TYRĖJO KOMPETENCIJŲ FORMAVIMO DISKURSAS

1. TYRĖJO KOMPETENCIJŲ FORMAVIMO DISKURSAS Žaneta Navickienė Lietuvos policijos mokykla

2. Kvalifikacijos ir kompetencijos sąsajos • Kvalifikacija – asmens gebėjimai ir žinios, kurias jis geba tam tikru lygiu panaudoti konkrečioje veiklos sferoje. Kvalifikacija įgyjama įgimtų gabumų ir ugdomų bei lavinamų bendrųjų gebėjimų pagrindu. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje „Dėl Europos mokymosi visą gyvenimą Europos kvalifikacijų sąrangos kūrimo“ kvalifikacija apibrėžiama kaip oficialus įvertinimo ir patvirtinimo proceso rezultatas, gaunamas kompetentingai įstaigai nustačius, kad asmens mokymosi pasiekimai atitinka nustatytus standartus. Kvalifikacija siejama su tam tikrų žinių įgijimu, patikrinimu ir įvertinimu, konstatuojant, jog asmuo įgijo tam tikros srities kvalifikaciją, ir išduodant tam tikrą šį faktą liudijantį dokumentą. • Tarptautinių žodžių žodyne kvalifikacija apibrėžiama kaip: 1) ko nors kokybės nustatymas; 2) žmogaus tinkamumo, pasirengimo tam tikram darbui laipsnis, nustatymas. • Edukologijos žodyne kvalifikacija apibūdinama kaip: 1) profesinio ugdymo reikalavimų įgyvendinimo kokybė; 2) veiklos specializacijos kokybė, suteikiama baigus atitinkamą mokymą.

3. Kvalifikacijos ir kompetencijos sąsajos • Kompetencija (lot. competere – „sutapti“) – gebėjimai atlikti tam tikrus veiksmus; tam tikro dalyko įvaldymas, kokios nors srities išmanymas, dalykiniai (su)gebėjimai. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas kompetenciją apibrėžia kaip klausimų ar reiškinių sritį, kurią kas gerai išmano. Edukologijos žodyne ši sąvoka susiejama su kvalifikacija. Vadyboje kompetencija apibrėžiama kaip tam tikri sugebėjimai tam tikrose situacijose taikyti pagrindinius tam tikro turinio principus ir technikas, ar kaip rezultatyvumas, sugebėjimas atlikti darbe reikalingas užduotis ar būtinų darbo uždaviniui ar vaidmeniui atlikti mokėjimo įgūdžių, žinių ir gebėjimų derinys. • Šiuolaikinės personalo vadybos nuostatose kompetencija apibrėžiama kaip „žinių ir įgūdžių derinys bei sugebėjimas pritaikyti juos konkrečiomis aplinkybėmis, tai vadybos funkcijų atlikimas, atsižvelgiant į aplinkos bei situacijos apribojimus”. • Edukologijos žodyne kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas pagal kvalifikaciją, žinias, įgūdžius gerai atlikti veiklą.

4. Teisininko išsilavinimo prielaidos • Demokratinėje teisinėje valstybėje teisininko profesijai keliami dideli reikalavimai, ir teisininko veiklos sritys reikalauja įvairiapusių žinių ir įgūdžių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teisininko profesija neatsiejama nuo aukštojo teisinio išsilavinimo: aukštasis teisinis išsilavinimas yra profesionalios ir efektyvios teisinės praktikos (ir privačios, ir tokios, kai dirbama viešosios valdžios institucijose)conditiosinequanon

5. Prokuroro kvalifikacija • Prokuroro kvalifikacija • Reglamentuota Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme • Prokuratūros įstatymo 25 p., yra nurodyta, jog asmuo gali būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas, jeigu jis išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą ir turi Atrankos komisijos teikimą

6. Teisėjo kvalifikacija • Teisėjo kvalifikacija • Reglamentuota Lietuvos Respublikos teismų įstatyme • Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnyje nurodyta, jog pretendentas į teisėjus gali būti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs pretendentų į teisėjus egzaminą

7. Tyrėjo kvalifikacija • Ikiteisminio tyrimo pareigūno kvalifikacija • Nėra tiksliai reglamentuota, nors pareigybių aprašymuose bandoma apibrėžti ikiteisminio tyrimo pareigūno kvalifikacinius reikalavimus, tačiau vieningo teisės akto, kuriame būtų sistemiškai apibrėžti tyrėjui keliami reikalavimai, nėra.

