Download
1 / 30
550 likes | 1.81k Views
Verslas. Verslumas. Verslininkystė. Verslas. Verslumas. Verslininkystė. Tikslai : √ išsiaiškinti pagrindines verslo sąvokas; √ suformuluoti verslo sampratos apibrėžimą; √ išanalizuoti verslo funkcijas; √ išnagrinėti verslininkystės rūšis;
E N D
Verslas. Verslumas. Verslininkystė Tikslai : √ išsiaiškinti pagrindines verslo sąvokas; √ suformuluoti verslo sampratos apibrėžimą; √ išanalizuoti verslo funkcijas; √ išnagrinėti verslininkystės rūšis; √ išnagrinėti verslininkystės įtaką šalies ekonominei sistemai.
Verslo samprata • Pagrindinis tuometinių verslininkų tikslas buvo kuo labiau apgauti pirkėją gaunant kuo daugiau naudos sau. • Verslininkystės samprata kūrėsi stebint kasdienę žmonių ūkinę veiklą. • Kintanti socialinė aplinka sudarė sąlygas kurtis verslininkų bendrijoms. Pirmieji bandymai teoriškai įprasminti reiškinį “verslininkystė” įvyko tik XVII a.
Verslo samprata • Viduramžiais sąvoka “verslininkas” vartojama dvejopa prasme: verslininkai buvo parodų ir muzikos renginių organizatoriai bei didelių galimybių arba statybinių projektų vadovai. • XVII a. jau atsižvelgiama į rizikos veiksnį. • Verslininkas – tai asmuo, sudaręs su valstybe sutartį, kurios įgyvendinimo vertė iš anksto aptarta. • Dž. Lokas Prancūzijoje įkūrė Karališkąjį banką ir Misisipės bendrovę.
Verslo samprata • Akcija – tai dokumentas (vertybinis popierius), liudijantis nuosavybės ir balsavimo teisę akcinėje bendrovėje. • Aktyvai – konkrečiam asmeniui priklausantis fizinis turtas (pinigai, akcijos, obligacijos) bei turtinės teisės, turinčios ekonominę vertę (patentai, autorių teisės). • Pirmasis verslininkystės teoretikas yra XVIII a. pr. Anglijos ekonomistas R.Kantiljonas.
Verslo samprata • Pasak R.Kantiljono, verslininkas – tai žmogus, kuris tam tikra kaina perka gamybos priemones, kad pagamintų atitinkamai produkcijos, siekdamas gauti pajamų, tačiau nežino, kokiomis kainomis parduos. • Verslininkas traktuojamas kaip žmogus, veikiantis rizikos sąlygomis. • B.Sėjaus nuomone, verslininkas – tai žmogus, organizuojantis žmones gamybiniame vienete. • XVIII a. atskiriamos sąvokos “kapitalo savininkas” ir “verslininkas”, t.y. atskiriamos kapitalo teikimo ir verslininkystės funkcijos.
Verslo samprata • Kapitalas – finansiniai ir materialiniai ištekliai prekėms gaminti ir paslaugoms teikti; į mokslą investuotos savininko lėšos. • Vartojamos sąvokos: “smulkusis verslas”, “vidutinis verslas”. • SVV apibrėžti labiausiai tinka tokie ES priimti kriterijai: ► metinės įplaukos už realizuotą produkciją; ► balanso suma; ► bendra įmonei priklausančio turto suma, įskaičius grynuosius pinigus, žaliavų ir prekių atsargas, žemę, įrenginius ir kitus išteklius; ► darbuotojų skaičius.
Verslo samprata • IBM bendrovės atstovas Tomas Dž. Votsonas jaunesnysis poetiškai teigia, kad “Verslas yra didžiausias žaidimas pasaulyje, jeigu žinote, kaip jį žaisti”. • Ekonomistų požiūriu verslas yra: ● ekonominė veikla, kuria siekiama pelno; ● užsiėmimas, darbas, smulkioji gamyba, amatas; ● ilgiau trunkanti profesinė ir neprofesinė veikla, susijusi su pareigomis ir teisėmis siekiant uždarbio; ● gamybos, pirkimo, pardavimo ar tiekimo veikla, atliekama už pinigus ir t.t.
Verslo samprata • Verslumas – gamybos veiksnys, kurio turinys – žmogaus gebėjimas susieti kapitalą, darbą ir gamtinius išteklius, organizuoti verslą, įgyvendinti inovacijas, rizikuoti savo turtu ir gerove siekiant pelno. • Verslas – tai nuosavybė, savarankiškumas, atsakomybė prieš visuomenę, dirbančiuosius, už save ir artimųjų gyvenimą.
