1 / 32

Cunamiai

Cunamiai. Darb ą parengė Kauno Kovo 11 - osios vid. m – klos 8b kl. Mokinys Julius Kaulinis Mokytoja Alma Voskienė. Cunamis – seisminės jūros bangos, susidarančios dažniausiai dėl povandeninių žemės drebėjimų, taip pat ugnikalnių išsiveržimų, staigių nuošliaužų jūros dugne.

tan
Download Presentation

Cunamiai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Cunamiai Darbą parengė Kauno Kovo 11 - osios vid. m – klos 8b kl. Mokinys Julius Kaulinis Mokytoja Alma Voskienė

  2. Cunamis – seisminės jūros bangos, susidarančios dažniausiai dėl povandeninių žemės drebėjimų, taip pat ugnikalnių išsiveržimų, staigių nuošliaužų jūros dugne. Cunamis (jap. cu – besiliejantis per kraštus + nami – banga). 1771 m. netoli Japonijos stebėtas 85 m aukščio cunamis.

  3. Banga sklinda 500-1500 km/h greičiu iki 20 000 km atstumu, aukštis krante – iki 50 m. Cunamio greitis priklauso nuo jūros gylio: kuo gilesnė jūra, tuo greitis yra didesnis, o sekliose vietose greitis mažesnis.

  4. Kai cunamio banga pasiekia seklias pakrantes, ji gali iškilti iki 40 m aukščio, nušluodama viską, kas pasitaiko kelyje. Cunamis gali užklupti ir tas vietoves, kurios yra ir už tūkstančių kilometrų nuo cunamio atsiradimo vietos.

  5. Ypač pavojinga tai, kad žemės drebėjimas pažadina cunamį už tūkstančių kilometrų. Kai 1960 m. Čilę sukrėtė didžiulis 9,5 balo žemės drebėjimas, nusiaubęs Valdivijos miestą, ir žuvo 1655 žmonės, cunamis užklupo Velykų salą, esančią net 3700 km nuo Čilės, pasiekė Havajus, Filipinus, Japoniją. Siaubūno klasta

  6. Žmonės dažnai klysta manydami, kad tai potvynio bangos. Cunamis -tai visa serija labai ilgų vandenyno bangų. Šias bangas sukelia vandenyno dugne vykstantys žemės drebėjimai, didžiulės nuošliaužos, ugnikalnių išsiveržimai, rečiau į vandenyną nukritę meteoritai.

  7. Cunamis atrodo panašiai, kaip į tvenkinį įmetus akmenį, kada bangos eina ratais link krantų.

  8. Cunamiai pasireiškia visuose vandenynuose, tačiau dauguma jų atsiranda Ramiajame vandenyne, ypač N.Zelandijos, Japonijos, Indonezijos salų teritorijose. Australijoje cunamis pasikartoja kas du metai, tačiau yra per maži, kad pastebėtų žmonės (didžiausias Australijoje cunamis buvo 1977m. su 6 m aukščio bangomis).

  9. Pats galingiausias cunamis užfiksuotas 1883 m. per Krakatau ugnikalnio išsiveržimą. Bangos siekė 35 m aukštį, nuskendo 36 420 žmonių Javos ir Sumatros salose.

  10. Cunamio susidarymas Cunamiui artėjant prie kranto ir staigiai sumažėjus gyliui, sklidimo greitis krinta iki 30-100 km/h, bangų ilgis sumažėja, o aukštis labai padidėja. Iš pradžių vandenyno vanduo atslūgsta, o po to bangos virsta didžiule vandens siena ir griūdamos į sausumą padaro didelių nuostolių.

  11. Bangos ilgis (simbolis – λ), tai mažiausias atstumas tarp dviejų tos pačios fazės taškų vienoje bangoje. Vandens bangose šis atstumas matuojamas tarp bangų viršūnių arba bangos įdubų. Bangos ilgis su bangos sklidimo greičiu ir dažniu susietas taip: Čia: v – bangos sklidimo greitis (m/s), f – bangos dažnis (Hz), λ – bangos ilgis (m). Bangos ilgis

  12. Bangos greitis ir laikas: • v=λ/t - taip apskaičuojamas bangos sklidimo greitis; • t =λ/v - apskaičiuojamas laikas, per kurį atkeliauja banga; (v - bangos sklidimo greitis, m/s; λ - bangos ilgis, m; t - bangos sklidimo laikas, s)

