MOKESČIŲ IR ĮMOKŲ NAUJOVĖS - PowerPoint PPT Presentation

MOKESČIŲ IR ĮMOKŲ NAUJOVĖS

Prof. dr.AstridaSlavickienė

Gyventojų pajamų mokesčio naujovės

Iš A klasės IDV pajamų gyventojų pajamų mokestį išskaičiuoja ir sumoka pajamas išmokėjęs asmuo

Iš B klasės IDV pajamų gyventojų pajamų mokestį išskaičiuoja ir sumoka pajamas gavęs asmuo

• Tai turtas, kuriam pagal LR teisės aktus neprivaloma teisinė registracija (taip pat nenukirstas miškas, apvalioji mediena, netauriųjų metalų laužas ir kt.).
• Tokio turto pajamos gali būti A ir B klasės pajamos.
• Tokio turto pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas, didesnis kaip8000 Lt, apmokestinamas taikant 15 proc.arba 5 proc. pajamų mokesčio tarifą (prikausomai nuo to, įregistruota individuali veikla, ar neįregistruota).

• individualios veiklos pajamos, gautos ten, kur yra to asmens darbiniai santykiai
• gyventojo, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą, nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos iš įmonės ir iš gyventojo, vykdančio individualią veiklą.
• Šiuo atveju GPM išskaičiuoja ir sumoka mokestįišmokantisasmuo

• Gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms,
• išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos,
• nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą;

2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla.

Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę, apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą.

- Teisines paslaugas teikiantys (advokatai, notarai, antstoliai, jų padėjėjai ir kiti teisines paslaugas teikiantys);

- Ekonomikos srityje veiklą vykdantys

(auditoriai, mokesčių konsultantai, ekonominių vertinimų ekspertai, makleriai, brokeriai ir pan.);

- Medicinos bei sveikatos apsaugos srityje veiklą vykdantys (gydytojai, psichologai, vaistininkai, veterinarai ir pan.);

-Švietimo bei mokymo veiklą vykdantys (mokytojai, repetitoriai, konsultantai ir pan.);

-Kitas profesines paslaugas teikiantys (lobistai, architektai, inžinieriai, dizaineriai, žurnalistai, fotoreporteriai, stilistai, vertėjai, programuotojai, sistemų projektuotojai, projektų administratoriai ir pan.).

savarankišką:

• komercinę ar gamybinę veiklą vykdantys gyventojai (pvz., žemės ūkio veikla užsiimantys gyventojai, prekybininkai, įvairių prekių gamintojai);

- sporto ir atlikėjo veiklą vykdantys asmenys (pvz., šokėjai, dainininkai, cirko artistai, aktoriai, muzikantai, šachmatininkai, kultūristai);

- kūrybinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai, rašytojai, poetai, režisieriai, kinematografininkai, choreografai);

- mokslinę veiklą vykdantys asmenys (pvz., mokslininkai, mokslo tiriamuosius darbus atliekantys asmenys).

- Kita profesine savarankiška veikla užsiimantys asmenys (pvz., vairuotojai, siuvėjai, kirpėjai, kosmetologai, įvairių sporto šakų instruktoriai ar teisėjai, treneriai, restauratoriai).

• Pajamų mokesčio 5 proc. tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamas iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių).
• Pajamoms iš gyventojų individualios veiklos (gamybos (įskaitant žemės ūkį), prekybos ar daugumos paslaugų teikimo) nustatomas 5 proc. mokesčio tarifas.
• 15 proc. tarifas paliekamas galioti laisvosioms profesijoms bei pajamoms iš vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių) pardavimo (perleidimo).

• Suteikęs paslaugą, gyventojas išrašo:
• sąskaitą faktūrą
• PVM sąskaitą faktūrą
• prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą
• Pajamas fiksuoja Gyventojo individualios veiklos pajamų irišlaidų apskaitos žurnale.
• Jeigu gyventojas užsiima keliomis veiklomis, turi pildyti atskirus žurnalus.

Bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas 2011 metais – 37,5 proc.:

28,5 proc. VSD;

9 proc. PSD.