Verslo samprata • Verslininkas – tai asmuo, disponuojantis kapitalu ir siekiantis jį padidinti, ieškantis naujų pelningų veiklos sričių, pasitelkiantis dalykines žinias ir žmogiškąsias savybes. • Ekonominiu požiūriu, verslininkas – tai asmuo, kuris susiejęs lėšas, darbą, mežiagas ir pan., padidina jų visuminę vertę. • Psichologiniu požiūriu, verslininkas – tai žmogus, kurį veikti skatina tam tikri motyvai: troškimas ką nors gyvenime pasiekti, įgyti savarankiškumą ir pan.
Verslo samprata • Kitų verslininkų požiūriu, verslininkas yra pavojingas varžovas arba, priešingai, partneris, tiekėjas, pirkėjas ir kt. • Makroekonominiu požiūriu, verslininkas – tai žmogus, didinantis ne vien savo, bet ir nacionalinį turtą, atskleidžiantis geresnį išteklių naudojimo, nuostolių mažinimo būdus, kuriantis naujas darbo vietas. • Verslininkystė – ko nors nauja, turinčio vertę kūrimas, jėgų ir laiko reikalaujantis, asmeninę, finansinę, moralinę ir socialinę atsakomybę numatantis procesas, kuris galų gale teikia pinigų ir pasitenkinimą pasiektais rezultatais.
Verslo samprata • Verslas – tai ne vien veiklos forma, gyvenimo būdas, mokslas ir menas kartu paėmus; tai dar poezija ir kūrybinis polėkis, sportas, ekonominės rizikos sritis; jis aprėpia savus rašytinius ir nerašytinius dėsnius, principus, tarpusavio bendravimo etiką, slaptus sveikatos poveikio mechanizmus.
Verslo funkcijos ir verslininkystė • Nauji, dinamiški, nedideli, bet lankstūs verslai atlieka daug svarbių funkcijų visuomenėje ir nacionalinėje ekonomikoje: ► verslai gamina prekes, teikia paslaugas, kuria pridėtinę vertę ir didina nacionalines pajamas; ► verslai užpildo ribotas geografines, gamybines, paslaugų rinkas; ► verslininkai moka mokesčius; ► verslininkai kuria naujas darbo vietas, kurios valstybei nieko nekainuoja;
Verslo funkcijos ir verslininkystė ► verslininkai apmoko ir įdarbina daug nekvalifikuotų darbininkų; ► verslai perskirsto išteklius, skatina konkuruoti; ► verslai geriau tenkina net itin specifinius bei pavienius vartotojų poreikius; ► verslai veikia kaip ekonominio šoko slopintuvai, nustatantys ekonominio pakilimo ir depresijų ribas; ► verslai dekoncentruoja ekonomines jėgas ir sprendimų pasirinkimą; ► verslai užtikrina individualias galimybes ir socialinį mobilumą;
Verslo funkcijos ir verslininkystė ► verslai tenkina asmeninius poreikius bei siekius tų asmenų, kurie juos turi ir valdo; ► verslai, ypač nauji, yra tarsi laboratorijos, kuriose galima pigiai išbandyti idėjas, produktus, paslaugas, naujas rinkas; ► būtent verslai buvo, yra ir bus tarptautinių korporacijų lopšys.
Verslo funkcijos ir verslininkystė Išorinės verslo funkcijos Gamina prekes Teikia paslaugas VERSLAS Skatina konkuruoti Sukuria turta Suteikia naujų darbo vietų
Verslo funkcijos ir verslininkystė Vidinės verslo funkcijos Finansinės apskaitos funkcija Personalo valdymo funkcija Gamina prekes Rinkodaros funkcija Tiekimo funkcija
Verslo funkcijos ir verslininkystė • Verslą sudaro 4 etapai: √ naujos idėjos paieška ir jos įvertinimas; √ verslo plano sudarymas; √ išteklių paieška; √ įsteigtos įmonės valdymas.
Verslo funkcijos ir verslininkystė • Išskiriamos šios verslininkystės rūšys: ► gamybinė; ► komercinė; ► finansinė.
Verslo funkcijos ir verslininkystė • Gamybinė verslininkystė apima prekių gamybą ir vartojimą; • Komercinės verslininkystės pagrindas yra komerciniai sandoriai, t.y. prekių ir paslaugų perpardavimas; • Finansinėje verslininkystėje pirkimo ir pardavimo objektas yra pinigai, valiuta, vertybiniai popieriai.
