1 / 35

Ar (ir kaip) XXI a. visuomenę pakeis(tų) sintetinė biologija?

Ar (ir kaip) XXI a. visuomenę pakeis(tų) sintetinė biologija?. Zenonas NORKUS Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra. Kuo ir kaip pranešėjas ketina prisidėti prie konferencijos tikslų. Konferencijos pavadinimas anonsuoja rūpestį Lietuvos ateitimi

Download Presentation

Ar (ir kaip) XXI a. visuomenę pakeis(tų) sintetinė biologija?

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Ar (ir kaip) XXI a. visuomenę pakeis(tų) sintetinė biologija? Zenonas NORKUS Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra

  2. Kuo ir kaip pranešėjas ketina prisidėti prie konferencijos tikslų • Konferencijos pavadinimas anonsuoja rūpestį Lietuvos ateitimi • Lietuva – maža šalis, jos galimybės įtakoti aplinkinį pasaulį kur kas mažesnės, negu įvykių ir procesų eigos priklausomybė joje nuo to, kas vyksta ir vyks už jos ribų • Ignoruojanti globalinius pokyčius nacionalinė politika nebus sėkminga • Pranešimas – mėginimas atsakyti į klausimą, kaip (gal) atrodys pasaulis apie XXI a. vidurį, kritiškai ir refleksyviai panaudojant klasikinių ir šiuolaikinių sociologinių teorijų ir heterodoksinių ekonominių teorijų analitinį instrumentarijų VU, fakultetas

  3. Pagrindinė klasikinės (ir neoklasikinės) sociologijos problema • Kodėl laike ir erdvėje įvairuoja (varijuoja) socialinė tvarka? Galimi sukonkretinimai: Kodėl skiriasi ir keičiasi socialinių sistemų (tame tarpe socialinių sistemų sistemos – visuomenės) tvarka? (kolektyvistinė redakcija) Kodėl skiriasi ir keičiasi socialinės veiklos institucijos? (individualistinė redakcija) Jeigu mums rūpi numatyti, kuo XXI a. visuomenių ar socialinės veiklos konfigūracijų tvarka skirsis nuo dabartinės tvarkos, pirmiausia reikia identifikuoti kintamąjį, kuris yra geriausias pagrindas ilgalaikėms prognozėms VU, fakultetas

  4. Koks kintamasis yra pats stipriausias kaip nepriklausomas kintamasis numatant socialinių sistemų sistemų (visuomenių)/socialinės veiklos konfigūracijų tvarkos ilgalaikius pokyčius? Prielaida: tvirčiausias pagrindas prognozėms apie šiuolaikinių išsivysčiusių šalių socialinius ir kultūrinius pokyčius yra technologijų pokyčiai “while changes in organization and in ideology are comparableto the rearrangement of the furniturein a house, advances in subsistence technology are like addition of a new wing or even of the replacement of a single family residence by a multifamily apartment house or hotel. Putting matters more precisely, changes in organization and ideology can lead to new and innovative uses of existing resources, but advances in subsistence technology make totally new resources available (e.g. new sources of energy, such as petroleum or nuclear energy; new kinds of materials, such as metals or plastics; or new kinds of machines, such as steam engines or computers), thereby overcoming historic constraints on human action and paving the way for radically new organizational possibilities and new ideological perspectives” Gerhard Lenski “Societal Taxonomies: Mapping the Social Universe”, Annual Review of Sociology, Vol. 20 (1994), pp. 1-26 VU, fakultetas

  5. Tai ne technologinis determinizmas ir ne istorinis materializmas Technologinis determinizmas: 1) Technologijos kinta autonomiškai 2) Technologijų kaita nulemia visų kitų socialinių sistemų kaitą (a) Nedaroma prielaida, kad VISOSE VISUOMENĖSE technologijų kaita yra autonomiška. (b) Technologija suprantama plačiai (pagal Michelį Foucault) (c) Skiriama technologija ir technika (d) Šios perskyros pagrindu teigiama, kad ikimoderniose visuomenėse technologijų nebuvo arba beveik nebuvo, todėl jos ten mažai ką galėjo lemti. Technologija negali būti autonomiška socialinės kaitos priežastis visuomenėse, kuriose technologijos nėra, o yra vien technika. Tačiau ir technologijai atsiradus ji ne iš karto tampa svarbiausia socialinės kaitos priežastimi. Ne visos modernios visuomenės yra technologinės visuomenės. Ne bet koks kapitalizmas (netgi pramoninis) yra technologinis kapitalizmas ar tiesiog technokapitalizmas. (e) Tik technologinėje visuomenėje technologija tampa pačiu stipriausiu kintamuoju, tik jai technologinis determinizmas yra teisingas (todėl ji ir vadinasi technologine)

  6. Technologijų rūšys (pagal M.Foucault) Žr. Foucault, Michel et al. Technologies of the Self: A Seminar With MichelFoucault.MIT Press, 1987 • Gamybos technologijos • Ženklų sistemų technologijos • Galios (power) technologijos • Savasties (self) technologijos • ??? Klasifikacija proginė – nei išsami, nei sisteminga, nes Foucault labiau rūpėjo galios ir savasties technologijų analizė VU, fakultetas

