Download
l ietuvi kalbos ir literat ros egzamin kandidat darb vertinimo ap valga n.
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
L ietuvi ų kalbos ir literat ūros egzaminų kandidatų darbų vertinimo apžvalga PowerPoint Presentation
Download Presentation
L ietuvi ų kalbos ir literat ūros egzaminų kandidatų darbų vertinimo apžvalga

L ietuvi ų kalbos ir literat ūros egzaminų kandidatų darbų vertinimo apžvalga

205 Views Download Presentation
Download Presentation

L ietuvi ų kalbos ir literat ūros egzaminų kandidatų darbų vertinimo apžvalga

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

  1. Lietuviųkalbosirliteratūros egzaminų kandidatų darbų vertinimo apžvalga A. Šventickienė, vertinimo komisijos pirmininkė

  2. Pasiruošimas vertinimo sesijai: • Pasiruošimas 2013 m. vertinimo sesijai vyko dvejus metus: - pirmaisiais metais parengta lektorių grupė vedė seminarus 10 miestų; - antraisiais metais vyko 3 srautų seminarai 10 miestų; - parengta VBE ir MBE vertinimo instrukcija; - mokytojų ekspertų grupė parengė Lietuvių kalbos ir literatūros baigiamųjų darbų klaidų aprašą ir aptarė VLKK; - po egzamino užduočių rengėjai peržiūrėjo apie tūkstantį darbų ir vertintojams parengė temų išklotines, pateikė skirtingų lygių kandidatų darbų pavyzdžių.

  3. Vertinimo procesas: • Vertintojus sistemoje KELTAS registruoja ugdymo įstaigos administracijos paskirtas atsakingas asmuo; • KELTE registruojami tik VBE vertintojai; MBE – registruoja savivaldybė; • Vertintojų mokymuose dalyvavo daugiau nei 900 mokytojų; • Sistemoje KELTAS VBE vertinti užsiregistravo 810 mokytojai; • į vertinimo sesiją atvyko 755 vertintojai;

  4. Vertintojų atranka: • iš jų: • mokytojai, dalyvavę vertintojų mokymuose – 575; • Iš jų: - 7 vadovai; - 15 pagrindinių mokyklų mokytojų, dalyvavusių vertintojų mokymuose; - 57 lietuvių kalbos mokytojai iš TM mokyklų; - 173 vyresniųjų klasių mokytojai, nedalyvavę mokymuose; Dėl įvairių priežasčių atsisakė dalyvauti 43 vertintojai; Neinformavo ir neatvyko vertinti 22 vertintojai: • Vilniuje – 5 • Kaune – 4 • Klaipėdoje – 5 • Alytuje – 8 • Į Šiaulių centrą susirinko visi vertintojai.

  5. Centralizuotasvertinimas • vertinimas vyko 5 centruose, kuriems vadovavo lietuvių kalbos mokytojai ekspertai: - Vilniuje – I. Kanišauskaitė ir R. Žemaitis; - Kaune – A. Janickienė - Klaipėdoje – R. Dilienė - Šiauliuose – N. Bartašiūnienė - Alytuje – D. Stukienė

  6. Kontrolinis vertinimas • Kontroliniame vertinime dalyvavo – 83 vertintojai, buvo pervertinta 2717 darbų; • Buvo iškelti ir peržiūrėti: • ribiniai (surinkę 13, 14 taškų) darbai; • tie, kurie nesirėmė privalomu autoriumi, todėl jų darbai, kaip reikalaujama Brandos egzamino programoje, buvo įvertinti O; • darbai, kurie I pusmetyje turi aukštus ar žemus įvertinimus, ir pasižiūrėta, ar atitinka egzamino darbų įvertinimas; Daugumos kandidatų darbų įvertinimas atitinka I pusmečio įvertinimą, tačiau apie 0,01 proc. kandidatų (117 darbų), norsturėjoaukštusįvertinimusmokykloje, egzaminoneišlaikė, nesnegebėjoatskleistipasirinktostemosturinio, darėdaugraiškos ir raštingumo klaidų.