Socialinio draudimo įmokų bazė yra lygi 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) sumos.

• Perkalendoriniusmetusišmokėjusiišmokas, priskiriamasgyventojo B klasėspajamoms (pvz. indovidualios veiklos pajamas), privaloikikitomokestiniolaikotarpiovasario 1 dienosmokesčiųadministratoriuipateikti

Gyventojamsišmokėtųišmokų, pagalmokesčiomokėjimotvarkąpriskiriamų B klasėspajamoms, pažymą (FR0471 forma);

.

Mokesčiųadministratoriuiprivalomapateiktiinformacijąapietokias B klasėspajamomspriskiriamasišmokas:

• jeiguvienkartiniųišmokųsumosyradidesnėskaip200litų;
• apie bet kokio dydžio išmokas, išmokėtas nuolatiniams Lietuvos gyventojams už privalomai registruotino kilnojamojo daikto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn;
• apie bet kokiodydžioišmokas, išmokėtasnuolatiniamsLietuvosgyventojamsužnekilnojamojodaiktopardavimąarkitokįperleidimąnuosavybėn.

Metams pasibaigus:

Iki vasario 1 d. apskaičiuojamas, deklaruojamas ir sumokamas NKT mokestis.

Iki gegužės 1 d.:

Apskaičiuojama VSD ir PSD įmokų bazė;

Apskaičiuojamos VSD ir PSD įmokos;

Apskaičiuojamos apmokestinamosios pajamos;

Deklaracijoje GPM 308 apskaičiuojamas GPM;

Pateikiama GPM 308 deklaracija;

Sumokamas GPM bei VSD ir PSD įmokos.

• Kadangi jau nuo 2010 m. gyventojai nelaikomi vykdančiais turto nuomos individualią veiklą, todėl juridiniai asmenys, išmokėdami gyventojams, nekilnojamojo pagal prigimtį turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, taikant 15 proc. mokesčio tarifą.
• Šios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms.
• Apmokestinamosios išmokos, kurios turi būti deklaruotos deklaracijos FR0572A priede, nedeklaruojamos metinėje FR0573 deklaracijoje. 

• Situacija.Įmonė išsinuomoja iš fizinio asmens patalpas. Sudaroma patalpų nuomos sutartis, kurioje numatyta, kad įmonė turi sumokėti užstatą, kuris lygus trijų mėnesių nuomos mokesčio sumai. Sutartyje gali būti numatyta, kad užstatas grąžinamas pasibaigus nuomos sutarčiai arba tas užstatas įskaitomas kaip nuomos mokestis už paskutinius tris nuomos sutarties mėnesius. 
•  Užstato suma, lygi trijų mėnesių nuomos sumai, apmokestinama jo išmokėjimo fiziniam asmeniui momentu: mokestį išskaičiuojantis asmuo - įmonė nuo užstato sumos turi išskaičiuoti 15 procentų GPM.
• Tuo atveju, jei užstatas yra grąžinamas pasibaigus nuomos sutarties terminui, o ne įskaitomas kaip nuomos mokestis, įmonė turėtų tikslinti mėnesinę FR0572 ir metinę FR0573 deklaracijas nuo A klasės išmokų, o gyventojas – atitinkamo mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

• Jeigu asmuo turi darbinių santykių:
• Gyventojų pajamų mokestis – 15 proc.
• Valstybinio ir socialinio draudimo įmokos:
• draudėjui – 30,98 proc.
• apdraustajam – 3 (pensijų socialinis draudimas) + 6 (sveikatos draudimas) – viso 9 proc.

Visusmokesčius išskaičiuoja užsakovas.

• Jeigu asmuo neturi darbinių santykių:
• Gyventojų pajamų mokestis – 15 proc.
• Valstybinio ir socialinio draudimo įmokos:
• Valstybinio ir socialinio draudimo įmokos:
• draudėjui – 29,7 proc.
• apdraustajam – 3 (pensijų socialinis draudimas) + 6 (sveikatos draudimas) – viso 9 proc.

Įmokos skaičiuojamos nuo 50 proc. pajamų sumos.

