slide1 n.
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Judėjimas yra gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis. PowerPoint Presentation
Download Presentation
Judėjimas yra gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis.

Loading in 2 Seconds...

  share
play fullscreen
1 / 36
Download Presentation

Judėjimas yra gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis. - PowerPoint PPT Presentation

yeriel
231 Views
Download Presentation

Judėjimas yra gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis.

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

  1. Judėjimas yra gyvybės, veiklumo ir aktyvumo požymis. • Judėjimas – tai sritis, kurioje susitinka kūniškoji, emocinė ir dvasinė žmogaus prigimtis. • Fizinis aktyvumas – veiksnys, kuris formuoja žmogaus organizmą ir jo funkcijas. • Fizinė veikla stimuliuoja normalų fizinį ir psichinį vaiko vystymąsi, gerą fizinį parengtumą ir funkcinį organizmo pajėgumą. • Nejudrumas – tai žmogaus susitaikymas su egzistencine būsena, vedančia į sunykimą, kūno sugriuvimą ir mirtį. • Hipodinamija – nepakankamas fizinis aktyvumas.

  2. tinkamą organizmo ir jo sistemų bei organų vystymąsi (kaulų, raumenų, širdies, kraujagyslių funkcijas) • organzimo funkcijų ir galių vystymąsį • taisyklingą laikyseną ir gerą kūno sudėjimą • prisitaikymą gyventi tam tikroje gamtinėje ir socialinėje aplinkoje • ligų profilaktiką • psichinį ir socialinį vystymąsi • daugelio ligų ir negalavimų gydymą • nutukimo išvengimą.

  3. Gyvenimo patogumai atsiradę dėl civilizacijos laimėjimų: sėdimas darbas, kompiuteriai, automobiliai, liftai • silpna sveikata, dažnas sergamumas • greitas nuovargis, fizinis silpnumas • vaikas nemato reikalo sportuoti • neturi reikiamų judėjimo įgūdžių • patiria daug nemalonių emocijų • neturi valios • blogas fizinis parengtumas ir žemi rezultatai • neturi gero pavyzdžio • stokoja fizinių gebėjimų.

  4. nesusiformavęs aktyvaus gyvenimo būdo poreikis • priverstinis sėdėjimas ugdomosios veiklos metu • per mažas dėmesys šeimoje vaiko fizinei veiklai ir sveikatai • neracionali dienotvarkė – mažai skirta laiko aktyviai fizinei veiklai • mažai erdvės vaikų savarankiškai fizinei veiklai.

  5. sveika mityba • laisvalaikio leidimo formomis • sportu • žalingų įpročių prevencija Fizine veikla realizuojami šie poreikiai: • judėjimo • pažintiniai-mokomieji • bendravimo • saviraiškos • fizinės išgalės • gebėjimai

  6. Judėjimas– maloni ir džiugi vaikams veikla, stiprybės ir sveikatos šaltinis.Jis bus naudingas vaikui, jei: • bus vertinamas jo unikalumas, nepakartojamumas, netapatumas • bus suteikiama vidinė laisvė, kuri padeda atsiskleisti individo kūrybai, skatina patirti bendravimo džiaugsmą ir naujus įgūdžius • bus nepamirštama, kad fizinės veiklos metu lavinamas ne tik kūnas, bet ugdomi ir pažintiniai interesai, dvasinės vertybės • vyraus teigiamos emocijos • vaikai išgyvens pasitenkinimo fizine veikla ir gražių tarpusavio santykių, kurie grindžiami pasitikėjimu, pagarba, pagalba kitam asmeniui, jausmą • bus sudarytos sąlygos saugiai ir įdomiai mankštintis • bus tinkamai paruošta aplinka ir parinktas sportinis inventorius.

  7. fizine veikla plėtojamos ne tik fizinės, bet ir dvasinės bei fizinės vaiko galios • fizinis aktyvumas yra prasmingas tada, kai jis stiprina fizinę ir psichinę sveikatą • fizinė veikla turi būti organizuojama taip, kad ji visapusiškai ugdytų vaiką • fizinio aktyvumo pagrindas yra visapusiškas fizinis rengimas ir kompleksinis fizinių ypatybių ugdymas • žaidimai – tinkamiausia fizinės veiklos rūšis. • fizine veikla siekiama puoselėti vaiko psichinę prigimtį, plėtoti įgimtas ypatybes • reikia siekti tenkinti kiekvieno vaiko organizmo poreikį judėti.