  13. Dažnai prieš artėjantį cunamį būna atoslūgis. 1365 m. Romos istorikas A. Marcelinas aprašė Egipto krantą pasiekusį cunamį: ,,Banguojanti jūra staiga atsitraukė nuo kranto, o nusekusiame dugne buvo matyti įvairių jūrinių gyvūnų rūšių. Dauguma prie kranto stovėjusių laivų staiga atsidūrė sausumoje. Nieko nesibaimindami žmonės vaikščiojo aplinkui, rinkdami žuvis ir kitas gėrybes. Staiga atsitraukusi jūra sugrįžo ir paskandino tūkstančius žmonių.’’ Jūros spąstai

  14. Lėti, ritmingi žemės drebėjimų sukelti judesiai išjudina žemės paviršiuje ar jos gelmėse susikaupusį vandenį net labai toli nuo drebėjimo epicentro. 1927 m. po žemės drebėjimo Kryme cunamių būta Juodojoje ir Kaspijos jūrose. Filipinuose, išsiveržus nedideliam ugnikalniui, ramiame ežerėlyje, prie kurio buvo nemažai poilsiautojų, 5 m aukščio bangos nusiaubė visą pakrantę. Tokie pokštai panašesni ne į negailestingą stichijos siautėjimą, o į gamtos išdaigas... Siaubūnas linksminasi

  15. Cunamis apsilankė per Šv. Kalėdas 2004 m. gruodžio 26d. įvyko vienas didžiausių pasaulio istorijoje cunamis. Jį sukėlė žemės drebėjimas (9 balai pagal Richterio skalę) Indijos vandenyne netoli Indonezijos, Tailando ir šiaurės-vakarų Malaizijos krantų. Cunamio bangos artimiausias pakrantes užklupo jau po 10 minučių.

  16. Cunamis pasiekė Indiją, Šri Lanką, Bangladešą ir netgi Somalį, Keniją, Tanzaniją - rytų Afrikos teritorijas, esančias už tūkstančių kilometrų nuo žemės drebėjimo židinio. Miestus ir kaimus užliejo ~10 m aukščio banga.

  17. Dėl cunamio kaltės žuvo 165 000 žmonių (daugiausiai žuvusių: Šri Lanka 4,9 tūkst. žmonių, Indijos pietryčių pakrantė 5,7 tūkst. žmonių, Šiaurės Indonezija 4,5 tūkst. žmonių, kurortinės Pietų Tailando salos 840 žmonių).

  18. Išankstinių perspėjimų apie užgriūsiantį cunamį nebuvo. Tūkstančiai žmonių netgi specialiai atėjo kuo arčiau vandens, kad pamatytų dideles bangas ir nekreipė dėmesio į pagrindinį artėjančio cunamio ženklą, kad jūra atslūgo.

  19. Aliarmas nebuvo paskelbtas dėl to, kad Indijos vandenyno srityjeneįdiegtos perspėjimo sistemos, nebuvo geologinius pokyčius registruojančių daviklių, kokius gali įsisteigti turtingos valstybės.

  20. Apie cunamio grėsmę perspėja seismografų duomenys. Po tragiško įvykio 2006m. gruodžio 26 d., UNESCO ir kitos institucijos reikalauja, kad išankstiniai stebėjimai būtų vykdomi visame pasaulyje.

  21. Cunamis Filipinuose (2004) Ištisus Samoa salų kaimus nušlavęs cunamis Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje nusinešė mažiausiai 155 žmonių gyvybes.

  22. Cunamis Indonezijoje (2006) Cunamis, pasiekęs Indonezijos Javos salos pietinę pakrantę, pareikalavo 340 žmonių gyvybių, dar apie 200 dingo be žinios. Iš savo gyvenamų vietų buvo evakuota daugiau kaip 54 tūkst. žmonių.

  23. Cunamis Saliamono Salose (2007) Saliamono Salose po stipraus žemės drebėjimo ir cunamio, kuris sunaikino 13 kaimų ir pareikalavo 22 žmonių gyvybių, tūkstančiai gyventojų liko be pastogės. Į krantą ritosi iki 5 m aukščio bangos. Populiariame nardytojų kurorte Gize, kuris yra tarp labiausiai nukentėjusių vietovių, be namų liko maždaug 2 tūkst. žmonių - 10 proc. visų miestelio gyventojų.

