1 / 22

Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje

Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje. Socialine atskirtis ir skurdas. ES skurdo iveikimo tikslai formuluojami neatskiriamai nuo socialines atskirties iveikimo tikslu. Socialine atskirtis veda i skurda, skurdas

varick
Download Presentation

Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


    1. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje

    2. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Socialine atskirtis ir skurdas ES skurdo iveikimo tikslai formuluojami neatskiriamai nuo socialines atskirties iveikimo tikslu. Socialine atskirtis veda i skurda, skurdas i socialine atskirti. Socialine atskirtis - visuomenes atsisakymas kai kuriu savo nariu, jeigu ju gyvenimo budas neatitinka visuomenes nuostatu arba jie negali palaikyti iprastos socialines saveikos, neturedami tam reikalingu materialiniu itekliu, isilavinimo ir panaiai. Todel Skurdo mainimo strategijos tikslai turetu buti performuluoti ir apimti socialines atskirties iveikima. Esama Skurdo mainimo strategija bei valstybes politikos priemones nera pakankamai nutaikytos i socialine atskirti ir skurda patiriancius mones. Danai tai paribio mones, kuriu problemas galima iveikti tik pasitelkus savivaldybiu, labdaros ir paramos bei kitu nevyriausybiniu organizaciju pajegas.

    3. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo mainimo strategijos rodikliai Skurdo ribos: Ypac gilaus skurdo riba (=MGL, arba 125,0 Lt 2001 m.) Santykine skurdo riba (= 50% perskaiciuoto vartojimo ilaidu vidurkio, arba 264,8 Lt 2001 m.) Fiksuota santykine skurdo riba (= indeksuota santykine skurdo riba, arba 263,6 Lt 2000 m.) Skurdo lygis = gyventoju dalis, gyvenanti emiau: Ypac gilaus skurdo ribos (0,8% 2001 m.) Santykines skurdo ribos (16,4% 2001 m.) Fiksuotos santykines skurdo ribos (16,6% 2000 m.) ES santykine skurdo riba kilsteleta iki 60% perskaiciuoto pajamu vidurkio.

    4. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo lygio dinamika

    5. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Ypac gilus skurdas Maiau kaip 1% Lietuvos gyventoju yra emiau ypac gilaus skurdo ribos, taciau: I decilio vidutines vartojimo ilaidos 2000 metais sudare 128,4 Lt (vienam namu ukio nariui per menesi) ir buvo artimos ypac gilaus skurdo ribai. Vadinasi, 10% Lietuvos gyventoju balansuoja ant ypac gilaus skurdo ribos. Socialine paalpa bei ildymo ilaidu kompensacija jau dabar turetu visus gyventojus kilsteleti aukciau ypac gilaus skurdo ribos. iu imoku prieinamumo apribojimai (kiti negu pajamos) palieka dali moniu emiau ypac gilaus skurdo ribos arba vercia neadekvaciai elgtis.

    6. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje X ir I deciliu ilaidu santykis (kartais)

    7. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Vidutines vartojimo ilaidos 2000 m.

    8. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Santykinio skurdo ribu dinamika 2000 metais del gyventoju pajamu sumaejimo krito ir ju vartojimo ilaidos (1999 metais, skaiciuojant vienam namu ukio nariui per menesi, jos sudare 425,4 Lt, o 2000 m. 404,4 Lt); Atitinkamai sumaejo ir santykine skurdo riba; Fiksuota santykine skurdo riba virijo santykine skurdo riba.

    9. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo lygio dinamika Skurdo lygis 2000 m. palyginti su 1999 pagal santykine riba padidejo nuo 15,8 iki 16%, o pagal fiksuota santykine riba nuo 13,1 iki 16,6%; Skurdo lygio padidejimas pagal fiksuota santykine riba atspindi bendra vartojimo ilaidu sumaejima, o skurdo lygio padidejimas pagal santykine riba - pajamu pasiskirstymo netolygumo padidejima.

    10. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Pajamu pasiskirstymo santykis ES 15 valstybiu nariu pajamu pasiskirstymo santykis 1977 metais sudare 5,7 ir svyravo nuo 2,7 Danijoje iki 7,4 Portugalijoje bei Jungtineje Karalysteje. Pajamu nelygybe gali ir padeti ir trukdyti augimui, taciau augima paremia tik aktyvios socialines priemones, padedancios dalyvauti darbo rinkoje.

    11. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo paplitimo sritys: statistika Cia namu ukiai pateikti pagal skirtingus klasifikacijos kriterijus. eimu su 3 ir daugiau vaiku, esanciu emiau skurdo ribos, 1998 m., palyginti su 1997 m., sumaejo nuo 37,2% iki 34,5%, bet veliau vel pradejo dideti ir 2000 metais ju dalis virijo 1977 metu lygi. Labiausiai skurstanciu asmenu grupes pacios savaime neparodo skurdo prieasciu, o skurdo iveikimo priemones turetu buti sudaromos ne pagal sritis, o pagal prieastis.

    12. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prieastys: nedarbas (tyrimu duomenys)

    13. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prieastys: nedarbas Lietuvos nedarbo rodikliai (bendras, jaunimo , ilgalaikis) madaug dvigubai virija ES lygi. Nedarbo padidejimas 1 procentiniu punktu stumteli i skurda apie 18 tukstanciu eimu. Ilgalaikis nedarbas sudaro apie puse viso nedarbo. Atsiranda nuolatinio skurdo situacijas, kai eima pripranta prie gyvenimo i paalpu ir neisivaizduoja jo kitokio. Pagal atliktus ivertinimus, nuo 20 iki 40% gaunanciu socialines paalpas eimu be pertrauku jas gauna nuo 25 iki 36 menesiu. Jaunimo nedarbas 1,5-2 kartus virija bendra nedarbo lygi. Jis sukuria beviltikumo situacija ir skatina jaunus mones migruoti. 2001 metu lapkricio menesi atliktos apklausos duomenimis, usienyje dirbo daugiau kaip 200 tukstanciu lietuviu. Norinciuju ivykti dirbti i usieni amiaus vidurkis buvo 30 metu.

