikos eroje valstybės ekonominiai svertai turi būti nukreipti į ilgalaikį pajamų augimo išplėtimą, suprantant, kad varomoji augimo jėga išlaisvinama, stiprinant žinių ekonomikos pamatus, t.y.,: • plėtojant mokslą, • švietimą, t.t., nepaliaujamą darbuotojų techninį lavinimą, • puoselėjant technologines inovacijas. • Taigi Valstybės politika turi tapti inovacijų sąjungininke ir investuoti bei siekti reformų kertiniuose žinių ekonomikos augimo blokuose: • moksle, • švietime ir techninio dirbančiųjų lygio kėlime, • Inovacijų puoselėjime. LRS, 2001/03/21

  14. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad valstybė plėstų “laimėtojų” ratą – visi šalies gyventojai privalo įgyti galimybę vienaip ar kitaip naudotis žinių ekonomikos sukurtais vaisiais. • To neįmanoma be Interneto plėtros. • To neįmanoma be laisvosios rinkos įgyvendinimo. • Tai neįmanoma, jei Valstybė ir toliau nesugebės atsispirti pagundai reguliuoti ekonominę veiklą, proteguojant kokias nors atskiras sritis. • Tik nuosekliai puoselėjant šiuos principus, Lietuvos žmonės taptų “apginkluoti” informacija pačia plačiausia prasme, kas suteiktų jiems nepalyginamai daugiau laisvės, pasirenkant savo gyvenimo būdą. LRS, 2001/03/21

  15. Ignoruodami galimybes, kurias suteikia dalyvavimas globalinėje žinių ekonomikoje, vargu ar išvengsime niūrios ateities, kuomet pasaulio žemėlapyje išliksime tik kaip užkonservuotas egzotiškos praeities kraštas, į kurį sėkmingai besivystančių šalių gyventojai siųs savo vaikus į pažintines istorines ekskursijas… LRS, 2001/03/21

  16. Tam turime iš esmės pakeisti mokslo bendruomenės santykius su žinių reikalaujančiu verslu., • Švietimo sistema turi atitikti šiuolaikinės visuomenės ir šiuolaikinio verslo poreikius, • Savo esme būdama globali, žinių ekonomika neįmanoma be skaidrios verslo aplinkos, laisvos konkurencijos bei atvirumo, • Iškeltiems uždaviniams įgyvendinti yra būtinas visuomenės, politikų ir valstybės vadovų dėmesys ir žinių ekonomikos supratimas bei tokiu supratimu grindžiami ir į ateitį nukreipti sprendimai. LRS, 2001/03/21

More Related