Mažosios Lietuvos kultūros veikėjai

1. Mažosios Lietuvos kultūros veikėjai Parengė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė I. Grauslienė 2010

2. Martynas Mažvydas(apie 1510-1563) Pirmosios lietuviškos knygos parengėjas. 1539-1542 m. dėstė Abraomo Kulviečio įsteigtoje Vilniaus aukštojoje evangelikų mokykloje, buvo persekiojamas už dalyvavimą reformacijos judėji­me. Kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio kviečiamas, 1546 m. atvyko į Ka­raliaučių. Bakalauro laipsniu baigė Karaliaučiaus universitetą, paskirtas Ragai­nės kunigu, vėliau – arkidiakonu. Studijuodamas universitete, paren­gė pirmąją lietuvišką knygą – Katekizmusa prasti žadei. Ji buvo išspaus­dinta Karaliaučiuje gotiškomis raidėmis. Knygą sudaro: lotyniška dedikacija, Karaliaučiaus universite­to rektoriaus F.Stafilo lotyniška pra­kalba, paties M.Mažvydo eiliuota lietuviška prakalba (pirmasis origi­nalus lietuviškas eilėraštis), elemen­torius, 5 dalių katekizmas, giesmės su natomis. Rengdamas Katekizmą naudojosi ir kitų veikėjų (Stanislovo Rapolionio, Jurgio Zablockio) gies­mių vertimais, tekstais. Parengė reli­ginių knygelių. M.Mažvydo parengtą giesmyną Giesmės krikščioniškos 1566-1570 m. išleido jo pusbrolis Baltramiejus Vilentas. Daugelį gies­mių išvertė pats M.Mažvydas. Gies­mynu rėmėsi vėlesni protestantų giesmynų sudarytojai. M. Mažvydo Giesmių krikščioniškų titulinis

3. Abraomas Kulvietis(1510-1545) Vienas lietuvių raštijos pradininkų, kultū­ros veikėjas. Studijavo Krokuvos, Vitenbergo, Leipcigo, Sienos universitetuose. Teisės daktaras. Vilniuje 1539 m. įsteigė aukštesniąją mokyklą ir iki 1542 m. jai vadovavo. Persekiojamas už reformacijos idėjų skelbimą, išvyko į Karaliaučių. Buvo kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio patarėjas, partikuliaro (aukštes­niosios mokyklos) vedėjas. 1544 m. įsteigus universitetą, tapo graikų ir hebrajų kalbų profesoriumi. 1543 m. lotyniškai parašytame, karalienei Bonai adresuo­tame Tikėjimo išpažinime išdėstė konfesines ir patriotines pažiūras. Išvertė į lietuvių kalbą giesmių, psalmių. Bendradarbiavo su Stanislovu Rapolioniu. A.Kulvietis padėjo M.Mažvydui sudaryti pirmąją lietuvišką knygą. 1545 m. grįžo į Lietuvą. • Kulvietis • (dailininkas R. Šakalys)

4. Stanislovas Rapolionis (16 a. pr.-1545) Raštijos darbuotojas. Nuo 1528 m. studijavo Krokuvos universitete, baigė jį bakalauro laipsniu. Kunigaikščio Alb­rechto Brandenburgiečio remiamas studijavo Vitenbergo universitete. Teologi­jos daktaras. Nuo 1544 m. Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius. Rū­pinosi religinės raštijos lietuvių kalba leidimu. Lotynų kalba parašė teologinių raštų. Jo veikla ir kūryba turėjo poveikio lietuvių raštijos raidai. S. Rapolionis (dailininkas R. Šakalys)

