1 / 44

Magnetinis laukas

Magnetinis laukas. 12 klasė. Istorija. Jau prieš 2000 metų kiniečiai natūralų magnetą naudojo kaip kompasą. Apie magneto gebėjimą traukti geležį žinojo graikų filosofas Talesas (640-550 m. per. Kr.).

royal
Download Presentation

Magnetinis laukas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Magnetinis laukas 12 klasė

  2. Istorija • Jau prieš 2000 metų kiniečiai natūralų magnetą naudojo kaip kompasą. • Apie magneto gebėjimą traukti geležį žinojo graikų filosofas Talesas (640-550 m. per. Kr.). • Anglų fizikas V. Gilbertas XVI a. gale pirmasis susistemino tuo metu žinomus magnetizmo ir elektros reiškinius.

  3. Istorija • V. Gilbertas atliko daug bandymų ir iškėlė vieną iš daugelio hipotezių, kad Žemė, tiksliau jos branduolys, yra didžiulis magnetas. • Jis dviem šimtmečiams įtvirtino nuomonę, kad elektros ir magnetizmo reiškiniai nėra tarpusavyje susiję. • XVIII a. pradžioje jau sklandė mintis apie šių laukų ryšį.

  4. Danų fizikas Erstedas • 1820 m. atrado elektros srovę supantį magnetinį lauką. • Magnetinės rodyklės atsilenkimas priklauso: • nuo srovės stiprio; • srovės tekėjimo krypties; • rodyklės padėties laido atžvilgiu.

  5. Ispanas Arago, dirbęs Prancūzijoje 1820 m. pagamino pirmąjį elektromagnetą. • Amperas iškėlė mintį, kad dėl laidų kuriais teka srovės, magnetinių laukų, turi sąveikauti ir patys laidai. • Amperas aptiko srovių sąveiką.

  6. Magnetinio lauko sąvoka • Tai jėgos laukas, veikiantis judančius krūvius ir įmagnetintus kūnus. • Magnetinį lauką sukuria judantys krūviai ir įmagnetinti kūnai. • Magnetinis laukas aptinkamas: • pagal poveikį į magnetinę rodyklę (įmagnetintą kūną); • pagal poveikį į laidininką, kuriuo teka elektros srovė; • pagal poveikį į rėmelį, kuriuo teka elektros srovė.

  7. Magnetinė indukcija • Pagrindinė magnetinio lauko magnetinio lauko charakteristika. • Matavimo vienetas T (tesla). • Vektorinis dydis. Kryptį parodo magnetinės rodyklės šiaurinio polius. • Rėmelį, kuriuo teka srovė veikia sukimosi momentas.

  8. Magnetinio lauko stipris • Šis dydis nepriklauso nuo medžiagos magnetinių savybių. • μ — magnetinė skvarba, parodanti kiek kartų magnetinė indukcija B medžiagoje yra didesnė už magnetinę indukciją vakuume. • μ0 — magnetinė konstanta.

  9. Grafinis magnetinio lauko vaizdavimas • Magnetinės indukcijos linijos vadinamos magnetinėmis linijomis. • Jos yra uždaros, neturi nei pradžios, nei pabaigos. • Solenoido viduje magnetinis laukas yra vienalytis. • Magneto viduje eina nuo pietinio link šiaurinio poliaus.

  10. Dešiniosios rankos taisyklė • Tiesios srovės, apskritos ir solenoido srovių lauko magnetinių linijų kryptis nustatoma.

  11. Kai laidas, kuriuo teka elektros srovė, yra lapo plokštumoje, magnetinis laukas vaizduojamas taip:

  12. x Tiesus laidas • Tiesios srovės magnetinės linijos koncentriniai apskritimai. • Jų tankis sumažėja tolstant nuo laido. srovė teka į mus srovė teka nuo mūsų

  13. Uždara apskrita vija (žiedas) • Sulenkti pirštai rodo srovės tekėjimo kryptį, o nykštys — magnetinių linijų kryptį.

  14. Solenoidas • Solenoido magnetinis laukas panašus į tiesaus magneto lauką. • Ritės viduje magnetinis laukas yra vienalytis, o tolstant nuo jos galų silpnėja.

  15. Elekromagnetas • Į ritės vidų įstatyta geležinė šerdis magnetinį lauką žymiai sustiprina. • Šerdis pakeičia ritės magnetinį lauką dėl to, kad veikiama buvusio lauko įsimagnetina.

  16. Feromagnetikai • Geležis, kobaltas, nikelis ir kai kurie kiti lydiniai įsimagnetina labai stipriai, taigi lieka įmagnetinti net išnykus išoriniam laukui. • Iš jų gaminami nuolatiniai magnetai. • Feromagnetikų μ >> 1. • Likusių medžiagų μ ≈ 1.