  7. Michelio Foucault klaidos • Foucault (bent jau terminologiškai) neskiria TECHNIKOS ir TECHNOLOGIJOS • TECHNIKA (visų rūšių) – sociologinė ir antropologinė universalija. Nėra socialinės veiklos ar visuomenės be technikos • TECHNOLOGIJA atsiranda XVII-XVIII a. Europoje (užuomazgų būta ir anksčiau; taip pat ir kitose civilizacijose) • TECHNOLOGIJA – TECHNIKA, PAGRĮSTA MOKSLU (SUMOKSLINTA TECHNIKA); TAIKOMASIS MOKSLINIS ŽINOJIMAS, KURIO NEŠĖJAI YRA INŽINIERIAI, GYDYTOJAI, PSICHOLOGAI IR KITI EKSPERTAI. • TECHNIKĄ IR TECHNOLOGIJĄ REIKIA SKIRTI NUO TECHNINIŲ IR TECHNOLOGINIŲ ARTEFAKTŲ. Tai daiktai, sukurti techninio ir technologinio žinojimo pagrindu. Technika ir technologija – žinios, kaip tuos daiktus gaminti ir kaip jais naudotis (Foucault skyrė, bet neakcentavo). VU, fakultetas

  8. TECHNOLOGINĖ IR NETECHNOLOGINĖ TECHNIKA NETECHNOLOGINĖ TECHNIKA TECHNOLOGINĖ TECHNIKA (TECHNOLOGIJA) Pagrįsta mokslo teorijomis, racionali ar racionalizuojama Standartizuoti ir objektyvuoti receptai, algoritmai, brėžiniai (žmonių ir kompiuterių programavimo įranga) Kolektyvinė ekspertizė Universali ir dekontekstualizuota Masinis profesinis ir techninis lavinimas Žinojimas atsiskiria nuo darymo (vykdymo) Agronomas žemės nedirba, veterinaras gyvulių neaugina, edukologas dažniausiai bevaikis ir net svetimų vaikų neaugian Smart tools, simple people (mygtukų ar rankenų spaudytojai) • Pagrįsta individualia patirtimi ir (sakytine) tradicija • Individualaus subjekto įgūdžiai ir implicitinis žinojimas • Individualus meistriškumas su “amato paslaptimis” • Lokali ir kontekstuali • Mokinystė ir pameistrystė kaip išmokimo būdas • Žinojimo ir darymo vienybė Žemdirbys ir agronomas, ir veterinaras, ir edukologas • Simple tools, smart people VU, fakultetas

  9. KARLO MARXO KLAIDOS IŽr. K. Marksas. „Dėl politinės ekonomijos kritikos“. Pratarmė, K. Marksas, F. Engelsas. Rinktiniai raštai dviem tomais. Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1949, p. 302-306 • Įtakingiausias technologinis deterministas buvo Karlas Marxas (žr. K. Marksas. „Dėl politinės ekonomijos kritikos“. Pratarmė, K. Marksas, F. Engelsas. Rinktiniai raštai dviem tomais. Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1949, t.1 p. 303-304). Pagrindinė jo istorinio materalizmo tezė sako: savaiminė gamybinių jėgų raida lemia nuosavybės santykių gamybos priemonėms kaitą, o ji savo ruožtu – visuomenės institucijų (antstato) ir jos kolektyvinių kliedinių ar kliedesių (ideologijos) kaitą. Gamybinės jėgos – tai ne vien gamybos priemonės (technika), bet ir gamybos sąlygos (žemė, gamtiniai ištekliai). Tačiau nuo jų galima abstrahuotis, nes tai gamtinis, taigi nesocialus ar mažiausiai socialus gamybinių jėgų aspektas. Tam tikro tipo gamybos technika + tam tikro tipo nuosavybės santykiai gamybos sąlygoms ir gamybos technikai bei jos daiktiniams artefaktams = tam tikro tipo gamybos būdas • Netiesa, kad gamybos technikos/technologijos pobūdis lemia gamybinių santykių pobūdį. Jokių pažymėtinų skirtumų tarp feodalinių ir vergvaldinių visuomenių gamybos technikos ar gamybinių jėgų nėra. Feodalinius ir vergvaldinius gamybos būdus skiria ne gamybinių jėgų lygis ar pobūdis, bet gamybiniai santykiai. Vergvaldiniuose gamybos būduose ir gamybos technika, ir gamybos sąlygos yra išnaudotojų nuosavybė, o feodaliniuose – tik gamybos sąlygos (žemė). Pagrindinis socialinės kaitos variklis ikikapitalistinėse visuomenėse yra ne technikos pažanga, bet klasių kova (t.y. kova dėl nuosavybės gamybos technikai, jos artefaktams, gamybos sąlygoms ir dėl pagaminto produkto paskirstymo tarp klasių ir pačių klasių viduje). • Pirmasis kapitalistinis gamybos būdas atsirado ne dėl gamybos technikos raidos (tokiu atveju būtų turėjęs atsirasti jau XII-XIII a. Kinijoje. Geriausiai jo atsiradimo aplinkybes nušvietė Maxas Weberis. Žr. Z.Norkus. Max Weber ir racionalus pasirinkimas. V.: Margi raštai, 2003, p. VU, fakultetas

