Tarptautinė savanorystė

1. Tarptautinė savanorystė Lekt. Neringa Kurapkaitienė Pagal T-Kit “Tarptautinė Savanoriška Tarnyba” www.training-youth.net

2. Šiek tiek istorijos • 1920m. Iš skirtingų Europos šalių susibūrė jaunų žmonių grupelė tam, kad padėtų atstatyti kai kuriuos per I-ą pasaulinį karą sugriautus namus. • Pagrindinė idėja – kad jungtinės tarptautinės grupės pastangos padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, yra būdas sukurti žmogiškus tiltus tarp gilių karo padarytų duobių ir skatinti taiką bei supratimą. • Tai ir buvo tarptautinės savanorystės pradžia

3. Šiek tiek istorijos • Tuo pat metu daugelis vietinų vyriausybių bandė sukurti privalomas tarnybos programas jauniems vyrams. Tai buvo daroma dėl to, kad po pirmojo pasaulinio karo taikos sutartys uždraudė privalomąją karinę tarnybą, o vyriausybės vis dar norėjo “mokyti” savo jaunus vyrus pagal nacionalines vertybes ir stiprinti jų tautinį tapatumą • Ši įtampa tarp vyriausybinės ir privačios iniciatyvų ir tarp savanoriškos ir privalomos tarnybos yra tarsi raudina linija, besitęsianti iki šiandien.

4. Šiek tiek istorijos • Kadangi organizacijos tikėjo, kad tokios savanoriškos tarnybos skatina taiką, plėtojo savo veikla toliau, daugelis iš jų buvo religinės, o kelios išliko ir iki šiandien – Tarptautinė Pilietinė Tarnyba (Service Civil International), Jaunimo Akcija už Taiką (Youth Action for Peace) ir Tarptautinė Sutaikinimo Sąjunga (Internationaler Versoenungsbund) • Bet 3-čio dešimtmečio pradžioje ištiko ekonominė krizė ir valstybės ėmė manipuliuoti didelių jaunimo tarnybos programų idėja kaip priemone jaunimo nedarbui mažinti.

5. Šiek tiek istorijos • Vokietijoje valstybė tam skyrė ypatingą dėmesį ir įtraukė į Savanoriškos Darbo Tarnybos (Freiwillige Arbeitsdienst) vis daugiau jaunuolių. O atėjus nacinalinei socialistų partijai į valdžią buvo įvesta privaloma darbo tarnyba (Reichsarbeitsdienst) • 1945 m. situacija vėl tapo panaši į etapą po pirmojo pasaulinio karo, skirtumas tik tas, kad pilietinė visuomenė galėjo remtis ankstesne patirtimi ir dėl to galėjo pradėti daug tarptautinių savanoriškos tarnybos programų.

6. Šiek tiek istorijos • 5-ojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo ryškėti, jog reikia ieškoti naujų savanoriškos tarnybos formų, nei rekonstrukcija ir buvo atrastas didelis savanorių poreikis socialinės rūpybos sektoriuje – ligoninėse, senelių namuose, vaikų namuose ir pan. • Taip pat paraleliai apie 1955m. Daugelyje šalių buvo įvesta privaloma karo tarnyba dėl šaltėjančių santykių tarp JAV ir SSSR • Susidūrus su stipriu jaunimo grupių pasipriešinimu karinei tarnybai daugeliui vyriausybių Vakarų Europoje kilo nauja alternatyvios “civilinės tarnybos” idėja, skirta visuomenės gerovei.

7. Šiek tiek istorijos • UNESCO buvo pirmoji supranacionalinė institucija, kuri ėmėsi aktyvaus vaidmens tarptautinės savanoriškos tarnybos srityje • 1948m. UNESCO įkūrė koordinuojantį tarptautinės savanorių tarnybos komitetą (Co-ordinating Committee of International Voluntary Service, CCIVS). Nuo pat pradžių šis komitetas veikė kaip visų nevyriausybinių šios srities organizacijų skėtinė organizacija.