8. Tyrėjo kompetencijų grupės Siūloma išskirti šias pagrindinius ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo) kompetencijų grupes: • Bendrosios kompetencijos • Profesinės kompetencijos • Specialiosios kompetencijos

9. Bendrosios kompetencijos • Bendrosios kompetencijos – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, požiūriai, kitos asmeninės savybės, skirtos perkeliamiesiems gebėjimams įgyti ir stiprinti, reikalingos ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo) veiklai ir galimos perkelti iš vienos rūšies veiklos į kitą. • Bendrosios kompetencijos skirstomos į privalomas ir rekomenduojamas. • Bendrosios privalomos kompetencijos – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, požiūriai, kitos asmeninės savybės, skirtos perkeliamiesiems gebėjimams įgyti ir stiprinti, būtinos ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo) veiklai ir galimos perkelti iš vienos rūšies veiklos į kitą. • Bendrosios rekomenduojamosios kompetencijos – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, požiūriai, kitos asmeninės savybės, skirtos perkeliamiesiems gebėjimams įgyti ir stiprinti, rekomenduojamos kaip papildomos ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo) veiklai ir galimos perkelti iš vienos rūšies veiklos į kitą.

10. Profesinės ir specialiosios kompetencijos • Profesinės kompetencijos – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, požiūriai, kitos asmeninės savybės, skirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo) sėkmingai bendrajai profesinei veiklai. • Specialiosios kompetencijos – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, požiūriai, kitos asmeninės savybės, skirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo) sėkmingai profesinei veiklai konkrečioje ikiteisminio tyrimo sferoje.

11. Kompetencijų aprašo formavimas • Formuodama ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencijų aprašą, autorė identifikavo pagrindinius aprašo sudarymo žingsnius (etapus): • Ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo) veiklos sričių identifikavimas / išskyrimas. • Tyrėjo pagrindinių kompetencijų grupių išskyrimas. • Kompetencijų turinio nustatymas atsižvelgiant į tyrėjo veiklos sritis. • Žinių ir gebėjimų identifikavimas / išskyrimas atsižvelgiant į veiklos sritis. • Laukiami rezultatai atsižvelgiant į gautų žinių, suteiktų gebėjimų sritis. • Siekdama identifikuoti svarbiausias ikiteisminio tyrimo pareigūno gebėjimų grupes ir formuodama ikiteisminio tyrimo pareigūno kompetencijų aprašą, buvo išnagrinėta išnagrinėjo 50 įvairių ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo) pareigybių aprašymų.

12. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencijų turinys

13. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencijų turinys

14. Išvados ir pasiūlymai • Efektyvų tyrimo organizavimą sąlygoja ne tik pakankamai aiškus šio proceso reglamentavimas, ikiteisminio tyrimo subjektų įgaliojimų apibrėžtis, šių subjektų bendradarbiavimas, bet ir ikiteisminio tyrimo subjektų kvalifikacija ir kompetencija. • Tyrimo metu identifikuota silpniausia grandis ikiteisminio tyrimo subjektų kvalifikacijos ir kompetencijos srityje – ikiteisminio tyrimo pareigūnų – kvalifikacijos apibrėžties ir kompetencijos turinio reglamentavimo trūkumai.

15. Išvados ir pasiūlymai • Konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo procese būtina nustatyti ir tiksliai apibrėžti ikiteisminio tyrimo pareigūno kvalifikacinius reikalavimus – aukštąjį teisinį universitetinį ar neuniversitetinį išsilavinimą. • Nagrinėjant kvalifikacijos ir kompetencijos turinį ikiteisminiame tyrime ir jų įtaką nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo organizavimui, siūlytina nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo) kompetencijas ir apibrėžti jų turinį. Realizuojant ikiteisminio tyrimo organizavimo modelį, autorė siūlo sudaryti ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo) kompetencijų aprašą.