    14. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prieastys: aktyvumas ir efektyvumas Pasyviuju perskirstomuju pajamu spartesnis didejimas rodo, kad labai lengvai pereinama nuo aktyviuju prie pasyviuju skurdo mainimo priemoniu. Perskirstomuju pajamu dydis ir dalis dideja ne tik del pensininku ar bedarbiu dalies didejimo bei aktyvumo maejimo, bet ir del ekonomikai aktyviu moniu verslininku, emdirbiu, samdomuju darbuotoju aktyvumo maejimo, smunkancio arba nepakankamai didejancio darbo efektyvumo. Esant tokioms salygoms, jokios paalpos negali iveikti skurdo, o tik paskatina atsisakyti aktyviuju pajamu altiniu.

    15. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Disponuojamu pajamu struktura (2000/1997)

    16. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prieastys: socialiniai-demografiniai faktoriai

    17. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prieastys: socialiniai-demografiniai faktoriai Lietuva, pernelyg neisiskirdama i kitu pasaulio aliu pagal priklausomybes santyki, yra tarp pirmuju pagal vartotojo santyki ir pagal ilaikomu darbingo amiaus gyventoju dali. Ilaikymo nata, kuri tenka dirbantiesiems didina: Auktas nedarbo lygis bei santykinai didele dalis savo noru neiekanciu darbo moniu; Gyventoju senejimas bei invalidumo didejimas; Besimokancio jaunimo dalies didejimas. Suaugusiu ilaikytiniu yra daugiau negu ilaikanciu.

    18. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prieastys: vietimas ir informacija Mokymasis ir profesijos igijimas yra Lietuvos jaunimo prioritetas, tai gali buti ir viena i skurdo iveikimo salygu, taciau ji turi paremti atitinkamas finansavimas ir, dar svarbiau, uimtumo politika. Namu ukiu apsirupinimas asmeniniais kompiuteriais ir interneto ryio naudojimas gana menkas, nera duomenu apie iuolaikiniu informacijos priemoniu naudojimo galimybes privaciose bei valstybes istaigose, taciau akivaizdu, kad dalis gyventoju atskirti nuo iuolaikiniu informacijos ir komunikacijos priemoniu (pavyzdiui, pensininkai, emdirbiai) ir praranda ju teikiamas iniu, paslaugu ar darbo paiekos palankias galimybes.

    19. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prieastys: bustas

    20. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo prieastys: bustas skurdo atrinimas Beveik penktadalis namu ukiu, neturinciu savo busto, priversti nuomotis ji i privataus sektoriaus, o tai brangiai kainuoja, tuo tarpu valstybes galimybes suteikti parama ribotos. Daugiau kaip trecdalis privacios nuosavybes bustu, daniausiai kaime, neturi pagrindiniu patogumu (tualeto ir karto vandentiekio vandens). Tai neigiamai veikia sveikata ir darbinguma, be to, didina senu moniu globos ir paramos poreikius. Gyvenamojo ploto stoka riboja uimtuma verslo ar darbo namuose galimybes (pvz., nuotolinis darbas) bei teritorini darbo jegos mobiluma. Statistikai neapskaiciuota, kiek moniu gyvena lunose, kanalizacijos uliniuose, rusiuose, laiptinese, savartynuose, nepritaikytuose sodo nameliuose ir pan.; tai neparodo tikrojo busto ir skurdo problemos masto.

    21. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Ilaidos socialinei apsaugai ir santykinis skurdas Didejant socialines apsaugos ilaidu daliai BVP, skurdo lygis maeja, ir atvirkciai. Taciau nera grietos priklausomybes tarp iu dydiu. Nuo 1996 iki 1999 metu ilaidu socialinei apsaugai dalis BVP padidejo 2,4 procentinio punkto, taciau santykinis skurdas neinyko. 1999 metais skurdo maejimo tendencija netgi stabilizavosi; 2000 m. ilaidu daliai sumaejus 0,8 procentinio punkto, santykinis skurdas padidejo tik 0,2 procentinio punkto.

    22. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Ilaidu socialinei apsaugai struktura Ilaidu socialinei apsaugai dalies BVP didinimas nesumaina skurdo, ypac kai iu ilaidu strukturoje maiausia dalis tenka labiausiai su skurdu susijusioms sritims nedarbui ir socialinei atskirciai. Pasyviu priemoniu dalies didinimas gali netgi padidinti skurda, kadangi skatina gyventi i paalpu, o ne i aktyvios ekonomines veiklos.

    23. Skurdas ir socialine atskirtis Lietuvoje Skurdo mainimo politikos priemones Skurdo mainimo politikos priemoniu ivertinimo reikmines frazes: ar jos veikia(-s) ir kaip veikia(-s) skurda; ar atsivelgta i prieastis (rizikos veiksnius, naujus iukius); ar atitinka vientisa politika; ar taiklios; ka apie jas galvoja kiti suinteresuotieji. Skurdo mainimo politikos priemonemis paprastai bandoma iekoti budu, kaip sumainti skirtingu gyventoju kategoriju skurda, vietoj to, kad butu eliminuotos skurdo prieastys. Socialines apsaugos ir darbo ministerijos pastangos mainti skurdo pasekmes ne visada sulaukia kitu ministeriju pritarimo ir veiksmu, galinciu padeti iveikti skurdo prieastis.

More Related