  17. Žemės magnetinis laukas • Sukuria Žemės skystame branduolyje cirkuliuojantys konvekciniai elektringų dalelių srautai. • Žemė savo magnetiniu lauku primena milžinišką magnetą, kurių polių padėtis beveik sutampa su geografiniais ašigaliais. Įsidėmėkite: Magnetinių polių ir geografinių ašigalių vardai yra priešingi.

  18. Žemės magnetinio lauko reikšmė • Sulaiko iš kosmoso sklindančias elektringąsias daleles, kurių poveikis pražūtingas Žemėje esančiai gyvybei (pakeičia jų skriejimo kryptį). • Stiprus magnetinis laukas apsaugo Žemės atmosferą nuo saulės vėjo erozijos.

  19. Magnetinis srautas Φ • Tai magnetinių linijų skaičius, kurios kerta paviršių. Φ = SB.

  20. Ampero jėga • Tai jėga, kuria magnetinis laukas veikia jame esančio srovės laidininko (pvz., tiesaus laido) atkarpą. • Ji priklauso nuo paties magnetinio lauko, laidininko ilgio, juo tekančios srovės stiprio ir laidininko padėties (orientacijos) magnetiniame lauke: čia α — kampas tarp magnetinio lauko linijų ir srovės tekėjimo laidininku krypčių.

  21. Kairiosios rankos taisyklė • Kairę ranką reikia ištiesti taip, kad magnetinės linijos eitų į delną, o ištiesti pirštai rodytų srovės kryptį. Tada atlenktas nykštys rodys laidininką veikiančios jėgos kryptį.

  22. Užduotis Nr. 1 B A C D E F

  23. Užduotis Nr. 2 A B

  24. Užduotis Nr. 3 A B C D E F

  25. Užduotis Nr. 4 A B C E F D

  26. Užduotis Nr. 5 C A B D E F

  27. Užduotis Nr. 6 A B C D E

  28. Užduotis Nr. 7 A C B D E F

  29. Užduotis Nr. 8 A B C D E F

  30. Užduotis Nr. 9 A B C D E F

  31. Užduotis Nr. 10 A B C D F E

  32. Užduotis Nr. 11 A B

  33. Užduotis Nr. 12 A B C

  34. Užduotis Nr. 13 A B C D

  35. Lorenco jėga • Magnetinis laukas veikia judančias elektringąsias daleles. • Šis veikimas apibūdinamas Lorenco jėga. FL= q v B sinα, Čia q — dalelės krūvis, v — jos judėjimo greitis, α — kampas tarp ir krypčių.

  36. Kairiosios rankos taisyklė • Keturi pirštai rodo kryptį, kai q > 0, priešingą , kai q < 0.

  37. Darbas • Lorenco jėga yra statmena dalelės greičiui, tai darbo ji neatlieka. • Lorenco jėga nekeičia dalelės energijos, o karty ir jos greičio modulio. • Dėl Lorenco jėgos poveikio kinta tik dalelės greičio kryptis.

  38. FL= q v B sinα • Nejudančios elektringosios dalelės (v=0) magnetinis laukas neveikia.

  39. FL= q v B sinα • Kai dalelė juda išilgai magnetinio lauko linijų, Lorenco jėga taip pat lygi nuliui (sin 00 = 0). • Šiuo atveju magnetinis laukas dalelės neveikia.

  40. FL= q v B sinα • Kai dalelė juda statmenai magnetinės indukcijos linijoms (t.y. kai sin 900 = 1), Lorenco jėgos skaitinė vertė yra didžiausia.

  41. Ciklotronas • Elektringųjų dalelių greitintuvas. • Jame elektringosios dalelės įgauna daug energijos, kuri gali sukelti branduolines reakcijas. • Sudaro dvi dalys: indai, panašūs į perpjautą pusiau dėžutę.

  42. Veikimo principas • Indai padedami stipriame magnetiniame lauke. • Jo veikiamos dalelės juda spiraline trajektorija. • Didėjant dalelių greičiui, didėja trajektorijos spindulys. • Įgijusios reikiamą greitį, o kartu ir pakankamai energijos, dalelės nukreipiamos į taikinį.

  43. Radiacinės juostos • Saulės, kosminiai ūkai, sprogstančios žvaigždės (supernovos) spinduliuoja elektringąsias daleles. • Žemės paviršių nuo jų poveikio saugo magnetinis laukas. • Įlėkusios į jį, dalelės ima judėti spiralėmis apie Žemės magnetinio lauko linijas, dėl to susikaupia tam tikrose srityse.

  44. Radiacinės juostos • Tai Žemės atmosferos sritys, kuriose didelė elektringųjų dalelių koncentracija. • Žemės rutulį gaubia dvi radiacinės juostos. • Išorinėje juostoje (aukštis nuo 12000 km iki maždaug 20000 km) — elektronai. • Vidinėje juostoje (aukštis nuo 2400 km iki 6000 km) — protonai, kurių masė net 1836 kartus didesnė negu elektronai. • Šios juostos trukdo kosminiams skrydžiams.

More Related