  8. normalus fizinis krūvis, judėjimas, suintensyvina kraujo apytaką ne tik judamąjame aparate, bet ir smegenyse • dėl fizinių pratimų pakinta cheminė kaulų sudėtis, išorinė jų forma, vidinė sandara, augimo ir kaulėjimo procesai • veikiant fiziniams krūviams pakinta raumenų išorinė forma, vidinė sandara, funkcinės savybės • sistemingas judėjimas, fizinis krūvis didina kvėpavimo organų fizines išgales ir stimuliuoja kvėpavimo sistemos veiklą • tinkamai parinkus fizinį krūvį ir judėjimo intensyvumą sustiprėja širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas • tinkamas fizinis aktyvumas reguliuoja virškinimą, padeda išvengti nutukimą, teigiamai veikia nervų sistemą, padeda įveikti stresą, emocinį nuovargį, bei depresiją • stimuliuoja organizmo augimą • padeda formuotis aktyviai gyvenimo pozicijai • plėtoja fizines gales: vaizduotę, atmintį, intelektą, mąstymą • ugdo charakterio bruožus: valią, atkaklumą, drąsą.

  9. Fizinis aktyvumas yra biologinė vaiko reikmė visapusiškai pažinti save, pasaulį, tobulinti fizines ir psichines vertybes. Vaikas turi prigimtinį poreikį judėti ir veikti. Šis poreikis leidžia jam įgyti patirties. Jis pasireiškia įvairiais žaidimais, išdykavimu, bėgiojimu, lenktyniavimu ir kt. Vaikui judėjimas – įgimta savybė, troškimas veikti, būti aktyviam, išreikšti save, ką nors daryti. Vaiko įgimta savybė impulsyviai judėti nėra pakankama žmogaus gyvenimui. Tolimesnė fizinė veikla reikalauja sudėtingesnių judesių ir veiksmų. Kuo tobulesnė veikla, tuo vaikų judesiai koordinuotesni ir tikslesni. Judesių tobulėjimą skatina aplinka ir vidinė vaiko paskata – noras veikti, judėti, žaisti.

  10. Dėl vaikų amžiaus ypatumų, didžiulio jų noro judėti fizinę veiklą organizuoti taip, kad vaikas patirtų judėjimo džiaugsmą. Vaikai judėjimo džiaugsmą patiria, kai: • judėjimas nedraudžiamas • neslopinamas • skatinamas ir turtinamas sudarant palankias sąlygas kurti naujus veiksmus, jų derinius • išmokti naujų judėjimo ir veikimo būdų • mobilizuoti pastangas ir įveikti naujas kliūtis • patirti naujų įgūdžių Žaidimai, įdomios užduotys, pačių ieškojimai ir atradimai sukuria puikią nuotaiką suteikia daug džiaugsmo, sukuria lengvą būseną ir pasitenkinimą fizine veikla.

  11. L/d. „Liepaitė“ ugdytiniai gali pasidžiaugti laisve judėti.

  12. kurti save • tobulėti • pajusti vaikystės laimę • atrasti aukštesnes vertybes • lengviau pakelti atsakomybę už savo veiksmus ir sveikatą • džiaugtis gyvenimu • augti be neurotiškumo žymių, džiugiam ir laimingam • nesunkiai tapti savo ateityje kūrėju • daryti tai ką diktuoja protas, ko reikalauja gyvenimas.

  13. E. Adaškevičienė teigia, kad fizinis vaiko ugdymas glaudžiai siejasi su teigiamo požiūrio į sveiką gyvenseną ugdymu, su patirtu judėjimo džiaugsmu ir teigiamomis emocijomis. Fizinė veikla, kelianti teigiamas emocijas ir atitinkanti dorinius principus bei normas, įgyja didelę ugdomąją prasmę. Dėl tokio judėjimo patirtas džiaugsmas turi įtakos vertybinių nuostatų išsiskleidimui. Judėjimas turi būti paremtas laisvu vaiko apsisprendimu, teigiamomis emocijomis, poreikiais ir interesais.

