Džiuzepė Sartorijus

1. CHEMIJA UNIVERSITETE ASMENYBĖS IR ISTORIJOS POŽIŪRIU: paskaita tarptautiniams chemijos metams pagerbtiDr. Birutė RailienėLietuvos mokslų akademijos VrublevskiųbibliotekaVilnius, 2011 vasaris

2. Džiuzepė Sartorijus 1784–1793 chemijos, vėliau ir farmacijos paskaitas skaitė Medicinos kolegijoje (įk. 1780) LDK vyriausioje mokykloje (1781–1803), kuriai vadovavo rektorius Martynas Odlanickis Počobutas

3. Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas 1794 III-iasis Abiejų tautų respublikos padalijimas 1795 LDK vyriausiojoje mokykloje įkurta Chemijos katedra 1797

4. Andrius Sniadeckis vadovavo Chemijos katedrai 1797–1822 Toliau skaitė chemijos paskaitas 1827–1838 Senojo universiteto chemikai

5. Ignotas Fonbergas vadovavo Chemijos katedrai 1823–1831 Senojo universiteto chemikai

6. 1831 sukilime dalyvavo Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai 1832 uždarytas Vilniaus universitetas Chemijos laboratorijos inventorius atiduotas Kijevo universitetui Chemijos paskaitos 1932–1842 vyko Medicinos chirurgijos akademijoje

7. Mokslo ir kultūros naktis Lietuvoje 1863–1904 Lietuvos steigiamasis Seimas 1905 Lietuvių mokslo draugija 1907 Auštieji kursai Kaune 1920 Aukštojo mokslo kursai Vilniuje 1921

8. Vincas Čepinskis 1920 Steigiamojo Seimo narys 1920–1922 dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune 1922 Lietuvos universiteto profesorius 1926 Švietimo ministras 1936 VDU profesorius VDU organizavo Eksperimentinės fizikos ir Fizikinės chemijos katedras Chemijos dėstymo iniciatoriai

9. 1919 Vilniuje steigtas Darbo universitetas. Jo veikla aktyviai rūpinosi Antanas Purėnas Pedagogas, organizatorius, administratorius. Pirmasis chemikas organikas Chemijos dėstymo iniciatoriai

10. 1919–1939 Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai 1919 Vilniuje pradėjo veikti Stepono Batoro universitetas 1922 Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas (nuo 1930 pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu)

11. Stepono Batoro universitete Matematikos ir gamtos mokslų fakultete veikė Matematiko, gamtos mokslų ir chemijos fakultetas

12. Neorganinės chemijos katedrai vadovavo Marianas Hlasko (1889–1940) Nuotraukoje stovi iš kairės: Jadvyga Kušpecincka, Eugenijus Michalskis, Halina Keštovt-Basinska. Sėdi: Marijanas Hlasko, Marija Kadenac, Ana Salit. Priekyje – Leonas Slavisnskis Stepono Batoro universitetasMatematiko, gamtos mokslų ir chemijos fakultetas

13. Stepono Batoro universitetasMatematiko, gamtos mokslų ir chemijos fakultetas Organinės chemijos katedrai vadovavo Kazimieras Slavinskis Nuotraukoje: Kazimieras Slavinskis ir matematikas Viktoras E. Stanevičius

14. Stepono Batoro universitetasMatematiko, gamtos mokslų ir chemijos fakultetas Fizikinės chemijos katedrai vadovavo Eduardas Bekieris Technikinės chemijos katedrai vadovavo Vitoldas Kraševskis

15. 1929–1939 Stepono Batoro universitetą baigė 135 studentai chemikai.Karo metu ir po karo dauguma akademinio personalo ir studentų išvyko iš Lietuvos 1939 Vilniaus vėl tapo Lietuvos sostine. 1939 Seimo nutarimu buvo atkurtas Vilniaus universitetas 1940 VDU Matematikos ir gamtos fakultetas kartu su visomis chemijos katedromis buvo perkeltas į Vilnių. Akademinis personalas persikėlė ne visas, į Vilnių atvyko tik jaunoji karta (J. Matulis, K. Daukšas, A. Zubrys), atsiveždama visą indėlį ir patirtį, kurį jiems perdavė jų mokytojai:

16. VDU profesoriai, ugdę VU chemikus Prof. Vincas Čepinskis(1871–1940)

17. VDU profesoriai, ugdę VU chemikus Prof. Filypas Butkevičius (1887–1934)

18. VDU profesoriai, ugdę VU chemikus Prof. Petras Juodakis(1872–1940) Dėstė chemiją Aukštuosiuose kursuose, vadovavo VDUNeorganinės ir analizinės chemijos katedrai nuo 1934

19. VDU profesoriai, ugdę VU chemikus Prof. Jonas Janickis (1906–1998)

20. VDU profesoriai, ugdę VU chemikus Prof. Antanas Purėnas (1881–1962)

21. Prof. Pranas Jodelė (1871–1955) VDU profesoriai, ugdę VU chemikus

22. Prof. Viktoras Ruokis (1885–1971) Agrochemijos ir geognozijos katedros vedėjas1924–1944 LŽŪA profesorius, ugdęs VU chemikus

23. 1940–1943 politinės įtampa pasiekė apogėjų –Vokietijos kariuomenė įžengė į Lietuvą, Vilniaus universitetas, kaip ir kitos akademinės įstaigos, buvo uždarytas 1943. Vilniuje vyko smarkūs kariniai susirėmimai, šalis nukentėjo ir nuo Vokietijos, ir nuo Rusijos karinių veiksmų. Politinis pasirinkimas iškilo kiekvienam Lietuvos žmogui, o šviesuomenei teko spręsti: likti, ar išlikti.