  10. Karlo Marxo klaidos II • Egzistuoja ne vienas, bet daug kapitalistinių (kaip ir vergvaldinių, feodalinių ir t.t.) kapitalistinių gamybos būdų. Pirmasis atsirado XVIII a. Nuo to laiko spėjo paskeisti mažiausiai 5 kapitalistiniai gamybos būdai – tiek, kiek nuo vadinamosios pramoninės revoliucijos laikų buvo vadinamųjų Kondratjevo bangų – ilgalaikių (40-60 metų trukmės) ekonominio aktyvumo ciklų. Kondratjevo banga yra pavienio kapitalistinio gamybos būdo “gyvenimo ciklas”. • (1) individualus privačiasavininkiškas kapitalizmas (pirmoji Kondratjevo banga; 1780-1840) mechanizacija, vandens varikliais varomų mechaninių staklių era • (2) smulkių ir vidutinių akcinių bendrovių kapitalizmas (antroji banga; 1840-1896). Garo mašina, geležinkeliai, mašinų gamyba naudojant mašinas • (3) stambiųjų privačiųjų korporacijų kapitalizmas (1896-1945). Chemija, elektrotechnika, mokslinė darbo organizacija • (4) valstybės reguliuojamas viešųjų korporacijų “fordistinis” kapitalizmas (1945-1990). Sintetinė chemija, elektronika, automobilizacija • (5) transnacionalinis globalizuotas investicinių fondų “pofordistinis” kapitalizmas (nuo 1990 - ???). Kompiuterizacija, internetas, automatizacija (gamybos įranga su programiniu valdymu) • NUOSAVYBĖS TEISĖS PAČIOMS NAUJAUSIOMS TECHNOLOGIJOMS YRA SVARBIAUSIAS SOCIALINĖS GALIOS ŠALTINIS ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE • Technologijų raida yra veiksnys, stipriausiai įtakojantis išsivysčiusios (advanced) kapitalistinės visuomenės (=visuomenė, kuriose dominuoja vienoks ar kitoks kapitalistinis gamybos būdas) kaitą • Kapitalistinis gamybos būdas: ((1) visi gamybos veiksniai (darbo jėga, žemė, kapitalas) yra rinkos mainų objektas; (2) gamybos tikslas yra pelno maksimizavimas; (3) didžioji kapitalo dalis yra privati nuosavybė. • Technologija ir kapitalistinis gamybos VU, fakultetas

  11. Penkios Kondratjevo bangos Freeman, Christopher; Louçã, Francisko. 2001. As Time Goes By. From the Industrial Revolutions to the Information Revolution. Oxford: Oxford UP, p.141 VU, fakultetas

  12. Penkios Kondratjevo bangos I (pagal Ayres, Robert U. 2006. “Did the Fifth K-Wave Begin in 1990–92? Has it been Aborted by Globalization?” Devezas, Tessaleno (Ed), Kondratieff Waves, Warfare and World Security. Amsterdam: IOS Press, p. 59.) VU, fakultetas

  13. Kapitalizmas ir technologija • Bendrieji kapitalistinių gamybos būdų bruožai: • (1) Rinkos ir privati nuosavybė gamybos veiksniams (darbo jėga, kapitalas, žemė) • (2) Pelno maksimizavimas ir kapitalo kaupimas • Nors kapitalizmas ir technologija yra bendraamžiai, tik XX a. gamybos technologijų raida tampa autonomiška, o kartu – ir svarbiausia socialinės kaitos priežastimi • Taip atsitiko tik po vadinamosios antrosios pramoninės revoliucijos, kuri dar vadinama technologine revoliucija, kuri prasidėjo antrosios Kondratjevo bangos smunkančiosios fazės laikais (paskutinis XIX a. trečdalis). Tik nuo to laiko mokslas tapo gamybine jėga. Technologinė revoliucija prasidėjo elektrifikacija (elektrotechnika – pirmoji mokslo atradimų sukurta technika), baigėsi masinės gamybos atsiradimu (“mokslinė gamybos organizacija”) • Pirmoji (XVIII a. pabaigos) pramoninė revoliucija nebuvo mokslo pritaikymo gamyboje padarinys. Nors tuo metu technologijos jau egzistavo, XIX a. pirmoje pusėje mokslas dar nebuvo tapęs tiesiogine „gamybos jėga“, o vis dar buvo tiesos pažinimo ar netgi žmogaus saviugdos ir savikūros priemonė K. Marxas nebuvo technologinio kapitalizmo (technokapitalizmo) amžininkas ir stebėtojas. Todėl jis fetišizavo daiktinius technikos ir technologijos artefaktus, savo teoriją vadindamas “istoriniu materializmu”. • “In the context of technocapitalism, in contrast, research is themain driver of corporate power and profit, not production” p.61, L. Suarez-Villa, Technocapitalism, Philadephia: Temple UP, 2009