  14. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių sveikatą stiprinančių veiksnių. Svarbu organizuoti gyvenimą, ugdymą(si), laisvalaikį taip, kad fizinis aktyvumas darytų teigiamą įtaką sveikatai, taptų sveikatos stiprinimu ir fizinio pajėgumo veiksniu. Kasdienis gyvenimas turi būti kupinas judėjimo džiaugsmo, tik tada pajusime kaip jaučiasi ir gyvena sveikas žmogus.

  15. VAIKŲ SERGAMUMAS l/d „Liepaitė“2010-09-01 – 2011-05-31 Priešmokyklinės grupės

  16. Pratimų mokymo: • žodiniai • vaizdiniai • praktiniai • judesio mokymas. Veiklos organizavimo: • frontalus – kai visi daro tuos pačius fizinius pratimus • grupinis – kai suskirstomi į keletą grupių ir tuo pačiu metu atlieka skirtingas užduotis • srautinis – kai visi vienas po kito daro pratimus „ratu“ • pakaitinis – kai pagrindinį judesį atlieka dalis vaikų, o kiti juos stebi • individualus – kai vienas daro judesį, o kiti stebi, vertina.

  17. aplinka turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi • erdvės sutvarkytos taip, kad galėtų žaisti didelės vaikų grupės ir pavieniai • įranga, medžiagos įvairios, tvirtos, įranga išdėliota žemai, kad vaikai galėtų savarankiškai naudotis • reikalinga vieta vaikų daiktams pasidėti

  18. L/d. „Liepaitė“ aplinka, kurioje smagu ir saugu žaisti.

  19. sveikatingumo takai: akmenukų, poilsio. • lauko įrenginiai: • sūpuoklės • rąstų takeliai • tilteliai • drąsuolių sienelės • horizontalūs ir vertikalūs taikiniai • bėgimo takeliai, šuoliaduobė • krepšinio, futbolo, judrių žaidimų aikštelės • sporto salės įrenginiai: • gimnastikos sienelės • takelis plokščiapėdiškumo profilaktikai • įvairios priemonės skatinančios judėjimą. • žiemą: važinėjimasis rogutėmis, kalneliai čiuožimui.

  20. O štai ir man pavyko... Jau finišo tiesioji.

  21. Vaikų judėjimo aktyvumas priklauso ir nuo pedagogo turimos kompetencijos bei gebėjimo organizuoti dienos rėžimo ritmą. L/d. „Liepaitėje“ vykdomi reguliarūs užsiėmimai grupėse, sporto salėje, lauke ir visoms amžiaus grupėms: RYTINĖ MANKŠTA Reikalavimai: • turi apimti pagrindines raumenų grupes • turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus, fizinį pasirengimą ir išsivystymą • pratimai nesudėtingi • pratimai turi teikti atitinkamą krūvį Mankštos turinį sudaro: • ėjimas, atliekant judesius rankomis ir kojomis • pratimai pečių juostos, rankos raumenims mankštinti • pratimai liemens raumenims • pratimai kojų raumenims Negali būti griežtų komandų. Tempas žvalus ir energingas.

  22. Žvalumo, energijos ir gerų emocijų suteikia rytinė mankšta.

  23. KŪNO KULTŪROS VALANDĖLĖS Reikalavimai: • Parinkti fizinius pratimus atsižvelgiant į vaikų sveikatą, fizinį pasirengimą, interesus • sudaryti emocinį foną, sudominti vaikus, taikyti įvairius veiklos organizavimo ir ugdymo metodus, būdus bei priemones • aktyvinti vaikus, idividualiai skirti fizinį krūvį ir užduotis KŪNO KULTŪROS VALANDĖLĖS STRUKTŪRA • įvadinė (parengiamoji, aktyvinamoji) • pagrindinė (mokomi, kartojami, tobulinami judesiai) • baigiamoji (raminančio pobūdžio žaidimai, atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimai Vengti veiklos vienodumo šablono. Siekti gyvumo kūrybiškumo.

  24. Reikia pamatyti ir pačiam išbandyti.

  25. PEDAGOGINĖS PERTRAUKĖLĖS • mankštos pertraukėlės • imitaciniai pratimai • judrios pertraukėlės Pertraukėlės skirtos: • smulkiąjai motorikai lavinti • stambiąjai motorikai lavinti • regėjimui gerinti Pedagoginės pertraukėlės reikalingos: • šalina nuovargį, įtempimą • aktyvina organizmo sistemų darbą • mankština pavargusius raumenis Siekti trumpų išraiškingų, imitacinių, kompaktiškų mankštelių. Netūrėtų būti ilgos pertraukėlės ir skirtos vienai sričiai lavinti.