  7. Kandidatų, pateikusių apeliacijas, darbų vertinimas • Darbus vertinio 46 vertintojų grupė; • 2012 m. buvopateikta 1035 apeliacijos; • 2013 m. buvo pateikta 1080 apeliacijų; • Apeliacinis komitetas patvirtino 10 darbųpakeistus rezultatus;

  8. Vertintojų pastebėjimai apie LT mokinių darbus: • Mokiniai geba suplanuoti ir parašyti reikiamos apimties samprotavimo arba literatūrinį rašinį pasirinkta tema. • Formalioji rašinių struktūra dažniausiai nepriekaištinga. • Samprotavimo rašiniuose mokiniai dažniausiai argumentuoja teiginius literatūriniais pavyzdžiais, gerai taiko argumentavimo taisykles, laikosi citavimo taisyklių, tačiau neturėdami kūrinių tekstų pristinga citatų arba cituoja netiksliai. • Dar ne visiems pavyksta aiškiai, tinkamai suformuluoti tezes ir nuosekliai plėtoti mintis. Mokiniai reiškia savo požiūrį pasirinkta tema, tačiau pasitaiko fakto klaidų aptariant lietuvių literatūros raidą, pagrindinius reiškinius ir idėjas, ne visada tinkamai remiamasi arba visai nesiremiama kūrinių kontekstu. Ne visiems mokiniams pavyksta tinkamai nurodyti temos, problemos aspektų sąsajas.

  9. Vertintojų pastebėjimai apie LT mokinių darbus: • Mokiniai skiria literatūros rūšis, žanrus, apibūdina kultūros epochas, jų bruožus, dažniausiai tinkamai vartoja literatūrologijos sąvokas. Rašiniuose pateikiama pavyzdžių iš kūrinių kultūrinio, istorinio konteksto, stengiamasi sieti kūrinius su biografiniu kontekstu, tačiau tos sąsajos ne visada tinkamos. • Literatūriniuose rašiniuose analizuojant, lyginant kūrinius, atskleidžiant jų prasmes dažnai akivaizdžiai trūksta galimybės pasinaudoti kūrinių tekstais. • Mokiniai stengiasi laikytis bendrinės kalbos normų reikalavimų, rašybos ir skyrybos taisyklių išmanymas dažnai padeda pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau gana dažnai kalbos ir literatūros (ne)išmanymas būna adekvatūs. • Problemiška mokiniams paisyti teksto rišlumo, vientisumo, minties aiškumo reikalavimų, pasitaiko taisyklingų gramatinių formų ir tinkamos reikšmės žodžių vartojimo klaidų.

  10. TM vertintojų pastebėjimai apie mokinių darbus: • Mokiniai pakankamai neblogai supranta temą, ją plėtoja, svariai argumentuoja pasirinktus temos, problemos aspektus, pagrindia ne tik grožinės literatūros kūriniais, bet ir Biblija, istorinių asmenybių veikla, kitais pasirinktais autoriais, jų kūriniais. • Dauguma mokinių tinkamai ir tikslingai geba pateikti kontekstą; TM mokinių darbuose įvairesnis kontekstas. • Mokiniai rašo tinkamos struktūros darbus. • Parašo reikalaujamos apimties tekstą. Buvo nemažai darbų, kurių apimtis buvo didesnė nei 500 žodžių, ypač rašiusių literatūrinius rašinius. • TačiauTM mokiniai nėra pajėgūs varžytis su gimtakalbiais kalbos taisyklingumo aspektu. Buvo nemažai darbų, kuriuose už kalbos taisyklingumą neskirti arba labai mažaiskirta taškų. • Kita problema - teksto raiška. Nors mokinių raiška irgi yra patobulėjusi, vis dėlto dėl gimtosios kalbos įtakos lietuviškai parašytas tekstas turi nemažai stiliaus ar logikos trūkumų.