  24. Cunamis Samoa salose (2009) Ištisus Samoa salų kaimus nušlavęs cunamis Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje nusinešė 195 žmonių gyvybes.

  25. Cunamis Indonezijoje (2010) Indonezijos pakrantėms smogęs cunamis nusinešė 154 gyvybes, o dar daugiau kaip 400 kaimų gyventojų dingo be žinios.

  26. Prie Ramiojo vandenyno Cunamio centro prisijungusios 26 šalys, kurioms gresia cunamio pavojus. Centre stebimi ir vertinami visi žemės drebėjimai bei neįprasti jūros lygio pakitimai. Aliaskoje, Čilėje, Rusijoje, Polinezijoje ir Japonijoje veikia regioniniai cunamio stebėjimo ir įspėjimo centrai. Kai 1994 m. spalį prie Kurilų salos Šikotano įvyko žemės drebėjimas, jau po 5 min Japonija apie tai perspėjo visus regionus, kuriems grėsė cunamis. Laiku perspėjus žmones, aukų pavyko išvengti. Pastangos pažaboti stichiją

  27. Žinant besiartinančio cunamio greitį, galima apskaičiuoti, kada jis užgrius vieną ar kitą vietovę, esančią net ir gana toli nuo žemės drebėjimo epicentro. Dabar žmonėms nemažai pagelbėja nuo Aliaskos iki Naujosios Zelandijos įsteigtos stebėjimo stotys, sujungtos su žemės drebėjimo prognozavimo stotimis. Pastangos pažaboti stichiją

  28. Indonezijoje – nauja cunamių įspėjimo sistema Sistemos veikimą užtikrina trys pagrindinės dalys: iš pradžių seismografai įspėja apie žemės drebėjimus, kurie potencialiai gali sukelti cunamius. Vėliau satelitai patikrina, ar būta pokyčių žemės plutoje. Galiausiai remiantis potvynių ir atoslūgių parametrais bei specialių plūdurų parodymais, nustatoma, ar pasikeitė jūros lygis. Sistema įdiegta po 2004 m. gruodžio mėn. cunamio.

  29. Tačiau nepakanka tik perspėti žmones. Vietos valdžia turi žinoti, kada ir kur cunamis gali pasiekti vieną ar kitą vietovę ir griebtis gelbėjimo darbų. Štai Kadjake (Kanadoje) ir karinėje jūrų bazėje pavojus buvo paskelbtas laiku, vis dėlto Kanados pakrančių gyventojai nukentėjo. Siaubūno klasta

  30. Ypatingą pavojų kelia tai, kad cunamis prasideda staiga ir jo niekas negali sustabdyti. Mačiusieji cunamį sako, kad tamsiai žalia vandens siena, kurios viršūnėje vanduo su putų karūna, tarsi virte verda, kelia ir šiurpą, ir nuostabą - toks esą reginio didingumas ir grožis.

  31. Cunamis – didingas, bet pavojingas gamtos kūrinys. Jo niekas nesustabdys, tačiau laiku perspėjus žmones, aukų galima išvengti.

  32. Šaltiniai http://lt.wikipedia.org/wiki/Cunamis http://www.pasauliolietuvis.com/zaliasis_pasaulis/77 http://proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=3&KL_KODAS=112 http://lt.wikipedia.org/wiki/2004_m._Indijos_vandenyno_cunamis http://www.zebra.lt/lt/naujienos/kriminalai/indonezijoje-cunamis-pareikalavo-daug-gyvybiu-87276.html http://www.alfa.lt/straipsnis/132815/?Saliamono.Salose.po.cunamio.tukstanciai.zmoniu.liko.be.pastoges=2007-04-03_10-31 http://www.alfa.lt/straipsnis/10293093/?Samoa.cunamio.auku.skaicius.pasieke.155=2009-10-02_09-38 http://www.alfa.lt/straipsnis/10418310/?Indonezija.nusiaubes.cunamis.nusinese.maziausiai.154.gyvybes=2010-10-27_18-33 http://lt.wikipedia.org/wiki/Bangos_ilgis

More Related