  26. JUDRIEJI ŽAIDIMAI Rūšys: • elementarūs judrūs žaidimai: • žaidimai be griežtų taisyklių • žaidimai pagal taisykles: siužetiniai, besiužetiniai, žaidimai kuriuose yra lenktynių elementai • nesudėtingi žaidimai – estafetės, pramoginiai (linksminamieji) • imitaciniai žaidimai • sportiniai pratimai ir žaidimai: • važinėjimasis dviračiu, riedučiais, paspirtuku, stalo tenisas, žaidimai su kamuoliu JUDRIŲ ŽAIDIMŲ ORGANIZAVIMAS: • žaidimo parinkimas • žaidimo vietos parinkimas ir jos parengimas • vaikų nuteikimas žaidimui • žaidimo aiškinimas • pasiskirstymas vaidmenimis • žaidimo eiga • žaidimo baigimas

  27. SAVAIMINIS JUDĖJIMAS Vaikai juda laisvai pagal pačių sugalvotus veiksmus, judesius, žaidimus. Būtina stebėti vaikus, kad neviršytų savo galimybių, gebėjimų fizinio išsivystimo srityje. • Savaiminis judėjimas tenkina: • biologinį poreikį judėti • skatina visapusišką fizinį vystymąsi • stiprina raumenis • Sąlygos skatinančios judėjimą: • dienos rėžime tam skiriama pakankamai laiko • parūpinama vaikų fizinės išgalės, įrangos, inventoriaus, žaislų • sudaromos sąlygos judėti, žaisti įvairiais metų laikais • pedagogas skatina vaikus aktyviai judėti ir sugeba vadovauti motoriniai veiklai.

  28. TRENIRUOTĖS, SPORTO BŪRELIAI • Futbolas: Metodinės rekomendacijos: • judesius atlikti taisyklingai • mokytis smūgiuoti • keisti kamuolio kryptį • didinti judėjimo greitį • veiksmų atlikimo sąlygos sunkinamos palaipsniui • pradedant mokyti geriau, kad visi turėtų kamuolį Greitumas, vikrumas, ištvermė reikalingi šiai sporto šakai.

  29. Krepšinis: • judėjimo veiksmai: stovėsena, šuoliai, posūkiai, sustojimai, judėjimas aikštelėje • mokymas valdyti kamuolį: gaudymas, perdavimas, varymas, metimas į krepšį. • Daromos klaidos: stengiamasi suspausti, apglėbti kamuolį, pirštai suglausti, rankos ir pirštai įtempti, kamuolys gaudomas su sulenktomis rankomis be amortizuojamojo judesio. Tiksli akis, taikli ranka ir rezultatas yra.

  30. SVEIKATINGUMO DIENOS, SAVAITĖS • judrieji žaidimai • sporto žaidimai su pratimų elementais • linksmosios estafetės • pramogos • atrakcionai • kliūčių įveikimo pratimai Svarbu gera nuotaika, aktyvus judėjimas, poilsis, atsipalaidavima, bendravimas tarpusavyje. Sveikoje asmenybėje –stipri jėga.

  31. SPORTINĖS PRAMOGOS • Turinys: • įvairūs fiziniai pratimai • judrieji žaidimai • kombinuotos linksmosios estafetės • įvairūs atrakcionai • sporto pratimai • Svarbu aktyvus judėjimas, ryžtas, išradingumas, judesių kūrimo kombinacijos, buvimas aktyviu veikėju bei sirgaliu.

  32. SPORTO ŠVENTĖS • Pasirengimas: • programos sudarymas • parenkamas inventorius • atnaujinamos sektorių linijos • padaromi muzikiniai įrašai • paruošiami parodomieji numeriai. • Šventės diena: • aplinkos paruošimas, papuošimas • šventės atidarymas • varžybos • šventės uždarymas: dainos, šokiai, sveikinimai, apdovanojimai. Linksma ir gera, kai pelytė vadovauja.

  33. Be abejo, yra ten gyvybės, kur yra gyvenimo. O vyriausias jojo požymis yra judesys.“ Vydūnas Dėkoju už dėmesį Paruošė l/d. „Liepaitė“ auklėtoja Roma Kasparavičienė