  14. Technologinio kapitalizmo savitumas ir technologijos autonomijos jame priežastys • Ikikapitalistiniuose ir ankstyvuosiuose kapitalistiniuose gamybos būduose svarbiausias socialinės galios šaltinis – nuosavybė gamybos sąlygoms ir techniniams bei technologiniams artefaktams • Technokapitalizme svarbiausiu socialinės galios šaltiniu tampa nuosavybė NAUJAUSIOMS gamybos (ir ne vien) technologijoms, t.y. nuosavybė tam tikro tipo žinioms • Socialinė galia – vienų žmonių ar jų grupių galia kitiems žmonėms ar grupėms • Žinios kaip nuosavybės objektas ypatingas tuo, kad joms negalioja “pastovios sumos” principas – kai žiniomis pasidalinama, duodantysis jų nepraranda. Žinios gali būti vien žmonių galios kitiems šaltinis tol, kol jos nėra visuotinai prieinamos. Tokios yra naujausios žinios, įslaptintos žinios, patentuotos ir intelektualinės nuosavybės teisėmis apsaugotos žinios. • Visi šie barjerai žinių sklaidai (transfer of knowledge) yra laikini, todėl socialinės galios pranašumą gali užtikrinti tik technologinė lyderystė, pirmavimas mokslo tyrimuose ir jų rezultatų transformacija į technologijas • Visuomenėje, kurioje nuosavybė technologijai (laikina monopolija žinioms) yra svarbiausias socialinės galios šaltinis, technologijos raida tampa autonomiška ir svarbiausia pokyčių visose kitose visuomenės/socialinės veiklos sferose šaltinis. • Technologija tampa stipriausiu kintamuoju, geriausiu ilgalaikių socialinių prognozių pagrindu • Tokių prognozių laiko horizontą nubrėžia jų formulavimo metu stebimos technologijos raidos tendencijos VU, fakultetas

  15. Evoliuciniai technokapitalizmo tipai • Fordistinis (1945-1990); ketvirtasis kapitalistinis gamybos būdas; ketvirtoji Kondratjevo banga. Rėmėsi antrosios pramoninės revoliucijos pasiekimais • Pofordistinis informacinis (nuo 1990 iki 2030-40 m.); penktasis kapitalistinis gamybos būdas; penktoji Kondratjevo banga Šiuolaikinis skaitmeninis (digital) kapitalizmas, kartais klaidingai vadinamas “poindustriniu kapitalizmu”. • Biokapitalizmas (arba “žaliasis kapitalizmas”); šeštasis kapitalistinis gamybos būdas; veikiausiai nuo 2030-40 m. NB: Naujos kapitalizmo formos kartu su naujomis technologijomis atsiranda ir kaip atskiros sanklodos egzistuoja senesnių, tuo tarpu tebeegzistuojančių kapitalistinių gamybos būdų sudėtyje, palaipsniui juos išstumdamos bei nustelbdamos. Intensyviausiai šie procesai vyksta Kondratjevo bangos “smunkančios” fazės metu VU, fakultetas

  16. Poindustrinio kapitalizmo koncepcijos kritika • Pofordistinis “skaitmeninis” kapitalizmas kartais klaidingai vadinamas „poindustriniu“ ar „vartojimo“ kapitalizmu. Tačiau toks jis yra tik žvelgiant šalių, kurios yra technologijų lyderiai ir turi daugiausiai intelektualinės nuosavybės, gyventojų akimis. Negali būti vartojimo be gamybos, nes vartojimo reikmenys turi būti pagaminti. Šiuolaikinė gamyba vyksta transnacionalinėse gamybos grandinėse, kurių sunkiausios, triukšmingiausios, taršiausios, susijusios su pačiu intensyviausiu išnaudojimu ir mažiausia pridėtine verta dalys yra iškeltos už ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių šalių sienų. • Šiose šalyse lieka tik transnacionalinių korporacijų būstinės, technologijų kūrimo (tyrimo ir plėtros research and development), o taip pat kiti itin aukštos kvalfikacijos darbuotojų reikalaujantys padaliniai. Žaliavų perdirbimo, komplektuojančių mazgų gamybos ir gatavų produktų surinkimo darbai iškeliami į mažiau išsivysčiusias šalis su pigia (tame tarpe – ir palyginti kvalifikuota) darbo jėga. • Tačiau transnacionalinės korporacijos, kurių bendrasavininkai (akcininkai) yra labiausiai išsivysčiusių šalių gyventojai, tebekontroliuoja tas grandines kaip visumas, nes monopolizuoja jų funkcionavimui reikalingas žinias, o labiausiai išsivysčiusiose šalyse atliekamos tos gamybos operacijos, kurios sukuria didžiausią pridėtinę vertę. • Todėl paskirstant transnacionaliniame gamybos procese pagamintą produktą labiausiai išsivysčiusių šalių didžiausia jo dalis, kuri anachronistiškai tebevadinama jų „nacionaliniu“ produktu, nors jie mažai ką begamina tradicine „juodo“ ar fizinio darbo prasme. Jiems (visų pirma, JAV gyventojams) atitenka ir priedermė suvartoti didžiąją transnacionalinės kapitalistinės gamybos produkto dalį, užtikrinant išplėstinę globalizuoto kapitalizmo reprodukciją. VU, fakultetas

