ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI

1. ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI • A . IGNOTAS

2. Įstatymas • Yra paruoštas ir pateiktas svarstymui atsinaujinančių išteklių energijos įstatymas • Įstatymas sudarys teisines prielaidas ir paskatas įgyvendinti AEI Strategijoje keliamą tikslą, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrajame galutiniame energijos suvartojime nuo 15 % iki 23 %, kaip to reikalauja ES direktyva 2009/28/EB. • Šiuo metu energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, yra brangesnė lyginant su tradiciniais iškastiniais energijos ištekliais arba santykinės pradinės investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių technologijas yra didesnės lyginant su investicijomis į tradicinių iškastinių energijos išteklių technologijas. Todėl siekiant skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą energijai gaminti, pirminiame plėtros etape bus reikalinga valstybės pagalba ir (ar) šių didesnių kaštų perkėlimas vartotojams.

3. A E I rezultatai Atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrajame galutiniame energijos suvartojime padidinus nuo 15 % iki 23 %, atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas 2020 m. padidėtų 1,9 karto – nuo 799 ktne 2008 m. iki 1502 ktne 2020 m. Padidinus atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimą iki 1474 ktne: -  10 % transporto kuro būtų pakeista atsinaujinančiais energijos ištekliais; -  17 % elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, t. y. būtų sumažintas elektros energijos gamybos iš iškastinių energijos išteklių bei elektros energijos importo poreikis; -  36 % pagaminta centralizuoto šilumos.Šiame sektoriuje metinis gamtinių dujų poreikis būtų sumažintas 2 kartus. Biokuru būtų pakeista apie 430 ktne (apie 540 mln. m3) gamtinių dujų. Pinigine išraiška tai sudarytų apie 430 mln. Lt/metus, esant dabartinei gamtinių dujų kainai (~800 Lt/1000 m3).

4. Atsinaujinančių šaltinių nauda • Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas sukuria sudėtingiau pinigine išraiška įvertinamą, išorinę naudą: • mažinama šalies energetinė priklausomybė, mažinant importuojamų energijos išteklių poreikį ir mokėjimus užsienio tiekėjams; • kuriamos papildomos darbo vietos ir didinamas bendrasis vidaus produktas. • didinant atsinaujinančių energijos išteklių ir juos naudojančių technologijų paklausą, skatinamas pramonės įmonių kūrimasis šalyje, mokslinių tyrimų plėtra; • mažinama aplinkos tarša.

5. 2002 m. įvedus fiksuotus supirkimo tarifus, prasidėjo vėjo ir biokuro naudojimo elektros energijai gaminti plėtra. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių padidėjo 1,9 karto. Esamas atsinaujinančios energijos rėmimas

6. Kaina vartotojams Strategijos keliamas tikslas elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kiekį bendrajame elektros energijos suvartojime padidinti nuo 6 proc. 2009 m. iki 21 proc. 2020 m. Šiuo tikslu atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių galią reikia padidinti nuo 239 MW iki 787 MW. Bendros investicijos sektoriuje sudarytų apie 4,8 mlrd. Lt.

7. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos papildomų mokėjimų vartotojams įvertinimas

8. ŠILUMA 2008 m. šilumos sektoriuje atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė 28 %. Tame tarpe: Centralizuotai tiekiama šiluma, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarė 15 % nuo centralizuoti tiekiamos šilumos balanso; Namų ūkiuose, apsirūpinantiems šiluma decentralizuotai, atsinaujinantys energijos ištekliai sudarė 63 % šildymui sunaudotų energijos išteklių.

9. Kuras transporte Vadovaujantis direktyvos 2009/28/EB reikalavimais, atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimas transporte turi padidėti ne mažiau kaip iki 10 % nuo kuro sunaudojamo transporte (2008 m. – 3,8 proc.). Šiuo metu biodegalų naudojimas skatinamas, nustačius privalomą biodegalų maišymą į mineralinius degalus, kompensuojant biodegalų gamintojams dalį žaliavų įsigijimo išlaidų ir taikant akcizų lengvatą biodegalams, kai jų dalis degaluose viršija privalomą maišymo dalį. Jeigu iki 2020 m. būtų palikta žaliavos įsigijimo kompensaciją ir akcizo lengvata, kai biodegalų dalis viršija 5 proc. tūrio dalį degaluose, 2010-2020 m., valstybės parama sudarytų 1,4 mlrd.