5. Jonas Bretkūnas(1536-1602) Vienas lietuvių raštijos pradininkų. Mokėsi Karaliaučiaus ir Vitenbergo universitetuose. Kunigavo Labguvoje (dabar Poleskas), po to, iki mirties – Karaliaučiuje. Vokiškai parašė Prūsų krašto kroniką, ku­rios išliko tik fragmentai. Parengė ir 1589 m. išleido giesmyną Gies­mės duchaunos, giesmių su natomis rinkinėlį ir pirmą lietuvišką maldak­nygę Kolektos. 1591 m. išleido origi­nalių ir kompiliacinių pamokslų rinkinį Postilė (dvi dalys), kurioje aiškinamos evangelijos, propaguo­jamas pamaldumas, reiškiama užuojauta liaudžiai, yra buities, is­torijos atspindžių. Iš M.Liuterio Biblijos vokiško vertimo 1579- 1590 m. pirmasis išvertė ją visą į lietuvių kalbą (rankraščio fotoko­pijos yra Vilniaus universiteto ir Mokslų akademijos bibliotekose). Biblijos vertimas tikslus, kūrybiš­kas, jo kalba liaudiška, vaizdinga. J.Bretkūno darbai turėjo įtakos lie­tuvių literatūros kalbos raidai, pri­sidėjo prie Mažosios Lietuvos lie­tuvių kovos su germanizacija. J. Bretkūno Postilės titulinis

6. Danielius Kleinas(1609-1666) Kalbininkas. Filosofijos magistro laipsniu baigęs Karaliaučiaus universitetą, iki mirties kunigavo Tilžės (dabar So­vetskas) lietuvių bažnyčioje.1653 m. išleido lotynų kalba pirmąją lietuvių kalbos gramatiką –Grammatica Litva­nica. 1654 m. išleido jos santrauką vo­kiečių kalba –Compendium Litvanico–Germanicum.D.Kleino gramatikos turėjo didelę reikšmę lietuvių kalbos raidai: jose pirmą kartą sistemingai ap­rašyta lietuvių kalbos gramatinė san­dara, nustatytos pastovesnės to meto bendrinės lietuvių kalbos normos, paremtos vakarų aukštaičių tarme. D.Kleino gramatikomis sekė bemaž vi­si 18 amžiaus Mažosios Lietuvos lietu­vių kalbos gramatikų autoriai. D.Klei­nas 1666 m. išleido giesmynąNaujos giesmių knygosir prie jos pridėjo maldų knygeles. Buvo parengęs vokiečių-lie­tuvių kalbų žodyną. D.Kleino lietuvių k. gramatikos titulinis

7. Kristijonas Donelaitis(1714-1780) Pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkas. Kilęs iš laisvųjų valstiečių. Baigė Karaliaučiaus universiteto evangelikų liuteronų teologijos fakultetą. Dirbo Stalupėnų (dabar Nesterovas) mokykloje. Nuo 1743 m. iki gyvenimo pabaigos buvo Tolminkiemio (dabar Čistyje Prudy) klebonas. Pastatydino naują mokyklą, klebonų našlių namą, pastatė kleboniją, bažnyčią. Kūrė muzikines kompozicijas, dirbo klavyrus, barometrus, mikrosko­pus, veisė sodą. Parašė 6 eiliuotas pasakėčias – pirmuosius originalius šio žanro kūrinius. Svarbiausias kūrinys – po­emaMetai,parašyta 18 a. 7 dešimtmetyje, pirmąkart išleis­ta Liudviko Rėzos 1818 m.Metuose epiškai pavaizduotas 18 amžiaus Mažosios Lietuvos lietuvių baudžiauninkų gy­venimas, jų santykiai su feodalais, sukurta tikroviškų kai­mo buities, baudžiauninkų darbo, papročių vaizdų. Po­emoje K. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, smerkė baudžiavinę priespaudą, pabrėžė vokiečių dvari­ninkų engiamų lietuvių valstiečių socialinę ir nacionalinę vertę. 1971-1979 m. atstatytoje bažnyčioje įrengtas Done­laičio memorialinis muziejus. Kriptoje palaidoti poeto palaikai. Ekspozicija nušviečia Mažosios Lietuvos praeitį. K.Donelaitis