24. Department of Inorganic Chemistry, headed by assoc. prof. Kazys Daukšas(1905–1982); 1940–1943 Chemijos fakulteto katedros

25. Organinės chemijos katedros vedėjas doc. Alfonsas Zubrys (1900–1990) 1940–1943 Chemijos fakulteto katedros

26. Fizikinės chemijos katedros vedėjas doc. Juozas Matulis (1899–1993) 1940–1943 Chemijos fakulteto katedros

27. 1940–1943 Chemijos fakulteto katedros Technikinės chemijos katedros vedėjas prof. Vaclovas Ivanovskis (1880–1943) 1940–1941, Anicetas Kaušpėdas (1911–1978) 1942–1943

28. Pasibaigus II Pasauliniam karui, nežiūrint ekonominių sunkumų ir akademinio personalo trūkumo, Vilniaus universitetas pradėjo veikti 1944 liepos 13 d. Vietoje Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto buvo sukurti trys nauji fakultetai: • Fizikos ir matematikos • Gamtos mokslų • Chemijos “Oficiali Vilniaus universiteto ... data – 1944 spalio 10”* *Z. Mačionis. Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas, 1784–1944–1999; Vilniaus universiteto l-kla: Vilnius, 2000

29. Vilniaus universitetas tapo seniausia aukštąja mokykla Sovietų sąjungoje. Prasidėjo 50 metų trukusi epocha, kuomet universiteto administratoriams reikėjo įžvalgos ir apsukrumo, norint išlaikyti nors simbolinę autonomiją akademiniuose ir mokslo reikaluose. Pagrindiniai klausimai, nuo kurių sprendimo priklausė fakulteto bendruomenės ir absolventų ateitis:

30. Pagrindiniai klausimai, nuo kurių sprendimo priklausė fakulteto bendruomenės ir absolventų ateitis: Lėšos. Jų gavimas ir įsisavinimas. Karinio pritaikymo temos; Kadrai. Kvalifikacijos ir biografijos konfliktas; Ideologija. Partiškumas; Studentų skyrimas dirbti. Karinė prievolė.

31. Doc.Kazys Daukšas 1945–1946 Chemijos fakulteto dekanai

32. Chemijos fakulteto dekanai Doc. Vytautas Kaikaris 1946–1950

33. Chemijos fakulteto dekanai 1950–1954 Chemijos fakultete dekano nebuvo: 1950–1952 fakultetą globojo Fizikos-matematikos fakulteto dekanas doc. Henrikas Horodničius, 1952–1954 – Gamtos mokslų fakulteto dekanas doc. Vaclovas Chomskis.

34. Chemijos fakulteto dekanai Vyriausioji lektorėVarvara Praševič 1954–1956

35. Chemijos fakulteto dekanai Doc. Jeronimas Kudaba 1956–1959

36. Chemijos fakulteto dekanai Doc. Leonas Jasinskas 1959–1961

37. Chemijos fakulteto dekanai Prof. Leonas Simanavičius1961–1964

38. Chemijos fakulteto dekanai Prof. Edvardas Ramanauskas 1964–1977

39. Chemijos fakulteto dekanai Prof. Algimantas Levinskas 1977–1987

40. Chemijos fakulteto dekanai Prof. GerardasBajoras 1987–1991

41. 1990 kovo 11 d. – Lietuvoje atkurta nepriklausomybė 1990 birželio 12 d. patvirtintas Vilniaus universiteto statutas

42. Pagrindiniai klausimai, nuo kurių sprendimo priklausė fakulteto bendruomenės ir absolventų ateitis: Lėšos. Jų gavimas ir įsisavinimas. Tarptautiniai projektai; Kvalifikacijos kėlimas, kvalifikuotų kadrų išlaikymas fakultete;

43. Chemijos fakulteto dekanai Doc. Teofilis Jankauskas 1992–1996

44. Chemijos fakulteto dekanai Prof. Rolandas Kazlauskas 1996–2006

45. Chemijos fakulteto dekanai Prof. Aivaras Kareiva nuo 2006

46. Visais istorinių epochų tarpsniais Vilniaus universitetas nestokojo iššūkių bei sunkių pasirinkimų. Chemijos specialistų laukia farmacijos ir biotechnologijų, chemijos, statybos pramonė. Tačiau net pačios palankiausios istorinės galimybės liks neišnaudotos, jei jų pažabojimui neatsiras stiprių asmenybių. Vilniaus universiteto chemikai sėkmingai išlaikė ne vieną istorijos egzaminą, tačiau ateitis visuomet yra pilna netikėtumų.

47. Savo mokytojus chemikų bendruomenė gerbia ir atsimena – tai iliustruoja išliekamąją istorinę vertę turintys paminklai: • Monografijos (biografinės, istorinės) • Bibliografijos rodyklės • Jubiliejinės konferencijos • Jubiliejinės parodos • Atminimo amžinimas universitete