Visusmokesčius išskaičiuoja užsakovas.

• Neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos,
• taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui).

• GPMĮ 2 ir9 straipsnio nuostatos
• turto ar paslaugų davėjo ir naudos gavėjo tarpusavio santykiai yra pagrįsti siekimu duoti (gauti) ekonominę naudą ir
• siekis duoti (gauti) naudą yra kilęs dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos ir
• naudos davėjas siekia duoti naudą konkrečiam gyventojui.
• Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162  (Žin., 2009, Nr. 59-2311).

Pajamomis natūra yra pripažįstama gyventojo gauta nauda, išskyrus:

• gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 200 litų;
• gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;

• 3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gyventojui suteikti naudotis (neperdavus nuosavybėn) darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas ir (ar) nauda, kai asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmoka su to suteikto turto naudojimu susijusias išlaidas, jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos;
• 4) gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją;
• 5) kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

• Darbuotojo važinėjimas įmonės automobiliu į darbą ir/ar iš darbo, vertinamas kaip šio turto naudojimas asmeniniais tikslais ir apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu
• išskyrus tuos atvejus, kai yra tarnybinis būtinumas dėl vykdomų tam tikrų darbo funkcijų.
• Pavyzdžiui, jeigu automobilis laikomas prie namų darbuotojo budėjimo laiku, atliekant tokias darbo funkcijas, kurios reikalauja išvykti į įvykio vietą bet kuriuo paros metu, tai negali būti vertinama, kaip automobilio naudojimas ir asmeniniais tikslais.

• Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos Apraše įtvirtina galimybė pajamų natūra davėjui ir pajamų natūra gavėjui abipusiu sutarimu pasirinkti vieną iš dviejų gautos naudos įvertinimo būdų: 1. Pagal aprašo 4 punktą, t.y. gautą naudą vertinti automobilio nuomos tikrąja rinkos kaina Apskaičiuojant pajamas natūra šiuo būdu, turi būti įvertinama turto naudojimo asmeniniams tikslams apimtis2. Pagal aprašo 5 punktą, t.y. gautą naudą vertinti šio automobilio tikrosios rinkos kainos procentine dalimi – 0, 75 proc. (jeiguįskaitomos ir kuro išlaidos), arba 0,70 proc. (jeiguneįskaitomos ir kuro išlaidos).
• Apskaičiuojant pajamas natūra šiuo būdu, nereikia nustatyti, kiek faktiškai gyventojas naudojasi automobiliu asmeniniams tikslams, o taikomas nustatytas fiksuotas dydis (šalių sutarimu pasirinkus naudą vertinti pagal šio punkto nuostatas, tą mokestinį laikotarpį šiuo būdu įvertinama visa gyventojo iš šio pajamų natūra davėjo gauta tokia nauda).

• Nuomos tikrąją kainą turi nustatyti pats turto davėjas, svarbu, kad kaina būtų ekonomiškai pagrįsta, atitiktų tuo metu nuomojamų automobilių rinkos kainą.
• Naudos apskaičiavimo dydis apima automobilio eksploatavimo išlaidas, plovimą, remontą, draudimą ir pan.
• Neapima įmonės apmokėtų degalų, jei jie buvo naudojami asmeniniais tikslais.

• Įmonė suteikia darbuotojui naudotis automobilį darbo ir asmeninimas poreikiams po 50 proc.
• tada apskaičiuojama gauta nauda pagal automobilio nuomos tikrąją rinkos kainą, kuri, tarkim, yra 1000 Lt/mėn.
• Darbuotojo nauda natūra bus 500 Lt (1000 x 50 proc. ) per mėnesį.
• Šios pajamos priskiriamos darbo užmokesčiui ir apmokestinamos analogiškai.

• Gyventojo per mėnesį pajamos, gautos natūra, kai pasirenkama vertinti pagal aprašo  5 punktą (būdas), įvertinamos 0,75 proc. (0,70 proc.) automobilio tikrosios rinkos kainos, neatsižvelgiant į tai, kokią mokestinio laikotarpio mėnesio dalį gyventojas faktiškai naudojosi automobiliu. Kiek faktiškai darbuotojas naudojosi automobiliu asmeniniais reikalais, įvertinti nereikia.
• Mokestis sumokamas kas mėnesį, kartu su darbo užmokesčiu.