  17. Kas gi ta sintetinė biologija?Pirmi tyrimų centrai, kurių pavadinimuos yra žodžiai “sintetinė biologija” susikūrė apie 2003-2004 m. • Šiuo metu nanotechnologijų, informacinių technologijų ir molekulinės biologijos sandūroje užgimstantis technomokslas ar technologijų kompleksas, kuris numatomai taps XXI a. kapitalizmo technologiniu pagrindu. • Sintetinės biologijos tikslas yra arba “sukurti naujas gyvybės formas iš naujo arba perprojektuojant esamas gyvybės formas” Synthetic biology is development of “to produce new forms of life either de novo or by redesigning existing life forms” Anna Deplazes, " Piecing together a puzzle. An exposition of synthetic biology ", Embo reports, vol. 10, n. 5, 2009, p. 428 • Sintetinė biologija gali būti apibrėžta ir kaip radikali genetinė biologinė inžinerija, kuri XXI a. bus tas pats, kuo nuo XIX a. tapo mechaninė inžinerija: mašinų projektavimas ir gamyba iš standartizuotų dalių ir mazgų • Sintetinės biologijos pirmtakė – tai jau keli dešimtmečiai egzistuojanti genetinė inžinerija: jau egzistuojančių organizmų modifikavimas, į jų genomus įterpiant iš kitų organizmų paimtus arba dirbtinai susintetintus genus. • Palyginus su tuo, ką žada ar pradeda sintetinė biologija – genetinė inžinerija yra tik paprastas “krapštinėjimas” (TINKERING) • Sintetinė biologija – kokybiškai naujas biotechnologijos raidos etapas VU, fakultetas

  18. Gyvybė molekulinės biologijos požiūriu“DNA makesRNA, RNA makes proteins, andproteins make us.”(Francis Crick)DNR (dezoksiribonukleorūgštis) – programos (“minkštoji” įranga; software); gyvi organizmai – tų programų kuriama ir valdoma “kietoji” ar “minkštoji” įranga (hardware; wetware) VU, fakultetas

  19. Nuo biotechnikos prie biotechnologijosBiotechnika: biologinių organizmų panaudojimas gamybai ir paslaugoms. Biotechnologija: moksliškai pagrįsta biotechnika VU, fakultetas

  20. Sintetinės biologijos teoriniai pagrindai 4 “Letters” DNA code (Nucleotid bases (A) Adenine (T)Thymine (G) Guanine (C) Cytosine) is regarded as the softwarethat instructs life, while the cellmembrane and all the biologicalmachinery inside the cell are regardedas the hardware (or wetwareas it is sometimes known) that needto be snapped together to make aliving organism. “DNA makesRNA, RNA makes proteins, andproteins make us.”(Francis Crick) The buildingblocks of those all-important proteinsare amino acids – 20 uniqueamino acids have been identified– and it is the codon that determineswhich amino acid will be producedwithin the cell. Codons aretrinucleotides – that is, a series ofthree (out of four) chemical bases– linked together in a specific order.It is that order that determineswhich amino acid will be added tothe protein under construction.Each codon carries the code for aspecific amino acid. “There is no technicalbarrier to synthesizing plants andanimals, it will happen as soon asanyone pays for it” (Drew Endy, MIT)”

  21. Kai kurios sintetinės biologijos sritys • Dirbtinių gyvų organizmų (kol kas tik bakterijų) kūrimas Dvi kryptys: (a) “iš viršaus”: pakeičiant bakterijos genomą nauju ar jį “suredaguojant” (JohnVenter) • “iš apačios”: konstruojant gyvą ląstelę iš molekulių (SteenRasmussen) (2) Standartizuotų DNR modulių (“bioplytų” ) su žinomomis funkcijomis konstravimas ir kaupimas Didžiausias entuziastas DrewEndy. Įkūrė Registryof Standard BiologicalPartsMIT (Massachusets Institute ofTechnology) http://partsregistry.org/Main_Page (openwetware) Organizavo The International Genetically Engineered Machines (iGEM) competition (3) “Nežemiškos gyvybės” kūrimas. “Žemiška” gyvybė pagrįsta 4 reikšmių kodų, kurio nešėjas yra DNR. “Nežemiška” gyvybė – tokia, kuri naudoja 5, 6,..., 12 reikšmių DNR arba kaip genetinės informacijos nešėją naudoja ne DNR, o kokią nors kitą medžiagą (StevenBenner) VU, fakultetas

  22. Pirmas sintetinis (laboratorijoje sukurtas) gyvas organizmashttp://www.ted.com/talks/craig_venter_unveils_synthetic_life.html John Craig Venter (g. 1946) 2001 m. pirmas “perskaitė” (sequenced, mapped) ir paskelbė žmogaus (savo paties) genomą Šių metų gegužės pabaigoje žymus JAV molekulinis biologas Johnas Venteris paskelbė, kad jo vadovaujamą tyrėjų grupė sukūrė pirmą pasaulyje sintetinę (sukurtą laboratorijoje) bakteriją mycoplasma laboratorium, taigi pirmą dirbtinę gyvūnų rūšį (virusus išmokta sintezuoti gerokai anksčiau, bet jie biologų nelaikomi gyvais organizmais, nes gali gyvuoti ir daugintis tik svetimo organizmo aplinkoje). “This the first self-replicating species that we have in the planet whose parent is a computer. It also is the first species that have its own Website encoded in its genetic code” (Iš John Venterio pranešimo per spaudos konferenciją) VU, fakultetas