  11. 7 autorių, pateiktų prie temų, pagrįstumas: • Temų formuluotės mokiniams buvo suprantamos. Turėjo galimybę savo gebėjimus atskleisti skirtingų lygių mokiniai. Sunkesnės buvo literatūrinių rašinių temos, ypač tautinių mažumų mokiniams. • 7 autorių pateikimas prie temos ne palengvino, bet pasunkino užduotį: - Prie kiekvienos iš 4 egzamino temų pasiūlant po septynis programinius autorius 2013 m. VBE iš viso buvo pateikti net 21 programinis lietuvių (Lietuvos) autorius iš privalomų studijuoti 33; - MBE buvo pateikti 17 autorių iš nurodytų 23 lietuvių (Lietuvos) autorių, pateiktų Bendrojoje programoje bendrajam kursui;

  12. 7 autorių, pateiktų prie temų, pagrįstumas: - Vertinant per brandos egzamino vertinimo sesiją ir analizuojant rašinius matyti, kad mokiniai, rinkdamiesi autorius, ne visada gebėjo tinkamai pasirinkti kūrinius ir jais pagrįsti pasirinktus temos aspektus. - Pavyzdžiui, prie 2013 m. valstybinio brandos egzamino literatūrinio rašinio temos „Miesto vaizdavimo kaita lietuvių literatūroje“ kaip pirmasis septynių autorių sąraše buvo nurodytas K. Donelaitis. Net 59,91 procentas minėtą rašinio temą pasirinkusių mokinių savo analizę apie miesto vaizdavimą bandė pagrįsti analizuodami K. Donelaičio kūrybą. Nors miesto tema „Metuose“ yra periferinė, daugelis rašiusiųjų prie temos išvardytus autorius, ypač pirmąjį, suvokė kaip temos reprezentantus.

  13. 7 autorių, pateiktų prie temų, pagrįstumas: • VBE mokiniai savo darbuose labai stengėsi pasinaudoti autoriais iš pateikto prie temos sąrašo, nesigilindami, kad kai kurių autorių kūriniuose, pateiktos temos, yra neesminės, kad patiems reikia nuspręsti, kuris autorius tiktų argumentams, o kuris kontrargumentams, todėl su pasirinkto autoriaus kūriniu mokiniai dažnai elgėsi gana laisvai, bandė juos prie temos tiesiog „pritaikyti“. • Analizuojant, kiek autoriaus, kurio kūryba remiamasi, pasirinkimas susijęs su mokinių rezultatais, ryškėja tendencijos, kad atskirų autorių kūrinius, nors jie tinka temai plėtoti, buvo linkę analizuoti tik labai gerai besimokantys mokiniai. Tai rodo taškų sumos, temos, rašybos, skyrybos taškų vidurkiai bei pusmečio įvertinimai.

  14. 7 autorių, pateiktų prie temų, pagrįstumas: • Prie kiekvienos temos siūlant rinktis iš 7 autorių, mokiniams ribojama galimybė atskleisti savo kultūrinę (literatūrinę) kompetenciją. Praktiškai VBE tiek lietuvių mokomąja kalba, tiek tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklų mokiniai renkasi vos ne iš visų prie temos pateiktų privalomų autorių. • MBE darbuose matyti, kad mokiniai dažniausiai stengiasi atpasakoti kūrinių turinį ar tiesiog kūrinį prie temos „pritaikyti“, jiems sunkiai sekėsi samprotavimą grįsti savo argumentais ar kita kultūrine patirtimi. Matant pasiūlytų autorių sąrašą, kaip ir VBE temų atveju, iš tiesų kyla abejonių, ar iš 7 pateiktų autorių kiekvieno kūryboje yra esminės pateiktos temos reikšmės.