• Tikroji rinkos kaina 2 būdu nustatoma sausio 1 dieną.
• Nustatymo būdai:
• Atsižvelgiant į perkamų ar parduodamų automobilių kainas,
• Kompetetingų institucijų skelbiamas kainas,
• Įvertinus rinkos kainas automobilio draudimui ir pan.

Jeigu automobilis įsigyjamas po sausio 1 d. automobilio tikroji kaina bus diena, kai pajamų natūra davėjas jį įsigijo.

• Tikroji suteikto darbuotojui naudotis automobilio rinkos vertė 2012 m. sausio 1 d. yra 30 000 Lt.
• Nauda bus apskaičiuojama 225 Lt (30000 x 0,75 proc.)
• Šios pajamos priskiriamos darbo užmokesčiui ir apmokestinamos analogiškai.

• Tos pačios taisyklės taikomos ir tada, kai įmonė iš gyventojo išsinuomoja ar pagal panaudos sutartį naudoja automobilį, tačiau kartu šis automobilis naudojamas ir asmeninimas tikslams.
• Šiuo atveju pajamos natūra bus dalis automobilio eksploatavimo, remonto, draudimo ir kitokių išlaidų.
• Pajamos įvertinamos pagal įmonės patirtas išlaidas.
• Kelionei į darbą ir iš darbo taip pat taikomos tos pačios taisyklės.

• GPMĮ nėra nustatyta, kuriais metodais ar būdais būtina vadovautis, apskaičiuojant tikrąją rinkos kainą.
• Svarbu, kad apskaičiuotoji turto tikroji rinkos kaina ar turto nuomos tikroji rinkos kaina būtų ekonomiškai pagrįsta, t.y. atitiktų tokių pačių tuo pat metu perkamų-parduodamų, nuomojamų daiktų vidutinę rinkos kainą, dėl kurios susitartų nepriklausomi asmenys.
• Taigi, tai gali būti įvertinimas, atliktas remiantis tokių tuo pat metu perkamų-parduodamų automobilių kainų analize, turto vertintojo teisės aktų nustatyta tvarka atliktas įvertinimas, ar besispecializuojančių juridinių asmenų skelbiamos normos ir pan.
• Mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintais principais, mokesčių mokėtojo deklaruojamą rinkos kainą laiko teisinga, kol nėra nustatoma kitaip.

• gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės; darbuotojų naudai mokamų sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamųatskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų atskaitytas darbuotojų naudai mokamas draudimo įmokas;
• bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą;
• netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų (pvz.: baudos, delspinigiai, pavėluoto mokėjimo palūkanos);
• praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;
• vieneto gautas žalos atlyginimas;
• LR įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos pajamų lygiui palaikyti, kurias gauna žemės ūkio veiklą vykdantys vienetai.

• išlaidosdarbuotojųnaudai, jeigušidarbuotojųgautanaudapagal LR GPMĮ nuostatasyra GPM objektas
• darbo užmokestis
• palūkanos už kreditą, bankų paslaugos
• sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo
• raštinės ir biuro reikmenų įsigijimo išlaidos
• patalpų, žemės nuomos išlaidos
• rinkos paieškos išlaidos
• konsultacinės, juridinės, informacinės ir pan. išlaidos
• darbo saugos ir darbuotojų sveikatos apsaugos išlaidos
• geriamojo vandens įsigijimo išlaidos
• draudimo įmokos

• žaliavos ir medžiagos
• gamybos atliekos
• žemės rekultivavimo darbų išlaidos
• materialinių vertybių sandėliavimo (saugojimo) išlaidos
• kadrų rengimo ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidos
• miško atkūrimo, ugdymo, priežiūros, apsaugos, rekreacijos, gyvūnijos gausinimo, miško kelių bei miško žemių sausinimo sistemos įrengimo, priežiūros bei remonto darbų sąnaudų išlaidos
• kitos įprastinės įmonės veiklai išlaidos, neribojamos teisiniais aktais.

Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai (1):

• ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (tiesiniu, dvigubo balanso ir produkcijos metodais apskaičiuotas nusidėvėjimas; likvidacinė vertė, ne didesnė kaip 10 proc. įsigijimo kainos)
• ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos
• komandiruočių sąnaudos
• reklamos ir reprezentacijos sąnaudos (75 proc. patirtų reprezentacinių sąnaudų)
• natūraliosios netekties nuostoliai (ne daugiau 1 arba 3proc. pajamų)
• mokesčiai
• beviltiškosskolos (turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti)

Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai (2):

• išlaidos darbuotojų ir (arba) jų šeimos narių naudai, kuri nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas
• parama (leidžiama du kartus atskaityti išmokas, bet ne didesnes kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą)
• narių mokesčiai, įnašai ir įmokos (ne daugiau kaip 0,2 proc. pajamų)
• mokestiniolaikotarpionuostoliai.

• pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis
• netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už LR teisės aktų pažeidimus
• palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą
• ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius
• sąnaudos, kuriosbuvoįtrauktos į leidžiamusatskaitymusdaugiaukaipprieš 18 mėnesių, tačiaufaktiškaiišvienetų, įregistruotųarkitaiporganizuotųtikslinėseteritorijose, gautosprekėsarsuteiktospaslaugosneapmokėtos
• parama, išskyrus PMĮ 28 straipsnyje nustatytus atvejus, ir dovanos, išskyrus dovanas darbuotojams
• vienetopadarytosžalosatlyginimas

• dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas (pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą,darbuotojų naudai ar PMĮ 26 straipsnio 2 dalyje nurodytai naudai teikti, nelaikoma paskirstytuoju pelnu)
• kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal PMĮ
• praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį
• sąnaudos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus sąnaudas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti, perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka
• neapmokestinamosiomspajamomstenkantysleidžiamiatskaitymaiirribojamųdydžiųleidžiamiatskaitymai.

• Metųeigojepelnomokestismokamasavansu. Jeipraėjusiomokestiniolaikotarpioapmokestinamosiospajamosneviršijo 1 mln. litų,avansinio PM mokėtineprivaloma.
• Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruotos įmonės nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiamos, o antraisiais mokestiniais metais įmonės, pasirinkę avansinį mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio.

• Metinė pelno mokesčio deklaracija (PLN204) kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos.
• Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio spalio pirmos dienos.

• Asmenys, kurie pagal darbo sutartį įsidarbina pirmą kartą ir kurių darbo užmokestis neviršija 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, ne daugiau kaip vienerius jų darbo metus (365 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo įsidarbinimo pirmą kartą pradžios ir sumuojant darbo laikotarpius) pensijų socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami.
• Šie apdraustieji draudžiami tik ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nedarbo socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei sveikatos draudimu.

• draudėjas, priskirtas I grupei, visomis aukščiau išvardintomis draudimo rūšimis moka – 8,4 procento socialinio draudimo įmoką,
• II grupei – 7,83 procento,
• III grupei - 7,68 procento.
•  Apdraustasis moka 6 procentų sveikatos socialinio draudimo įmoką, kuri išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio.

Pridėtinės vertės mokesčio

naujovės

• jeigu iš vykdomos ekonominės veiklos tiekiant prekes ir (ar) teikiant paslaugas per paskutiniuosius 12 mėnesių gauna didesnį kaip 100 000 Lt atlygį
• iš kitų valstybių narių per kalendorinius metus įsigyja prekių (kitokių nei naujos transporto priemonės ar akcizais apmokestinamos prekės), daugiau kaip už 35 000 Lt