8. Šiek tiek istorijos • Dvi pagrindinės Europos institucijos – Europos Taryba (ET) ir Europos komisija (EK) pradėjo aktyviai dalyvauti šioje veikloje 1990m. Pagrindinis ET įsitraukimo tikslas – priversti savo valstybes nares teikti palankesnes (legalias) sąlygas jaunų savanorių mobilumui ir panaikinti mobilumo barjerus • 2000m. Kovo mėn. ET priėmė Europos Konvenciją dėl tarptautinės ilgalaikės jaunų žmonių savanoriškos tarnybos skatinimo ir nurodė minimalius šios srities kokybės standartus (www.coe.int)

9. Šiek tiek istorijos • 1996m. Buvo nustatyta Europos Savanorių Tarnybos programa (European Voluntary Service, EVS), siūlanti finansinę paramą pirminiams ilgalaikiams jaunų žmonių (18-25m.) savanoriškos tarnybos projektams Europos Sąjungos šalyse; • Nuo 2000m. taip pat siūlomos savanoriškos veiklos galimybės besirengiančioms narystei šalims • Nuo 2007m. pratęstas galimų dalyvių amžiaus tarpsnis iki 30m. T.y. Jaunuoliai, galintys dalyvauti šioje programoje gali būti 18-30metų

10. Aktualios diskusijos • Šiuo metu Vakarų Europos šalyse vyksta dvi pagrindinės politinės diskusijos dėl savanoriško darbo. • Viena vertus diskutuojama dėl savanorių vaidmens teikiant socialinę gerovę, kurią paprastai teikia vyriausybės. Klausimas - ar savanoriai neužima galimų apmokamų darbo vietų • Kita vertus tarp savanoriško darbo ir darbo rinkos egzistuoja labai subtilus ryšys. Klausimas – kodėl savanoriai daugelyje Europos šalių vis dar neturi jokio statuso, kitaip nei dirbantieji arba besimokantieji?

11. Pagrindiniai tarptautinės savanoriškos tarnybos tikslai • Ne išmokyti žmones, su kuriais dirbama, bet kartu įgyti įgūdžių, apsikeisti patirtimi, gyventi ir tobulėti kartu; • Netgi neturėdami specifinių pateiktos srities žinių, tačiau padedant patyrusiems projekto lyderiams, visi kartu pasiekia stulbinamų rezultatų

12. Tarptautinės savanoriškos tarnybos • Europos Savanorių tarnyba (European Voluntary Service, EVS) http://ec.europa.eu/youth/youth-in-action-programme/doc82_en.htm • Jėzuitų Europos Savanoriai (Jesuit Europen Volunteers, JEV) http://www.jesuits-europe.info/jev/index.html

13. Savanoriškos tarnybos darbo sritys • Socialiniai projektai • Aplinkos apsaugos projektai • Edukaciniai projektai ir profesionalus mokymas • Skubi veikla prevencija ir rekonstrukcija • Kaimo plėtra ir renovacija • Taika ir sutaikinimas • Kultūrinio paveldo išsaugojimas

14. Socialiniai projektai • Socialiniuose projektuose savanoriai dirba su žmonėmis, kurie susiduria su sunkumais – pabėgėliais, mažumomis, vaikais, seneliais, mažiau galimybių turinčiais jaunais žmonėmis, šeimomis ir t.t.

15. Aplinkos apsaugos projektai • Tokioje veikloje kuriami biotipai, sodinami medžiai, valomos upės ir jūros, saugomoje aplinkoje kuriami edukaciniai takai. Atliekų mažinimo būdai ir išradingi perdirbimo būdai. • Tokie projektai skatina dalyvius, vietinius gyventojus ir lankytojus suvokti gamtos saugojimo būtinumą

16. Edukaciniai projektai ir profesionalus mokymas • Tokie projektai dažniausiai vykdomi kartu su tarptautiniais savanoriais, kurie globoja vietos savanorius, tokius kaip pagrindinio lavinimo raštingumo ir mokėjimo skaičiuoti programų mokytojai, žinančius specifinius vietos poreikius. • Tokie savanoriai įkuria bibliotekas, paruošia mokymo medžiagą. Kartais dalyvauja bendrose bendruomenės veiklose, kuriose mokoma rankdarbių ir organizuoja jų realizaciją

17. Skubi veikla, prevencija ir rekonstrukcija • Kai kurios organizacijos specializuojasi žmogaus sukeltų ir stichinių nelaimių srityse. • Trumpalaikiai tarptautiniai savanoriai šioje srityje gali padėti veikloje, susijusioje su šių nelaimių prevencija, arba po staigaus avarinės situacijos atoslūgio, kai vietovė yra iš dalies saugi ir reikia daug pagalbinių rankų

18. Kaimo plėtra ir renovacija • Daug kaimo vietovių kenčia nuo infrastruktūros trūkumo ir savanoriai padeda palengvinti šią situaciją – stato tualetus, kasa šulinius, stato mokyklas; • Projektus kaimo vietovėse dažnai lydi taip pat edukaciniai elementai; • Išsivysčiuse šalyse dažnai kaimo vietovėse reikalinga rekonstrukcija ir atnaujinimas. Čia savanoriai ir talkina