  23. Naujos technologinės revoliucijos kryptys • Bioenergetika, kuri pakeistų atominę ir angliavandenių bei angliavandenilių iškasenas naudojančią tradicinę energetiką. Bioenergetika galės su ja konkuruoti, kai energijos sąnaudos biokuro gamybai pasidarys mažesnės už biokuro energetinę vertę. Šiuo metu nėra technologijų, kurios leistų pagaminti, pvz., vieną litrą etilo spirito, sunaudojant mažiau energijos, negu galima gauti (ir juolab panaudoti), tą litrą sudeginant. Viliamasi, kad dirbtines bakterijas pavyks užprogramuoti pigiai gaminti etilo spiritą, vandenilį ir kitokias energetines medžiagas, panaudojant joms “šerti” bet kokią biomasę (svarbu, kad jos būtų daug) ar įsisavinti anglį tiesiogiai iš oro, kaip tai daro augalai (“dumblių” energetika). Tokia bionergetika būtų “angliai neutrali” (carbon-neutral), nes nedidintų anglies dvideginio kiekio atmosferoje, kas yra laikoma pagrindine klimato atšilimo priežastimi. • Industrinė biotechnologija, kuri pakeistų tradicinę gamybą, naudojančią aukštas temperatūras ir didelius energijos kiekius bei nuodingus chemikalus (rūgštis, silikatus ir pan.) žemų temperatūrų, žemos energijos reakcijomis. • Biotechnologinė ekologinė inžinerija. Pvz., oro , vandens ar dirvožemio valymas specialiai tam sukurtais mikroorganizmais, kurie susinaikina, atlikę savo užduotį. • Biokompiuterija (biocomputing). Šiuolaikinių kompiuterių mikroschemos yra iš silicio. Gali būti iš nukleino rūgščių, baltymų molekulių. Mažiau naudotų energijos. • Medicininės biotechnologijos. Genominė (individualizuota) farmakologija, kamieninių ląstelių technologijos

  24. Biotechnologijų industrijos ateitis(Sager, Brian “Scenarios on the Future of Biotechnology”, Technological Forecasting & Social Change, Vol.68 (2001) 109–129, p. 113. VU, fakultetas

  25. KADA GI KAPITALIZMAS “PAŽALIUOS”?(Vytautas Rubavičius knygoje “Postmodernusis kapitalizmas”, V.: Kitos knygos, 2010, p. 40-68 teigia, kad jau “pažaliavo) • Jeigu vadovautis “standartine” Kondratjevo bangų chronologija, ne anksčiau kaip po 20-30 metų. Maždaug po 5-10 metų pasibaigus skaitmeninio kapitalizmo kylančiajai fazei, prasidės sparti biokapitalizmo plėtra • Net jeigu ateities istorikai pirmos dirbtinės ląstelės sukūrimą laikys ne mažiau svarbiu technikos istorijos įvykiu, kokiu dabartiniai istorikai laiko pirmo veikiančios vidaus degimo variklio ar integruotos mikroschemos sukūrimą, iki to laiko, kai biotechnologinė pramonė taps “nešančiąją” visos ekonomikos šaka (carrier branch), t. y. pelningiausia ir sparčiausiai augančia ūkio šaka, paskui save traukiančia ir tradicinius ekonomikos sektorius, tikriausiai turės praeiti ne mažiau laiko, negu praėjo nuo automobilio išradimo iki visuotinės automobilizacijos, arba nuo pirmųjų kompiuterių sukūrimo iki pigių stalinių kompiuterių (PC) pasirodymo rinkoje • Yra ir optimistų, pvz. Ray Kurzweil, kurie teigia, kad technologijų raida vyksta su pagreičiu, todėl sintetinės biologijos kuriamos naujos technologijos įsidominuos greičiau, negu anksčiau praeidavo laiko nuo išradimų iki naujų “nešanačiųjų” ekonomikos šakų iškilimo VU, fakultetas

  26. The man who passed “American question” test (jeigu Tu toks protingas, tai kodėl dar ne milijonierius?)http://singinst.org/http://singularityu.org/ http://www.accelerationwatch.com/ Ray ( Raymond Kurzweil (born 12 February, 1948) Made his fortune by pioneering inventions in fields of optical character recognition (OCR), text-to-speech synthesis, speech recognition technology, and electronic keyboard instruments, founding and selling several companies Hailed as “rightful heir to Thomas Edison” by Forbes In 1990, he published a book The Age Of Intelligent Machines. Almost all predictions on the progress of computing technologies for next 2 decades held VU, fakultetas

  27. Coming age of synthetic biology and/or transcendence of human nature (transhumanism) • In 2005, Kurzweil published the update of this book The Singularity Is Near: When Humans Transcend Biology. In this book, he predicts the coming already in the year 2045 of what he calls singularity. • Transhuman Singularity will come when human beings will “transcend the biology”, successfully using nano-bio-engineering to create computers that will be smarter than human brains. • “It’s a future period during which the pace of a technological change will be so rapid, its impact so deep, that human life will be irreversibly transformed. Although neither utopian nor dystopian, this epoch will transform the concepts that we rely on to give meaning to our lives, from our business models to the cycles of human life, including death itself” (Kurzweil 2005: 7). • His main argument says that the pattern of exponential acceleration is discernible in the technological change (Kurzweil 2005). Substantiating his claim, he refers to the forecast of semiconductor performance advance commonly referred to as “Moore’s Law” of exponential growth of computational capacity (as well as the exponential decay of computational costs). Founder of Intel Gordon Moore famously predicted in 1964, that computer processors would double their speed and half their size every two years. Up to present time, Moore’s prediction held. VU, fakultetas

