Giminės šviesuolis

1. Giminės šviesuolis

2. Senelis Vilniaus universitete baigęs žurnalistiką, ilgus metus dirbo žurnalistu, keletą metų dėstė lietuvių kalbą vyresniųjų klasių mokiniams, parašė 10 knygų ir daugybę literatūrinių straipsnių, novelių! Šiuo metu senelis pensijoje, bet nepailsdamas kuria.

3. Pirmiausia, šis žmogus iš minios išsiskiria neįprasta išvaizda: plikas, su neilga barzda, masyvia kumpoka nosimi, aštriu veriančiu žvilgsniu, neaukštas, neįprastai savo amžiuje sportiškai sudėtas. Kartą paklausiau, kodėl senelis nenusiskuta barzdos. Jis sako, kad be barzdos jaustųsi nuogas. O ką kalbėti apie aprangą! Rūbus siūnasi ir modeliuoja senelis pats. Niekuomet nesiskiria su odine, indėniško stiliaus, skrybėle, liemene su begalybe kišenių kišenėlių, kurias, aišku, pasisiuvo pats.

4. Senelis neprastas oratorius. Giminės susibūrimuose visų akys nukreiptos į jį: tai eilėraštį padeklamuos taip, kad net šiurpas per nugarą eina, tai kokią prozos ištrauką savaip atpasakos. Net ir senas anekdotas senelio lūpomis atpasakotas, skamba naujai ir juokingai. „Simonėle, trauk gitarą,“ – prašo senelis ir niekuomet neatsisako su manimi padainuoti. Nufilmuotą mūsų pasidainavimą įkėlus į „Youtube“ svetainę, klausia:„Ar tai visi dabar mane toj „triūboj“ matys?“

5. Ko tik nesužinosi iš mano senelio: apie dievus, velnius, ufonautus, požeminius urvus, gydančias upes, runas, mus supančias dvasias, kalbančias ženklų kalba, žmogaus sielos tamsybes. Senelis - pagonis. Tai jis mane išmokė pažinti senuosius lietuvių tautos dievus. Tai jis visą gyvenimą mylėjo knygą ir išmokė tos meilės ir pagarbos savo vaikus.

6. Tai štai koks jis, mūsų giminės šviesuolis! Ir jam įėjus į kambarį tikrai tampa šviesiau, nuo šviesios energijos ir juoko!