19. Taika ir sutaikinimas • Tarptautinių savanoriškos tarnybos projektų tikslas – skatinti dialogą ir konfliktų sprendimą • Tokiuose projektuose dažnai suburiami skirtingos socialinės aplinkos žmonės tam, kad aptartų žmogaus teisių problemas, taikos kultūra arba tiesiog pasidalintų savo skirtingų kasdienio gyvenimo realijų patirtimi. • Šalia to visi kartu kažką rekonstruoja ar renovuoja, kaip bendradarbiavimo ženklą

20. Kultūrinio paveldo išsaugojimas • Tokiuose projektuose savanoriai dirba karut su ekspertais ir nekvalifikuotų savanorių dalyvavimas tokiuose projektuose skatina paprastų išsaugojimo būdų vystymą; • Šie projektai dalyvius bei vietos gyventojus skatina suvokti juos supančio paveldo svarbą, nes kultūrinis paveldas reiškia tiek materialųjį, tiek ne materialųjį turtą.

21. Savanoriai • Savanoriai – pagrindiniai tarptautinės savanoriškos tarnybos dalyviai; • Jie galėtų būti tikri altruistai pasirengę savo indėliu į projektą pakeisti pasaulį; • Ir taip pat jie gali būti jauni žmonės, matantys dalyvavimo projekte naudą, siekiant įgyti asmeninių įgūdžių, kurie gali praversti kaip “tramplinas” į geresnę ateitį.

22. Siunčianti organizacija • Dažniausiai tarptautinės savanoriškos tarnybos projektuose, norėdami dalyvauti savanoriai susiranda savo šalyje siunčiančią organizacija, kuri turi kontaktus su organizacijose kitose šalyse; • Tačiau yra ir tokių programų, kur vienas centrinis biuras administruoja visus savanorius, arba kreipiamasi tiesiai į projektą (be siunčiančios organizacijos), kuriame norima savanoriauti.

23. Siunčianti organizacija • Tačiau vis dėlto geriausias modelis, kuomet savanoris turi pasiruošimo pagalbą prieš išvykdamas savanoriauti į tarptautinę savanorystę; • Siunčianti organizacija rūpinasi visais paruošiamaisiais reikalais, susijusiais su administracija, organizavimu, komunikacija

24. Siunčianti organizacija • Siunčianti organizacija gali būti ne pelno siekianti organizacija, dirbanti skirtingose srityse, pradedant nuo aplinkos organizacijų iki jaunimo klubų, nuo medicinos institutų iki savivaldybių; • Tai gali būti ir nevyriausybinė organizacija ir vyriausybinė; • Tai gali būti organizacija, kuri yra tarptautinio savanoriško darbo organizacijų tinklo dalis arba mažas vietos subjektas...

25. Priimanti organizacija • Į kitą šalį atvykusio savanorio darbu rūpinasi organizacija, kurią mes vadiname priimančia; • Dažnai ji yra ir aktyvi projekto rengimo dalyvė bei iš jos gimsta tarptautinio savanorio poreikis konkrečioms veiklos sritims • Priimanti organizacija kaip ir siunčianti gali būti tiek įvairios prigimties, tiek įvairią veiklą vykdanti. Svarbu, kad ji būtų ne pelno siekianti ir aktyią veiklą vykdanti organizacija

26. Koordinuojanti organizacija • Tai tokia organizacija, kuri koordinuoja visą tarptautinės savanoriškos tarnybos projektą nuo pradžios iki pabaigos; • Ji rūpinasi savanorio apgyvendinimu, maitinimo organizavimu, finansų tvarkymu, ryšiu su priimančia organizacija palaikymu ir t.t. • Koordinuojančioje organizacijoje taip pat yra projekto, o tuo pačiu ir savanorių koordinatorius į kurį sueina visa galutinė atsakomybė už projektą

27. Koordinuojanti organizacija • Gali taip būti, kad priimanti organizacija nusprendžia būti ir koordinuojančia organizacija, tuomet ji atlieka tiek savanorio bei projekto koordinavimo, tiek savanorio veiklos organizavimo funkcijas. • Tokiu atveju taip pat ir paraišką dėl finansavimo teikia ta pati organizacija (jei nėra kaip nors kitaip sutarta su siunčiančia)

28. Europos savanorių tarnyba • Viena pagrindinių programų, teikiančių finansinę paramą tarptautinei savanoriškai tarnybai, yra Europos Komisijos iniciatyva – Europos Savanorių tarnyba (EST); • Pagal ES programą “Veiklus Jaunimas” EST – tai galimybė, atvira visiems jauniems žmonėms nuo 18 iki 30 metų. • Savanoriškas darbas gali būti vykdomas įvairiose organizacijų veiklų srityse.