  28. KUR? Užgimstančios sintetinės biologijos tyrimų centrų ir pramonės geografijaŠaltinis: http://www.etcgroup.org/upload/publication/602/01/synbioreportweb.pdf .Žiūrėta 2010.11.15 VU, fakultetas

  29. Biokapitalizmas ir “Šiaurės-Pietų” atotrūkis“As we looked at the world and looked at where thelowest cost, largest scale biomass was, we found thatBrazil really was the Saudi Arabia of renewables.” Cit pagal: The New Biomasters - Synthetic Biology and the Next Assault on Biodiversity and Livelihoods. Report of the ETC group., p.9. http://www.etcgroup.org/upload/biomassters_0.pdf . Žiūrėta 2010. 11.15,. • Tikėtina, kad dabartinės biotechnologinės industrijos geografinio išsidėstymo tendencijos išliks ir ateityje– JAV ir jos geopolitinės sąjungininkės išsaugos technologinę lyderystę, taigi liks naujųjų globalinių gamybos grandinių viršūnėse. • Kaip ir informacinės, taip ir naujos biologinės technologijos patentuojamos, tokiu būdu išplečiant intelektualinės nuosavybės sferą. Kaip šia proga pažymi kritiški autoriai, gyvybė “suprekinama” ir “suišteklinama” (žr. V. Rubavičius knygoje “Postmodernusis kapitalizmas”, V.: Kitos knygos, 2010, p. 40-68). Žinios, kaip kurti ir eksploatuoti sintetinius organizmus, yra juos užpatentavusių firmų ar tokius patentus įsigijusių firmų nuosavybė. • Naujosios biotechnologinės industrijos leis išsivysčiusioms Šiaurės šalims išsiversti be daugelio žaliavų, kurias ligi šiol tekdavo importuoti iš neišsivysčiusių ar mažiau išsivysčiusių šalių • Tačiau neleis pasiekti energetinę nepriklausomybę, kurios perspektyvą kai kurie autoriai sieja su bioenergetika • Bioenergetikai plėtoti reikalingi milžiniški biomasės kiekiai, kurie gali būti užauginti tik karšto, ypatingai tropinio klimato šalyse • Didžiausių galimybių šalis – Brazilija, būsimoji “biomasės Saudo Arabija”, kur jau dabar apie 50 % automobilių sunaudojamo kuro sudaro etanolis VU, fakultetas

  30. Biokapitalizmo raidos dilemos (1) • CONTRA biokonservatoriai, bioluditai Technologiniai proveržiai ir anksčiau sukeldavo baimę ir pasipriešinimą dėl tikrų ir įsivaizduojamų naujų technologijų sukeliamų grėsmių. Biotechnologijų keliamos baimės ir pasipriešinimas gali būti lyginamas tik su tuo, kuris persekioja branduolinę energetiką. Baimės turi realų pagrindą. Dirbtiniai biologiniai organizmai, taip pat kaip ir natūralūs, gali evoliucionuoti, todėl jų pramoninis panaudojimas gali turėti nenumatytų pasekmių. Pvz., gali atsirasti naujų užkrečiamų ligų, tame tarpe mirtinai pavojingu. Sintetinė biologija tinka ir biologiniam masinio naikinimo ginklui kurti. Tokį ginklą gali susikurti ir sintetinėje biologijoje pasikaustę teroristai. Pats sumanymas kurti naujas gyvybės rūšis nuodėmingas krikščioniško fundamentalizmo požiūriu. Plačiai paplitęs išankstinis neigiamas nusistatymas prieš iš genetiškai modifikuotų organizmų pagamintus maisto produktus ar netgi pašarus. Gal biotechnologijų kūrimą tiesiog uždrausti? Fukuyama F. Our Posthuman Future: Consequences of the Biotechnology Revolution (2003)

  31. Biokapitalizmo raidos dilemos (2) PRO Tačiau tada Vakarų šalys rizikuoja, kad tokias technologijas pirmos sukurs Indija, Kinija ar kitos žmonijos “auksiniam milijardui” nepriklausančios šalys, tapdamos technokapitalizmo lyderėmis. Nėra jokių ženklų, kad būtų rimtų ketinimų įstatymais stabdyti sintetinės biotechnologijos raidą. Uždraustas tik žmonių klonavimas, JAV – taip pat ir eksperimentai su žmogaus kamieninėmis ląstelėmis. Tačiau tie draudimai liečia tik vieną ir ne pačią svarbiausią sintetinės biologijos sritį ir veikiausiai yra laikini Visuomenių, samoningai atsisakiusių techninės/technologinės pažangos pavyzdžiai: Ming Kinija XV a. (okeaninė laivininkystė); Tokugava Japonija XVII a. (šaunamieji ginklai); Amish etnokonfesinė bendruomenė Negi XXI a. JAV padarys tą patį, ką XV a. padarė Kinija? Nuo Amish prie Americanish, Humanish... Nei Ming Kinijoja, nei Tokugava Japonija nebuvo kapitalistinės, technologinės, technokapitalistinės visuomenės... VU, fakultetas