• už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas per paskutiniuosius 12 mėnesių atlygis nebuvo didesnis kaip 150 000 litų,
• tiekiamos prekės ir (ar) teikiamos paslaugos Lietuvoje PVM neapmokestinamos,
• gavo avansą,
• gavo atlygį iš nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo ir PVM įstatymo 28 straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų teikimo tuo atveju, jeigu šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir apmokestinamasis asmuo paprastai nesiverčia tokios rūšies veikla
• iš kitos ES valstybės narės įsigijo naują transporto priemonę ir jeigu juridinis asmuo, kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal PVM įstatymo nuostatas, iš kitos ES valstybės narės įsigijo akcizais apmokestinamų prekių,
• iš kitos ES valstybės narės įsigijo prekių ne daugiau kaip už 35 000 Lt,

 prekių išgabenimas iš Europos Bendrijų teritorijos

 keleivių išgabenamos prekės

 vežimo paslaugos ir susiję sandoriai

 draudimo ir finansinės paslaugos, susijusios su prekių eksportu

 prekės, tiekiamos į kitą valstybės narę

 prekės, tiekiamos paramos gavėjams

 kilnojamųjų daiktų aptarnavimas ir perdirbimas

 sandoriai už Lietuvos ribų

 kitais su tarptautine prekyba susijusiais atvejais

ĮSIDĖMĖTINA!

0 proc. PVM tarifas negali būti taikomas PVM neapmokestinamoms prekėms

• Jeigu tiekiamos prekės tiekėjo ar jo užsakymu kito asmens išgabenamos iš EB teritorijos, taikomas 0 procentų PVM tarifas.
• Apmokestinamoji vertė deklaruojama PVM deklaracijos 17 laukelyje.
• prekių tiekimas įforminamas PVM sąskaita faktūra, kurioje turi būti įrašyta nuoroda į PVM įstatymo 41 str. ar Direktyvos 2006/112/EB 146(1)(a) str.
• Prekių tiekimui 0 proc. PVM tarifas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai tiekiamas prekes iš Bendrijų teritorijos išgabena pats jų pirkėjas ar jo užsakymu kitas asmuo.
• Šios nuostatos yra taikomos tik tuo atveju, jeigu prekių pirkėjas yra įsikūręs už šalies teritorijos ribų ir neturi šalies teritorijoje padalinio.

• Pardavėjas turi nurodyti kitos ES valstybės pirkėjo PVM mokėtojo kodą. Būtina patikrinti ar pirkėjo PVM mokėtojo kodas yra galiojantis.
• Pagal PVM įstatymo 80 str. nuostatas PVM sąskaitoje faktūroje, be kitų šiame straipsnyje nurodytų rekvizitų, prekių (paslaugų) tiekėjas (teikėjas), formindamas prekių (paslaugų), kurios neapmokestinamos, apmokestinamos, taikant 0 procentų PVM tarifą, arba už kurias prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui), tiekimą (teikimą) privalo nurodyti atitinkamą PVM įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatą.
• LeidinysPREKIŲ IR PASLAUGŲ APMOKESTINIMAS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIU EUROPOS SĄJUNGOJE

• Paskambinti specialiu telefonu 8-700-55566;
• Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pateikti rašytinį prašymą klasikiniu paštu, adresu: Vasario 16-osios g. 15, LT-01514 Vilnius;
• pateikti rašytinį prašymą elektroniniu paštu, adresu vies@vmi.lt;
• pateikti rašytinį prašymą faksu 8-5-2125673;
• Europos komisijos (europa.eu.int/vies/) interneto svetainėje.

• Lietuvos PVM mokėtojas prekių tiekimus kitos ES valstybės narės PVM mokėtojams deklaruoja mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje (FR0600) ir
• Prekių tiekimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitoje (FR0564).

• Nuomotojasturiteisępasirinktiskaičiuoti PVM tiktuoatveju, jeigu PVM neapmokestinamasnekilnojamaspagalprigimtįdaiktasnuomojamasapmokestinamajamasmeniui PVM mokėtojui.
• Jeigunekilnojamaspagalprigimtįdaiktasyranuomojamasneapmokestinamajamasmeniui (t.y. asmeniuivykdančiampvz., teisėsaktaisdeleguotasfunkcijas), kurisįsiregistruoja PVM mokėtojudėlpaslaugųįsigijimoišužsienioapmokestinamųjųasmenų, tai tokiemsasmenimsnuoma PVM neapmokestinama.

