Download
1 / 7
E N D
Užgavėnės Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (savaitgalį prieš Užgavėnes). Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.
Karnavalas Užgavėnių metu rengiamas karnavalas – žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, ubagų ir žydų kaukės. Persirengėliai šoka ir dainuoja, krečia pokštus, garsiai trypia, taip žadindami pavasarį, vydami lauk žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“. Persirengėliai parodijuoja ubagus, prašinėjančius išmaldos; žydus, pardavinėjančius vaistus nuo visų ligų; čigonus, tykančius, ką pavogti. Kartais vaidinamos vestuvės, kai nuotaka persirengia vyras, o jaunuoju – moteris. Visuomet rengiama Lašininio (storai prisirengusio vyro) ir Kanapinio (lieso aukšto vyro) kova. Kova baigiasi Kanapinio pergale, nes nuo Užgavėnių iki Velykų nebegalima valgyti mėsos. Lašininis išvejamas, o karaliauja Kanapinis. Šventės metu vidurnaktį (šiais laikais anksčiau nei 24 val.) deginama Morė, kitur dar vadinama Kotre, Raseinių Magde, Čiučela. Tai didžiulė moters pavidalo iškamša. Jos deginimas simbolizuoja bandymą atsikratyti viso, kas per žiemą buvo bloga, nuvyti blogą žiemos dvasią. Kai kur buvo paprotys Morę ne deginti, o skandinti.
Maistas Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, nes kitą dieną jau prasideda Gavėnia. Anksčiau buvo paprotys sekmadienį prieš Užgavėnes triskart valgyti mėsos, pirmadienį – šešiskart, o antradienį, per Užgavėnes – net 12 kartų, kad „per visus metus būtum riebus, sotus ir sveikas“. Specialūs Užgavėnių dienos patiekalai: riebi kiauliena, šiupinys (su mėsa verdama miežinių kruopų bei žirnių košė su virta kiaulės uodega ar šnipu), troškinti kopūstai, blynai, spurgos. Kiekviena šeimininkė privalo kepti blynus, kurių ateina prašyti persirengėliai ir gausus vaikų būrys.
Spėjimai ir burtai Senoliai sakydavo, kad jei per Užgavėnes oras sausas, laukia sausas pavasaris, jei drėgnas – linai gerai derės. Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias, buvo paplitę meilės burtai. Merginos skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas, apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus. Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė – kad šiemet ras porą, ištekės. Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten būsimas jaunikis atvažiuos. Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė susirasti porą. Jei sniege gerai pasivoliosi, ir linai gerai derės. Tikėta, kad, jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais baravykai kepurės dydžio dygs. Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti, tas pirmiau už kitus rugius nupjaus. Jei šią dieną ant bičių avilio vandens nuliesi, bičių spiečius nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip vandens.
Grikiniai blynai Stiklinė virtų grikiųMiltųKiaušiniaiCukraus arba medusPieno arba vandens Viską išmaišyti ir kepti blynus keptuvėje su įkaitintu aliejumi. Norint, grikius galima pakeisti mėgstamomis kruopomis. Valgyti su spirgučių padažu arba su grietine. Žirniniai blynai Pusė pakelio kefyro (250 gr.)Maltų žirnių arba žirninių miltųŠaukštelis sodosDruskos, aliejaus Kefyrą, miltus, sodą, druską sumaišyti, kad išeitų grietinės tirštumo tešla. Dėti į keptuvę su įkaitintu aliejumi po kelis šaukštus tešlos ir formuoti blynus. Valgyti su spirgučių padažu arba su grietine. Kraujiniai (dzūkiški) blynai Pusė pakelio kefyro (250 gr.) Miltų,Šaukštelis sodosPusė stiklinės kiaulės kraujo (tik ką skerstos arba palaikyto šaldytuve)Druskos, aliejaus arba taukų Supilti kefyrą, kraują, miltus, sodą, druską. Viską gerai išmaišyti, kad tešla būtų grietinės tirštumo, ir kepti blynus keptuvėje su įkaitintu aliejumi arba taukais. Iškepę blynai įgauna tamsų atspalvį.
Blynai su grybais 1 kiaušinis,Pusė stiklinės pieno,Pusė stiklinės vandens,Miltų,1 stiklinė šaldytų ar džiovintų grybų, 1 svogūnas, Druskos, cukraus, pipirų, aliejaus, grietinės. Maišant kiaušinį, pieną, vandenį, miltus, paruošti vidutinio tirštumo tešlą. Džiovintus grybus išmirkyti ir sumalti. Jei naudojami šaldyti grybai – atšildyti, apvirti ir sumalti. Į keptuvę su įkaitintu aliejumi suberti susmulkintą svogūną. Kai jis šiek tiek apkepa, sudėti grybus, prieskonius ir gerai apkepti. Į keptuvę su aliejumi pilti po 2 šaukštus blynų tešlos, į vidurį dėti įdaro ir apkepinti abi puses. Patiekti su grietine ar šiltu grietinės padažu. Morkų blynai Morkos,Kiaušinis,Varškės,Miltų,Cukraus, druskos, aliejaus Morkas nuskusti ir smulkiai sutarkuoti. Įmušti kiaušinį, įberti varškės, cukraus, druskos. Viską gerai išmaišyti. Tuomet įberti miltų, maišyti tol, kol tešla bus grietinės tirštumo, ir kepti blynus įkaitintoje keptuvėje su aliejumi. Saldūs blynai 1 kiaušinis1 šaukštas miltų1 šaukštas grietinėsDruskos, cukraus, aliejaus, uogienės. Kiaušinį išplakti su druska ir cukrumi. Tuomet sudėti grietinę ir miltus ir viską gerai išmaišyti. Į keptuvę su įkaitintu aliejumi dėti po šaukštelį tešlos, kepti ant nedidelės ugnies. Blynelius valgyti su uogiene ir grietine, galima užgerti pienu.