  15. Temos plėtotės, argumentavimo/ kūrinių analizės problemos: • iš pateiktų 7 pirmiausiai renkasi tuos autorius, kurių kūrinius yra skaitę ir gerai išsianalizavę, todėl stengiasi „pritaikyti“ temai, nepaisydami arba nesuvokdami, kad pasirinkto kūrinio tema nėra esminė; • iškraipo autoriaus konteksto / kūrinių faktus; • užuot samprotavę arba analizavę kūrinį, nukrypsta į turinio pasakojimą; • įvardija autorių, net kūrinio pavadinimą, tačiau siužetą sukuria naują; • nesiremia / neanalizuoja privalomo autoriaus kūrinio (-ių); • mokinys kūrinį tikrai yra skaitęs, pasakoja siužeto fragmentus, bet visisškai nesieja jo su pasirinkta tema;

  16. Temos plėtotės, argumentavimo/ kūrinių analizės problemos: • pasirenka tinkamą aspektą, tačiau negeba jo įrodyti; • argumentams pasirenka daug kūrinių, todėl jie tik įvardyti, argumentai neišplėtojami; • į temą atsako tik iš dalies. Pavyzdžiui, kalba tik apie atlaidumą, bet neįrodo, ar tai stipraus, ar silpno žmogaus bruožas; • pateikia abejotinas citatas iš kūrinių, jų net nesistengia įrodyti, pagrįsti;

  17. VBE darbų vertinimo problemos: • Tiek per kontrolinį, tiek per apeliacinį vertinimą didelių VBE darbų vertinimo problemų nepastebėta; • Kelia problemas: • vertinimas ne pagal instrukciją; • I vertintojo pakartojimas; • per griežtas arba per atlaidus vertinimas; • neatidus vertinimas, fakto klaidų nepastebėjimas; • nemotyvuotas minties šuolių žymėjimas; • Reikia tobulinti: • turinio vertinimą; • argumentavimo / kūrinio analizės vertinimą; • formaliosios struktūros vertinimą; • raiškos vertinimą.

  18. MBE vertinimo problemos: • Buvo peržiūrėta 263 MBE darbai; • Daugumoje centrų darbai vertinami tinkamai; • Pastebėtos vertinimo problemos: • - turinys vertinamas ne pagal vertinimo instrukciją; • - nepaisomas įžangos, dalinių išvadų, baigiamųjų išvadų tinkamumas; • - neatimami taškai už trūkstamus žodžius; • - nežymimos stiliaus, fakto klaidos; • - yra mokyklų, kurių visų paimtų darbų vertinimai tik 9 arba 10. • - raštingumo vien tik aukščiausi taškai; • - darbai įvertinti tik vieno vertintojo; • - „dingę“ darbai.

  19. Išvados: • Dauguma mokinių įvykdė egzamino reikalavimus: • rašė reikiamos apimties darbus; • Suprato ir tinkamai išplėtojo temą, jos problemą; • Tinkamai ir svariai argumentavo aspektus grožinės literatūros kūriniais, rėmėsi bibliniu, istoriniu, biografiniu ir kt. kontekstu; • Rėmėsi privalomu autoriumi, pateikė tinkamą ir tikslingą kontekstą; • Rašė tinkamos struktūros rašinį; • Skyrė daugiau dėmesio raštingumui; • Sklandžiai, nuosekliai ir logiškai dėstė mintis;

  20. Reikia atkreipti dėmesį į • tai, ko reikalauja tema (raktinius žodžius); • esminių temos aspektų pasirinkimą; • samprotavimą, o ne turinio pasakojimą pagrindžiant pasirinktus aspektus grožiniais kūriniais; • autoriaus kūrinių tinkamumą temai; • argumentų kokybę, o ne kiekybę; • įžangos, dalinių ir baigiamųjų išvadų tinkamumą; • stiliaus, logikos klaidas; • Kalbos taisyklingumo reikalavimus.

  21. Vertinimo stipriosios ir silpnosios pusės: • Parašykite tris teigiamus dalykus ir tris iškilusias problemas, į kurias turėtume atkreipti dėmesį organizuodamivertinimą ;

  22. Kliūtis pradedame matyti tada, kai nukreipiame žvilgsnį nuo tikslo. (Henry Ford)