• Importo PVM neapmokestinamosimportuojamosprekės, jeiguimportometužinoma, kadtospačiosprekėsyraskirtosišgabentiir bus išgabentos į kitąvalstybęnarę, iršisteikimasapmokestinamastaikant 0 proc. PVM tarifą. Anksčiau nebuvokonkrečiaiįvardinta, kadbūtinaituribūtiišgabentostospačiosprekės, kuriosbuvoimportuotos (t. y. buvosuteiktagalimybėperdirbtiimportuotasprekesirjasišgabentipoperdirbimo).

• Apmokestinamiejiasmenys (įskaitantfiziniusasmenis, vykdančiusekonominęveiklą),
• kurieįsiregistravo PVM mokėtojaistikdėlpaslaugųįsigijimoišužsienioir/arpaslaugųteikimokitosevalstybėsenarėse,
• turiteisęišsiregistruotiiš PVM mokėtojų, jeigujųvykdomosekonominėsveiklosapyvarta (gautas (gautinas) atlygisužpatiektasprekesbeisuteiktaspaslaugas) per paskutiniuosius 12 mėnesiųneviršija150000 Lt  beiįsigytųiškitųvalstybiųnariųprekiųsuma per kalendoriniusmetusneviršijo 35000 Lt.

• Leidžiama pirkėjui PVM mokėtojui išrašyti patikslinančias PVM sąskaitas faktūras (debetinį dokumentą) ne tik prekių grąžinimo atveju, bet ir kitais atvejais, pvz., kai suteikiamos tam tikros nuolaidos.
• Iki pakeitimo pagal PVMĮ 83 straipsnio nuostatas pirkėjo išrašomu debetiniu dokumentu šalių susitarimu galėjo būti įforminamas tik prekių grąžinimas (nuolaidų suteikimas buvo įforminamas pardavėjo išrašomu kreditiniu dokumentu).
• Dabaršalių susitarimu minėtų aplinkybių pasikeitimas gali būti įformintas ne prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo išrašomu kreditiniu dokumentu, o pirkėjo (kliento) išrašomu debetiniu dokumentu, jeigu pirkėjas (klientas) yra PVM mokėtojas.

• keičiasi prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė (didinama arba mažinama) ir (arba) kiekis;
• keičiasi PVM tarifas ir suma;
• suteikiamos prekybinės nuolaidos, apyvartos nuolaidos;
• PVM sąskaitoje faktūroje išrašymo metu padaryta aritmetinė klaida, kuri vėliau (kitą mokestinį laikotarpį) pastebėta;
• turi būti įformintas pagal PVMĮ 14 straipsnio nuostatas apskaičiuoto avanso grąžinimas;
• prekės ar jų dalis grąžinamos ar paslaugų atsisakoma.

Nekilnojamojo turto mokesčio naujovės

• Tokie fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys arba įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių vertė viršija 1 milijoną litų.
• Mokesčio tarifas -1 proc. Mokestinės turto vertės.
• Apmokestinama tik ta turto mokestinės vertės dalis, kuri bendrai susumavus nuosavybės teise valdomus ar įsigyjamus nekilnojamojo turto vienetus, viršija neapmokestinamąjį dydį, t.y. 1 milijoną litų.

• Neapmokestinamoji vertė taikoma visam nurodytos paskirties nekilnojamam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra jų įsigyjamas.
• Šeimos nariais laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.
• Sprendžiant dėl prievolės mokėti ar nemokėti nekilnojamojo turto mokestį, sudedamos visų šeimos narių atskirai ar bendros jungtinės nuosavybės teise valdomo ar įsigyjamo išvardintų paskirčių nekilnojamojo turto vienetų vertės. Jei bendra šių turto vienetų mokestinė vertė viršija 1 milijoną litų, atsiranda prievolė nuo viršijančios dalies apskaičiuoti ir sumokėti 1 procento nekilnojamojo turto mokestį.

Astrida.slavickiene@asu.lt

astrida.slavickiene@asu.lt

Ačiū už dėmesį