Verslininkystės vaidmuo šalies ekonomikoje • XX ir XXI a. sandūroje pasaulis yra globalizacijos, naujos informacijos valdymo ir pramonės revoliucijos eros pradžioje. • Priežastys, kurios skatina kurtis mažas ir vidutines įmones ir didina jų reikšmę pasauliui, yra sekančios: ► mažagabaritinės technikos suklestėjimas; ► ryšių kanalų, informatikos suklestėjimas paprastina priėjimą prie duomenų bazių, lengvina kontaktą su klientais ir tiekėjais užmezgimą;
Verslininkystės vaidmuo šalies ekonomikoje ► demografiniai pokyčiai; ► šeimos verslo privalumai; ► paslaugų plėtra; ► vartotojų poreikių skalės kitimas; ► psichologinis darbuotojų poreikių kitimas; ► nuolatinis rinkos poreikių kitimas.
Verslininkystės vaidmuo šalies ekonomikoje • Daug verslo įmonių kuriasi buvusio Rytų bloko šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kadangi: ► nemažai mažų ir vidutinių įmonių atsirado privatizuojant buvusių valstybinių įmonių padalinius; ► panaikinus iš centro planuojamas ekonomines sistemas buvo suteikta laisvė privačiai iniciatyvai, kurios viena svarbiausių išraiškų – verslininkystės atgimimas; ► naujai bsikuriančios įmonės dažniausiai gali būti tik mažos, nes jas kuriantys verslininkai nėra sukaupę didelio pradinio kapitalo.
Verslininkystės vaidmuo šalies ekonomikoje • Visame pasaulyje verslo įmonės yra valstybės remiamos, o Lietuvoje turėtų būti remiamos, nes jos: ► santykinai mažomis išlaidomis sukuria darbo vietų, ypač paslaugų srityje, kuri nuolat plečiasi; ► padeda spręsti užimtumo problemas nepramoniniuose ar šiaip atokiuose nuo pagrindinių šalies centrų regionuose, kur stambios įmonės paprastai nelinkusios plėtoti veiklos; ► svarbios kaip subrangovės, vykdančios stambių įmonių užsakymus abipusiškai naudingomis sąlygomis;
Verslininkystės vaidmuo šalies ekonomikoje ► didina gyventojų investicinį aktyvumą, naudodamos savininkų, jų giminaičių ir draugų asmenines santaupas verslui plėsti; ► jų daugėjant, mažėja kapitalo ir gamybos priemonių susitelkimas įvairiose verslo šakose, todėl sudaroma sveikesnė konkurencija; ► skatina diegti inovacijas, nes sugeba lanksčiau prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių nei didelės įmonės ir kartu verčia pastarąsias neatsilikti;
Verslininkystės vaidmuo šalies ekonomikoje ► tenkina psichologinius žmonių atsakomybės, nuosavybės, sprendimo laisvės, individo saviraiškos ir kitus poreikius; ► mažose šalyse naudoja įvairių vietų negausius vietinius gamtos išteklius.
Verslininkystės vaidmuo šalies ekonomikoje • Neatsižvelgiant į produkto naujumą arba technologijas, kiekviena naujovė patenka į rinką šiais kanalais: ► per valstybės sektorių; ► per vidinę verslininkystę; ► per apskritai verslininkystę.
Verslininkystės vaidmuo šalies ekonomikoje • Valstybė gali remti mokslinius atradimus, tik ne visi jie įgyvendinami. • Vidaus verslininkystė – tai tokia verslininkystė, kuri susiklostė verslo struktūrose ir užtikrina ryšį tarp mokslinių tyrimų ir gamybos. • Verslininkystė – dar vienas kelias, įgalinantis mokslines idėjas paversti gaminiais, t.y. įgyvendinant naują idėją, įsteigiama ir pradeda veikti nauja įmonė. • Verslininkystė iš esmės veikia vietinę ekonomiką, nes ji stiprina materialinę ir techninę bazę, todėl daugėja naujų darbo vietų.
Verslininkystės vaidmuo šalies ekonomikoje • SVV, nors ir stokoja finansinių išteklių, mokslinio potencialo, techninių galimybių, įgyvendina nepaprastai daug naujų idėjų. • XX a. inovacijų raida išryškino SVV reikšmę. • Smulkiojo ir vidutiniojo verslo subjektų gausa, aktyvi investicijų ir eksporto veikla, didelis užimtumas bei produktyvios naujos darbo vietos duoda realią naudą nacionalinės ekonomikos plėtrai.
