1 / 22

Mechanika

Mechanika. Kinematika. Dinamika. Slenkamasis judėjimas. S ukamasis judėjimas. Slenkamasis judėjimas. S ukamasis judėjimas. Judėjimas. Judėjimas – materialaus taško arba kūno padėties kitimas erdvėje, kintant laikui. Judėjimas – visada turi kryptį (juda kažkieno atžvilgiu)

aaralyn
Download Presentation

Mechanika

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Mechanika Kinematika Dinamika Slenkamasis judėjimas Sukamasis judėjimas Slenkamasis judėjimas Sukamasis judėjimas

  2. Judėjimas Judėjimas – materialaus taško arba kūno padėties kitimas erdvėje, kintant laikui. Judėjimas – visada turi kryptį (juda kažkieno atžvilgiu) gali būti: tolydus, greitėjantis, sukamasis, kintamas ir t.t.

  3. Kinematika Kinematika – [gr. Kinematos – judėjimas] - fizikos šaka, kuri nagrinėja įvairaus pobūdžio mechaninį judėjimą, neanalizuodama jį sukeliančių priežasčių. Kinematika – neįskaito kūno masės ir jį veikiančių jėgų. Kinematika – kūno judėjimą visada aprašo kažkokio kito kūno atžvilgiu, vadinamu atskaitos kūnu arba sistema. (Dažniausiai x,y,z koordinačių sistemoje)

  4. Slenkamojo – sukamojo judėjimo charakteristikų transformacijos Slenkamasis judėjimas Sukamasis judėjimas at a an j R v

  5. Kinematika - Fundamentinės lygtys

  6. DINAMIKA Dinamika – [gr. Dynamis – jėga] - fizikos šaka, kuri nagrinėja priežastis, dėl kurių prasideda arba kinta kūnų judėjimas. Dinamika – pagrindinė priežastis, dėl kurios prasideda ar kinta judėjimas yra jėga. Jėga – mechaninio poveikio matas. Dinamika – pagrindinė priežastis, dėl kurios judėjimas nekinta ar priešinasi pokyčiui yra masė. Masė – kūno inertiškumo matas.

  7. DINAMIKA • Trys Niutono dėsniai: • Kūnai išlaiko pastovų greitį arba nejuda, jeigu jų neveikia jėga. • 2. Kūno įgyjamas pagreitis tiesiogiai proporcingas jį veikiančiai • jėgai ir atvirkščiai proporcingas to kūno masei. • Kūnai veikia vienas kitą jėgomis, kurios nukreiptos viena tiese ir kurių • moduliai lygūs, o kryptys priešingos.

  8. Gravitacija - Inercija Visuotinės traukos dėsnis - du materialieji taškai traukia vienas kitą jėga, proporcinga jų masėms ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui. (1687 m., I. Niutonas) Masė – skirstoma į dvi rūšis pagal savybes – gravitacinė ir inercinė. Pagal visus matavimus ir sistemos susitarimą: mgravitacinė=minercinė t.y. masė pasižymi dviem savybėm – gravitacinėm ir inercinėm.

  9. Dinamika - Fundamentinės lygtys

  10. Mechaniniai svyravimai Svyravimas – judėjimas ar procesas, pasižymintis pasikartojimu laike. Mechaninis svyravimas – periodiškai pasikartojantis materialiojo taško ar kūno judėjimas erdvėje.

  11. Svyravimo pradžios sąlygos • Materialus kūnas turi įgyti daugiau energijos, negu turi stabilios pusiausvyros padėtyje. • Jį turi veikti grąžinančioji jėga. • Papildoma energija, gauta, jį nukreipus nuo stabilios pusiausvyros padėties, • neturi būti visa išeikvota pasipriešinimui nugalėti, grįžtant į tą padėtį.

  12. Svyravimų tipai Savieji svyravimai – taškas svyruoja veikiamas vien tik grąžinančios jėgos. Laisvieji svyravimai – taškas svyruoja veikiamas grąžinančios jėgos ir aplinkos pasipriešinimo jėgos. Neslopstantieji svyravimai – taško svyravimai pastovia amplitude kintant laikui. Slopstantieji svyravimai – taško svyravimai mažėjančia amplitude. Priverstiniai svyravimai – pastovios svyravimų amplitudės palaikymas, papildant kiekvieną svyravimą energija.

  13. Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Svyravimo periodas T – laikas, per kurį įvyksta pilnas vienetinis svyravimas. Matematinė svyruoklė T, s l T, s A t, s T, s mg S, m A, m

  14. Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Svyravimo dažnisn – svyravimų skaičius per laiko vienetą (SI sistemoje - 1 s), matuojamas Hercais – Hz. (1 Hz – 1 svyravimas per 1 s). Matematinė svyruoklė T, s l T, s A t, s T, s mg S, m A, m

  15. Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Svyravimo amplitudėA – didžiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padėties. Matematinė svyruoklė T, s l T, s A t, s T, s mg S, m A, m

  16. Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Svyravimo fazėj – dydis, apibūdinantis svyruojančio taško padėtį ir judėjimo kryptį konkrečiu laiko momentu. T, s A A j t, s T, s

  17. A A t, s t, s A A t, s t, s Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Svyravimo fazių skirtumasDj – dydis, apibūdinantis svyruojančio taško padėtį ir judėjimo kryptį kito svyravimo atžvilgiu. Dj=? Dj=?

  18. A A s,m t, s T, s Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Banga – svyravimų sklidimas aplinka. l, m

  19. Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Bangos ilgis – bangos taško nueitas kelias per periodą. l, m A s,m l, m Bangos kelias – bangos taško nueitas kelias per atitinkamą laiką.

  20. Pagrindinės svyravimų ir bangų charakteristikos Bangos sklidimo greitis – bangos taško nueitas kelias per laiko vienetą. A l, m s,m

  21. Harmoniniai svyravimai Harmoniniais svyravimais – vadinami svyravimai, aprašomi lygtimi: • S – amplitudė, kintanti laike • - ciklinis dažnis, t – laikas, j0– pradinė fazė, s A t, s

  22. t,s Slopstantieji svyravimai Slopstantieji svyravimai – taško svyravimai mažėjančia amplitude. Slopstantieji svyravimai

More Related