8. Liudvikas Gediminas Rėza(1776-1840) Tautosaki­ninkas, poetas, kultūros veikėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą iki 1816 m. buvo kariuomenės pamokslinin­kas, dalyvavo 1812-1814 m. kare. Nuo 1807 m. dėstė Ka­raliaučiaus universitete. Nuo 1818 m. profesorius ir lie­tuvių kalbos seminaro direktorius. Kelis kartus ėjo universiteto rektoriaus ir teologijos fakulteto dekano pa­reigas. Filosofijos ir teologijos daktaras. Rūpinosi lietu­vių inteligentijos ugdymu. Rinko ir tyrė lietuvių liaudies dainas. Su 9 talkininkais parengė pirmąjį lietuvių liau­dies dainų rinkinį Dainos(išleistos 1825 m.). Jame lietu­vių ir vokiečių kalbomis pateikė 85 dainas iš Mažosios Lietuvos, įvadinį straipsnį, paaiškinimus vokiečių kalba. Vokiečių kalba rašė eilėraščius. Lyrikos rinkinyjePrutenaapdainavo gimtąjį kai­mą (Karvaičius), poetizavo Lietuvos istoriją, smerkė baudžiavą, kryžiuočių agre­siją. 1818 m. išleido K. Donelaičio Metus su vertimu į vokiečių kalbą. Pratarmėje poemą prilygino geriausiems to meto Europos rašytojų kūriniams. Dedikacijoje Vilhelmui fon Humboltui, kuris rėmė lituanistinę Rėzos veiklą, smerkė germani­zacijos politiką Mažojoje Lietuvoje. StudijojeLietuviškosios Biblijos istorija(vo­kiečių k.) pateikė žinių apie lietuvių raštijos darbuotojus, ypač apie Joną Bretkū­ną, smerkė lietuvių vokietinimą, reikalavo gerintilietuvių švietimą. Lietuvių kalbos studijoms buvo sukaupęs daug leksikografinės medžiagos, pradėjęs rašyti vokiečių-lietuvių kalbų žodyną. L.G.Rėza

9. Martynas Jankus(1858-1946) Visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, publicistas, vienas lietuvių nacionalinio judėjimo vadovų. Kovojo prieš Klaipė­dos krašto germanizavimą, propagavo Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susi­jungimo idėją. ŽurnaloAušra įkūrimo vienas iniciatorių, 1884-1885 m. atsakin­gasis redaktorius. Vienas kultūros drau­gijosBirutė steigėjų. LaikraščioGarsasredaktorius ir leidėjas, žurnalųVarpas, Ūkininkas vienas leidėjų, 1894-1910 m. leido kitus laikraščius. Per spaudos drau­dimą bendradarbiavo su knygnešiais, organizavo draudžiamų lietuviškų knygų prekybą. Rinko tautosaką, parašė eilė­raščių, keliasdešimt šviečiamųjų knyge­lių. Už antikaizerinę veiklą buvo kelias­dešimt kartų Prūsijos valdžios suimtas, kalintas, baustas piniginėmis baudo­mis. Joms ir spaudai leisti, spaustuvėms įgyti paaukojo visas savo lėšas, ūkį. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo evakuotas į Rusiją. "Vyriausiojo Mažosios Lie­tuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas. 1923 m. dalyvavo judėjime dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. M.Jankus (dailininkė I.Labutytė)