  32. Biokapitalizmo raidos dilemos (3) • Tragedy of Commons Visos sintetinės biotechnologijos naujovės patentuojamos, mažiausiai 15 metų (pagal JAV patentų įstatymus) paverčiant jas privačia nuosavybe. Žinojimo privatizavimu ir suprekinimu siekima išvengti Tragedy of Commons – nepakankamų investicijų į naujų technologijų kūrimą. Jeigu už naują technologiją nereikia mokėti (ji iškart tampa viešąja gėrybe – Commons), tai neapsimokės jas kurti: geriau palaukti, kol sukurs kitas, ir pasinaudoti “gatavu”. Taip galimybė privatizuoti ir suprekinti žinojimą skatina pažinimo pažangą. • Tragedy of Anti-Commons Kita vertus, investicijos į naujų technologijų kūrimą stabdomos ir tada, kai naujiems rezultatams (o jie nėra garantuoti) gauti reikia nusipirkti pernelyg daug tyrimams reikalingų naujausių žinių. Rezultatai gali neatsipirkti. Taip žinojimo privatizacija ir komercializacija stabdo pažinimo pažangą. VU, fakultetas

  33. Biokapitalizmas bus (ir koks!) • “Viešųjų valdų” tragedija gali sulėtinti, bet ne sustabdyti sintetinės biologijos plėtrą (JAV biotechnologijos firmos sudaro patent pool – oligopolinį kartelį, kurio nariai gali nemokamai naudotis vienas kito patentais; dalis patentų Registry of Standard Biological Parts MIT (Massachusets Institute of Technology) – tai laisva wetware, analogiška atvirojo kodo programoms) • Biokapitalizmas bus globalus ir neoliberalus (kaip ir skaitmeninis kapitalizmas) • Atsiras naujos socialinės nelygybės formos ir susiskirstymai – tarp išgalinčių ir neišgalinčių pasinaudoti sintetine biologija pagrįstomis medicininėms biotechnologijoms, visų pirma tomis, kurios skirtos ne terapijai, bet žmogaus pasigerinimui (human enhancement). Jos bus prieinamos tik turtingiesiems, nors išliks ir viešas medicinos sektorius, kuris bus orientuotas į epideminių susirgimų, kurias sukels nauji virusai ir mikrobai (kažkas panašaus į laisvąsias antivirusines programas). Bus gyventojų apsaugos nuo bioteroristinių išpuolių sistema • Taigi, atsiras naujos galios ir savasties technikos bei technologijos • Pretenzijos į aukštą statusą bus įtvirtinamos per mitybos stilių (aukšto statuso žmonės vartos tik brangius “natūralius” maisto produktus, žemo – biosintetinius). Bus mitybos luomai • Atsiras naujos klasių kovos formos, panašios į kompiuterinį “piratavimą“ (biopiratavimas) VU, fakultetas

  34. Biokapitalizmas Lietuvoje(“žaliosios Lietuvos” scenarijus) • Lietuva – gana patraukli vieta transnacionalinėms biotechnologinėms kompanijoms • Dėl palyginti šalto klimato (nors jis atšils, tikėkimės) Lietuva negali konkuruoti su tropinėmis šalimis biomasės produktyvumu • Tačiau dėl palankios geografinės padėties (nedidelis nuotolis nuo labiausiai išsivysčiusių Europos šalių), mažesnio gyventojų tankumo (per artimiausius 20-30 metų dar gerokai sumažės), ji galės tapti vienu iš Europos bioenergetikos centrų. Užsienio agrokoncernai, supirkę iš žemės ūkio besitraukiančių ūkininkų žemes ir sutelkę juos į didelius masyvus, augins didžiulius biomasės kiekius, kurie čia pat bus perdirbami į biodegalus ar panaudojami elektros energijos gamybai. Nepaisant beprotiškai pažangios gamybos technologijos, biomasės auginimui ir reikės menkai kvalifikuotos darbo jėgos – tai bus imigrantai iš Azijos ir Afrikos šalių. • Didelę eksporto dalį sudalys “natūralūs” produktai, skirti Europos turtingiesiems. Šiame sektoriuje dirbs nacionalinis smulkus ir vidutinis agroverslas. • Apie 2050 m. Lietuva taps Europos Kuveitu ! Žaliuoju Kuveitu! Valio! • Pirkime žemę, tuo tarpu neparduokime užsieniečiams. Parduosime vėliau. Gal vis dėlto geriau ją nacionalizuoti? VU, fakultetas

  35. O kas po to? • Transhuman society, kurioje socialinės veiklos subjektai (?) yra ne vien žmonės, bet postžmonės, kiborgai etc. • Kas įrodė, kad socialinės sistemos gali/būtinai turi būti sudarytos iš biologinės rūšies homo sapiens atstovų? • Transhuman sociology of transhuman societies? VU, fakultetas

More Related