10. Biodegalai -Biodegalai transporte pradėti naudoti 2004 m., Europos Sąjungai (direktyva 2003/30/EB) iškėlus tikslą, kad biodegalai suvartojamo transporto kuro balanse 2010 m. sudarytų 5,75 %. : - 95 markės variklių benzinas turi būti pagamintas naudojant priedą bioetiltretbutileterį, kuris mišinyje su benzinu turi sudaryti ne mažiau kaip 7% tūrio, bet ne daugiau kaip 15% tūrio. Vienam bio-ETBE tūrio vienetui pagaminti sunaudojama 47 proc. bioetanolio pagal tūrį; - 95 markės variklių benzinas pagamintas be bio-ETBE, savo sudėtyje privalo turėti 5% tūrio bioetanolio; - dyzelinas (išskyrus 2 klasės arktinį dyzeliną) privalo savo sudėtyje turėti 5% tūrio riebalų rūgščių metilo esterio (RRME), pagaminto iš augalinės kilmės aliejų ar gyvulinės kilmės riebalų.

11. Parama biodegalams 1. Biodegalų gamintojams kompensuojama dalis javų ir rapsų grūdų, įsigyjamų biodegalams gaminti, kainos. Ši paramos schema galioja iki 2012 m. 2007–2009 m. javų grūdams, skirtiems bioetanolio gamybai, kompensacija sudarė 114 Lt/t, rapsų grūdams – 160 Lt/t. 2. Energetiniams produktams, kurių sudėtyje yra biologinės kilmės medžiagų, buvo taikomas akcizo tarifas sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priedų dalį produkte. Nuo 2010 m. ši lengvata panaikinta, palikus lengvatą tik tai biologinės kilmės priedų daliai, kuri viršija nustatytus privalomus maišymo rodiklius

12. Atsinaujinačių energijos apimčių augimo prognozė TWh/metus 15 – transporto biokuras 14.3 – vėjas – hidroenergija 14 –geoterminė energija – biodujos – atliekos komun. 13 – žemės ūkio atliekos – mediena 11.7 12 TWh 11 10 8.8 9 8 2005 2010 2015 2020 metai

13. Atsinaujinančių energijos išteklių INVESTICIJOS Investi- cijos mlrd. Lt Param-ma, mlrd. Lt Pastabos Indėlis į „23 %“, % Elektros energetikos sektorius 4,8 2,4* Elektros energijos vartotojų lėšos 13 Šilumos energetikos sektorius 2,0 1,0* Valstybės biudžeto lėšos 76 Transporto sektorius - 1,4 Valstybės biudžeto lėšos 10

14. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, nors ir yra brangesnis už tradicinius iškastinius energijos išteklius, sukuria, sudėtingiau pinigine išraiška įvertinamą, išorinę naudą: 1mažinama šalies energetinė priklausomybė, mažinant importuojamų energijos išteklių poreikį; 2  kuriamos darbo vietos ir didinama atitinkamų sektorių kuriama pridėtinė vertė. Didinant biokuro naudojimą energijai gaminti, didinamas žmogiškųjų išteklių poreikis kuro paruošimo ir tiekimo srityje, taip pat biokurą naudojančiose katilinėse ir elektrinėse; 3   didinant atsinaujinančių energijos išteklių ir juos naudojančių technologijų paklausą, skatinamas pramonės įmonių kūrimasis šalyje, mokslinių tyrimų plėtra; 4 mažinama aplinkos tarša

15. Išvados ir apibendrinimai • 1. Įstatymas sudaro teisines prielaidas ir paskatas panaudoti Lietuvoje esamas galimybes atsinaujinančių išteklių energijos plėtrai siekiant ilgalaikės harmoningos ir efektyvios energetikos sektoriaus plėtros. • 2. Įstatymą įgyvendinant numatomose investicinėse programose bus realizuojamos strateginės atsinaujinančių išteklių energijos plėtros mažiausių kaštų ir didžiausio efektyvumo nuostatos. • 3. Bus sukurta atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir vartojimo skatinimo sistema apimanti paskatas ir rinkos garantijas tolesnei sparčiai sektoriaus plėtrai privačių investicijų pagrindu. • 4. Atsinaujinančių išteklių energijos plėtra elektros ir ypač saulės elektros energijos jėgainių statyba, didina išlaidas galutiniam vartotojui už vartojamą energiją ir didina jų prisiimamą ilgalaikę finansinę naštą. • 5. Atsinaujinančių išteklių energijos plėtra šilumos sektoriuje, ypač biokogeneracinių jėgainių statyba, kurios viename cikle kartu gamina elektrą ir šilumą, pigina suminius mokėjimus galutiniam vartotojui už energiją, sukuria naujas darbo vietas ir didina elektros bei šilumos energijos tiekimo saugumą ir patikimumą. • 6. Atsinaujinančių išteklių energijos plėtra elektros sektoriuje didina galutinio vartotojo mokėjimus už elektros energiją tik 3,3 ct/kWh, tačiau ši papildoma našta tęsis 8-10 metų.