10. Vydūnas(Vilhelmas Storosta, 1868-1953) Filosofas, rašytojas. Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universi­tetuose studijavo filosofiją, sociologiją, literatūros, meno, religijos istoriją, kalbas. Mokytojavo Kintuose (Šilutės rj.) ir Tilžėje. Aktyviai dalyvavo kultūriniame Mažosios Lie­tuvos lietuvių gyvenime. Rengė lietuviškus vaidinimus, dainų šventes. 1895 m. įkūrė Tilžės lietuvių giedotojųdraugiją, jai 40 metų vadovavo. Leido ir redagavo žurnalusŠaltinis, Jaunimas, Naujovė, Darbymetis.Nuo 1925 m. rašytojų tarptautinės organizacijos PEN klubo garbės narys. Kauno universiteto filosofijos garbės daktaras, Lietuvių rašytojų draugijos garbės narys. Hitlerininkų persekiotas, 1938 m. kalintas. 1944 m. evakuotas į Vokietiją. Parašė 12 filosofijos veikalų, daugiau kaip 30 filosofinio turinio dramų, istoriosofinių darbų. Vydūno filosofija formavosi iš senovės indų filosofijos idėjų ir idealistinių Vakarų Europos krypčių, ypač platonizmo, neoplatonizmo, krikščioniškojo misticizmo, panteizmo elementų. Žmogaus problemai skirtuose veikaluose aiškinama, jog žmoguje reiškiasi visi dvasinės visumos elementai. Jis esąs mikrokosmosas ir aukščiausia evoliucijos pakopa. Žmogiš­kumo esmė, kuri reiškiasi savimone, intuicija, dorumu, sąžine, meile, jautrumu gėriui ir grožiui, kyla iš dvasinio absoliuto. Tobulėdamas žmogus privalo įveikti pasaulio trauką, visas prigimties jėgas skirti dvasinei esmei. Pagrindiniame filosofiniame veikale Sąmonėteigia, kad dorovė, menas ir mokslas esančios pagrindinės žmoniškumo esmės apraiškos, kilusios iš absoliuto. Socialinės Vydūno pa­žiūros dėstomos veikaluose Mūsų uždavinysir Tautos gyvata.Visuomenės raida, pasak Vydūno, sutampanti su žmogaus dvasinio tobulumo pakopomis: individas - tauta - žmonija - absoliutas. Visuomenės dvasinį netobulumą, jos polinkį į materialines vertybes Vydūnas laikė pagrindine pasaulinių karų bei socialinių neramumų priežastimi. Savo filosofines idėjas Vydūnas taikė kultūrinei veiklai, pagal jas kūrė savitą pasyvaus Mažosios Lietuvos lietuvių pasipriešinimo germanizacijai taktiką. Grožinėje kūryboje protesto prieš vokiečių imperializmą ir lietuvių tautinės savigarbos motyvai susieti su dramatišku Lietuvos istorijos laikotarpių apmąstymu, su Mažosios Lietuvos lietuvių buities vaizdais. Vydūnas dar vokiškai parašė istorijos veikalų:Lietuvos praeitis ir dabartis(1916), Vokiečių ir lietuvių santykiai per septynis šimtmečius(1932). Vydūnas

11. Ieva Simonaitytė(1897-1978) Klaipėdos krašto rašytoja. Vaikystėje susirgusi, mokėsi savarankiškai. Dalyvavo Klaipėdos krašto lietuvių kultūrinėje veikloje, susijusioje su antigermanizacinėmis nuotaikomis. Bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje. 1921-1939 m. gyveno Klaipėdoje, vėliau Kaune, nuo 1963 m. – Vilniuje. Literatūrinę kūry­bą pradėjo veikiama Pirmojo pasaulinio karo įspūdžių. Išpopuliarėjo 1935 m. išleistu pirmuoju romanu Aukštų­jų Šimonių likimas,kuriame pasakojama apie Klaipėdos krašto lietuvių tragišką istorinį likimą 18-19 a., atsklei­džiamas vienos giminės kelių kartų tautinės ir moralinės savimonės menkėjimas vokiečių kolonizacijos sąlygomis. Antroje romano pusėje vyrauja realistiniai 19 a. pabai­gos patriarchalinės valstiečių šeimos buities vaizdai. Au­tentiškais faktais pagrįstame romane Pavasarių audroj (1938) vaizduojamas Klaipėdos krašto lietuvių tautinissąmonėjimas 20 a. pradžioje. Daugiaplaniamepsichologiniame romane Vilius Karalius(1939 ir 1958 m:) epiš­kai aprašomas turtėjančių valstiečių šeimos patriarchalinis gyvenimo būdas ir jo irimas, susijęs su demoralizuojančiu Pirmojo pasaulinio karo poveikiu. Apy­sakojePaskutinė Kūnelio kelionė(1971) vaizduojamas Klaipėdos krašto lietuvių gyvenimas hitlerizmo, Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiais. I.Simonaitytės kūriniams būdinga ryškus etnografinis koloritas, lietuvių tautinės sa­vigarbos, priešinimosi germanizacijai kėlimas. Priekulėje, rašytojos vasaromis 1961-1978 m. gyventame name, nuo 1984 m. veikia memorialinis muziejus. I.Simonaitytės ekslibris (dailininkas S.Katauskas)