29. EST tikslai • Dalyvavimas, neformalus ugdymas ir tarpkultūrinis mokymasis; • Solidarumas, judėjimas, mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių įtraukimas; • Kova su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija; • Vietos bendruomenių, naujos partnerystės plėtra ir gera mainų praktika.

30. EST sąlygos • Savanoriškos tarnybos projektai nuo 2 savaičių iki 12 mėnesių; • Galima individuali ir grupinė savanorystė; • Galimybė jauniems žmonėms iš ES šalų, šalių kandidačių, Viduržemio regiono šalys, NVS valstybės, pietryčių Europa ir Lotynų Amerika

31. Infrastruktūros tinklas Lietuvos NA “Jaunimo tarptautinio Bendradarbiavimo agentūra EK programa “Veiklus Jaunimas” PO Ko O Socialinis veiksmas PO Ispanijos NA SO Vokietijos NA PO Ko O PO SO SO

32. Neformalaus ugdymo seminarai EST programoje • Paruošimo seminaras (vyksta savanorio šalyje); • Atvykimo seminaras (vyksta savanorystės šalyje) • Vidurio įvertinimo susitikimas (vyksta savanorystės šalyje) • Savanorystės įvertinimo sugrįžus seminaras (vyksta savanorio šalyje)

33. Kas šioje programoje užtikrinama svanoriui • Kelionė į šalį ir atgal • Apgyvendinimas • Maitinimas • Kišenpinigiai arba dienpinigiai • Kelionės apmokėjimas į darbo vietą • Vietos kalbos mokymas • Nemokami seminarai • Viza (jei tai yra reikalinga) • Atostogos 2 darbo d. per vieną mėnesį (per 1m. - mėn. atostogų)

34. Ką savanoris įsipareigoja • Savanoriškas darbas priimančioje organizacijoje 30-35val. per savaitę; • Savo gebėjimų, žinių ir patirties atidavimas; • Priėmimo laikysena, t.y. stengtis suprasti tos šalies ir organizacijos kultūrą bei ieškoti prisitaikymo ir veiklos susiderinimo galimybių • Dalyvavimas mokymosi procese tiek organizuotame, tiek savaiminiame

35. Lietuvos NA • Pabandykime pažvelgti į internetinį psl apie šią programą: • www.jtba.lt

36. Jaunimo Paso kompetencijos • Bendravimas gimtąja kalba; • Bendravimas užsienio kalbomis; • Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse • Skaitmeninis raštingumas • Mokymasis mokytis • Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai • Iniciatyva ir verslumas • Kultūrinis sąmoningumas ir raiška.

37. Bendravimas gimtąja kalba • Žodyno, kalbos funkcijų ir funkcinės gramatikos išmanymas • Sugebėjimas aiškinti ir naudoti skirtingų tipų tekstus ir priklausomai nuo situacijos gebėti bendrauti • Polinkis į kritišką ir konstruktyvų dialogą bei domėjimasis bendravimu su kitais • Kalbos daromo poveikio suvokimas ir gebėjimas ją naudoti įvairiose visuomenės grupėse.

38. Bendravimas užsienio kalbomis • Užsienio kalbų mokėjimas ir visuomenėje įsigalėjusios tvarkos žinojimas, kultūrinių aspektų suvokimas • Kalbų mokymasis visą gyvenimą ir tinkamas naudojimasis pagalbinėmis priemonėmis išsireiškiant kitomis kalbomis • Teigiamas požiūris apie kultūrų įvairovės pripažinimą, susidomėjimą kalbomis bei smalsumą

39. Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse • Matematiniai gebėjimai reiškia sugebėjimą vystyti ir taikyti matematinį mąstymą sprendžiant įvairias kasdienių situacijų problemas • Loginio ir erdvinio mąstymo naudojimas • Teigiamas požiūris į matematiką yra pagrįstas pagarba tiesai ir noru ieškoti priežasčių bei vertinti jų pagrįstumą

40. Matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse • Mokslo ir technologijų srityje svarbiausios žinios apima pagrindinius gamtos pasaulio principus, pagrindines mokslo sąvokas ir t.t. • Gebėjimai apima požiūrį į kritinį vertinimą ir smalsumą, domėjimąsi etiškais dalykais ir pagarbą saugumui • Gebėti tai sieti su pačiu savimi, šeima bendruomene ir visuotinais klausimas

41. Skaitmeninis raštingumas • Skaitmeniniam raštingumui būtinas geras supratimas ir žinios apie informacinės visuomenės technologijas asmeninėje ir socialinėje aplinkoje bei darbe • Gebėjimas ieškoti, rinkti ir apdoroti informaciją bei ją naudoti lemiamu ir sisteminiu būdu įvertinant svarbą, atskiriant realius dalykus nuo virtualių ir atpažįstant sąsajas tarp jų. • Būtinas kritiškas ir analitiškas požiūris į turimą informaciją ir sąmoningas pasirinkimas ką naudoti ir kur.

42. Mokymasis mokytis • Gebėjimas organizuoti savo mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją asmeniškai ir grupėse • Naudoti ir pritaikyti žinias bei įgūdžius įvairiose situacijose • Žmonės turėtų sugebėti skirti laiko savarankiškam ir organizuotam mokymuisi ir mokėti pasinaudoti nevienalytės grupės teikiamais privalumais (atgalinis ryšys) • Teigiamas požiūris – tai pasitikėjimas tolesniu mokymusi visą gyvenimą. Į problemų sprendimą orientuotas požiūris sustiprina patį mokymosi procesą ir asmens gebėjimą įveikti kliūtis bei pokyčius

43. Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai • Žmonės geba dalyvauti veiksmingam ir konstruktyviam socialiniam ir darbo gyvenime besikeičiančioje visuomenėje ir prireikus yra galintys spręsti konfliktus; • Svarbu suprasti skirtingose visuomenėse ir aplinkose (pvz.: darbe) bendrai priimtinus elgesio ir elgsenos kodeksus • Konstruktyvus bendravimas įvairiose aplinkose • Gebėjimas susidoroti su stresu ir išreikšti tai konstruktyviai. • Gebėjimas atskirti asmeninę ir profesinę sritis • Buvimas pasiruošusiu įveikti išankstinį nusistatymą ir daryti kompromisus

44. Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai • Galimybė kartu su kitais aktyviais dalyvauti visuomeniniame gyvenime, rodyti solidarumą ir domėjimąsi problemų, kurios daro įtaką vietos ir platesnei bendruomenei sprendimu • Kritiškas ir kūrybiškas mąstymas bei konstruktyvus dalyvavimas bendruomenės arba kaimynystės veikloje

45. Iniciatyva ir verslumas • Žmogaus gebėjimas idėjas paversti veiksmais • Kūrybiškumas, novatoriškumas bei pasirengimas rizikuoti. • Supratimas apie etines vertybes ir gero valdymo principo skatinimas • Su darbu susijusio konteksto supratimas ir galimybių išnaudojimas • Gebėti spręsti ir nustatyti savo stipriąsias ir silpnąsias vietas, įvertinti ir rizikuoti kai to prireikia

46. Kultūrinis sąmoningumas ir raiška • Žinios apie svarbiausius kultūros kūrinius • Estetinių veiksnių svarbos suvokimas kasdieniame gyvenime • Gebėjimas susieti savo kūrybišką ir išraiškingą požiūrį su kitų žmonių nuomone • Kultūrinė raiška būtina vystant kūrybnius gebėjimus, kurie vėliau gali būti pritaikyti profesinėse sirtyse

47. Apibendrinant • Tarptautinė savanorystė neša ne tik tiesiogiai organizacijoms ir patiems savanoriams nauda, bet kuria tam tikrą laikyseną pasaulinių įvykių atžvilgiu; • Iš pristatytų tarptautinės savanorystės formų ir sąlygų matome, kokią didelę nišą ji užima ir kaip stipriai formuoja savanoriško darbo politiką viso pasaulio mastu; • Savanoriškas darbas ypač tarptautiniu lygmeniu atveria neformalaus ir savaiminio mokymosi galimybes savanoriškai dirbantiems žmonėms ir siekia tokio mokymo(si) pripažinimo darbo rinkoje; • Iš jaunimo paso kompetencijų galima teigti kad neformalus ir savaiminis mokymasis savanorystės metu itin daug sričių, kuriu negali “padengti” formalaus mokymosi temos.